Legislator Case Law & Legislation
80cdce30-8652-47ff-9dd7-07d8e9360e0a AI generated

80cdce30-8652-47ff-9dd7-07d8e9360e0a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 80cdce30-8652-47ff-9dd7-07d8e9360e0a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

formalus kriterijus, t. y. asmuo nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus); materialus kriterijus, t. y. yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju A. L. padarė K. L. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje už Å¡io nusikaltimo padarymÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalimi, Å¡is nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nes už jo padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

Legislator headnote

AI generated

80cdce30-8652-47ff-9dd7-07d8e9360e0a · Lietuvos apeliacinis teismas: Dėl minėtų aplinkybių, apelianto nuomone, K. L. priteistas neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas.A. L. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos nepakankamai motyvuotos iÅ¡vados dėl jam, pirmÄ kartÄ padariusiam nusikaltimÄ , realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, neadekvačiai didelės neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡skirtinai nukentėjusiajam palankių įrodymų vertinimo, kelia abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-518-150/2016Proceso Nr. 1-01-1-36749-2015-0Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.4.2.8.;2.1.7.4.; 2.1.15.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Laimos Garnelienės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Ligitai Valentukevičienei,nuteistajam A.

L., jo gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Å alaviejÅ«tei,nukentėjusiajam K. L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas A.

L. laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje-suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. sausio 7 d.IÅ¡ A. L. priteista atlyginti nukentėjusiajam K. L. patirtÄ 20 000 Eur neturtinę žalÄ ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai turėtas 3 050,70 Eur nukentėjusiojo K. L. gydymo iÅ¡laidas.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. L. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. birželio 28 d., apie 2.40 val., prie naktinio klubo „Moscow“, esančio LukiÅ¡kių g. 5, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , be jokios aiÅ¡kios priežasties tyčia sudavė smÅ«gį kumščiu K.

L. į veidÄ , po ko Å¡is nuo gauto smÅ«gio nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltuotÄ dangÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, galvos sumuÅ¡imÄ pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡inėje užausinėje srityje, odos nubrozdinimu pakauÅ¡io srityje, deÅ¡inio momenkaulio ir deÅ¡inio smilkinkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamato vidurinę daubÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų vidurinės arterijos Å¡akos pažeidimu, Å«miu kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo virÅ¡ deÅ¡inių momeninės ir smilkininės skilčių su jų suspaudimu, t. y.

A. L. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. L..A. L. Å¡iuo savo veiksmu padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendį – perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikaltimÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sumažinti paskirtos bausmės dydį, jos vykdymÄ atidedant, taip pat sumažinti nukentėjusiajam K.

L. priteistos neturtinės žalos dydį nuo 20 000 Eur iki 2 000 Eur.Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis sunkiai sutrikdė K. L. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pasak A. L., byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jo smÅ«gis buvo nukreiptas iÅ¡skirtinai į nukentėjusįjį, o apelianto elgesys nebuvo atviras iššūkis visuomenei tvarkai, nes jis buvo tik pasekmė kitų asmenų sukeltų muÅ¡tynių. BÅ«tent K. L. draugas D. M. pradėjo muÅ¡tynes lauke, tuo metu A. L. niekaip neprisidėjo prie muÅ¡tynių ir stebėjo įvykį iÅ¡ toli.

Nuteistasis panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį manydamas, kad jis taip pat puolamas, nes K. L. mojavo rankomis. Pats nukentėjusysis pripažino, kad A. L. jo gestikuliavimÄ rankomis raminant asmenis galėjo suvokti kaip mojavimÄ . Liudytoja J. Å . teisiamajame posėdyje patvirtino minėtus nukentėjusiojo padarytus veiksmus. Kitas liudytojas L. Å . teigė, kad nuteistasis papasakojo, jog jis susimušė su kažkuo, t. y. ne A. L. sužalojo kažkÄ , bet galvojo, kad jį puolė. Apeliacinio skundo trečiajame lape cituojama teismų praktika dėl visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo (t. 2, b.l. 133) ir teigiama, kad aplinkiniai asmenys sutriko ne dėl nuteistojo veiksmų, o dėl pačių muÅ¡tynių, kuriose dalyvavo K.

