2016-02-22 Nr. AB-3932-3-62-3-01364-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-244-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01364-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 11.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. A. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 26 išvadą Nr. 7IP-7, 2014 m. spalio 9 d. įsakymą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį pateikti naują išvadą, įvertinus pareiškėjo pateiktą 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimą. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nevykdo tiesioginių pareigų ir teismo sprendimų, neteisingai apskaičiuoja 1,24 ha žemės sklypo vertę, kuri turėtų būti keliolika kartų didesnė. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neteisingai sklypo dalis paskirsto Kauno miestui ir Kauno rajonui, vertės paskaičiavimą atlieka kaip žemės ūkio paskirties žemei, nors dalį valstybės išperkamo 92 sklypo užima kitos paskirties žemė ir žemė po statiniu, o visas 76 sklypas užlietas Kauno marių vandeniu. Atsakovo veiksmus jis skundė ir Tarnybos direktoriui, tačiau po to 1,24 ha žemės sklypo vertė buvo dar labiau sumažinta.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2014 m. gegužės 26 d. buvo parengta išvada Nr. 7JP-7 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje pareiškėjui priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertė buvo nustatyta – 1 934 Lt. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.5 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas Tarnybos Kauno rajono skyriaus apskaičiuotą 1,24 ha žemės vertę apskundė Tarnybos direktoriui. Tarnybos direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2208 informavo pareiškėją, kad Tarnybos Kauno rajono skyrius 1,24 ha žemės vertę apskaičiavo neteisingai pritaikęs Žemės įvertinimo ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikas.

Tarnybos direktorius 2014 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-518 pavedė Kauno rajono skyriaus vedėjui apskaičiuoti buvusio žemės savininko J. J. Kauno rajono teritorijoje turėto žemės (10,14 ha) ploto vertę ir esant būtinybei, priimti sprendimą dėl 2014 m. gegužės 26 d. išvadoje Nr. 7IP-7 nurodytos vertės pakeitimo. Atsakovas, vykdydamas pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-518, pakeitė 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7, nustatant 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei vertę – 1 543 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio vertė apskaičiuojama vadovaujantis Žemės įvertinimo metodikos ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos nuostatomis.

Atsakovas pabrėžė, kad pagal Kauno valstybinio archyvo 1992 m. sausio 28 d. pažymėjimą Nr. J-155 nustatyta, jog Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose 1993 m. sausio 10 d. rūšimis paskirstytu žemių plotų savininku sąraše įrašytas J. J., (duomenys neskelbtini) valsč., (duomenys neskelbtini) k., turėjęs 26.71 ha žemės (II rūšis — 9 ha. III rūšis — 3 ha, IV rūšis — 6,13 ha, mokesčiais neapdedamo žemės ploto – 5,58 ha). Turėtas 26,71 ha žemės plotas pagal dabartinį administracinį paskirstymą patenka į Kauno miesto ribas (11 ha), į Kauno rajono ribas (10,14 ha) ir į Kaišiadorių rajono ribas (5,57 ha).

Pagal žemės naudojimo plotų eksplikaciją, dalį buvusio savininko turėtos žemės sklypo Nr. 92, esančio Kauno rajono teritorijoje, sudaro 3,11 ha žemės ūkio naudmenos (žemės ūkio paskirties žemė), todėl likusi dalis, t. y. 7,0289 ha, Kauno rajono teritorijoje buvusio savininko turėtos žemės yra užstatyta pastatais, kiemais ir kelio įrenginiu (automagistralė Vilnius – Kaunas) bei užlieta vandeniu (Kauno marios). Atsižvelgiant į tai, buvusio savininko Kauno rajono teritorijoje turėtos žemės 1 ha vertė turėjo būti skaičiuojama nuo viso Kauno rajono teritorijoje turėto žemės ploto, t. y. nuo 10,1389 ha nustatytam 3,11 ha žemės ūkio paskirties žemės plotui taikant Žemės įvertinimo metodikos, o 7.0289 ha ploto užstatytai žemei ir užlietai vandeniu žemei – Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos, nuostatos.

Tokiu būdu apskaičiavus visą Kauno rajono teritorijoje turėto žemės ploto vertę: 3,11 ha įvertinimas – 4 852 Lt, 7,03 ha įvertinimas – 7 761 Lt. 10.14 ha vertė – 1 2613 Lt (4 852 Lt + 7 761 Lt). 1 ha vertė – 1 244 Lt. Ginčo ploto 1,24 ha vertė – 1 543 Lt.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo B. A. J. skundą patenkino iš dalies, panaikino Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7 ir Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ–(14.7.2)–1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ ir įpareigojo Tarnybą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti naują išvadą. Likusioje dalyje teismas skundą atmetė.

