80cdce30-8652-47ff-9dd7-07d8e9360e0a · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedformalus kriterijus, t. y. asmuo nuteistas laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyÄinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus); materialus kriterijus, t. y. yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. NagrinÄjamu atveju A. L. padarÄ K. L. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje už Å¡io nusikaltimo padarymÄ numatyta laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo dvejų iki dvylikos metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalimi, Å¡is nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nes už jo padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmÄ virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvÄs atÄmimo.
Legislator headnote
AI generated80cdce30-8652-47ff-9dd7-07d8e9360e0a · Lietuvos apeliacinis teismas: DÄl minÄtų aplinkybių, apelianto nuomone, K. L. priteistas neturtinÄs žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas.A. L. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos nepakankamai motyvuotos iÅ¡vados dÄl jam, pirmÄ kartÄ padariusiam nusikaltimÄ , realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs skyrimo, neadekvaÄiai didelÄs neturtinÄs žalos priteisimo, iÅ¡skirtinai nukentÄjusiajam palankių įrodymų vertinimo, kelia abejonių dÄl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismo posÄdyje bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, nuteistasis A.
Full text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-518-150/2016Proceso Nr. 1-01-1-36749-2015-0Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.4.2.8.;2.1.7.4.; 2.1.15.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsÄjo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RÅ«tos MickeviÄienÄs,teisÄjų Laimos GarnelienÄs ir Elenos VainienÄs,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorei Ligitai ValentukeviÄienei,nuteistajam A.
L., jo gynÄjai advokatei Ramutei Veronikai Å alaviejÅ«tei,nukentÄjusiajam K. L.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 2 metams ir 3 mÄnesiams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmÄ Ä¯skaitytas A.
L. laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonÄje-suÄmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015 m. lapkriÄio 27 d. iki 2016 m. sausio 7 d.IÅ¡ A. L. priteista atlyginti nukentÄjusiajam K. L. patirtÄ 20 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai turÄtas 3 050,70 Eur nukentÄjusiojo K. L. gydymo iÅ¡laidas.TeisÄjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : A. L. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. birželio 28 d., apie 2.40 val., prie naktinio klubo âMoscowâ, esanÄio LukiÅ¡kių g. 5, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenÄs negerbimÄ , elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimÄ , be jokios aiÅ¡kios priežasties tyÄia sudavÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu K.
L. į veidÄ , po ko Å¡is nuo gauto smÅ«gio nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltuotÄ dangÄ , taip padarydamas nukentÄjusiajam muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ apatinÄs lÅ«pos gleivinÄje, galvos sumuÅ¡imÄ pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡inÄje užausinÄje srityje, odos nubrozdinimu pakauÅ¡io srityje, deÅ¡inio momenkaulio ir deÅ¡inio smilkinkaulio lūžiu, nusitÄsianÄiu į kaukolÄs pamato vidurinÄ daubÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų vidurinÄs arterijos Å¡akos pažeidimu, Å«miu kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo virÅ¡ deÅ¡inių momeninÄs ir smilkininÄs skilÄių su jų suspaudimu, t. y.
A. L. dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo nukentÄjusįjį K. L..A. L. Å¡iuo savo veiksmu padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 24 d. nuosprendį â perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikaltimÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sumažinti paskirtos bausmÄs dydį, jos vykdymÄ atidedant, taip pat sumažinti nukentÄjusiajam K.
L. priteistos neturtinÄs žalos dydį nuo 20 000 Eur iki 2 000 Eur.Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis sunkiai sutrikdÄ K. L. sveikatÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pasak A. L., byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jo smÅ«gis buvo nukreiptas iÅ¡skirtinai į nukentÄjusįjį, o apelianto elgesys nebuvo atviras iššūkis visuomenei tvarkai, nes jis buvo tik pasekmÄ kitų asmenų sukeltų muÅ¡tynių. BÅ«tent K. L. draugas D. M. pradÄjo muÅ¡tynes lauke, tuo metu A. L. niekaip neprisidÄjo prie muÅ¡tynių ir stebÄjo įvykį iÅ¡ toli.
Nuteistasis panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį manydamas, kad jis taip pat puolamas, nes K. L. mojavo rankomis. Pats nukentÄjusysis pripažino, kad A. L. jo gestikuliavimÄ rankomis raminant asmenis galÄjo suvokti kaip mojavimÄ . Liudytoja J. Å . teisiamajame posÄdyje patvirtino minÄtus nukentÄjusiojo padarytus veiksmus. Kitas liudytojas L. Å . teigÄ, kad nuteistasis papasakojo, jog jis susimuÅ¡Ä su kažkuo, t. y. ne A. L. sužalojo kažkÄ , bet galvojo, kad jį puolÄ. Apeliacinio skundo treÄiajame lape cituojama teismų praktika dÄl visuomenÄs tvarkos ar rimties sutrikdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo (t. 2, b.l. 133) ir teigiama, kad aplinkiniai asmenys sutriko ne dÄl nuteistojo veiksmų, o dÄl paÄių muÅ¡tynių, kuriose dalyvavo K.