L. draugas ir nenustatyti asmenys. Nagrinėjamu atveju nebuvo nutraukta normali įmonių veikla ar sustabdytas renginys naktiniame klube. TÄ patvirtina liudytojų P. S. (P. S.), D. B. (D. B.) ir D. Č. parodymai. A. L. daro iÅ¡vadÄ , kad jis nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ir nesutrikdė visuomeninės rimties, todėl jo padarytas nusikaltimas turi bÅ«ti perkvalifikuotas iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė jam BK 75 straipsnio nuostatų, nes byloje surinkti duomenys, t. y. kad A.

L. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašė nukentėjusiojo, nori atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , be to, apeliantas yra neteistas, leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.Kitoje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dėl K. L. priteistos pernelyg didelės neturtinės žalos. Teismas, spręsdamas šį klausimÄ , neatsižvelgė į teismų praktikÄ , ignoravo byloje surinktus įrodymus, o akcentavo tik jokiais dokumentais nepagrįstus paties nukentėjusiojo patiriamus galvos skausmus.

Be to, kyla pagrįstos abejonės, kad skundžiamame nuosprendyje galbÅ«t padaryta techninė klaida neturtinę žalÄ apskaičiavus litais, nes jos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. A. L. teigimu, teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo gydytojos O. B. parodymus, cituojamus apeliacinio skundo trečiame lape, kad K. L. sveikatos bÅ«klė yra patenkinama, galima vidutinė nukentėjusiojo protinė, fizinė veikla ir jam nereikia kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Atliktoje kompiuterinėje tomografijoje taip pat nenustatyta jokių K.

L. sveikatos pokyčių po patirtos traumos. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo subjektyviu supratimu, kad jis yra nedarbingas, nors joks oficialus dokumentas, patvirtinantis Å¡iÄ aplinkybę, nėra pateiktas. Vien dėl K. L. patiriamo papildomo streso gyvenime, t. y. dėl atsakingesnių pareigų gavimo darbe ir atsiradusios didesnės atsakomybės, dėl laukiamo naujagimio ir negalėjimo tinkamai studijuoti, natÅ«ralu, kad jam gali kartais skaudėti galvÄ , tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo priteisti 20 000 Eur neturtinę žalÄ .

A. L. papildomai nurodo, kad K. L. patirtas sužalojimas neturėjo tolimesnės įtakos bendrauti su aplinkiniais ir Å¡eimos nariais. Apeliacinio skundo ketvirtame ir penktame lape cituojama teismų praktika, kuria priteistas mažesnis neturtinės žalos dydis, kai asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (t. 2, b.l. 134-135). Be to, teismas neatsižvelgė į A. L. kaltę (ne nuteistasis pradėjo muÅ¡tynes), jo sunkiÄ turtinę padėtį (iÅ¡ dalies iÅ¡laikomas užsienyje gyvenančių Å¡eimos narių), padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (buvo suduotas tik vienas smÅ«gis manant, kad apeliantÄ puola).

Dėl minėtų aplinkybių, apelianto nuomone, K. L. priteistas neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas.A. L. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos nepakankamai motyvuotos iÅ¡vados dėl jam, pirmÄ kartÄ padariusiam nusikaltimÄ , realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, neadekvačiai didelės neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡skirtinai nukentėjusiajam palankių įrodymų vertinimo, kelia abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis A.

L. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis yra keičiamas, byloje netinkamai iÅ¡sprendus civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dėl nukentėjusiajam K. L. priteistino neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl A. L. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ Nuteistasis, apeliaciniame skunde analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis sunkiai sutrikdė K. L. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia A. L. apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai detalia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Todėl A. L. neteisus konstatuodamas, kad skundžiamame nuosprendyje yra atliktas tik nukentėjusiajam palankių įrodymų vertinimas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, tuo labiau teismo Å¡aliÅ¡kumu.Teismų praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-172-942/2016).Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A.

