80ce236d-a0da-4a28-8fc1-e86d9b9e33ff · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-148-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41220-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.7.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vidgera“ dėl sprendimo panaikinimo, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tretieji asmenys – D.

M., D. M., L. M. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vidgera“ bankroto byloje.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance ieÅ¡kinyje, pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašė panaikinti 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-5036 darbo byloje Nr. APS-36-19292 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vidgera“: 500 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. liepos 22 d. susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 17 nutraukimo Å¡alių susitarimu; 1800 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. liepos 22 d. susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo Å¡alių susitarimu; 1 800 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo Å¡alių susitarimu; po 15,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti darbo dienÄ pagal 2016 m. liepos 22 d. susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo Å¡alių susitarimu, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo; po 15,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti darbo dienÄ pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo Å¡alių susitarimu, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

Nurodė, kad L. M. ir atsakovė 2016 m. liepos 22 d. sudarė susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 17 nutraukimo Å¡alių susitarimu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. L. M. sumokėti 500 Eur dydžio iÅ¡mokÄ . D. M. ir atsakovė 2016 m. liepos 22 d. sudarė susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo Å¡alių susitarimu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. D. M. sumokėti 1 800 Eur dydžio iÅ¡mokÄ . D. M. ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo Å¡alių susitarimu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

D. M. sumokėti 1 800 Eur dydžio iÅ¡mokÄ (toliau kartu – susitarimai).Atsakovė su darbuotojais neatsiskaitė ir susitarimais prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl darbuotojai reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu visas iÅ¡ susitarimų kylančias reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises į atsakovę perleido ieÅ¡kovei. Darbo santykiai tarp atsakovės ir darbuotojų nutraukti vadovaujantis susitarimų sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsniu sudarius susitarimus, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atsiskaityti.

Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu visas darbuotojų teises pagal susitarimus bei su jomis susijusias papildomas teises įgijo ieÅ¡kovė. Atsakovė susitarimais prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, turi prievolę sumokėti viso 4 100 Eur darbo užmokesčio. Sutartu laiku (iki                  2016 m. rugsėjo 30 d.) atsakovė neatsiskaitė ne dėl darbuotojų kaltės, todėl atsakovė turi pareigÄ sumokėti ir vidutinį darbo užmokestį už pradelstÄ laikÄ DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu.Tai, kad tretieji asmenys darbo sutarčių nutraukimo dienÄ parašė praÅ¡ymus darbo sutartis nutraukti DK 127 straipsnio pagrindu, neįrodo to, jog, sutartys buvo nutrauktos ne DK                  125 straipsnio pagrindu, nes darbuotojai pasirašė tai, kÄ darbdavys jiems nurodė pasiraÅ¡yti, tretieji asmenys paaiÅ¡kino, kad, atsižvelgiant į tai, jog su jais nebuvo atsiskaitoma, jie iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nutraukti darbo sutartis ir pareikalavo iÅ¡ karto atsiskaityti.

Atsakovė, negalėdama iÅ¡ karto atsiskaityti, pasiÅ«lė sudaryti susitarimus ir įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. spalio 1 d.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi UAB „Videgra“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. K. (toliau – bankroto administratorius). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi sustabdė civilinę bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. e2-2730-996/2017 pagal ieÅ¡kovės UAB Legal Balance ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vidgera“ dėl sprendimo panaikinimo, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo ir perdavė pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi atnaujino civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB Legal Balance ieÅ¡kinį atsakovei                   UAB „Vidgera“ dėl sprendimo panaikinimo, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tretieji asmenys – D. M., D. M., L. M. ir pridėjo prie BUAB „Vidgera“ bankroto bylosAtsakovė BUAB „Vidgera“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kinio dalimi, kuria praÅ¡oma priteisti sumas, nustatytas trečiųjų asmenų ir atsakovo 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarytuose susitarimuose, tačiau nesutinka dėl praÅ¡omo priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad V. P. nebuvo UAB „Vidgera“ darbuotojas, taip pat neturėjo įgaliojimų sudaryti susitarimų su trečiaisiais asmenimis dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, todėl šie susitarimai yra negaliojantys, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalies normai, be to, jie sudaryti 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d., tačiau tomis pačiomis datomis tretieji asmenys buvo pateikę prašymus atleisti juos iš darbo savo noru, taip pat iš pridedamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) išrašo matyti, kad tretieji asmenys atleisti DK 127, o ne 125 straipsnio pagrindu.

Bankroto administratorius, įvertinęs turimus įmonės duomenis, paaiškino, kad L. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. banko pavedimu išmokėta 1 775,37 Eur, pagal žiniaraštį už šį laikotarpį priskaičiuota 1 444,54 Eur, taigi atsakovė yra permokėjusi 330,83 Eur darbo užmokesčio. D. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. liepos 18 d. banko pavedimu išmokėta 1 441,63 Eur, dar 350 Eur išmokėta grynais, pagal žiniaraštį už šį laikotarpį priskaičiuota 1 844,3 Eur, taigi atsakovė jam skolinga 52,67 Eur darbo užmokesčio.

D. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. liepos 18 d. iÅ¡mokėta 1 432,63 Eur, dar 150 Eur iÅ¡mokėta grynais, pagal žiniaraÅ¡tį už šį laikotarpį priskaičiuota 1 379,82 Eur, taigi atsakovė yra permokėjusi 202,81 Eur darbo užmokesčio. Bankroto administratorius darė iÅ¡vadÄ , kad L. M. ir D. M. yra atsakovės skolininkai, jie neturėjo reikalavimo teisės, kuriÄ galėjo perleisti UAB Legal Balance ir pripažino tik 52,67 Eur skolÄ D. M.. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad iÅ¡ VSDFV informacijos apie įmokas ir delspinigius matyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė nebemokėjo socialinio draudimo įmokų, vadinasi tapo faktiÅ¡kai nemoki, dėl to susitarimai sudaryti įmonei esant nemokiai.

Bankroto administratorius taip pat atkreipė dėmesį, kad D. M. atsakovė buvo skolinga 52,67 Eur, tačiau susitarimu nustatė, kad už darbo sutarties nutraukimÄ sumokės 1 800 Eur, o tai 34 kartus virÅ¡ija atsakovės skolÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB Legal Balance su D. M. 2016 m. spalio 18 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perėmė reikalavimo teisę į UAB „Vidgera“ 1 800 Eur dydžio skolÄ .

IeÅ¡kovė su D. M. 2016 m. spalio 24 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perėmė reikalavimo teisę į UAB „Vidgera“ 1800 Eur dydžio skolÄ . IeÅ¡kovė su L. M. 2016 m. spalio 25 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perėmė reikalavimo teisę į UAB „Vidgera“ 500 Eur dydžio skolÄ . IeÅ¡kovė 2016 m. spalio 19 d., 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. spalio 26 d. raÅ¡tais informavo atsakovę apie perimtas teises ir pareikalavo atsiskaityti, tačiau atsakovė nurodė, turinti finansinių sunkumų ir su ieÅ¡kove neatsiskaitė.

IeÅ¡kovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ dėl 4 100 Eur darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡ atsakovo UAB „Vidgera“ priteisimo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-5036 darbo byloje Nr. APS-36-19292 atsisakė nagrinėti UAB Legal Balance praÅ¡ymÄ UAB „Vidgera“ dėl iÅ¡mokų pagal reikalavimo perleidimo sutartis (civilines sutartis) priteisimo, kadangi tokio ginčo nagrinėjimas darbo ginčų komisijos kompetencijai nepriskirtas.Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perėmus reikalavimo teisę kylančiÄ iÅ¡ darbo teisinių santykių, ieÅ¡kovė turi visas darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis garantuotas darbuotojų materialines ir procesines teises, taip pat ir teisę reikalauti darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, o, susiklosčius aplinkybėms, turės teisę ir gauti iÅ¡mokas iÅ¡ Garantinio fondo.Teismo vertinimu, esant nenuginčytam VSDFV įraÅ¡ui, kad darbo sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo nutrauktos DK 127 straipsnio pagrindu, kuris vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , taip pat byloje esant trečiųjų asmenų ranka raÅ¡ytiems praÅ¡ymams nutraukti su jais darbo sutartis DK 127 straipsnio pagrindu, t. y. savo noru, ir byloje nesant reikalavimo pripažinti, kad darbo sutartys buvo nutrauktos kitu DK pagrindu, konkrečiai DK 125 straipsnio pagrindu, bei neįrodinėjant tikrosios darbuotojų valios dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo vertinti ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių dėl faktinio įmonės vadovo, ginčo susitarimų teisėtumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, bei galimai egzistavusių žodinių susitarimų dėl kitokio nei darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio dydžio.

Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo kviesti liudytojus V. P., Ž. N., bei atsakovo darbuotojus L. M., D. M. ir D. M., kurie, be kita ko, yra tretieji asmenys byloje. Taip pat nėra ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovės bankroto administratorių pateikti duomenis, kuriais bankroto administratoriui buvo perduoti BUAB „Vidgera“ dokumentai bei turtas, siekiant nustatyti faktinį vadovÄ .Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog su atleidžiamais darbuotojais, iÅ¡skyrus D.

M., su kurio 52,67 Eur dydžio perimtu finansiniu reikalavimu ieÅ¡kovė yra įtraukta į bankrutuojančios UAB „Vidgera“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , buvo atsiskaityta, todėl tretieji asmenys neturėjo teisinio pagrindo 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarytais susitarimais reikalauti juose nurodytų iÅ¡mokų sumokėjimo. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB Legal Balance atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti klausimÄ Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių ir suformuotos teismų praktikos. Byloje esantys darbuotojų ir darbdavio pateikti įrodymai – susitarimai ir tos pačios dienos trečiųjų asmenų pasiraÅ¡yti praÅ¡ymai yra prieÅ¡taringi. Teismas ignoravo Å¡ių įrodymų prieÅ¡taringumÄ ir vieÅ¡Ä jį interesÄ byloje, didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikdamas atsakovės pateiktiems praÅ¡ymams. Darbuotojų pateiktų susitarimų, kuriais atsakovė pripažino skolÄ darbuotojams, teismas visiÅ¡kai nevertino.IeÅ¡kovė prašė į civilinę bylÄ kviesti liudyti asmenis, tiesiogiai dalyvavusius sutartiniuose santykiuose ir aiÅ¡kintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , o taip pat prašė iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ atsakovės atstovo.

Tokiu bÅ«du turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti bet kokie prieÅ¡taravimai ar neaiÅ¡kumai, tačiau teismas Å¡ių praÅ¡ymų net nevertino.Teismas neįvertino, kad susitarimai yra galiojantys, jie nebuvo ir nėra ginčijami ar nuginčyti, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove. Maža to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolos niekada neginčijo ir su ieÅ¡kove tarėsi dėl skolos dengimo.Atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atsakovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Tretieji asmenys susitarimus dėl darbo sutarčių nutraukimo sudarė su V. P., kuris nebuvo atsakovo darbuotojas ir neturėjo teisės jam atstovauti, todėl atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad susitarimus sudarė atsakovė, nepagrįsta. Teismas pagrįstai didesnę reikÅ¡mę suteikė tomis pačiomis datomis, kuomet buvo sudaryti susitarimai, sudarytiems trečiųjų asmenų praÅ¡ymams atleisti juos iÅ¡ darbo savo noru. Å ių praÅ¡ymų pagrindu atsakovas atleido trečiuosius asmenis ir apie tai, kad jie atleisti savo noru, nurodė VSDFV.

Å ių aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad atsakovo tikroji valia buvo atleisti darbuotojus savo noru, o ne Å¡alių susitarimu.Jei apeliacinės instancijos teismas kitaip vertintų situacijÄ , tai atsakovė pažymi, kad susitarimai yra negaliojantys ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė nebemokėjo socialinio draudimo įmokų, vadinasi, nuo Å¡ios datos galima laikyti, kad atsakovė tapo faktiÅ¡kai nemoki. Dėl tokios prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijos yra pagrindas teigti, tretieji asmenys, sudarydamas susitarimus, buvo nesÄ Å¾iningi (CK 6.67 straipsnio 4 punktas.) Teismask o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 21 straipsnio 1 dalį, teisme iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kreditoriai turi teisę per teismo nustatytÄ laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi Å¡ių reikalavimų įvykdymÄ .

Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro Å¡ių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, taip pat ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus kreditorių susirinkime ir teisme, o Å¡io įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže. Pirminį kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų patikrinimÄ pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus atlieka ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme – bankrutuojančios įmonės administratorius.

Tačiau nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartÄ tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (Ä®BÄ® 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principÄ , nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).Nagrinėjamu atveju bankroto byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės finansinio reikalavimo, kurį, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ji perėmė iÅ¡ BUAB „Vidgera“ buvusių darbuotojų D.

M., D. M. ir L. M.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad byloje pateikti įrodymai yra prieÅ¡taringi – ieÅ¡kovės pateikti darbuotojų ir darbdavio susitarimai prieÅ¡tarauja bankroto administratoriaus pateiktiems tos pačios dienos jų praÅ¡ymams atleisti juos iÅ¡ darbo savo noru. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikdamas praÅ¡ymams, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iai apeliantės nuomone nesutinka.

Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės teismų praktikoje yra nuosekliai suformuluotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia pastebėtina, kad byloje esantys vieni kitiems prieÅ¡taraujantys įrodymai vis dėlto nėra lygiaverčiai – ieÅ¡kovės reikalavimo pagrindÄ sudarantys susitarimai yra su akivaizdžiais formos ir turinio trÅ«kumais. IeÅ¡kovės finansinio reikalavimo pagrindÄ sudarančius 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. susitarimus darbdavio UAB „Vidgera“ vardu pasirašė V. P., kuris, kaip pagrindė bankroto administratorius, nebuvo UAB „Vidgera“ darbuotojas ir / ar įgaliotas asmuo, be to, susitarimuose nurodyta, jog UAB „Vidgera“ yra atstovaujama direktoriaus Ž.

N., kuris minimų susitarimų nepasirašė. PrieÅ¡ingai, nei bandė įrodyti ieÅ¡kovė, UAB „Vidgera“ direktoriaus Ž. N. raÅ¡tas, kuriuo atsakyta į ieÅ¡kovės pretenzijas, nepatvirtina UAB „Vidgera“ valios nutraukti darbo santykius su trečiaisiais asmenimis bÅ«tent ieÅ¡kovės pateiktais susitarimais. Apeliantės nurodomame raÅ¡te nieko nekalbama apie V. P. su trečiaisiais asmenimis pasiraÅ¡ytų susitarimų patvirtinimÄ , todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad įgaliotas juridinio asmens valdymo organas sandorius patvirtino ir jie sukelia juridiniam asmeniui teisines pasekmes (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).

Nurodytų duomenų pakankama pripažinti, kad įrodymai, kuriais apeliantė grindžia savo finansinį reikalavimÄ , yra su trÅ«kumais (CPK 202 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat atskirai atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė, grįsdama savo finansinį reikalavimÄ , neteikė jokių įrodymų, jog reikalavimų perleidimo sutartys atitinka susitarimų 9 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ (vykdymo teisių perleidimas galimas tik su raÅ¡ytiniu kitos Å¡alies sutikimu).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto administratoriaus pateikti duomenys apie trečiųjų asmenų praÅ¡ymus atleisti juos iÅ¡ darbo savo noru nekelia jokių abejonių – jie suraÅ¡yti ranka, o apie darbo sutarčių nutraukimÄ bÅ«tent Å¡iuo pagrindu atsakovė pranešė VSDFV.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir teisingai bei pagrįstai nustatė, kad bylos duomenų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas jos finansinis reikalavimas (kad tretieji asmenys buvo atleisti ne jų praÅ¡ymu, o pagal susitarimus su darbdaviu), yra neįrodytos.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nepaneigtas pirmosios instancijos teismo nutarties iÅ¡vadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas.

Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nenustatyta teisinio pagrindo, dėl to Å¡i nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                   Dalia Kačinskienė                                                                                                                      Nijolė PiÅ¡kinaitė