2021-05-05 Nr. AB-9623-3-61-3-00158-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1561-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00158-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utenos gelžbetonis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Utenos gelžbetonis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. AS-114 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Departamentas Sprendimu patvirtino Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjo atžvilgiu surašytą patikrinimo aktą Nr. PA80-104/2019 (toliau – ir Aktas, Patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinyje vykdė išteklių gavybą už pareiškėjui skirto kasybos sklypo ribų. Tai buvo vertinama kaip išteklių išgavimas be leidimo. Sprendimu Departamentas apskaičiavo pareiškėjui mokestį už valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį mokesčio tarifą – 50 972 Eur;

2.2. Sprendimas nedera su proporcinga ūkio subjektų kontrole bei ultima ratio (paskutinė priemonė) principu, yra socialiai neteisingas. Sprendimas priimtas netinkamai aiškinant teisės aktus bei nepaisant geologijos specialistų pozicijos. Sprendime nėra nurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis jis buvo priimtas, todėl Sprendimas laikytinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas išnagrinėjus ir įvertinus įmonės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus, tačiau nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis jis priimtas. Abejojama dėl Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktoriaus teisės pasirašyti Sprendimą. Sprendimą surašiusi pareigūnė Sprendime nėra nurodžiusi, kad yra Departamento direktoriaus įgaliota priimti tokio pobūdžio sprendimus. Abejonę kelia Sprendime nurodytas 2019 m. birželio 5 d. pasitarimas ir 2019 m. liepos 1 d. protokolas. Šie dokumentai nėra žinomi pareiškėjui. Taip pat pareiškėjui nėra žinoma, ar jie laikytini oficialia konsultacija VAĮ prasme;

2.3. Nesutinkama su pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio padidintu tarifu (dauginant iš koeficiento 10) bei su argumentais, kad pareiškėjas veikė be leidimo. Pareiškėjas, vykdydamas veiklą, turėjo 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą Nr. KN-17-26p (toliau – ir Leidimas), kuris pareiškėjui suteikia teisę naudoti (duomenys neskelbtini) III smėlio ir žvyro telkinio bei (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio dalį. (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių eksploatacijai yra skirtas 28,8 ha kasybos sklypas. Pareiškėjas taip pat turi 2018 m. parengtą ir nustatyta tvarka patvirtintą naudojimo projektą (planą) (toliau – ir naudojimo projektas), kuriame išteklių žemutinis kontūras nustatytas pagal gręžinius, nutolusius vienas nuo kito tam tikru atstumu, taip paliekant galimybę apatinio kontūro pokyčiams tame atstume. Dėl šių apatinio kontūro svyravimų Bendrovė, stengdamasi racionaliai išnaudoti valstybei priklausančius išteklius bei užtikrinti tinkamą karjero rekultivavimą, kasė žaliavą, gamtos išteklius apskaitė bei sumokėjo visus reikiamus mokesčius. Kai kuriais atvejais sumokėjo daugiau mokesčių, nei privalėjo sumokėti, kadangi dėl darbuotojo klaidos pritaikė didesnį koeficientą. Pareiškėjo situacija negali būti tapatinama su kai kurių nesąžiningų ūkio subjektų veiklomis, kai jie veikia be jokių leidimų;

2.4. Akte yra pripažinta, kad pagal apskaitos duomenis išgauti išteklių kiekiai kiekvieną ketvirtį nustatyta tvarka deklaruojami Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijose KIT708. Akte taip pat konstatuota, kad Lietuvos geologijos tarnybai buvo teiktos ketvirtinės Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos 2-KN, kuriose nurodyti telkinyje išgauti žvyro kiekiai. Paskutinis (duomenys neskelbtini) telkinio markšeiderinis planas buvo sudarytas 2018 m. spalio 19 d. ir apėmė gavybos laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. Įvertinus visus 2018 metų I-IV ketvirčiais išgautus išteklių kiekius, buvo nustatyta, kad 2018 m. ketvirtinių laikotarpių mokesčio deklaracijose deklaruoti bendri išgautų išteklių kiekiai atitiko 2018 m. spalio 19 d. Markšeiderinio plano duomenis bei pareiškėjo apskaitos duomenis pagal mėnesių gavybos aktus. Pareiškėjas teikė pastabas dėl Akto, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta;

2.5. Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius skirtingai interpretuoja ir aiškina, kas tai yra „už sklypo ribų ar be leidimo“. Ūkio subjektas neturėtų nukentėti nuo skirtingai interpretuojamų veiksmų;