L. inkriminuotu laiku ir vietoje sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu K. L. į veidÄ , dėl ko Å¡is nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltuotÄ dangÄ ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis neneigia Å¡ios aplinkybės, tačiau akcentuoja vykusių muÅ¡tynių ir nukentėjusiojo veiksmų svarbÄ jo elgesiui. Visų pirma pasakytina, kad konfliktas, kilęs tarp K. L. draugo D. M. ir ikiteisminiame tyrime nenustatytų asmenų, neturi jokios reikÅ¡mės vertinant A. L. veiksmus pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Byloje nenustatyta, kad apeliantas pažinojo nors vienÄ iÅ¡ konflikto Å¡alių, o vykęs konfliktas kėlė grėsmę jo sveikatai ar gyvybei. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame A. L. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jis stebėjo šį įvykį iÅ¡ toli (apeliacinio skundo 2 lapas, t. 2, b.l. 132). Nuteistasis baudžiamajame procese nebuvo nuoseklus nurodydamas, kodėl jis sudavė smÅ«gį K. L. ir kokius veiksmus pastarasis atliko. Apeliantas pirminėje apklausoje ikiteisminiame tyrime apskritai neigė buvęs inkriminuotu laiku įvykio vietoje (t. 1, b.l. 153-154). 2015 m. gruodžio 12 d. apklausiamas A.

L. tvirtino, kad jis kažkuriuo momentu įsivėlė į grumtynes ir vienam iÅ¡ ten buvusių vaikinų sudavė kumščiu į veidÄ . Nuteistasis neatsiminė, kodėl jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. K. L. nesudavė apeliantui nė vieno smÅ«gio, tačiau, pastarojo nuomone, nukentėjusysis gal norėjo taip pasielgti (t. 1, b.l. 157-159). A. L., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodė, kad jis prie naktinio klubo susiginčijo su nukentėjusiuoju, prieÅ¡ kurį panaudojo fizinį smurtÄ , nes Å¡is bandė suduoti smÅ«gį (t. 1, b.l. 168-170).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas neprisiminė, ar tarp jo ir K. L. buvo konfliktas, ar ne. A. L. sudavė smÅ«gį K. L., nes jis pradėjo kilnoti rankas, o nuteistasis iÅ¡sigando nukentėjusiojo agresyvaus elgesio (t. 2, b.l. 72). Taigi, apelianto prieÅ¡taringi parodymai dėl K. L. elgesio ir fizinio smurto panaudojimo priežasties nelaikytini kaip patikimi, tuo labiau kad nuteistasis baudžiamajame procese pripažino, kad jis įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko detaliai neprisiminė visų reikÅ¡mingų aplinkybių.

Analizuojant K. L. ir liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje, parodymus, nukentėjusysis nepadarė jokių aktyvių veiksmų A. L. apeliaciniame skunde aptariamame konflikte nei prieÅ¡ nuteistÄ jį, nei prieÅ¡ kurį nors kitÄ asmenį. K. L. parodė, kad jis, stovėdamas Å¡alia konflikto dalyvių, ramino juos žodžiais ir gestikuliavo rankomis, tačiau nukentėjusysis nebandė iÅ¡skirti susiginčijusių asmenų. K. L. retkarčiais matė A. L., buvusį pakankamai saugiu atstumu nuo jo, tačiau nepastebėjo, kad nuteistasis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo.

K. L. buvo suduotas smūgis iš šono ar nugaros pusės (t. 2, b.l. 72-74). Liudytoja J. Š. bylos teisminiame procese analogiškai apibūdino K. L. veiksmus įvykio vietoje. Be to, liudytoja nurodė, kad A. L., greitai priėjęs, sudavė smūgį nukentėjusiajam ties žandikauliu, po ko apeliantas pabėgo. Prieš tai J. Š. nematė, kad tarp abiejų šių asmenų buvo konfliktas (t. 2, b.l. 75). Liudytojai D. Č. ir D. B. taip pat neparodė, kad K. L. padarė kokius nors aktyvius veiksmus, dėl kurių A.

L. turėjo objektyvų pagrindÄ panaudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį (t. 2, b.l. 74-75, 100). Teisėjų kolegija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti K. L. ir liudytojų parodymais, jų parodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus, todėl laikytini patikimais. Darytina iÅ¡vada, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog tarp K. L. ir A. L., anksčiau nepažįstamų ir kurių nesiejo jokie santykiai, nebuvo įvykęs joks konfliktas, nukentėjusysis nepadarė apeliantui jokių pavojingų veiksmų, tačiau Å¡is vis tiek panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ K.

L. be jokios svarios priežasties. Ä®vertinus minėtų asmenų parodymus, A. L. parodymai, kad K. L. bandė suduoti jam smÅ«gį, laikytini kaip nepagrįstas siekis pateisinti savo neteisėtÄ veiksmÄ ir sumažinti kaltės laipsnį. Nėra abejonių, kad nuteistojo veiksmas, kai jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ K. L. nesant tam objektyvaus pagrindo, yra įžūlus. Nors byloje nustatyta, kad lauke prie naktinio klubo, kur įvyko nagrinėjamas įvykis, buvo žmonių, tačiau Å¡i aplinkybė nevaržė A.