L. draugas ir nenustatyti asmenys. NagrinÄjamu atveju nebuvo nutraukta normali įmonių veikla ar sustabdytas renginys naktiniame klube. TÄ patvirtina liudytojų P. S. (P. S.), D. B. (D. B.) ir D. Ä. parodymai. A. L. daro iÅ¡vadÄ , kad jis nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ir nesutrikdÄ visuomeninÄs rimties, todÄl jo padarytas nusikaltimas turi bÅ«ti perkvalifikuotas iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikÄ jam BK 75 straipsnio nuostatų, nes byloje surinkti duomenys, t. y. kad A.
L. nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl padaryto nusikaltimo ir atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo, nori atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , be to, apeliantas yra neteistas, leidžia manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus laisvÄs atÄmimo.Kitoje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dÄl K. L. priteistos pernelyg didelÄs neturtinÄs žalos. Teismas, sprÄsdamas šį klausimÄ , neatsižvelgÄ Ä¯ teismų praktikÄ , ignoravo byloje surinktus įrodymus, o akcentavo tik jokiais dokumentais nepagrįstus paties nukentÄjusiojo patiriamus galvos skausmus.
Be to, kyla pagrįstos abejonÄs, kad skundžiamame nuosprendyje galbÅ«t padaryta techninÄ klaida neturtinÄ Å¾alÄ apskaiÄiavus litais, nes jos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. A. L. teigimu, teismas neatsižvelgÄ Ä¯ nukentÄjusiojo gydytojos O. B. parodymus, cituojamus apeliacinio skundo treÄiame lape, kad K. L. sveikatos bÅ«klÄ yra patenkinama, galima vidutinÄ nukentÄjusiojo protinÄ, fizinÄ veikla ir jam nereikia kreiptis dÄl nedarbingumo lygio nustatymo. Atliktoje kompiuterinÄje tomografijoje taip pat nenustatyta jokių K.
L. sveikatos pokyÄių po patirtos traumos. Teismas rÄmÄsi nukentÄjusiojo subjektyviu supratimu, kad jis yra nedarbingas, nors joks oficialus dokumentas, patvirtinantis Å¡iÄ aplinkybÄ, nÄra pateiktas. Vien dÄl K. L. patiriamo papildomo streso gyvenime, t. y. dÄl atsakingesnių pareigų gavimo darbe ir atsiradusios didesnÄs atsakomybÄs, dÄl laukiamo naujagimio ir negalÄjimo tinkamai studijuoti, natÅ«ralu, kad jam gali kartais skaudÄti galvÄ , taÄiau tai nesudaro teisinio pagrindo priteisti 20 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ .
A. L. papildomai nurodo, kad K. L. patirtas sužalojimas neturÄjo tolimesnÄs įtakos bendrauti su aplinkiniais ir Å¡eimos nariais. Apeliacinio skundo ketvirtame ir penktame lape cituojama teismų praktika, kuria priteistas mažesnis neturtinÄs žalos dydis, kai asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (t. 2, b.l. 134-135). Be to, teismas neatsižvelgÄ Ä¯ A. L. kaltÄ (ne nuteistasis pradÄjo muÅ¡tynes), jo sunkiÄ turtinÄ padÄtį (iÅ¡ dalies iÅ¡laikomas užsienyje gyvenanÄių Å¡eimos narių), padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (buvo suduotas tik vienas smÅ«gis manant, kad apeliantÄ puola).
DÄl minÄtų aplinkybių, apelianto nuomone, K. L. priteistas neturtinÄs žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas.A. L. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos nepakankamai motyvuotos iÅ¡vados dÄl jam, pirmÄ kartÄ padariusiam nusikaltimÄ , realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs skyrimo, neadekvaÄiai didelÄs neturtinÄs žalos priteisimo, iÅ¡skirtinai nukentÄjusiajam palankių įrodymų vertinimo, kelia abejonių dÄl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismo posÄdyje bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, nuteistasis A.
L. ir jo gynÄja praÅ¡Ä tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o prokurorÄ ir nukentÄjusysis praÅ¡Ä nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 24 d. nuosprendis yra keiÄiamas, byloje netinkamai iÅ¡sprendus civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dÄl nukentÄjusiajam K. L. priteistino neturtinÄs žalos dydžio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).