2.6. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 2 d. pastabose Nr. 191101 dėl Akto nurodė, kad Lietuvos geologijos tarnybai teikė ataskaitas. Lietuvos geologijos tarnyba nevertino kaip pažeidimo tokių gamtos išteklių išgavimo atvejų, kai iš sklypo ribos neišeinama, leidimai turimi, o kasimo metu fiksuojamas gamtos išteklių prieaugis į gylį (kuris taip ir apskaitomas kasybos ataskaitose 2-KN, teikiamose Lietuvos geologijos tarnybai). Be kita ko, Bendrovę tikrinę Lietuvos geologijos tarnybos specialistai 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo akte Nr. 18-P13 taip pat buvo pažymėję, kad už kasybos sklypo ribų pareiškėjas nėra išėjęs, tačiau Departamento specialistė, kuri nėra žemės gelmių specialistė ar geologė, neatsižvelgusi į pareiškėjo paaiškinimus, priėmė skundžiamą Sprendimą;

2.7. Pagal Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 (toliau – ir Laikinosios taisyklės, Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės), 24 punktą būtent karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, o ne laikoma kasyba be leidimo ar už kasybos sklypo ribų. Kasybos sklypas neturi gylio dimensijos.

Naudingųjų iškasenų telkiniai yra žvalgomi gręžiniais. Tai yra taškai, kuriuose fiksuojamas naudingojo klodo kraigas ir asla. Kol neatliekami kasybos darbai, niekas negali nustatyti, kaip slūgso naudingasis klodas tarp taškų – naudingi ištekliai apskaičiuojami pagal tieses arba plokštumas, išvestas tarp pavieniuose taškuose (gręžiniuose) fiksuotų gylių. Geologinės žvalgybos metu yra nustatoma, kokios litologinės sudėties sluoksniai sudaro naudingojo klodo kraigą ir aslą. Taigi, telkinio naudotojas privalo iškasti visą naudingąjį klodą, slūgsantį tarp dangos ir aslos sluoksnių.

Priešingu atveju jis pažeistų Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalį. Gamtoje naudingasis klodas neslūgso tiesiomis linijomis ar plokštumomis, todėl jos negali būti suprantamos kaip realios gamtinės ribos. Kiekvieno telkinio žvalgybos gylis yra susietas su naudingojo klodo aslos kontaktu. Jo gylį lemia geologinė telkinio sandara. Taigi, Lietuvos geologijos tarnyba, turėdama prievolę vykdyti žemės gelmių išteklių kiekio apskaitą, turi žinoti, koks kiekis išteklių yra iškastas suteiktame naudojimui telkinyje ir kiek yra iškasta už plokštumų, kai kasėjas seka naudingojo klodo aslos ir kraigo kontaktus.

Dėl to Laikinųjų taisyklių 24 punktas ir numato, jog atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Taigi, galiojantys teisės aktai įtvirtina tokių išteklių, kurie išgauti į gylį, nepažeidžiant sklypo, kuriame pareiškėja vykdo veiklą ir turi leidimus, kontūro ribų, legalumą bei teisėtumą;

2.8. Pagal Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 (toliau – ir Planų rengimo taisyklės), 44 punktą naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas (kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha). Iš šios nuostatos matyti, kad teisės aktai leidžia nukrypti nuo kasybos sklypo ribų, nes vykdant geologinę žvalgybą sudėtinga numatyti tikslų naudingųjų iškasenų slūgsojimo gylį skirtingose kasybos sklypo vietose ir nurodomas tik bendras apytikslis gylis. Vadovaujantis racionalaus baigtinio kiekio išteklių gavybos principu, karjero dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas veikė turėdamas jo veiklai būtiną leidimą ir laikydamasis sutarties ir naudojimo plano, o ataskaitose, teikiamose Lietuvos geologijos tarnybai, nurodydavo telkinio išteklių prieaugį, kaip ir numato teisės aktai. Iki šiol pareiškėjas vadovavosi Lietuvos geologijos tarnybos specialistų išaiškinimais ir patikrinimų rezultatais, nes pagal galiojusį iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-444 (toliau – ir Aprašas), kasybos proceso karjeruose kontrolė buvo pavesta už žemės gelmių išteklių apskaitą atsakingai institucijai – Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Šių teisės normų turinys aiškintinas kaip numatantis tuos atvejus, kai atliekant patikrinimą nustatomas sąmoningai be leidimo išgautas gamtos išteklių kiekis, tačiau šiuo atveju tai nebuvo konstatuota;

2.9. Nors Akte nurodoma, kad patikrinimo tikslas ir rūšis yra planinis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas, tačiau pats Akto turinys leidžia teigti, kad iš tikrųjų vertinta telkinio eksploatacijos atitiktis žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų vykdymas, atlikta telkinių markšeiderinių planų kontrolė, o tai nepriskirta atsakovo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, ir šiuo pagrindu galima tvirtinti, jog Aktas bei Sprendimas surašyti veikiant neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus);