L. nusikalsti. Pritartina apygardos teismui, kad jis tokiu bÅ«du demonstravo aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , kas atitinka chuliganiÅ¡kų paskatų turinį. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad po smurto panaudojimo nuteistasis pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, kas rodo, kad jam nebuvo svarbu, kokios pasekmės kilo K. L.. Pasak A. L., byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jo smÅ«gis buvo nukreiptas iÅ¡skirtinai į nukentėjusįjį, o apelianto elgesys nebuvo atviras iššūkis visuomenei tvarkai, nes jis buvo tik pasekmė kitų asmenų sukeltų muÅ¡tynių.

Dėl kitų asmenų sukelto konflikto A. L. neturėjo teisės nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio normų ir suduoti smÅ«gį be jokios svarios priežasties K. L., nepadariusiam jokių pavojingų veiksmų nė vienam iÅ¡ įvykio vietoje buvusių asmenų, taip pat nuteistajam. A. L. apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jis dėl K. L. mojavimo rankomis galėjo manyti, kad bus puolamas, tačiau nuteistojo subjektyvus, tikrovei prieÅ¡taraujantis manymas negali bÅ«ti pateisinamas panaudoti fizinį smurtÄ , tuo labiau kad byloje nėra duomenų, kad K.

L. buvo arti priėjęs prie A. L. ir darė minėtus veiksmus. Be to, byloje nenustatyta, kad K. L. neva mojavimas rankomis apskritai kėlė kam nors pavojų. Pažymėtina, kad A. L. apeliaciniame skunde iÅ¡ konteksto cituoja ir savaip interpretuoja atskirus nukentėjusiojo ir liudytojų teiginius, pasakytus teisiamajame posėdyje (apeliacinio skundo 2-3 lapai, t. 2, b.l. 132-133), siekiant neva pagrįsti jo padaryto nusikaltimo kvalifikavimÄ pagal Å¡velnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ . K. L. bylos teisminiame procese duoti parodymai, kad A.

L. jo gestikuliavimÄ rankomis raminant asmenis galbÅ«t galėjo suvokti kaip mojavimÄ (t. 2, b.l. 73), neįrodo, kad nuteistasis padarė inkriminuotÄ nusikaltimÄ ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nukentėjusysis kategoriÅ¡kai nepatvirtino A. L. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su sužaloto asmens pavojingu elgesiu. K. L. to ir negalėjo patvirtinti, nes jis nepadarė pavojingų veiksmų, o nukentėjusiojo pateiktas vertinimas, kaip apeliantas galėjo suprasti jo veiksmus, yra subjektyvus. Tai, kad liudytojas L.

Å . bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuteistasis papasakojo, jog jis susimušė su kažkuo (t. 2, b.l. 76), taip pat nereiÅ¡kia, kad A. L. sudavė smÅ«gį K. L. esant tam tikrai objektyviai priežasčiai. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas patyrė kokius nors sužalojimus, o jų padarymas paprastai yra didelė tikimybė esant muÅ¡tynėms. Nuteistasis baudžiamajame procese taip pat nenurodė tokios aplinkybės. Neatmestina, kad A. L. tiesiog galėjo pateikti kitam asmeniui savo įvykio versijÄ nei buvo iÅ¡ tikrųjų.Pabrėžtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos – yra nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, t. y. jis parodo tam tikrÄ kaltininko psichinį santykį su daromu nusikaltimu.

Kita vertus, nuteistasis apeliaciniame skunde didelį dėmesį kreipia į tÄ aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomeninė tvarka ar rimtis, nors tai priskiriama nusikalstamos veikos sudėties objektyviajam požymiui – nusikalstamos veikos padariniams. Akivaizdu, kad Å¡ie padariniai nepatenka į chuliganiÅ¡kų paskatų, kaip subjektyvaus požymio, turinį ir jų tarpusavyje negalima sieti. Todėl kvalifikuojant A. L. padarytÄ nusikaltimÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad buvo sutrikdyta visuomeninė tvarka ar rimtis.