Teismas rėmėsi archyviniais dokumentais ir nustatė, kad J. J. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 26,71 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kauno apskrityje. Teismas pažymėjo, kad J. J. turėtų žemės sklypų ribos buvo vertinamos teismuose ir buvo konstatuota, jog buvęs savininkas J. J. iš viso turėjo 26,71 ha žemės, iš kurių 11 ha pagal dabartinį administracinį paskirstymą patenka į Kauno miesto ribas, 10,14 ha patenka į Kauno rajono ribas ir 5,57 ha patenka į Kaišiadorių rajono ribas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracinis bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. II-1328-38415 B. A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kauno apskrityje, iš kurių 0,45 ha žemės nuspręsta grąžinti natūra, o už 1,24 ha žemės išmokėti kompensaciją pinigais. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu Kauno apskrities viršininko administracija buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. II-1328-38415 dalį dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą 1,24 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kauno apskrityje. Už buvusio žemės savininko J. J. (duomenys neskelbtini) kaime 1,24 ha turėtos žemės, priskirtos valstybės išperkamai, pareiškėjui buvo parengta Kauno apskrities 2009 m. vasario 25 d. išvada Nr. K-369-5066 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn". Iš byloje esančio Žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo teismas nustatė, kad 1,24 ha žemės sklypas, esantis Kauno apskrityje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (sklypo Nr. 91), įvertintas 2 031 Lt.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-254-414/2011 nustatė, jog 1,24 ha sklypo vertė nepagrįstai buvo skaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodikos 1.8 punktą, kuris numato žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimą, todėl ginčijama išvada buvo panaikintina. 2014 m. gegužės 26 d. buvo parengta išvada Nr. 7JP-7 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje pareiškėjui priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertė buvo nustatyta 1 934 Lt.

Teismas nustatė, kad 1,24 ha vertę atsakovas apskaičiavo nuo viso Kauno rajono teritorijoje turėto žemės ploto, t. y. nuo 10,1389 ha, 3,11 ha žemės ūkio paskirties žemės plotui taikant Žemės įvertinimo metodikos, o 7,0289 ha ploto užstatytai žemei ir užlietai vandeniu žemei – Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos nuostatos, nes pagal žemės naudojimo plotų eksplikaciją dalį buvusio savininko turėtos žemės sklypo Nr. 92, esančio Kauno r. teritorijoje, sudaro 3,11 ha žemės ūkio naudmenos (žemės ūkio paskirties žemė), todėl likusi dalis, t. y. 7,0289 ha, Kauno rajono teritorijoje buvusio savininko turėtos žemės yra užstatyta pastatais, kiemais ir kelio įrenginiu (automagistralė Vilnius – Kaunas) bei užlieta vandeniu (Kauno marios).

Teismas atsakovo teiginį, jog proporcijos buvo nustatytos nepriklausomo matininko pagal turimus planus (mastelį), nelaikė tinkamu ir pakankamu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, gero administravimo principo, kuris inter alia apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Be to, administracinis procesas turi vykti garantuojant asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Skundą padavusiam asmeniui dėl to negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo (keitimo į blogąją pusę) principas.

Teismas nustatė, kad teismui administracinėje byloje Nr. 1-254-414/2011 panaikinus Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 25 d. išvadą Nr. K-369-5066, vėliau buvo nustatyta mažesnė to paties sklypo vertė, o pareiškėjui Tarnybos Kauno rajono skyriaus apskaičiuotą 1,24 ha žemės vertę apskundus Tarnybos direktoriui, sklypo vertė buvo dar labiau sumažinta. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės patvirtina aukščiau nurodytų principų nesilaikymą. Teismas pažymėjo, kad ginčijami aktai negali būti laikomi pagrįstais ir dėl to, jog juos priimant buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi atsakovui nustačius, jog į pareiškėjo paduotame skunde iškeltus klausimus bus atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime, administracinė skundo nagrinėjimo procedūra turėjo būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir darė išvadą, kad 1,24 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimas negali būti pripažintas pagrįstu, todėl ginčijama išvada ir 2014 m. spalio 9 d. įsakymas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ panaikintini, o atsakovas įpareigotinas per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti naują išvadą.