DÄl A. L. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ Nuteistasis, apeliaciniame skunde analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis sunkiai sutrikdÄ K. L. sveikatÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklÄmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus â vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia A. L. apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dÄstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindÄ pakankamai detalia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dÄstÄ motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetÄ kitus įrodymus.
TodÄl A. L. neteisus konstatuodamas, kad skundžiamame nuosprendyje yra atliktas tik nukentÄjusiajam palankių įrodymų vertinimas. PažymÄtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todÄl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, tuo labiau teismo Å¡aliÅ¡kumu.Teismų praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-172-942/2016).Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A.
L. inkriminuotu laiku ir vietoje sudavÄ vienÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu K. L. į veidÄ , dÄl ko Å¡is nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltuotÄ dangÄ ir patyrÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis neneigia Å¡ios aplinkybÄs, taÄiau akcentuoja vykusių muÅ¡tynių ir nukentÄjusiojo veiksmų svarbÄ jo elgesiui. Visų pirma pasakytina, kad konfliktas, kilÄs tarp K. L. draugo D. M. ir ikiteisminiame tyrime nenustatytų asmenų, neturi jokios reikÅ¡mÄs vertinant A. L. veiksmus pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .
Byloje nenustatyta, kad apeliantas pažinojo nors vienÄ iÅ¡ konflikto Å¡alių, o vykÄs konfliktas kÄlÄ grÄsmÄ jo sveikatai ar gyvybei. Atkreiptinas dÄmesys, kad paÄiame A. L. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jis stebÄjo šį įvykį iÅ¡ toli (apeliacinio skundo 2 lapas, t. 2, b.l. 132). Nuteistasis baudžiamajame procese nebuvo nuoseklus nurodydamas, kodÄl jis sudavÄ smÅ«gį K. L. ir kokius veiksmus pastarasis atliko. Apeliantas pirminÄje apklausoje ikiteisminiame tyrime apskritai neigÄ buvÄs inkriminuotu laiku įvykio vietoje (t. 1, b.l. 153-154). 2015 m. gruodžio 12 d. apklausiamas A.
L. tvirtino, kad jis kažkuriuo momentu įsivÄlÄ Ä¯ grumtynes ir vienam iÅ¡ ten buvusių vaikinų sudavÄ kumÅ¡Äiu į veidÄ . Nuteistasis neatsiminÄ, kodÄl jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį. K. L. nesudavÄ apeliantui nÄ vieno smÅ«gio, taÄiau, pastarojo nuomone, nukentÄjusysis gal norÄjo taip pasielgti (t. 1, b.l. 157-159). A. L., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisÄjui, nurodÄ, kad jis prie naktinio klubo susiginÄijo su nukentÄjusiuoju, prieÅ¡ kurį panaudojo fizinį smurtÄ , nes Å¡is bandÄ suduoti smÅ«gį (t. 1, b.l. 168-170).
BylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas neprisiminÄ, ar tarp jo ir K. L. buvo konfliktas, ar ne. A. L. sudavÄ smÅ«gį K. L., nes jis pradÄjo kilnoti rankas, o nuteistasis iÅ¡sigando nukentÄjusiojo agresyvaus elgesio (t. 2, b.l. 72). Taigi, apelianto prieÅ¡taringi parodymai dÄl K. L. elgesio ir fizinio smurto panaudojimo priežasties nelaikytini kaip patikimi, tuo labiau kad nuteistasis baudžiamajame procese pripažino, kad jis įvykio metu buvo stipriai apsvaigÄs nuo alkoholio, dÄl ko detaliai neprisiminÄ visų reikÅ¡mingų aplinkybių.
Analizuojant K. L. ir liudytojų, apklaustų teisiamajame posÄdyje, parodymus, nukentÄjusysis nepadarÄ jokių aktyvių veiksmų A. L. apeliaciniame skunde aptariamame konflikte nei prieÅ¡ nuteistÄ jį, nei prieÅ¡ kurį nors kitÄ asmenį. K. L. parodÄ, kad jis, stovÄdamas Å¡alia konflikto dalyvių, ramino juos žodžiais ir gestikuliavo rankomis, taÄiau nukentÄjusysis nebandÄ iÅ¡skirti susiginÄijusių asmenų. K. L. retkarÄiais matÄ A. L., buvusį pakankamai saugiu atstumu nuo jo, taÄiau nepastebÄjo, kad nuteistasis buvo priÄjÄs prie nukentÄjusiojo.
K. L. buvo suduotas smÅ«gis iÅ¡ Å¡ono ar nugaros pusÄs (t. 2, b.l. 72-74). Liudytoja J. Å . bylos teisminiame procese analogiÅ¡kai apibÅ«dino K. L. veiksmus įvykio vietoje. Be to, liudytoja nurodÄ, kad A. L., greitai priÄjÄs, sudavÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam ties žandikauliu, po ko apeliantas pabÄgo. PrieÅ¡ tai J. Å . nematÄ, kad tarp abiejų Å¡ių asmenų buvo konfliktas (t. 2, b.l. 75). Liudytojai D. Ä. ir D. B. taip pat neparodÄ, kad K. L. padarÄ kokius nors aktyvius veiksmus, dÄl kurių A.
L. turÄjo objektyvų pagrindÄ panaudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį (t. 2, b.l. 74-75, 100). TeisÄjų kolegija nenustatÄ jokių priežasÄių, dÄl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti K. L. ir liudytojų parodymais, jų parodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus, todÄl laikytini patikimais. Darytina iÅ¡vada, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog tarp K. L. ir A. L., anksÄiau nepažįstamų ir kurių nesiejo jokie santykiai, nebuvo įvykÄs joks konfliktas, nukentÄjusysis nepadarÄ apeliantui jokių pavojingų veiksmų, taÄiau Å¡is vis tiek panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ K.
L. be jokios svarios priežasties. Ä®vertinus minÄtų asmenų parodymus, A. L. parodymai, kad K. L. bandÄ suduoti jam smÅ«gį, laikytini kaip nepagrįstas siekis pateisinti savo neteisÄtÄ veiksmÄ ir sumažinti kaltÄs laipsnį. NÄra abejonių, kad nuteistojo veiksmas, kai jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ K. L. nesant tam objektyvaus pagrindo, yra įžūlus. Nors byloje nustatyta, kad lauke prie naktinio klubo, kur įvyko nagrinÄjamas įvykis, buvo žmonių, taÄiau Å¡i aplinkybÄ nevarÅ¾Ä A.
L. nusikalsti. Pritartina apygardos teismui, kad jis tokiu bÅ«du demonstravo aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenÄs negerbimÄ , elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimÄ , kas atitinka chuliganiÅ¡kų paskatų turinį. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir ta aplinkybÄ, kad po smurto panaudojimo nuteistasis pabÄgo iÅ¡ įvykio vietos, kas rodo, kad jam nebuvo svarbu, kokios pasekmÄs kilo K. L.. Pasak A. L., byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jo smÅ«gis buvo nukreiptas iÅ¡skirtinai į nukentÄjusįjį, o apelianto elgesys nebuvo atviras iššūkis visuomenei tvarkai, nes jis buvo tik pasekmÄ kitų asmenų sukeltų muÅ¡tynių.
DÄl kitų asmenų sukelto konflikto A. L. neturÄjo teisÄs nesilaikyti visuomenÄje nustatytų elgesio normų ir suduoti smÅ«gį be jokios svarios priežasties K. L., nepadariusiam jokių pavojingų veiksmų nÄ vienam iÅ¡ įvykio vietoje buvusių asmenų, taip pat nuteistajam. A. L. apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jis dÄl K. L. mojavimo rankomis galÄjo manyti, kad bus puolamas, taÄiau nuteistojo subjektyvus, tikrovei prieÅ¡taraujantis manymas negali bÅ«ti pateisinamas panaudoti fizinį smurtÄ , tuo labiau kad byloje nÄra duomenų, kad K.
L. buvo arti priÄjÄs prie A. L. ir darÄ minÄtus veiksmus. Be to, byloje nenustatyta, kad K. L. neva mojavimas rankomis apskritai kÄlÄ kam nors pavojų. PažymÄtina, kad A. L. apeliaciniame skunde iÅ¡ konteksto cituoja ir savaip interpretuoja atskirus nukentÄjusiojo ir liudytojų teiginius, pasakytus teisiamajame posÄdyje (apeliacinio skundo 2-3 lapai, t. 2, b.l. 132-133), siekiant neva pagrįsti jo padaryto nusikaltimo kvalifikavimÄ pagal Å¡velnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ . K. L. bylos teisminiame procese duoti parodymai, kad A.
L. jo gestikuliavimÄ rankomis raminant asmenis galbÅ«t galÄjo suvokti kaip mojavimÄ (t. 2, b.l. 73), neįrodo, kad nuteistasis padarÄ inkriminuotÄ nusikaltimÄ ne dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. NukentÄjusysis kategoriÅ¡kai nepatvirtino A. L. akcentuojamos aplinkybÄs, susijusios su sužaloto asmens pavojingu elgesiu. K. L. to ir negalÄjo patvirtinti, nes jis nepadarÄ pavojingų veiksmų, o nukentÄjusiojo pateiktas vertinimas, kaip apeliantas galÄjo suprasti jo veiksmus, yra subjektyvus. Tai, kad liudytojas L.
Å . bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme teigÄ, kad nuteistasis papasakojo, jog jis susimuÅ¡Ä su kažkuo (t. 2, b.l. 76), taip pat nereiÅ¡kia, kad A. L. sudavÄ smÅ«gį K. L. esant tam tikrai objektyviai priežasÄiai. Byloje nÄra jokių duomenų, kad apeliantas patyrÄ kokius nors sužalojimus, o jų padarymas paprastai yra didelÄ tikimybÄ esant muÅ¡tynÄms. Nuteistasis baudžiamajame procese taip pat nenurodÄ tokios aplinkybÄs. Neatmestina, kad A. L. tiesiog galÄjo pateikti kitam asmeniui savo įvykio versijÄ nei buvo iÅ¡ tikrųjų.PabrÄžtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojantis požymis â chuliganiÅ¡kos paskatos â yra nusikaltimo sudÄties subjektyvusis požymis, t. y. jis parodo tam tikrÄ kaltininko psichinį santykį su daromu nusikaltimu.
Kita vertus, nuteistasis apeliaciniame skunde didelį dÄmesį kreipia į tÄ aplinkybÄ, kad jo veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomeninÄ tvarka ar rimtis, nors tai priskiriama nusikalstamos veikos sudÄties objektyviajam požymiui â nusikalstamos veikos padariniams. Akivaizdu, kad Å¡ie padariniai nepatenka į chuliganiÅ¡kų paskatų, kaip subjektyvaus požymio, turinį ir jų tarpusavyje negalima sieti. TodÄl kvalifikuojant A. L. padarytÄ nusikaltimÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nÄra bÅ«tina nustatyti, kad buvo sutrikdyta visuomeninÄ tvarka ar rimtis.
Atkreiptinas dÄmesys, kad aptariami padariniai patenka į kito nusikaltimo â vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo â sudÄtį (BK 284 straipsnis), o apeliantui Å¡ioje byloje nebuvo inkriminuotas pastarasis baudžiamojo įstatymo straipsnis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad dÄl jo veiksmų nesutriko aplinkiniai asmenys, nebuvo nutraukta normali įmonių veikla ar sustabdytas renginys naktiniame klube, neturi reikÅ¡mÄs vertinant apelianto veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , todÄl jie atmetami kaip nepagrįsti.
DÄl tos paÄios priežasties sprendžiant A. L. baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , remtis jo cituojamomis liudytojų P. S., D. B. ir D. Ä. atskiromis parodymų dalimis, kuriomis grindžiamas visuomeninÄs tvarkos ar rimties nesutrikdymas (apeliacinio skundo 2-3 lapai, t. 2, b.l. 132-133), taip pat Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika Å¡iuo klausimu nÄra teisinio pagrindo.A. L. padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes jis sunkiai sutrikdÄ K. L. sveikatÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, todÄl nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymas Å¡velninti jo teisinÄ padÄtį atmetamas.
DÄl BK 75 straipsnio taikymo galimybÄs BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali atidÄti paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyÄinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus). BausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. Taigi, baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad paskirtos bausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, jei yra nustatomi du kriterijai:
1) formalus kriterijus, t. y. asmuo nuteistas laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyÄinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus);
2) materialus kriterijus, t. y. yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. NagrinÄjamu atveju A. L. padarÄ K. L. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje už Å¡io nusikaltimo padarymÄ numatyta laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo dvejų iki dvylikos metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalimi, Å¡is nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nes už jo padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmÄ virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvÄs atÄmimo.
Kaip minÄta, bausmÄs vykdymo atidÄjimo klausimas negali bÅ«ti svarstomas dÄl labai sunkių nusikaltimų padarymo. Nesant formalaus Å¡io baudžiamosios teisÄs instituto taikymo kriterijaus, BK 75 straipsnio svarstymo A. L. galimybÄ yra eliminuota. Tokios iÅ¡vados nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybÄs, kad jis pirmÄ kartÄ traukiamas baudžiamojon atsakomybÄn, nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl padaryto nusikaltimo ir atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo, nori atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ .
Pastarosios aplinkybÄs Å¡iuo atveju neturi įtakos sprendžiant dÄl BK 75 straipsnio taikymo negalimumo.BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelÄ bausmÄs rūšis â laisvÄs atÄmimas. Apygardos teismas, parinkdamas A. L. dvejų metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ už padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , aptarÄ BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat įvertino BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio taikymo galimybÄ (skundžiamo nuosprendžio 4-5 lapai, t. 2, b.l. 123-124).
NenustaÄius, kad yra pagrindas A. L. skirti Å¡velnesnÄ bausmÄ nei numatyta inkriminuoto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nuteistajam parinkta minimali laisvÄs atÄmimo bausmÄ. DÄl K. L. priteistos neturtinÄs žalos dydžio A. L. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentÄjusiajam K. L. priteistos neturtinÄs žalos dydžiu teigdamas, kad ji yra pernelyg didelÄ. Apygardos teismas priteisÄ iÅ¡ nuteistojo atlyginti nukentÄjusiajam 20 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ .NeturtinÄ Å¾ala CK 6.250 straipsnyje apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinÄs (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).
NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, į tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, jei taip â tai į jos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. TaÄiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
PažymÄtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnÄ reikÅ¡mÄ Å¾alos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. AbsoliuÄių vertybių, tokių kaip gyvybÄ, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs. Sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2016).Byloje nustatyta, kad A.
L. sudavÄ vienÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu K. L. į veidÄ , po ko Å¡is nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltuotÄ dangÄ , kas sukÄlÄ nukentÄjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apygardos teismas atkreipÄ dÄmesį į K. L. sukeltas pasekmes dÄl A. L. nusikalstamo veiksmo. Nuteistasis, nesutikdamas su jam priteistu atlyginti neturtinÄs žalos dydžiu, nepagrįstai skiria dÄmesį tik į nukentÄjusiojo patiriamus galvos skausmus. Visų pirma, iÅ¡ VšĮ RespublikinÄs Vilniaus universitetinÄs ligoninÄs medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentÄjusysis 2015 m. birželio 29 d., t. y. kitÄ dienÄ po patirto sužalojimo, buvo operuotas ir paÅ¡alinta galvoje susiformavusi hematoma, sustabdytas kraujavimas (t. 1, b.l. 77).
ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos ekspertas, susipažinÄs su jam pateiktais medicinos dokumentais, nustatÄ, kad K. L. po operacijos iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos 2015 m. liepos 9 d. (t. 1, b.l. 74). Remiantis liudytojos gydytojos O. B. parodymais, nukentÄjusiajam buvo paskirta reabilitacija iki 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. (t. 2, b.l. 98). NagrinÄjamu atveju negalima ignoruoti to, kad K. L. patyrÄ sunkius galvos sužalojimus, dÄl ko turÄjo bÅ«ti skubiai operuojamas, jis buvo hospitalizuotas ligoninÄje daugiau nei 10 dienų, taip pat jam paskirta reabilitacija truko beveik 1 mÄnesį.
Akivaizdu, kad dÄl A. L. veiksmo sukeltų pasekmių nukentÄjusysis pakankamai ilgÄ laikÄ buvo atitrauktas nuo įprasto gyvenimo ritmo. Tai turi įtakos sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos dydžio nustatymo. Be to, liudytoja O. B. nurodÄ, kad K. L. 2016 m. vasario 9 d. kreipÄsi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dÄl galvos skausmų, neurologas nustatÄ cefalgijÄ (galvos skausmus), potrauminį sindromÄ . Kiti specialistai konstatavo nukentÄjusiajam dÄmesio ir koncentracijos sutrikimus, atminties pablogÄjimÄ .
K. L. rekomenduotos akademinÄs atostogos, patarta atsisakyti dirbti darbÄ , susijusį su fizine ar protine įtampa, nes tai gali provokuoti galvos skausmus. NukentÄjusiajam neuždrausta lengvai sportuoti. Pasak liudytojos, dažniausiai po tokių traumų kartojasi galvos skausmai â priklauso nuo oro, įtampos, kiekvienam asmeniui individualiai (t. 2, b.l. 98-99). Liudytojos O. B. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys medicinos dokumentai (t. 2, b.l. 89, 95-96). K. L. bylos teisminiame procese paaiÅ¡kino, kad jis dÄl patiriamų galvos skausmų, suprastÄjusios atminties nebegalÄjo eiti komercijos vadybininko ar žemesnių pareigų bendrovÄje, pasiÄmÄ akademines atostogas.