Atkreiptinas dėmesys, kad aptariami padariniai patenka į kito nusikaltimo – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo – sudėtį (BK 284 straipsnis), o apeliantui Å¡ioje byloje nebuvo inkriminuotas pastarasis baudžiamojo įstatymo straipsnis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl jo veiksmų nesutriko aplinkiniai asmenys, nebuvo nutraukta normali įmonių veikla ar sustabdytas renginys naktiniame klube, neturi reikÅ¡mės vertinant apelianto veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl tos pačios priežasties sprendžiant A. L. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , remtis jo cituojamomis liudytojų P. S., D. B. ir D. Č. atskiromis parodymų dalimis, kuriomis grindžiamas visuomeninės tvarkos ar rimties nesutrikdymas (apeliacinio skundo 2-3 lapai, t. 2, b.l. 132-133), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡iuo klausimu nėra teisinio pagrindo.A. L. padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes jis sunkiai sutrikdė K. L. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymas Å¡velninti jo teisinę padėtį atmetamas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad paskirtos bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jei yra nustatomi du kriterijai:

1) formalus kriterijus, t. y. asmuo nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus);

2) materialus kriterijus, t. y. yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju A. L. padarė K. L. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje už Å¡io nusikaltimo padarymÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalimi, Å¡is nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nes už jo padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

Kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimo klausimas negali bÅ«ti svarstomas dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo. Nesant formalaus Å¡io baudžiamosios teisės instituto taikymo kriterijaus, BK 75 straipsnio svarstymo A. L. galimybė yra eliminuota. Tokios iÅ¡vados nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pirmÄ kartÄ traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašė nukentėjusiojo, nori atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ .

Pastarosios aplinkybės Å¡iuo atveju neturi įtakos sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo negalimumo.BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Apygardos teismas, parinkdamas A. L. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , aptarė BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat įvertino BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio taikymo galimybę (skundžiamo nuosprendžio 4-5 lapai, t. 2, b.l. 123-124).

Nenustačius, kad yra pagrindas A. L. skirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta inkriminuoto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nuteistajam parinkta minimali laisvės atėmimo bausmė. Dėl K. L. priteistos neturtinės žalos dydžio A. L. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam K. L. priteistos neturtinės žalos dydžiu teigdamas, kad ji yra pernelyg didelė. Apygardos teismas priteisė iÅ¡ nuteistojo atlyginti nukentėjusiajam 20 000 Eur neturtinę žalÄ .Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2016).Byloje nustatyta, kad A.

L. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu K. L. į veidÄ , po ko Å¡is nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltuotÄ dangÄ , kas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apygardos teismas atkreipė dėmesį į K. L. sukeltas pasekmes dėl A. L. nusikalstamo veiksmo. Nuteistasis, nesutikdamas su jam priteistu atlyginti neturtinės žalos dydžiu, nepagrįstai skiria dėmesį tik į nukentėjusiojo patiriamus galvos skausmus. Visų pirma, iÅ¡ VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis 2015 m. birželio 29 d., t. y. kitÄ dienÄ po patirto sužalojimo, buvo operuotas ir paÅ¡alinta galvoje susiformavusi hematoma, sustabdytas kraujavimas (t. 1, b.l. 77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos ekspertas, susipažinęs su jam pateiktais medicinos dokumentais, nustatė, kad K. L. po operacijos išrašytas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos 2015 m. liepos 9 d. (t. 1, b.l. 74). Remiantis liudytojos gydytojos O. B. parodymais, nukentėjusiajam buvo paskirta reabilitacija iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. (t. 2, b.l. 98). Nagrinėjamu atveju negalima ignoruoti to, kad K. L. patyrė sunkius galvos sužalojimus, dėl ko turėjo būti skubiai operuojamas, jis buvo hospitalizuotas ligoninėje daugiau nei 10 dienų, taip pat jam paskirta reabilitacija truko beveik 1 mėnesį.

Akivaizdu, kad dėl A. L. veiksmo sukeltų pasekmių nukentėjusysis pakankamai ilgÄ laikÄ buvo atitrauktas nuo įprasto gyvenimo ritmo. Tai turi įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Be to, liudytoja O. B. nurodė, kad K. L. 2016 m. vasario 9 d. kreipėsi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl galvos skausmų, neurologas nustatė cefalgijÄ (galvos skausmus), potrauminį sindromÄ . Kiti specialistai konstatavo nukentėjusiajam dėmesio ir koncentracijos sutrikimus, atminties pablogėjimÄ .