Teismas nepagrįstu laikė skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį pateikti naują išvadą, įvertinus pareiškėjo pateiktą 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimą, nes paskaičiavime nurodyti žemės sklypų plotai, kurių dydžiai nepagrįsti jokiais nenuginčijamais duomenimis (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

Atsakovo manymu, teismas netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį. Atsakovas paaiškina, kad Tarnyba 2014 m. spalio 14 d., t. y. praėjus 5 dienoms po Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322, gavo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3689-411/2014. Atsakovo teigimu, 2014 m. spalio 9 d., kai Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322 pakeitė ginčijamą 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7JP-7, nustatant 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertę – 1 543 Lt, pareiškėjo skundas Kauno apygardos administraciniame teisme dar nebuvo pradėtas nagrinėti. Atsakovas daro išvadą, kad, priimant Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nebuvo pažeista. Tarnyba pabrėžia, kad iki Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322 priėmimo jokios informacijos apie pareiškėjo pradėtą nagrinėti skundą teisme neturėjo. Atsakovo manymu, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad teismas nepagrįstai panaikino Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322.

Pareiškėjas B. A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad Kauno rajonui, remiantis VĮ Registrų centras, Centrinio Lietuvos archyvo ir Tarnybos duomenimis (planais), priskirtina 7,2451 ha, o ne 10,14 ha. Pareiškėjo teigimu, grąžintina paveldėtojams žemė Kauno mieste sudaro 13,24 ha, o Kauno rajone – 7,2451 ha. Pareiškėjo manymu, žemės vertė turi būti paskaičiuota pagal Vyriausybės patvirtintą Kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo metodiką ir jam grąžintinos 1,24 ha žemės vertė būtų ne 1 934 Lt ar 1 543 Lt, bet 30 466 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad jam sugrąžintos 0,3530 ha kitos paskirties žemės vertė (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), sudaro 6 950 Lt, indeksuota – 11 120 Lt. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl jo teiginių, kad J. J. turėtos žemės niekas nekartografavo. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7IP-7 ir 2014 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį pateikti naują išvadą, įvertinus pareiškėjo pateiktą 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimą.

Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1322 (b. l. 57) pakeitė Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadoje Nr. 7IP-7 nurodytą buvusio savininko J. J. Kauno rajono teritorijoje turėtos žemės 1,24 ha ploto vertę – 1 543 Lt vietoje 1 934 Lt. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu panaikino pareiškėjo skundžiamus aktus ir įpareigojo Tarnybą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti naują išvadą, konstatavęs non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principo pažeidimą. Taip pat teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir darė išvadą, kad atsakovas turėjo sustabdyti administracinę skundo nagrinėjimo procedūrą, kol teismas išnagrinės pareiškėjo skundą.

Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, teisme jau buvo nagrinėta administracinė byla dėl pareiškėjui atkurtinos nuosavybės (buvusio savininko J. J. (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno apskrityje, 1,24 ha turėtos žemės, priskirtos valstybės išperkamai) atkūrimo būdas ir tvarka. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendime buvo nustatyta, jog 1,24 ha sklypo vertė nepagrįstai buvo skaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, 1.8 punktą, ir panaikinta Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 25 d. išvada Nr. K-369-5066, kurioje nurodyta, kad 1,24 ha žemės vertė yra 2 031 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo B. A. J. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas taikė ne tą metodiką, yra pagrįsta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvada Nr. 7IP-7 buvo priimta atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, pateiktą Tarnybos Kauno rajono skyriui 2013 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104)-3676 kreipusis į pareiškėją dėl prašymo pateikimo. Pareiškėjas Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7 ginčijo pateikdamas 2014 m. birželio 25 d. skundą Tarnybai, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7. Tarnyba, 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2208 atsakydama į pareiškėjo 2014 m. birželio 25 d. skundą, Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7IP-7 nepanaikino, tačiau nurodė pareiškėjui, kad Tarnybos direktorius pavedė Kauno rajono skyriaus vedėjui iki 2014 m. rugsėjo 25 d. apskaičiuoti buvusio žemės savininko J. J. Kauno rajono teritorijoje turėto žemės (10,1389 ha ploto) vertę ir nustatyti pareiškėjui priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertę. Pareiškėjas dėl šios išvados panaikinimo pateikė skundą apygardos administraciniam teismui.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas panaikino pareiškėjo skundžiamus atsakovo aktus iš esmės konstatavęs bendrojo teisės principo – non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę), pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad non reformatio in peius principo pažeidimu gali būti laikomas tik toks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas išnagrinėja klausimą iš esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. Ginčą nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius principo, kai visą bylą ar jos dalį perduoda nagrinėti naujam nagrinėjimui skundžiamą sprendimą priėmusiam subjektui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012).

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju skundžiama Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvada Nr. 7IP-7 priimta atsietai nuo administracinės bylos, kurioje buvo panaikinta Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 25 d. išvada Nr. K-369-5066. Pažymėtina, kad aptariamoje byloje teismas neįpareigojo atsakovo atlikti jokių veiksmų, susijusių su pareiškėjui priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertės nustatymu. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos Kauno rajono skyrius 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7 priėmė pažeisdamas non reformatio in peius principą. Kadangi pirmosios instancijos teismas panaikino minėtą aktą neteisingai remdamasis vien tik šiuo pagrindu ir bylos aplinkybių dėl 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimo teisingumo iš esmės nenagrinėjo, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas šioje dalyje nelaikytinas pagrįstu.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Kauno apygardos administracinis teismas darė išvadą, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1322 yra neteisėtas, kadangi, teismo vertinimu, atsakovas turėjo sustabdyti administracinę skundo nagrinėjimo procedūrą, kol teismas išnagrinės pareiškėjo skundą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnybos direktorius 2014 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-518 pavedė Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjui iki 2014 m. rugsėjo 25 d. apskaičiuoti buvusio žemės savininko J. J. Kauno rajono teritorijoje turėto žemės (10,14 ha) ploto vertę taikant Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Žemės įvertinimo ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikų nuostatas, ir nustatyti B. A. J. priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertę; iki 2014 m. spalio 5 d. supažindinti B.

A. J. su paskaičiuota 1,24 ha valstybės išperkamos žemės verte ir, esant būtinybei, priimti sprendimą dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 7JP-7 nurodytos vertės pakeitimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus pareiškėjo B. A. J. skundo, kuriuo, be kita ko, prašoma panaikinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus išvadą Nr. 7JP-7 bei žemės sklypo vertės apskaičiavimą, priėmimo klausimui spręsti.

Tarnyba 2014 m. spalio 8 d. raštu Nr. 1SD-(7.3.)-3349 pateikė atsakymą teismui. Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7JP-7 panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą per mėnesį pateikti naują paskaičiavimą ir naują išvadą, įvertinus pareiškėjo atliktą kitos tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo 1,24 ha vertės paskaičiavimą, priėmė 2014 m. spalio 13 d. nutartimi. Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas įsakymą dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo priėmė 2014 m. spalio 9 d., t. y. kai Kauno apygardos administraciniame teisme dar nebuvo priimtas pareiškėjo skundas dėl minėtos išvados panaikinimo.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pažeidimą, kadangi Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymas dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7JP-7 pakeitimo buvo priimtas dar teisme nepradėjus nagrinėti pareiškėjo skundo tuo pačiu klausimu.

Kaip minėta, Tarnyba priėmė 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 1SS-(7.5.)-2208 išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. birželio 25 d. skundą. Šiuo raštu Tarnyba neišnagrinėjo klausimo iš esmės, pakeičiant priimto sprendimo turinį, tačiau nurodė, jog pavedė Kauno rajono skyriaus vedėjui, be kita ko, nustatyti pareiškėjui priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertę. Tarnybos direktorius 2014 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-518 pavedė Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjui, be kita ko, nustatyti B. A. J. priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertę ir, esant būtinybei, priimti sprendimą dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 7JP-7 nurodytos vertės pakeitimo. Tarnybos Kauno rajono skyrius 2014 m. spalio 6 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104.)-5179 informavo pareiškėją apie perskaičiuotą 1,24 ha vertę, o 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1322 pakeitė Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7JP-7. Pirmosios instancijos teismas panaikino Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1322 iš esmės konstatavęs non reformatio in peius principo pažeidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, kad apygardos administracinis teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7JP-7 panaikinimo, negalima vertinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1322, kuriuo buvo pakeista minėta išvada, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ir non reformatio in peius principo atitikties aspektu.

Pažymėtina, kad vienu iš pagrindiniu teisės normų taikymo veiklos subjektu yra teisminės valdžios institucijos. Todėl teismas kaip svarbiausias teisės normų taikymo veiklos subjektas, nagrinėdamas konkrečią bylą, t. y., vykdydamas teisingumą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas teisės aktais nustatytų asmenų subjektinių teisių įgyvendinimas bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas panaikino pareiškėjo skundžiamus atsakovo aktus ir įpareigojo Tarnybą pateikti naują išvadą iš esmės neišnagrinėjęs byloje esančių duomenų ir nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad atsakovo nustatyta pareiškėjui priklausančio atkurti 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertė buvo nustatyta neteisingai. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje palikta neatsakytų klausimų, esančių naujo teisminio ginčo tarp šalių šaltiniu ir reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, taigi nebuvo atskleista ir bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant pareiškėjo skundą iš naujo, būtina išanalizuoti bylos medžiagą ir aktualias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, bei įvertinti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė 1,24 ha žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises B. A. J., vertę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius