80cd7e37-0aee-4bca-ab76-4775e2b4e81b · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-866-634/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03854-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1; 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimu A. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir nubaustas įspėjimu, už tai, kad jis 2012-05-17 apie 7 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, policijos pareigÅ«nams pradėjus Å¡alinti kliÅ«tis – atitraukti piliečius nuo namo, nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams pasiÅ¡alinti, dėl to policijos pareigÅ«nai jį nuo namo laiptų iÅ¡ kiemo pusės nulaipino ir pristatė į policijos įstaigÄ .A.

T. skundžia Kauno apylinkės teismo nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir pripažinti jį nekaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ . Skunde nurodė, jog jis jokio pažeidimo nepadarė, stovėjo privačiame kieme, ant privataus namo laiptų vedančių į vienÄ kambarį, esantį antrame namo aukÅ¡te, pro kurį neįmanoma patekti į pagrindinį namÄ , esantį pirmame aukÅ¡te. Laiptai į antrÄ aukÅ¡tÄ yra atokiau nuo praėjimo į namÄ . Už tokias veikas atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187str. 2 d. nenumatoma.

Teismas nedetalizavo, kokiais konkrečiais veiksmais jis padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2d., ir kokių policijos pareigÅ«nų reikalavimų jis nevykdė. Remiantis liudytojo, policijos pareigÅ«no M. K. apklausos protokolu, policijos pareigÅ«nams buvo pavesta Å¡alinti tik tas kliÅ«tis, kurios trukdo antstolei patekti į namÄ ir perduoti mergaitę mamai, bei jų užduotis užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kas yra vieÅ¡oji tvarka privataus kiemo teritorijoje nepaaiÅ¡kinta, taip pat neiÅ¡dėstyta, kokiais veiksmais jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Stovėdamas ant namo laiptų į antrÄ aukÅ¡tÄ , jis niekaip negalėjo trukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimo, nes tai buvo galima padaryti, tik bÅ«nant pirmame namo aukÅ¡te prie namo durų. Be to nuvesdinimas nuo laiptų, vedančių į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , nebuvo tiesioginė policijos pareigÅ«nų užduotis, susijusi su kliūčių Å¡alinimu. Liudytoja G. Ž. paaiÅ¡kino, kad ji tÄ rytÄ filmavo ir matė kaip pareigÅ«nai užlipo laiptais ir iÅ¡vedė A. T., kuris nesiprieÅ¡ino jokiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams, A.

T. jokie reikalavimai nebuvo iÅ¡sakyti. Tačiau teisėja nereikalavo video medžiagos iÅ¡ policijos, pagrindžiančios jam pareikÅ¡tus įtarimus dėl padaryto teisės pažeidimo. O tokia video medžiaga yra ir galėtų įrodyti jo nekaltumÄ ir visų reikalavimų vykdymÄ , kurie buvo iÅ¡sakyti. Taip pat byloje nėra policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų dėl teisės pažeidimo, asmens sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigÄ , o tai yra privalomoji įstatyminė norma, nes tik grindžiant tokiais dokumentais galima įrodinėti teisės pažeidimo padarymo ir pasiprieÅ¡inimo teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams momentÄ .Skunde taip pat pažymima, jog jis nepagrįstai buvo sulaikytas.

Policijos pareigÅ«nai nesivadovavo LR Generalinio komisaro patvirtinta 2011-07-19 5-V-673 patrulių veiklos instrukcija, LR įstatymais ir praktika, kuri numato, kad sulaikymas ir suėmimas gali bÅ«ti taikomi tik iÅ¡imtinais atvejais, kai yra neabejotinų įrodymų apie asmens padarytÄ pažeidimÄ ar nusikaltimÄ . Asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK grindžiant prielaidomis. Jokiais kitais padarytais teisės pažeidimais jis nėra kaltinimas, iÅ¡skyrus teisėto pareigÅ«no reikalavimo nevykdymu, o tai yra gretutinis pažeidimas.

Joks reikalavimas negali bÅ«ti įvykdytas, jai nėra padarytas pažeidimas. Jam nebuvo pareikÅ¡ta pretenzijų dėl jo stovėjimo ant laiptų. Lietuvos Respublikos ATPK 266 str. l d. 1 p. numato, kad policija gali sulaikyti asmenį už administracinius teisės pažeidimus, kai Lietuvos Respublikos ATPK už juos numato administracinį areÅ¡tÄ . Teisėto pareigÅ«no reikalavimo nevykdymas nenumato tokios sankcijos. Skunde taip pat nurodoma, jog Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. numato galimybę teismui visai neskirti nuobaudos.

Teismas turėjo įvertinti, kad metus laiko jam buvo taikytos kardomosios priemonės, t. y. draudimas iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies, buvo pareikÅ¡ti įtarimai baudžiamojoje byloje už veikÄ , kurios jis nepadarė, tÄ rytÄ jis iÅ¡gyveno daug emocijų, buvo sulaikytas jo sÅ«nus, matė kaip stumdomi pagyvenę asmenys, invalidai, jam buvo labai baisu. Be to jis jau metus laiko yra persekiojamas žurnalistų ir Å¡meižiamas nebÅ«tais dalykais. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo nutarimas turi bÅ«ti panaikintas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.A.

T. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai A.

T. pripažino kaltu, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ . A. T. kaltė visiÅ¡kai įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ dalį įtariamųjų (b. l.4 -13), liudytojo M. K. parodymais, duotais pirmos instancijos teisme (b. l. 46-47), fotonuotraukomis (b. l. 16). Apygardos teismas sprendžia, jog Å¡ių įrodymų visuma patvirtina, kad A. T. 2012-05-17 apie 7 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų nurodymų atsitraukti nuo namo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia policijos <...> pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiÅ¡kiamas žodžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo M. K. parodymų, tÄ dienÄ per garsiakalbį visiems buvo praneÅ¡ta, kad netrukdytų prieiti prie namo, tačiau žmonės savo noru nesitraukė. A. T. pripažino, jog stovėjo ant laiptų, vedančių į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , tačiau mano, jog netrukdė vykdyti teismo sprendimo, nes visas veiksmas vyko pirmame aukÅ¡te.

Taigi Å¡iuo atveju A. T. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis stovėdamas prie namo, nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams atsitraukti nuo jo ir pasiÅ¡alinti. Å ie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. Kaip matyti iÅ¡ nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl dalies įtariamųjų, byloje surinkti duomenys nepatvirtino, kad A. T. padarė Lietuvos Respublikos BK 231 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. duomenys nepatvirtino, jog jis trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jam negali kilti administracinė atsakomybė dėl policijos pareigÅ«no teisėto nurodymo nevykdymo.

Nutarime prokuroras pažymėjo, jog A. T., bÅ«damas ant laiptų, nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams pasiÅ¡alinti, dėl to policijos pareigÅ«nai jį nuo laiptų nulaipino, iÅ¡ kiemo iÅ¡vedė ir pristatė į policijos įstaigÄ .Teisės pažeidimas Å¡iuo atveju buvo įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl dalies įtariamųjų, liudytojo, policijos pareigÅ«no M. K. parodymais ir tai, jog byloje nėra policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Byloje surinktų įrodymų pakako priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Pirmosios instancijos teisme buvo peržiÅ«rėta G. Ž. pateikta vaizdo medžiaga. Nenustatyta, jog iÅ¡ policijos įstaigos iÅ¡reikalauta vaizdo medžiaga, patvirtintų kitas aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. dispozicija nėra blanketinė, todėl pakanka tų pažeidimo sudėties požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Pirmosios instancijos teismas paÅ¡alino iÅ¡ administracinio teisė pažeidimo protokole suformuluotas aplinkybes, kurios nepasitvirtino bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisme (kad A.

T., manomai siekdamas suduoti pareigÅ«nams, vėliavos kotu kelis kartus smogė, tačiau pataikė D. S. ir J. V.), tačiau aiÅ¡kiai ir konkrečiai įvardino tuos veiksmus, kurių pagrindu jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ - nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams pasiÅ¡alinti. Subjektyvus aplinkybių vertinimas, t. y. argumentai, kad jo nuomone, jis netrukdė vykdyti teismo sprendimo, kad jam asmeniÅ¡kai niekas nedavė jokių nurodymų, neÅ¡alina apelianto kaltės. PareigÅ«nų reikalavimai buvo teisėti, jie aptariamoje situacijoje pagrįstai galėjo manyti, jog žmonės, stovintys ant laiptų, gali trukdyti įvykdyti teismo sprendimÄ .

A. T. atsakomybės kvalifikavimui taip pat neturi įtakos jo nurodytos aplinkybės dėl tariamų pareigūnų veiksmų neteisėtumo jį sulaikant. Manydamas, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti ar peržengia jų įgaliojimų ribas, asmuo galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų, o A. T. veiksmų neteisėtumo klausimas, kas objektyviai įrodyta.Nors apeliantas nesutinka ir su jam paskirta nuobauda, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog administracinė nuobauda A.

T. tinkamai individualizuota. Teismas, skirdamas nuobaudÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. T. yra 83 metai, kad jis pripažintas nukentėjęs nuo okupacijų, kad teisės pažeidimÄ sÄ lygojo ne chuliganiÅ¡kos ar savanaudiÅ¡kos jo paskatos. Å ias aplinkybes teismas įvertino kaip iÅ¡imtines, todėl taikė ATPK 301 str. nuostatas ir paskyrė Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta straipsnio sankcijoje – įspėjimÄ . Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ dar labiau Å¡velninti pažeidėjo padėtį ir nuobaudos visai neskirti, byloje nenustatyta.

Skundo argumentai apie jam taikytas kardomÄ sias priemones, patirtus iÅ¡gyvenimus ir emocijas, nesuteikia pagrindo skundžiamo nutarimo panaikinti ir administracinę bylÄ nutraukti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo principais ir teisine sÄ mone įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl pirmos instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : A. T. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                        Giedrius Endriukaitis