2.10. Atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl mokesčio, kuris padidintas net 10 kartų, nepagrįstai nesvarstė jokių kitų galimų alternatyvų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjui yra išduotas Leidimas, kuris suteikia teisę naudoti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalį pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) telkinyje skirtas 28,8 ha kasybos sklypas su jame esančiais ištirtais ir aprobuotais ištekliais. Pareiškėjas įsipareigojo telkinio išteklius naudoti pagal Leidimo sąlygas, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta išteklių gavyba už (duomenys neskelbtini) telkinyje pareiškėjui skirto sklypo ribų. Pareiškėjas, keisdamas kasybos gylį, naujo leidimo nebuvo gavęs, kaip numatyta Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – ir Leidimų taisyklės), 20.2, 35.5 punktuose. Pareiškėjas pažeidė šias teisės nuostatas. Pareiškėjas, iškasdamas išteklius už kasybos sklypo ribų, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2, 12, 14 straipsnius. Pagal Žemės gelmių įstatymą išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, kuris yra leidimo dalis;

3.2. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir MVGIĮ) nenumato galimybės atsakovui atleisti mokesčio mokėtojus nuo paskirtos baudos ar sumažinti baudą. Pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo yra atmestini;

3.3. Įstatymų leidėjas MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatė konkretų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą be galimybės jį mažinti. Didesnis tarifas taikomas asmenims, nedeklaravusiems ar deklaravusiems mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekis, arba neturintiems leidimo. Mokesčio apskaičiavimo, taikant didesnį tarifą, atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl nebuvo pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo subjektyvius vertinimus (nepadaryta žala gamtai ir pan.);

3.4. Atsakovas vadovavosi Aplinkos apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 (toliau – ir Nuostatai), 10.6 punktu, pagal kurį Departamentas turėjo teisinį pagrindą atlikti kontrolę. Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. AD1-128 (toliau ir – Mokesčių kontrolės vidaus tvarkos aprašas), 19 punktas reglamentuoja sprendimų pasirašymo tvarką. Sprendime nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo pastabų, nes pareiškėjo pastabose nebuvo pateikta jokių reikšmingų aplinkybių;

3.5. Būtent žemės gelmių naudojimo plano sprendiniais yra nustatomi išteklių gavybos procesai, kasybos gylis, kontūrai. Atlikus markšeiderinius matavimus, sudarytas markšeiderinis planas parodo esamą padėtį, tame tarpe ir išteklių gavybą už leistino kontūro ribų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Utenos gelžbetonis“ skundą patenkino ir panaikino skundžiamą Departamento Sprendimą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 873 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Teismas iš bylos medžiagos nustatė:

5.1. Departamento pareigūnas 2019 m. rugpjūčio 8 d. atliko pareiškėjo planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2018 metų II, III ir IV ketvirčius ir 2019 m. I ketvirtį, kurio tikslas buvo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2016–2019 metus bei 2019 m. I ketvirtį;

5.2. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Utenos gelžbetonis“ (duomenys neskelbtini) telkinyje vykdė išteklių gavybą už kasybos sklypo ribų. Remiantis 2018 m. spalio 19 d. markšeiderinio plano duomenimis, buvo išmatuota, kad buvo išgauta 28 603 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio ir konstatuota, kad 2 771 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio buvo išgauti už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, už išteklių kontūro į gylį. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Bendrovei yra išdavusi Leidimą Nr. KN-17-26p, kuris Bendrovei suteikia teisę naudoti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalį. Bendrovei 28,8 ha plote yra skirtas kasybos sklypas, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. Bendrovė 2 771 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio išgavo neteisėtai už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų. Atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo fiksuotos 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA80-104/2019;

5.3. Departamentas, įvertinęs, kad Bendrovė, keisdama kasybos gylį, pakartotinio leidimo nebuvo gavusi ir 2771 kub. m žvyro bei 9176 kub. m smėlio kiekį laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. išgavo už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, nusprendė, kad toks išteklių kiekis buvo išgautas be Leidimo. Departamentas pripažino, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, Leidimų taisyklių 20.2, 35.5 punktų nuostatas, ir, vadovaudamasis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. AS-114 patvirtino 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktą Nr. PA80-104/2019, kuriuo apskaičiavo Bendrovei privalomą sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį mokesčio tarifą – 50 972 Eur;

5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

6. Teismas iš Patikrinimo akto nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo mokestį už 11 948 kub. m žvyro, tačiau Departamentas nustatė, jog buvo išgauta 2 771 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio. Departamentas taip pat nustatė, kad 2 771 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio buvo išgauti už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, už išteklių kontūro į gylį.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ištekliai buvo išgauti už išteklių kontūro į gylį. Pareiškėjas taip pat neginčija, kad buvo išgauta 2 771 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio. Ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti, t. y., ar pareiškėjas vykdė veiklą turėdamas Leidimą.

8. Teismas, akcentuodamas MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad atsakovas, nustatęs, kad gamtos ištekliai išgauti be leidimo, taikė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį ir apskaičiavo didesnį mokesčio tarifą. Tai, kad pareiškėjas neturėjo leidimo, atsakovas grindė tuo, kad pareiškėjas, keisdamas kasybos gylį, naujo leidimo nebuvo gavęs, ir padarė išvadą, jog pareiškėjas, iškasdamas išteklius už kasybos sklypo ribų, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2, 12, 14 straipsnius.