K. L. rekomenduotos akademinės atostogos, patarta atsisakyti dirbti darbÄ , susijusį su fizine ar protine įtampa, nes tai gali provokuoti galvos skausmus. Nukentėjusiajam neuždrausta lengvai sportuoti. Pasak liudytojos, dažniausiai po tokių traumų kartojasi galvos skausmai – priklauso nuo oro, įtampos, kiekvienam asmeniui individualiai (t. 2, b.l. 98-99). Liudytojos O. B. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys medicinos dokumentai (t. 2, b.l. 89, 95-96). K. L. bylos teisminiame procese paaiÅ¡kino, kad jis dėl patiriamų galvos skausmų, suprastėjusios atminties nebegalėjo eiti komercijos vadybininko ar žemesnių pareigų bendrovėje, pasiėmė akademines atostogas.

Nukentėjusysis negali dirbti fizinio ar didelį stresÄ sukeliančio darbo (t. 2, b.l. 72-74). Byloje esantis 2016 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad po K. L. atliktos galvos kompiuterinės tomografijos ligonio skundai, susiję su galvos skausmais, laikytini patirtos galvos smegenų traumos liekamaisiais reiÅ¡kiniais (t. 2, b.l. 107). Visi Å¡ie įrodymai kategoriÅ¡kai paneigia A. L. apeliacinio skundo teiginį, kad K. L. patiriami galvos skausmai nėra patvirtinti jokiais dokumentais.

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl jam sukeltų neigiamo pobÅ«džio pasekmių sveikatai, kurias nustatė jį tyrę medicinos darbuotojai.Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. L. padarytas nusikaltimas iki Å¡iol turi įtakos K. L. darbinėje ir akademinėje sferoje, jam kilo tam tikro laipsnio nepatogumai kasdieniniame gyvenime, be to, K. L. patyrė didelį stresÄ , emocinį Å¡okÄ ir fizines kančias, taip pat nerimÄ dėl sveikatos ateityje, tačiau konstatuotina, kad iÅ¡ nuteistojo priteistas atlyginti nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Apygardos teismas tinkamai neįvertino to, kad apelianto panaudotas fizinis smurtas buvo vienkartinio pobÅ«džio. Po vienintelio suduoto smÅ«gio A. L. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bandydamas dar labiau sutrikdyti K. L. sveikatÄ . Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis konkrečiai nesiekė, kad nukentėjusiajam bÅ«tų sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip minėta, K. L. nustatyti tam tikri liekamieji reiÅ¡kiniai po patirtos galvos smegenų traumos (galvos skausmai, atminties pablogėjimas, dėmesio ir koncentracijos sutrikimai), kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad valstybės įgaliota institucija pripažino, jog jis tapo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nedarbingas.

Kokių nors kitų žymių nukentėjusiajam atsiradusių liekamųjų reiÅ¡kinių nėra. K. L. iÅ¡ tiesų nebedirba iki nagrinėjamo įvykio buvusioje darbovietėje, jis taip pat padarė vienerių metų pertraukÄ studijose, tačiau nenustatyta, kad nukentėjusysis ateityje apskritai nebegalės vykdyti tokių veiklų. Nors K. L. rekomenduotas mažesnio intensyvumo darbinės veiklos pobÅ«dis, bet jam visiÅ¡kai neatimta galimybė dirbti. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad K. L. negali gyventi ir leisti laisvalaikį, sportuoti taip, kaip iki patirtos traumos.

Byloje nepateikta duomenų, kad nukentėjusiojo gyvenimo kokybė dėl nagrinėjamo įvykio sukeltų padarinių kardinaliai pasikeitė. K. L. bendravimo galimybės su Å¡eimos nariais ir draugais žymiai nepablogėjo. Remiantis liudytojos O. B. parodymais, nukentėjusiajam nevisiÅ¡kai uždrausta sportuoti, todėl jis gali užsiimti kitomis sporto Å¡akomis siekiant palaikyti fizinę formÄ . Byloje nenustatyta, kad K. L. ateityje turės bÅ«ti atliekamos intervencijos ar daromas kitoks jo kÅ«nui poveikis siekiant paÅ¡alinti neigiamas pasekmes (pavyzdžiui, operacijos, specialios procedÅ«ros ir kt.).

Apygardos teismas, priteisdamas K. L. neturtinės žalos dydį, nurodė, kad nukentėjusysis iÅ¡gyveno tik dėl atsitiktinumo ir medicinos darbuotojams suteikus kvalifikuotÄ pagalbÄ . Toks skundžiamame nuosprendyje pateiktas neturtinės žalos dydžio individualizavimo argumentavimas nėra tinkamas, nes vienas iÅ¡ neturtinės žalos kriterijų yra pasekmės. BÅ«tent nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vertinama, kas įvyko realiai, kokie kilo konkretÅ«s padariniai K. L. sveikatai, o ne daromos prielaidos, kas bÅ«tų įvykę, jei nukentėjusysis laiku nesikreiptų į medicinos darbuotojus ir jie nesuteiktų tinkamos pagalbos.

Atsiradus sunkesnio pobÅ«džio padariniams (pavyzdžiui, asmeniui mirus), neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas bÅ«tų sprendžiamas vertinant kitus reikÅ¡mingus aspektus.Pripažįstant, kad K. L. buvo priteista pernelyg didelė neturtinė žala, bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo, bylose. Pavyzdžiui, iÅ¡ kaltininko, kuris sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , dėl ko Å¡is nukrito galva atsitrenkdamas į asfaltÄ ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo priteista atlyginti 8 688,60 Eur neturtinę žalÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2014).

Nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvos ir veido sritis, kas lėmė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteista 17 377,20 Eur neturtinės žalos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-489/2015). Nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, dėl ko jis tapo neįgalus, priteista 12 598,47 Eur neturtinės žalos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-507/2016).

Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas, tačiau pažymėtina, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas savo pobūdžiu yra žalingesnis, susijęs su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. Pavyzdžiui, nukentėjusiajam, kuriam nustatytas kairės akies visiškas aklumas ir 30 procentų darbingumas, buvo priteista 20 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).Įvertinus K.

L. sukeltas pasekmes sveikatai, kurios anksčiau aptartos, A. L. kaltę (vienu veiksmu konkrečiai nesiekė sukelti nukentėjusiojo sveikatai sunkių padarinių), apelianto turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, taip pat teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis yra mažinamas iki 10 000 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis atitinkamai keičiamas.Kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, kaltininko turtinė padėtis nėra esminis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, be to, nors A.

L. neturi turto ar didesnių pajamų, pasak apelianto, jis iÅ¡ dalies iÅ¡laikomas užsienyje gyvenančių Å¡eimos narių, tačiau nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantas negalėtų visiÅ¡kai atlyginti K. L. neturtinę žalÄ . Dar labiau mažinti A. L. turtinę prievolę nesudaro pagrindo tai, kad K. L. nebuvo padaryta turtinė žala. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginių, kad ne jis pradėjo muÅ¡tynes, o sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam manydamas, kad buvo puolamas, buvo pasisakyta aptariant baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padaryto nusikaltimo kvalifikavimÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir jo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

A. L. apeliaciniame skunde cituoja teismų praktikÄ sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose atsietai nuo visų Å¡ioje byloje nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių. Pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos dydžiai yra orientacinio pobÅ«džio. Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, todėl Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas – individualus. Atsižvelgiant į tai, vien cituojamos teismų praktikos pagrindu iÅ¡ A.

L. priteisiant atlyginti nukentėjusiajam 2 000 Eur neturtinę žalÄ , kaip to praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde, bÅ«tų nesilaikyta CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, kas lemtų neteisingÄ civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ . A. L. Å¡ios apeliacinio skundo dalies visiÅ¡kas tenkinamas nėra galimas. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų byloje A. L. apeliaciniame skunde kelia teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ pateikdamas tik savo subjektyviÄ nuomonę dėl jam skundžiamame nuosprendyje nepalankiai atlikto įrodymų vertinimo ir padarytų nenaudingų iÅ¡vadų.

Vien nuteistojo nesutikimas su apygardos teismo iÅ¡dėstytais argumentais negali bÅ«ti pripažintas teismo Å¡aliÅ¡kumo įrodymu. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies turinys atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija įvertino nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡keltas versijas dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių ir daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendį:Sumažinti iÅ¡ A. L. priteistÄ neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam K. L. iki 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų).KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                           RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                        Laima Garnelienė                                                                                                                      Elena Vainienė