NukentÄjusysis negali dirbti fizinio ar didelį stresÄ sukelianÄio darbo (t. 2, b.l. 72-74). Byloje esantis 2016 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad po K. L. atliktos galvos kompiuterinÄs tomografijos ligonio skundai, susijÄ su galvos skausmais, laikytini patirtos galvos smegenų traumos liekamaisiais reiÅ¡kiniais (t. 2, b.l. 107). Visi Å¡ie įrodymai kategoriÅ¡kai paneigia A. L. apeliacinio skundo teiginį, kad K. L. patiriami galvos skausmai nÄra patvirtinti jokiais dokumentais.
PabrÄžtina, kad nagrinÄjamu atveju nÄra jokio pagrindo abejoti nukentÄjusiojo nurodytomis aplinkybÄmis dÄl jam sukeltų neigiamo pobÅ«džio pasekmių sveikatai, kurias nustatÄ jį tyrÄ medicinos darbuotojai.TeisÄjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. L. padarytas nusikaltimas iki Å¡iol turi įtakos K. L. darbinÄje ir akademinÄje sferoje, jam kilo tam tikro laipsnio nepatogumai kasdieniniame gyvenime, be to, K. L. patyrÄ didelį stresÄ , emocinį Å¡okÄ ir fizines kanÄias, taip pat nerimÄ dÄl sveikatos ateityje, taÄiau konstatuotina, kad iÅ¡ nuteistojo priteistas atlyginti nukentÄjusiajam neturtinÄs žalos dydis yra per didelis.
Apygardos teismas tinkamai neįvertino to, kad apelianto panaudotas fizinis smurtas buvo vienkartinio pobÅ«džio. Po vienintelio suduoto smÅ«gio A. L. nesiÄmÄ jokių aktyvių veiksmų bandydamas dar labiau sutrikdyti K. L. sveikatÄ . Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis konkreÄiai nesiekÄ, kad nukentÄjusiajam bÅ«tų sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip minÄta, K. L. nustatyti tam tikri liekamieji reiÅ¡kiniai po patirtos galvos smegenų traumos (galvos skausmai, atminties pablogÄjimas, dÄmesio ir koncentracijos sutrikimai), kita vertus, byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad valstybÄs įgaliota institucija pripažino, jog jis tapo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nedarbingas.
Kokių nors kitų žymių nukentÄjusiajam atsiradusių liekamųjų reiÅ¡kinių nÄra. K. L. iÅ¡ tiesų nebedirba iki nagrinÄjamo įvykio buvusioje darbovietÄje, jis taip pat padarÄ vienerių metų pertraukÄ studijose, taÄiau nenustatyta, kad nukentÄjusysis ateityje apskritai nebegalÄs vykdyti tokių veiklų. Nors K. L. rekomenduotas mažesnio intensyvumo darbinÄs veiklos pobÅ«dis, bet jam visiÅ¡kai neatimta galimybÄ dirbti. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad K. L. negali gyventi ir leisti laisvalaikį, sportuoti taip, kaip iki patirtos traumos.
Byloje nepateikta duomenų, kad nukentÄjusiojo gyvenimo kokybÄ dÄl nagrinÄjamo įvykio sukeltų padarinių kardinaliai pasikeitÄ. K. L. bendravimo galimybÄs su Å¡eimos nariais ir draugais žymiai nepablogÄjo. Remiantis liudytojos O. B. parodymais, nukentÄjusiajam nevisiÅ¡kai uždrausta sportuoti, todÄl jis gali užsiimti kitomis sporto Å¡akomis siekiant palaikyti fizinÄ formÄ . Byloje nenustatyta, kad K. L. ateityje turÄs bÅ«ti atliekamos intervencijos ar daromas kitoks jo kÅ«nui poveikis siekiant paÅ¡alinti neigiamas pasekmes (pavyzdžiui, operacijos, specialios procedÅ«ros ir kt.).
Apygardos teismas, priteisdamas K. L. neturtinÄs žalos dydį, nurodÄ, kad nukentÄjusysis iÅ¡gyveno tik dÄl atsitiktinumo ir medicinos darbuotojams suteikus kvalifikuotÄ pagalbÄ . Toks skundžiamame nuosprendyje pateiktas neturtinÄs žalos dydžio individualizavimo argumentavimas nÄra tinkamas, nes vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos kriterijų yra pasekmÄs. BÅ«tent nagrinÄjamu atveju turi bÅ«ti vertinama, kas įvyko realiai, kokie kilo konkretÅ«s padariniai K. L. sveikatai, o ne daromos prielaidos, kas bÅ«tų įvykÄ, jei nukentÄjusysis laiku nesikreiptų į medicinos darbuotojus ir jie nesuteiktų tinkamos pagalbos.
Atsiradus sunkesnio pobÅ«džio padariniams (pavyzdžiui, asmeniui mirus), neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimas bÅ«tų sprendžiamas vertinant kitus reikÅ¡mingus aspektus.Pripažįstant, kad K. L. buvo priteista pernelyg didelÄ neturtinÄ Å¾ala, bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo, bylose. Pavyzdžiui, iÅ¡ kaltininko, kuris sudavÄ vienÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam į veidÄ , dÄl ko Å¡is nukrito galva atsitrenkdamas į asfaltÄ ir patyrÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo priteista atlyginti 8 688,60 Eur neturtinÄ Å¾alÄ (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2014).
NukentÄjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvos ir veido sritis, kas lÄmÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteista 17 377,20 Eur neturtinÄs žalos (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-489/2015). NukentÄjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, dÄl ko jis tapo neįgalus, priteista 12 598,47 Eur neturtinÄs žalos (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-507/2016).
Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas, taÄiau pažymÄtina, kad paprastai didesnÄ neturtinÄ Å¾ala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentÄjusiojo patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas savo pobÅ«džiu yra žalingesnis, susijÄs su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. Pavyzdžiui, nukentÄjusiajam, kuriam nustatytas kairÄs akies visiÅ¡kas aklumas ir 30 procentų darbingumas, buvo priteista 20 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).Ä®vertinus K.
L. sukeltas pasekmes sveikatai, kurios anksÄiau aptartos, A. L. kaltÄ (vienu veiksmu konkreÄiai nesiekÄ sukelti nukentÄjusiojo sveikatai sunkių padarinių), apelianto turtinÄ padÄtį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, taip pat teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nukentÄjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinÄs žalos dydis yra mažinamas iki 10 000 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 24 d. nuosprendis atitinkamai keiÄiamas.Kaip teisingai pastebÄjo apygardos teismas, kaltininko turtinÄ padÄtis nÄra esminis kriterijus nustatant neturtinÄs žalos dydį, be to, nors A.
L. neturi turto ar didesnių pajamų, pasak apelianto, jis iÅ¡ dalies iÅ¡laikomas užsienyje gyvenanÄių Å¡eimos narių, taÄiau nÄra jokių objektyvių priežasÄių, dÄl kurių apeliantas negalÄtų visiÅ¡kai atlyginti K. L. neturtinÄ Å¾alÄ . Dar labiau mažinti A. L. turtinÄ prievolÄ nesudaro pagrindo tai, kad K. L. nebuvo padaryta turtinÄ Å¾ala. DÄl nuteistojo apeliacinio skundo teiginių, kad ne jis pradÄjo muÅ¡tynes, o sudavÄ vienÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam manydamas, kad buvo puolamas, buvo pasisakyta aptariant baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens padaryto nusikaltimo kvalifikavimÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir jo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.
A. L. apeliaciniame skunde cituoja teismų praktikÄ sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose atsietai nuo visų Å¡ioje byloje nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių. PažymÄtina, kad teismų praktikoje priteisiami neturtinÄs žalos dydžiai yra orientacinio pobÅ«džio. Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginÄs kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nustatymÄ lemia konkreÄios aplinkybÄs, todÄl Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas â individualus. Atsižvelgiant į tai, vien cituojamos teismų praktikos pagrindu iÅ¡ A.
L. priteisiant atlyginti nukentÄjusiajam 2 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , kaip to praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde, bÅ«tų nesilaikyta CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, kas lemtų neteisingÄ civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ . A. L. Å¡ios apeliacinio skundo dalies visiÅ¡kas tenkinamas nÄra galimas. DÄl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų byloje A. L. apeliaciniame skunde kelia teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ pateikdamas tik savo subjektyviÄ nuomonÄ dÄl jam skundžiamame nuosprendyje nepalankiai atlikto įrodymų vertinimo ir padarytų nenaudingų iÅ¡vadų.
Vien nuteistojo nesutikimas su apygardos teismo iÅ¡dÄstytais argumentais negali bÅ«ti pripažintas teismo Å¡aliÅ¡kumo įrodymu. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies turinys atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. TeisÄjų kolegija įvertino nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡keltas versijas dÄl nusikaltimo padarymo aplinkybių ir daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas nepažeidÄ BPK 20 straipsnio nuostatų.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 24 d. nuosprendį:Sumažinti iÅ¡ A. L. priteistÄ neturtinÄs žalos dydį nukentÄjusiajam K. L. iki 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstanÄių eurų).KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkÄ                                                                                           RÅ«ta MickeviÄienÄ TeisÄjai                                                                                                        Laima GarnelienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Elena VainienÄ