9. Teismas, apžvelgęs Leidimų taisyklių 20.2 ir 35.5. papunkčiuose, Laikinųjų taisyklių 24 punkte, Planų rengimo taisyklių 44 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad pareiškėjui išduotas 2017 m. birželio 15 d. leidimas naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. KN-17-26p, su pareiškėju sudaryta 2017 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis, kuri galioja iki 2042 m. birželio 14 d. Leidimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad šia sutartimi kasybos plotas skiriamas 28,8 ha plote, kuriame yra apie 990 tūkst. kub. m smėlio ir žvyro išteklių, iš jų smėlio – 37 tūkst. kub. m, žvyro – apie 953 tūkst. kub. m (pagal 2017 m. kovo 21 d. būklę).

10. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 15 d. Lietuvos geologijos tarnyba patvirtino patikrinimo aktą Nr. 18-P13, kuriuo buvo patikrinta, ar pareiškėjo vykdoma veikla atitinka žemės gelmių naudojimo plane ir / ar projekte ir Leidimo sutartyje numatytus sprendinius ir sąlygas. Šiame patikrinimo akte konstatuota, kad kasybos darbų už valdomo žemės sklypo ir kasybos sklypo ribų atvejų nenustatyta, taip pat padaryta išvada, kad turi būti parengtas žemės gelmių naudojimo planas, kuriame būtų patikslinti visame kasybos sklype iškasami ištekliai, kad naudojimo projekto sprendiniai reikalauja atnaujinimo.

11. Teismas nustatė, kad Lietuvos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūra (toliau – ir Agentūra) atliko patikrinimą ir surašė 2018 m. gegužės 7–9 d. patikrinimo aktą Nr. (11-KD)-101. Šio patikrinimo metu buvo tikrinti pareiškėjo 2017 m. ir 2018 m. I ketvirčio sumokėti mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius. Minėtame patikrinimo akte nustatyta, kad telkinio (kasybos sklypo) eksploatacija atitinka Naudojimo projekto ir markšeiderinį planą, jokių pažeidimų neužfiksuota.

12. Teismas nurodė, kad Agentūra atliko patikrinimus ir 2017 m. lapkričio 15-16 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2013 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gegužės 29 d. Šių patikrinimų metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

13. Teismas pažymėjo, kad Agentūra 2019 m. rugpjūčio 8 d. atliko pareiškėjo planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2018 metų II, III ir IV ketvirčius ir 2019 m. I ketvirtį, kurio tikslas buvo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2016–2019 metus bei 2019 m. I ketvirtį. Taigi, Agentūra iš naujo patikrino pareiškėjo sumokėtus mokesčius ir už 2017 m. ir 2018 m. I ketvirtį. Nors atliekant ankstesnį patikrinimą (2018 m. gegužės 7–9 d. patikrinimo aktas Nr. (11-KD)-101)) jokių pažeidimų už šį laikotarpį nebuvo nustatyta, 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA80-104/2019 nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. gamtos išteklių dalį išgavo neturėdamas leidimo, t. y. buvo nustatyti pažeidimai. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, išgavęs gamtos išteklius už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, už išteklių kontūro į gylį, pakeitė kasybos gylį, neturėdamas pakartotinio Leidimo.

14. Teismas akcentavo, kad pagal Planų rengimo taisyklių 44 punktą naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas (kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha).

15. Teismas nurodė, kad iš Akto ir atsakovo teismui pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. pareiškėjui išgaunant gamtos išteklius buvo pakeistas kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos taip, kad sklypo plotas padidėtų daugiau kaip 0,5 ha. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ploto padidėjimą daugiau kaip 0,5 ha. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas turėjo pareigą keisti naudojimo planą. Be to, pagal Laikinųjų taisyklių 24 punktą yra įmanomi atvejai, kai ištekliai išgaunami už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Tokiu atveju išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Sistemiškai aiškinant Planų rengimo taisyklių ir Laikinųjų taisyklių teisės nuostatas, už išteklių kontūro ribų išgauti ištekliai nėra laikomi kaip išgauti be leidimo, jei išgavimo metu sklypo plotas ir (ar) ribos nepasikeičia taip, kad plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha.

16. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju gamtos išteklių išgavimo metu sklypo plotas ir (ar) ribos pasikeitė taip, kad plotas padidėjo daugiau kaip 0,5 ha. Akte nėra pateikta jokių argumentų dėl šių aplinkybių vertinimo. Teismas nenustatė, kad šios aplinkybės buvo vertintos atliekant patikrinimą.

17. Teismas konstatavo, kad Akte nepagrįstai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. pareiškėjas išgavo 2 771 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio be leidimo. Todėl Departamento Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Aktas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog buvo išgauta 2 771 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio. Tuo tarpu pareiškėjas sumokėjo mokesčius už 11 948 kub. m žvyro. Taigi, pareiškėjui kyla pareiga patikslinti mokesčių deklaracijų duomenis.

19. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo patirtos advokatui sumokėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 850 Eur atstovavimo ir 23 Eur žyminio mokesčio išlaidas.

III. 20. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, netinkamai taikė teisės aktus, akcentuodamas:

21.1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Leidimų taisyklių nuostatomis bei nėra aišku, kodėl vadovavosi Planų rengimo taisyklių 44 punktu;

21.2. Atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo fiksuotos Akte, iš kurio matyti, kad plotas, kuriame vyko kasyba už sklypo ribų, yra fiksuojamas ir yra didesnis nei 0,5 ha. Akte gavybos už kasybos sklypo ribų plotas nebuvo akcentuojamas, nes kasybos ploto didinimo išimtis taikoma plotui plokštumoje, o Planų rengimo taisyklių nuostatos nenumato jokių atvejų ir išimčių, kai ūkio subjektai keičia kasybos gylį. Kasybos gylio keitimas yra laikomas vienu iš pagrindiniu karjero kasybos darbų sistemos elementu. Be to, keičiantis kasybos gyliui, turi būti keičiami ir Naudojimo plane numatyti karjero rekultivacijos darbų pobūdis ar sąlygos. Akivaizdu, kad pareiškėjas, vadovaujantis Planų rengimo taisyklių 39.1 ir 39.2 papunkčiais, turėjo pareigą ir prievolę koreguoti planą;

21.3. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nevykdė Leidimų taisyklių 53 ir 54 punktuose numatytų pareigų, t. y. nevykdė Leidimo sutartyje numatytų sąlygų ir nesilaikė Naudojimo plano reikalavimų. Teismas, pasirėmęs šiai bylai neturinčiomis esminės reikšmės Laikinosiomis taisyklėmis, nesivadovavo aukštesnės galios Žemės gelmių įstatymo 12, 14, 15, 18 straipsnių, Leidimų taisyklių 20, 35, 53 ir 54 punktų nuostatomis. Laikinosiomis taisyklėmis įtvirtinti markšeideriniai planai yra įrankiai kontroliuoti gamtos išteklių telkinio naudotojo (pareiškėjo) šiame telkinyje vykdomą veiklą, jos atitikimą Leidimo sąlygoms, Naudojimo plano reikalavimams;

21.4. Teismo formuojama praktika įteisina gamtos išteklių telkinio naudojimą nesilaikant Žemės gelmių įstatymo ir Leidimų taisyklių reikalavimų, įteisina nesuderintą su atsakingomis institucijomis gamtos išteklių išgavimą už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, t. y. išgavimą iš neribojamo gylio. Atsakingoms institucijoms tai tampa žinoma tik susipažinus su parengtu markšeideriniu planu;

21.5. Lietuvos geologijos tarnybos pareigūnai 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo akte Nr. 18-P13 pasisako ir įpareigoja, kad vadovaujantis Leidimo sutartimi turi būti parengtas žemės gelmių naudojimo planas, kuriame būtų patikslinti visame kasybos sklype esami ištekliai. Akivaizdu, kad geologijos specialistai įžvelgė pažeidimą: neištirtų ir neaprobuotų išteklių kasyba už suteikto kasybos sklypo ribų, į gylį. Nors pareigūnai konstatuoja, kad už kasybos sklypo ribų pareiškėjo neišeita, tačiau tai kalbama apie vizualinį patikrinimą vietoje, kadangi patikrinimo akto atskira pastraipa kalba apie žemės sklypų, kasybos sklypų ribas, pažymėtas riboženkliais. Pareigūnai nurodo parengti žemės gelmių naudojimo planą dėl išteklių gavybos į gylį, o MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, pagal kurią už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas;

21.6. Patikrinimo akte aprašyti dviejų pareiškėjo turimų naudingųjų išteklių telkinių patikrinimai: (duomenys neskelbtini) III telkinio ir (duomenys neskelbtini) telkinio. Minimo patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) III telkinyje išteklių gavyba ir deklaravimas buvo vertinti už 2016–2018 metų ketvirčius bei 2019 m. I ketvirtį, o (duomenys neskelbtini) telkinyje (ginčo objekto) išteklių gavyba ir deklaravimas buvo vertinti už 2018 metų II, III ir IV bei 2019 m. I mokestinius ketvirčius, kadangi ankstesnių laikotarpių patikrinimas jau buvo atliktas (2018 m. gegužės 7–9 d. patikrinimo aktas Nr. (11- KD)-101)). Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių gavybos patikrinimas buvo atliktas iš naujo ir nepagrįstai naujai nustatyti pažeidimai;

