80ccc4c2-05d7-414c-a7e7-0e528bd2d93d · Vilniaus apygardos teismas

NUORAŠAS                                                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2S-745-450/2013                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03647-2013-5                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 103.4; 121.21.; 122.4.(S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 2 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų [kreditorių] L. S. ir A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, civilinėje byloje pagal kreditorių L. S. ir A. S. pareiÅ¡kimÄ skolininkui UAB „SEB gyvybės draudimas“ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė  Kreditoriai L. S. ir A. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko UAB „SEB gyvybės draudimas“ 80.000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjams L. S. ir A. S. terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumui paÅ¡alinti: sumokėti 600 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimo faktÄ patvirtinančius įrodymus.

Teismas nustatė, kad už pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nesumokėtas žyminis mokestis. Pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p., 434 str. 1 d. už pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kuriÄ reikėtų mokėti už ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu deÅ¡imt litų. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie, kaip vartotojai, yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CK 83 str. 1 d. 1 p. Pagal vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.

„vartojimo sutartis - prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti“. Draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad investicinis gyvybės draudimas yra gyvybės draudimas susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstyta, teismas nurodė, kad negalima sutikti su pareiÅ¡kėjų teiginiu, kad jie, kaip vartotojai, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, todėl pareiÅ¡kėjams nustatytas terminas sumokėti 600 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimo faktÄ patvirtinančius įrodymus.

      III. Atskirojo skundo argumentai              Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai L. S. ir A. S. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo arba, panaikinus nutartį, perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad Å¡alių sudaryta investicinė gyvybės draudimo sutartis turi visus vartojimo sutarčiai privalomus požymius.

Draudimo apsaugos paslaugÄ pagal gyvybės draudimo sutartį (polisas Nr. DD019115) įsigijo fizinis asmuo A. S. A. S. įgijo draudimo apsaugos paslaugÄ ne dėl savo Å«kinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. Investicinio gyvybės draudimo liudijime Nr. DD019115 nurodytos tokios draudžiamos rizikos: kaupiamasis gyvybės draudimas, draudimas nuo kritinių ligų, draudimas nuo mirties dėl nelaimingo atsitikimo, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas nuo traumų (201., 301., 302., 303 p. ir 304. p.).

Investicinio gyvybės draudimo sutarties sudėtine dalimi laikytinos Investicinio gyvybės draudimo taisyklės Nr. 012 (toliau - Taisyklės), kuriose nurodyti atvejai, kuomet draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad A. S. draudimo sutartį sudarė savo asmeniniams, Å¡eimos poreikiams tenkinti, t. y. siekė apsaugoti savo bei savo Å¡eimos gerovę (turtinį interesÄ ) nuo gresiančių rizikų (traumų, mirties ir pan.) ir joms materializavusis iÅ¡plaukiančių neigiamų Å¡eimai ar pačiam sau turtinių padarinių.

Pažymėjo, kad sutuoktiniai (Å¡eima) A. S. ir L. S. buvo su banku sudarę kredito sutartį Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto statybai finansuoti. Å ios sutarties sudarymas dar labiau paskatino sudaryti gyvybės draudimo sutartį, nes Å¡eimos finansiniai įsipareigojimai dar labiau iÅ¡augo. Atkreipė dėmesį, kad ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, t. y. prisijungiant prie iÅ¡ anksto draudiko parengtų standartinių draudimo sutarties sÄ lygų - taisyklių, o tai galima laikyti fakultatyviu vartojimo sutarties požymiu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčo draudimo sutartis yra vartojimo draudimo sutartis, ginčas kilo iÅ¡ Å¡ios sutarties nevykdymo, todėl kreditoriai atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatė.    IÅ¡ atskirojo skundo medžiagos matyti, kad kreditoriai L.

S. ir A. S. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininko UAB „SEB gyvybės draudimas“ atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai [kreditoriai] nelaikytini vartotojais, kurie LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nustatė pareiÅ¡kėjams terminÄ sumokėti 600 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimo faktÄ patvirtinančius įrodymus.

Apeliantai, skųsdami nurodytÄ nutartį, teigia, kad, prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl, esant ginčui iÅ¡ Å¡ios sutarties, kreditoriai atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kuriÄ turi sumokėti asmuo, kreipdamasis į teismÄ (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies mokesčio sÄ lygos yra imperatyviai įtvirtintos įstatyme.

CPK 83 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai ir vartotojai - bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir vartojimo teisinių santykių. LR CPK 83 str. 1 d. skirta palengvinti teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmens, kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su vieÅ¡uoju interesu susijusiais atvejais. Nagrinėjamu atveju kreditorių reikalavimai UAB „SEB gyvybės draudimas“ kildinami iÅ¡ 2009 m. liepos 15 d.

Investicinės gyvybės draudimo sutarties [Draudimo liudijimas DD Nr.019115]. Sutartis buvo sudaryta tarp draudiko UAB „SEB gyvybės draudimas“ ir draudėjo A. S. Draudimo objektas – turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme ir kapitalo kaupimu bei sveikata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai [kreditoriai] pagrįstai nurodo, kad sudaryta investicinė gyvybės draudimo sutartis yra vartojimo sutartis. Vartojimo sutarties kvalifikavimui svarbios dvi aplinkybės: sandorio šalys ir sandorio sudarymo tikslai.

Viena iÅ¡ sandorio Å¡alių turi bÅ«ti tik fizinis asmuo, o kita – verslo subjektas. Fizinis asmuo sudaro sandorį, siekdamas tenkinti asmeninius, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikius, bet ne profesiniais ar panaÅ¡aus pobÅ«džio tikslais [Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis]. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad investicinė gyvybės draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kadangi ji tenkina abi aukščiau nurodytas sÄ lygas, todėl pareiÅ¡kėjams, kaip reikalavimo teisių perėmėjams, reiÅ¡kiant materialinius reikalavimus Å¡ios sutarties pagrindu, taikytina LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuostata.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantams [pareiÅ¡kėjams] procesinį terminÄ paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus – sumokėti 600 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoda kreditorių [apeliantų] pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo [LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir kreditorių L. S. ir A. S. pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja                                                                                         Asta Radzevičienė