21.7. Leidimo sutartimi Geologijos tarnyba leido naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio 28,8 ha ploto kasybos sklypą su jame esančiais ištirtais ir aprobuotais ištekliais. Markšeiderinio plano duomenimis, buvo išmatuota ir apskaičiuota 2772 kub. m žvyro ir 9176 kub. m smėlio gavyba už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, už išteklių kontūro, į gylį, 6318 kv. m plote. Taigi, pagal markšeiderinių matavimų duomenis pareiškėjas vykdė neištirtų, neaprobuotų valstybinių gamtos išteklių gavybą (2772 kub. m žvyro ir 9176 kub. m smėlio), kurių išgavimui neturėjo leidimo, tuo pažeidžiamos Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 20.2 ir 35.5 papunkčių nuostatas;

21.8. Būtent Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir Leidimų taisyklių 20.2 ir 35.5 papunkčiuose yra aiškiai įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad keičiant kasybos gylį, turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Prieš gaunant pakartotinį leidimą veiklos vykdytojas turi atlikti ir kitas privalomas teisės aktuose nustatytas procedūras: aprobuoti išteklius, atlikti jų gavybos poveikio aplinkai vertinimą ir kt. Teisės aktuose (Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje bei Leidimų išdavimo taisyklių 41 punkte) pareiga gauti leidimą (tame tarpe ir kreiptis dėl leidimo išdavimo) yra numatyta pačiam ūkio subjektui. Pareiškėjas, keisdamas kasybos gylį, nebuvo aktyvus ir nevykdė jam teisės aktuose numatytų pareigų bei pakartotinio Leidimo nėra išsiėmęs;

21.9. Iš (duomenys neskelbtini) telkinio 2018 m. spalio 19 d. markšeiderinio plano matyti, kad topografinėje nuotraukoje langeliais yra pažymėtas gavybos plotas (blokai Nr. 6, 7 ir 2), kuriame pareiškėjas iškasė išteklius už leidimu skirto kasybos sklypo ribų į gylį (sutartinis ženklas „Gavybos plotas už skirto kasybos sklypo ribų (į gylį nuo sklypo ribų)). Markšeideriniame plane Gavybos apimčių apskaičiavimo lentelės eilutėje „už išteklių kontūro“ nurodyta, jog apskaitomu laikotarpiu Bloke Nr. 2 išgauta 2772 kub. m žvyro, Bloke Nr. 7 išgauta 8230 kub. m smėlio, Bloke Nr. 7 išgauta 946 kub. m smėlio. Tai reiškia, kad pareiškėjas, iškasdamas išteklius žemiau aslos, t. y. už kasybos sklypo ribų, būtent toje dalyje leidimo išgauti išteklius neturėjo, nes turimo Leidimo sąlygos kasti leido tik iki aslos. O kasant žemiau aslos, pažeidžiamos Žemės gelmių įstatymo 2, 12, 14 ir 15 straipsnių nuostatos. Pagal Žemės gelmių įstatymą išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, o planas yra Leidimo dalis. Būtent naudojimo plano sprendiniais yra nustatomos išteklių gavybos procesai, kasybos sklypo gylis bei kontūras. Atlikus markšeiderinius matavimus, sudarytas markšeiderinis planas parodo esamą padėtį, tame tarpe ir išteklių gavybą už leistino kontūro ribų, kiek yra nukrypta nuo Naudojimo plano sprendinių;

21.10. Akivaizdu, kad ištekliai, išgauti už kontūro ribos į gylį, yra išgauti be Leidimo (nustatyta tvarka neaprobuoti, nenumatyti Naudojimo plane, nenumatyti Leidimo sutartyje). O patikrinimo metu taikyta MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas, taikyta pagrįstai. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016, MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi;

21.11. Teismas nepasisakė, kodėl atsakovo argumentai bei išvados nepagrįstos bei nemotyvuotos. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas;

21.12. Pareiškėjui paskaičiuota mokėtina suma už valstybinius gamtos išteklius – 50 972 Eur buvo išsamiai pagrįsta priimtuose sprendimuose. Mokestinio tyrimo metu surinktų įrodymų pagrindu atskleista, kodėl pareiškėjui paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu. Skundžiamas Departamento Sprendimas priimtas atsižvelgus į Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. (56-l)-D8(E)-2052 pateiktą išaiškinimą;

21.13. Ginčui aktualus Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 14 straipsnio 1 dalyje, Leidimų taisyklių 34 ir 35 punktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Be to, Leidimo sutartyje nurodomos išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita) (35.5 papunktis). Patikslinus bent vieną iš sutarties sąlygų (įskaitant išteklių naudojimo ribų pakeitimą) išduodamas pakartotinis leidimas (Leidimų taisyklių 20.2 papunktis). Atitinkamai, pasikeitusios telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygos numatytos kaip viena iš naudojimo plano koregavimo priežasčių (Planų rengimo taisyklės 40 punktas);

21.14. Nei Žemės gelmių įstatymas, nei Leidimų taisyklės nesieja pakartotinio leidimo išdavimo su konkrečiu dydžiu, kuriuo keičiasi žemės sklypo ir (arba) kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos. Šių teisės aktų nuostatos nenumato žemės gelmių išteklių naudojimo už sutartyje nurodyto žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribų (nepriklausomai nuo ploto), o žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribų keitimo atveju numatytas pakartotinio leidimo išdavimas, nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo plotas (į šoną, gylį ar pan.);

21.15. Jeigu Departamentas priimtų priešingą skundžiamam Sprendimui sprendimą, būtų pažeidęs Nuostatų 9 ir 10 punktus;

21.16. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgęs į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1991-789/2020, 2020 m. kovo 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-905-809/2020) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2019 m. liepos 24 d. administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019. Atsakovas šiuo atveju nėra atsakingas dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis įstatymų nuostatomis.

22. Pareiškėjas UAB „Utenos gelžbetonis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo išlaidas už advokato suteiktas paslaugas.

23. Pareiškėjas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, akcentuoja:

23.1. Atsakovas nenurodo, kokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į skundą ir dėl kurių teismas pasisakė;

23.2. Atsakovas atliko patikrinimą ir surašė 2018 m. gegužės 7-9 d. patikrinimo aktą Nr. (11-KD)-101. Šio patikrinimo metu buvo tikrinti pareiškėjo 2017 m. ir 2018 m. I ketvirčio sumokėti mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius. Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad telkinio (kasybos sklypo) eksploatacija atitinka Naudojimo projekto ir markšeiderinį planą, jokių pažeidimų neužfiksuota. Neaišku, kodėl atsakovas, atlikdamas pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 8 d. planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2018 metų II, III ir IV ketvirčius ir 2019 m. I ketvirtį, kurio tikslas buvo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2016–2019 metus bei 2019 m. I ketvirtį, nenurodė, kad darbai atliekami be leidimo ar kitų reikalingų dokumentų. Iš naujo patikrinus sumokėtus mokesčius ir už 2017 m. ir 2018 m. I ketvirtį (nors atliekant ankstesnį patikrinimą (2018 m. gegužės 7–9 d. patikrinimo akte Nr. (11-KD)-101) jokių pažeidimų už šį laikotarpį nebuvo nustatyta), atsakovas Akte nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. gamtos išteklių dalį išgavo neturėdamas leidimo, t. y. buvo nustatyti pažeidimai;

23.3. Nėra aišku, jog tuo atveju, jei pareiškėjas gamtos išteklių dalį išgavo be leidimo, kodėl nebuvo sustabdytas ir panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas;

23.4. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas pakeitė kasybos gylį, neturėdamas pakartotinio leidimo, nepagrįstas įrodymais;

23.5. Pareiškėjas, siekdamas pašalinti neaiškumus po atsakovo atlikto patikrinimo, užsakė (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio dalies papildomą žvalgybą kasybos sklypo dalyje (13,40 ha plote), kuria paneigiami atsakovo argumentai;

23.6. Lietuvos geologijos tarnyba pareiškėjui (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies eksploatacijai 2017 m. birželio 15 d. pakartotinai išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Žvyro išteklių likutis pagal Žemės gelmių registro duomenis 2019 m. gruodžio 17 d. būklei 28,8 ha ploto kasybos sklype sudaro 832 tūkst. kub. m ir 34 tūkst. kub. m smėlio;

23.7. Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 ir 8 dalių, 14 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas neturi suderinto išteklių naudojimo projekto, t. y. nėra įvykdęs esminės, būtinos Naudojimo sutarties sąlygos, naudoti žemės gelmių išteklių. Išteklių dalies naudojimo sutartis prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-17-26p (2017-06-15) yra galiojanti iki 2042 m. birželio 14 d.;

23.8. Pareiškėjas pagal pirmosios instancijos teismo nurodymą patikslino mokesčių deklaracijų duomenis ir susigrąžino mokestinę permoką;

23.9. Sprendimą Departamento vardu pasirašiusi Departamento vadovė nėra pareigūnė, o savo sprendime nėra nurodžiusi absoliučiai jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi ji priima administracinį aktą, sukeliantį teisines pasekmes pareiškėjui. Todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo teises į tinkamą gynybą. Šiame Sprendime nenurodytas sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo teisinis pagrindas.

23.10. Su apeliaciniu skundu teikiamas Aplinkos ministerijos raštas skirtas Departamentui yra be pilnos datos bei registracijos numerio. Tokiu raštu, kaip įrodomąją reikšmę turinčiu dokumentu, atsakovas negali vadovautis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. AS-114 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui mokestis už valstybinius gamtos išteklius apskaičiuotas taikant didesnį mokesčio tarifą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu UAB „Utenos gelžbetonis“ skundą tenkino – panaikino anksčiau minėtą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimą. Teismas konstatavo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA80-104/2019 nepagrįstai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. pareiškėja išgavo 2 771 m3 žvyro ir 9 176 m3 smėlio be leidimo.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą atmesti. Teigia, kad teismas, tenkindamas UAB „Utenos gelžbetonis“ skundą ir panaikindamas Departamento 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. AS-114 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas bei nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties įstatymo ir straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių 20.2 punkte yra nurodyta, jog pakartotinis leidimas išduodamas, jei patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1, 35.4–35.6, 35.13 ir 35.15 punktuose. Taisyklių 35.5 punkte nustatyta, kad sutartyje nurodomos išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita).

30. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas už išteklių kontūro į gylį išgavo 2 771 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio, tačiau byloje yra kilęs ginčas, ar tam, kad būtų išgautas šis konkretus žvyro ir smėlio kiekis, buvo reikalingas pakartotinis leidimas ir ar pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai išgautą žvyrą apskaitė kaip telkinio išteklių prieaugį. Akcentuotina, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas išgautą 2 771 kub. m žvyro ir 9 176 kub. m smėlio kiekius apskaitė ir deklaravo, taip pat sumokėjo mokesčius. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, po pirmosios instancijos teismo sprendimo UAB „Utenos gelžbetonis“ patikslino mokesčių deklaracijų duomenis ir susigrąžino mokestinę permoką.

31. Laikinųjų taisyklių 24 punkte nustatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.

32. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo akte Nr. 18-P13 nustatyta, kad Naudojimo projekto sprendiniai galioja iki 2019 m., tačiau, vadovaujantis Sutartimi, turi būti parengtas žemės gelmių naudojimo planas, kuriame būtų patikslinti visame kasybos sklype esami ištekliai. Tame pačiame akte nurodyta, jog kasybos darbų už valdomo žemės ir kasybos sklypų ribų atvejų nenustatyta. Taip pat konstatuota, kad Naudojimo projekto sprendiniai reikalauja atnaujinimo ir pasiūlyta iki 2019 m. visam kasybos plotui parengti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo planą ir iki 2019 m. birželio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka suderintą naudojimo planą pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2019 m. gruodžio 2 d. teiktas pastabas dėl 2019-11-04 patikrinimo akto, Sprendimo turinį, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo akte Nr. 18-P13 nurodytas aplinkybes, nustatė, kad atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčui aktualios redakcijos Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto nuostatos dėl telkinio išteklių prieaugio taikymo, nepasisakė, ar pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą išgautą žvyro kiekį apskaityti kaip telkinio išteklių prieaugį, nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, jog šie ištekliai išgauti ir slūgso žemiau kasybos kontūro ribų, telkinio sandara ir pan..

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir šioje byloje (ūkio subjektas papildomai išgautą žvyro išteklių kiekį nurodė markšeideriniame plane ir deklaravo; Geologijos tarnyba (institucija, kuri išduoda leidimus) nurodė, jog galimas papildomas išteklių prieaugis, susidarantis kasybos darbams suformuoti žemės sklypo plote dėl telkinio naudingojo sluoksnio slūgsojimo geologinių sąlygų netolygumo, naudojimo planu arba projektu nenustatomas, kad už kasybos sklypo kontūro, tačiau kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote išgauti ir įmonės gavybos duomenų apskaitoje deklaruoti papildomi ištekliai neturi būti apskaitomi kaip be leidimo išgauti ištekliai), nurodė, jog teisėkūros subjektas norminiame teisės akte (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 p.) įtvirtindamas, kad papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, iš esmės numatė, jog šioje nuostatoje minimų išteklių išgavimas nėra laikytinas viršijančiu išduotame leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (sutartyje) nurodytus išteklius, todėl ūkio subjektui nekilo pareiga kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo (žr., pvz., 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-624/2021).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime ir šioje byloje nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius, jog ginčo ištekliai patenka į Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto taikymo sritį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikrinimo aktą ir kitus bylos duomenis, ginčijamame sprendime taip pat teisingai nurodė, jog už išteklių kontūro ribų išgauti ištekliai nėra laikomi kaip išgauti be leidimo, jei išgavimo metu sklypo plotas ir (ar) ribos nepasikeičia taip, kad plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha. Taigi nenustatyta jokių faktų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad ginčo ištekliai nepatenka į Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto taikymo sritį ir pareiškėjas nepagrįstai juos deklaravo kaip telkinio išteklių prieaugį.

36. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, teismo išvados, įrodymai ir teisės aktai, kurių pagrindu padarytos šios išvados, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

37. Pareiškėjas UAB „Utenos gelžbetonis“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

38. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Anksčiau minėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Utenos gelžbetonis“ patirtoms išlaidoms už advokato suteiktas teisines paslaugas – už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teismui, pagrįsti pateikė 2020 m. birželio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. JU-06 ir 2020 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4596.

41. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma – 600 Eur neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas, kuris šiuo atveju sudarytų 1 766,18 Eur (2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1 358,6 Eur x1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, UAB „Utenos gelžbetonis“ iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 600 Eur.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui UAB „Utenos gelžbetonis“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė