80cba4a6-c8ed-4d0a-902c-2d82cbb5080c · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-361/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14042-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Snieguolei LukoÅ¡ienei, nuteistųjų S. K. ir P. A. gynėjui advokatui Vygantui Skladaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų S. K. ir P. A. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 721 straipsniu, S. K. skirtas įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. P. A. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Visiškai tenkintas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir šiai civilinei ieškovei priteista solidariai iš S. K. ir P. A. 150,58 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys, jam priteista solidariai iš S. K. ir P. A. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Iš S. K. ir P. A. priteista valstybei po 295 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. S. K. ir P. A. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, 2022 m. balandžio 17 d. vakare, laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šilalės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, P. A. tyčia, viena ranka laikant lovoje gulintį M. K. už dešinės rankos žasto, kita ranka suėmus M.

K. už kaklo, jį smaugiant, tuo pačiu metu S. K., sėdėdama ant lovoje gulinčio tėvo M. K., tyčia kumščiais sudavė apie penkis kartus tėvui M. K. į veidÄ ir galvÄ , taip sumušė M. K., padarydami Å¡iam nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos praÅ¡ymai ir argumentai 2. Nuteistieji S. K. ir P. A. apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo  2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – S. K. ir P. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1.

Teigia, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, paremtas prielaidomis, o teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas jų kaltę nepagrįstai grindė prieštaringais nukentėjusiojo M. K. ir bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų J. K. ir V. Š. parodymais, nevertino liudytojo J. Z. parodymų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. K. davė nenuoseklius, akivaizdžiai prieštaringus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, o kaltinamųjų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, vienas kitam neprieštaravo.

Taigi M. K., paveiktas giminaičių, akivaizdžiai juos (apeliantus) apkalbėjo. Teismas neįvertino visų byloje surinktų bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų įrodymų. 2.2. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo M. K. parodymais, jog po Å¡v. Velykų Å¡ventimo apie 22 val. nuėjo miegoti, gulėdamas „zirzėjo“ (knarkė), tada atėjo P. A. ir pradėjo jį kumščiuoti, sakydamas „gana zirzėti“, užlaužė jam rankÄ , dėl to jam liko mėlynė, nes neturėjo kaip iÅ¡sisukti, ir pradėjo rėkti.

Kai pradėjo rėkti, P. A. pradėjo jį smaugti, o S. K., užlipusi ant jo, tuo metu jį kumščiavo, sakydama „Dabar už viskÄ . Atsimeni kaip auginai? Dabar už viskÄ â€œ. Nuo kumščiavimo iÅ¡ nosies jam (M. K.) pradėjo bėgti kraujas. Abu iÅ¡sigando ir S. K. pasakė, kad „reikia paleisti“. Nuo S. K. kelių jo pilvas ir nuo P. A. laikymo jo (M. K.) ranka buvo mėlyna, o nuo kumščiavimo buvo sumuÅ¡tas veidas. Po įvykio penkias dienas jo (M. K.) jie niekur iÅ¡ namų neiÅ¡leido, vėliau parvežė namo.

Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į 2022 m. balandžio 23 d. M. K. duotus parodymus, jog 22 val. jis atsigulė miegoti ir pradėjo garsiai knarkti, po to atsibudo mušamas dukros S., kuri buvo su sugyventiniu, jie sakė, kad jis nustotų knarkti, nes neduoda miegoti jų vaikui. 2022 m. gegužės 11 d. kaip liudytoja apklausta J. K. parodė, jog tėvas pasakojo, kad jis nuėjo miegoti, buvo užmigęs, o apie 2 val. nakties staiga jį sumušė S. su sugyventiniu P. Taigi minėti M. K. parodymai akivaizdžiai prieštaringi.

Liudytoja J. K. taip pat paaiškino, kad M. K. jai nurodė, jog P. laikė jo kojas. Analogiškus parodymus pateikė ir 2022 m. gegužės 11 d. kaip liudytojas apklaustas V. Š.. Šis liudytojas nurodė, jog suprato, kad senelį mušė S., o jos sugyventinis laikė jo kojas. Galiausiai liudytojas V. Š. teigė, kad nukentėjusįjį smaugė S., kai pastarasis pradėjo rėkti. Tokie liudytojų J. K. ir V. Š. parodymai akivaizdžiai prieštarauja nukentėjusiojo M. K. duotiems parodymams. Teismo posėdžio metu liudytoja J.

K. paaiÅ¡kino, jog minėtas įvykis yra apskritai nesusipratimas. 2022 m. gegužės 17 d. Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog M. K. paaiÅ¡kino, kad „dviese ant vieno, 100 kilogramų ji sveria, užgriuvo ir smaugė, o tas laikė už kojų, norėjo buteliu per galvÄ suduoti“. Nukentėjusiojo M. K. parodymai prieÅ¡tarauja kitiems jo duotiems parodymams, o 2022 m. gegužės 17 d. Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota aplinkybė akivaizdžiai prieÅ¡tarauja nuosprendyje nurodytai aplinkybei, jog P. A. pradėjo M.

K. smaugti, o S. K., užlipusi ant jo, tuo metu jį kumščiavo. 2022 m. rugsėjo 14 d. akistatos metu M. K. paaiÅ¡kino, jog: pabudęs nuo smÅ«gių į galvÄ pamatė, kad ant pastarojo sėdi dukra S. ir kumščiais daužo pastarojo veidÄ , į galvÄ , tuo metu už deÅ¡inės rankos žasto jį laikė jos sugyventinis P. A., o kita ranka smaugė suėmęs už kaklo. Tačiau tokių veiksmų, apeliantų teigimu, nebuvo galima atlikti vienu metu, t. y. kai vienas sėdi ant nukentėjusiojo ir jį muÅ¡a, o kitas jį smaugia ir laiko už žasto. 2022 m. rugsėjo 14 d. papildomos apklausos metu M.

K. parodė, jog pabudęs pamatė, jog ant jo sėdi dukra S. ir kumščiais daužo veidÄ , o jos sugyventinis P. laiko už deÅ¡iniojo žasto. 2022 m. balandžio 23 d. apklausos metu M. K. nurodė jog apie 22 val. atsigulė miegoti ir pradėjo garsiai knarkti. Tačiau iÅ¡ kur jis žino, kad pradėjo knarkti, jeigu tuo metu miegojo. Teismo posėdyje M. K. uždavus klausimÄ , dėl kokių aplinkybių atsirado neturtinė žala, pastarasis paaiÅ¡kino, jog teisiamieji yra skolingi už ratus ir po įvykio su teisiamaisiais nesimatė, bet paklausus apie gautÄ atlygį už malkų pjovimÄ bei skaldymÄ paaiÅ¡kino, jog po įvykio jam už malkų pjovimÄ teisiamieji atsiskaitė, nes buvo atvykę.

Teismas netenkino kaltinamųjų praÅ¡ymo apklausti M. K. brolį J. K., siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar telefoninių pokalbių metu M. K., bÅ«damas pas teisiamuosius penkias dienas po Å¡v. Velykų Å¡ventimo, pasisakė broliui apie jo sumuÅ¡imÄ . M. K. teisme paaiÅ¡kino, jog bendraudamas telefonu po menamo įvykio niekam nesakė, kad buvo sumuÅ¡tas. Tačiau jis telefonu bendravo su kitais giminaičiais, o turėdamas telefonÄ neskambino nei į policijÄ , nei kreipėsi į medikus. 2.3. Liudytojui J. Z. nukentėjusysis M.

K. paaiÅ¡kino, jog su dukros S. sugyventiniu P. pjovė malkas, viena medžio atplaiÅ¡a iÅ¡ po pjÅ«klo atÅ¡oko ir atsimušė į nosį, dėl to atsirado mėlynės. Tokias aplinkybes J. Z. paaiÅ¡kino 2022 m. spalio 10 d. apklausiamas kaip liudytojas ir tÄ patį paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu. Nėra jokio pagrindo netikėti Å¡io liudytojo parodymais, kadangi ir pats M. K. paaiÅ¡kino, jog už malkų pjovimÄ jam buvo atsiskaityta vėliau, nors teisme Å¡ios aplinkybės iÅ¡ pradžių nenorėjo pripažinti, o tai tik patvirtina liudytojo J.

Z. parodymų teisingumÄ . Teisminio nagrinėjimo metu Å¡io liudytojo parodymai nebuvo paneigti. Å io liudytojo parodymai paneigia teismo motyvus, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis M. K. patyrė sužalojimus 2022 m. balandžio 7 d. naktį (tikėtina, kad įvyko raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nes Å¡v. Velykos buvo Å¡venčiamos 2022 m. balandžio 17 d.). Aplinkybė, jog M. K. susižalojo pjaudamas malkas iki 2022 m. balandžio 17 d., byloje nėra paneigta. Be to, liudytojas J. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis ne kartÄ bÅ«damas neblaivus buvo susižalojęs. 2.4.

Neaišku, kodėl skiriasi 2022 m. balandžio 22 d. medicinos dokumentų išrašo (jame nurodoma, kad M. K. sužalotas dešinės pusės skruostikaulis) ir 2022 m. balandžio 25 d. Specialisto išvados Nr. 0729/2022(02) turinys (joje konstatuojama, kad sužalojimai yra abiejų skruostų). Nukentėjusysis teismo posėdžio metu teigė, kad jam buvo suduota daugiau kaip 20 smūgių, tačiau specialisto išvados duomenys akivaizdžiai tam prieštarauja. Tai leidžia tvirtinti, jog M. K. pateikė melagingus teiginius.

Atkreipia dėmesį į tai, kad abu nuteistieji yra deÅ¡iniarankiai, todėl deÅ¡inę nukentėjusiojo veido pusę jokiu bÅ«du negalėjo sužaloti, juolab, neva tiek daug kartų suduodami į vienÄ vietÄ . M. K. teismo metu akivaizdžiai melavo, jog jam buvo duodami raminamieji vaistai. Jie namuose tokių vaistų neturi ir jam nedavė. Aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo pagiriotas ir negavo kitÄ dienÄ alkoholio, jį stipriai papiktino, o apie raminamuosius jis pradėjo kalbėti tik teisme. Visa tai tik patvirtina, kad M.

K. apeliantus akivaizdžiai apkalbėjo. 2.5. Teismas nepagrįstai nustatė, jog kaltinamieji aktualų nusikaltimÄ padarė bÅ«dami neblaivÅ«s. Apeliantė S. K. nurodo, kad ta aplinkybė, jog dienÄ prie Å¡ventinio pietų stalo ji iÅ¡gėrė vienÄ vyno taurę, negali bÅ«ti traktuojama, jog ji buvo neblaivi. Neblaivumo faktas turi bÅ«ti įrodytas ir užfiksuotas techninėmis priemonėmis. Apeliantas P. A. nurodo, kad pietų metu iÅ¡gėrė nedidelį kiekį alkoholio ir neblaivus nebuvo, nes gerai girdėjo vakare ir nakties metu, kaip M.

K. vaikščiojo į laukÄ .

3. Nukentėjusysis M. K. atsiliepimu su apeliantų apeliaciniais skundais nesutinka. Nurodo, kad jo (M. K.) parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, buvo nuoseklūs. Patyrė kūno sužalojimus būtent dėl S. K. ir P. A. prieš jį pavartoto smurto. Teismas padarė teisingas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, teisingai paskyrė jiems bausmes ir pagrįstai tenkino civilinius ieškinius.

4. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas prašė tenkinti jo ginamųjų apeliacinius skundus, prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai atmestini.

5. Apeliantai teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir juos pripažino kaltais pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino S. K. ir P. A. kaltais padarius bendrininkų grupe jiems inkriminuotÄ smurtinę nusikalstamÄ veikÄ .

6. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime negali bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

7. Apeliantai kvestionuoja nukentėjusiojo M. K., liudytojų J. K. ir V. Å . parodymų patikimumÄ , įžvelgia prieÅ¡taravimų tarp specialisto iÅ¡vadoje ir medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e esančių duomenų apie M. K. veido sužalojimo sunkumÄ , apimtį, kartu teigia, jog nepaneigti liudytojo J. Z. patikimi parodymai, jog M. K. susižalojo, kai su savo dukros S. sugyventiniu P. pjovė malkas, o viena medžio atplaiÅ¡a iÅ¡ po pjÅ«klo atÅ¡oko ir atsimušė į nosį, dėl to atsirado mėlynės, be to, apeliantų namuose M. K. turėjo telefonÄ , tačiau dėl neva jo sužalojimo jis nesikreipė nei į policijÄ , nei į medikus.

8. Ä®rodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir patikrinimu. Nustačius, kad nusikaltimo požymių turinti veika padaryta tarp Å¡alių esant konfliktiniams santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti konfliktuojančių asmenų parodymų patikimumÄ , konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesį, jų motyvus bei tikslus. IÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

9. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog apylinkės teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino dukros, jos sugyventinio ir tėvo konfliktinę situacijÄ , neatskleidė jos eigos, dukros ir jos sugyventinio atliktų smurtinių veiksmų prieÅ¡ M. K. turinio. Nuosprendis pagrįstas byloje surinktais įrodymais, teismo iÅ¡vados dėl S. K. ir P. A. kaltės buvimo yra padarytos įvertinus tiek byloje surinktus atskirus įrodymus, tiek jų visetÄ , iÅ¡tyrus reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes. Nuosprendyje iÅ¡dėstyti teismo argumentai dėl byloje surinktų įrodymų yra logiÅ¡ki ir neprieÅ¡taringi.

10. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-270-628/2020).

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia Å¡is nusikaltimas padaromas, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir, nors jų ir nenori, sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

SÄ moningo leidimo sÄ voka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neiÅ¡vengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki iÅ¡vengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan.

Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

12. S. K. ir P. A. nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, 2022 m. balandžio 17 d. vakare, laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šilalės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, P. A. tyčia, viena ranka laikant lovoje gulintį M. K. už dešinės rankos žasto, kita ranka suėmus M. K. už kaklo, jį smaugiant, tuo pačiu metu S. K., sėdėdama ant lovoje gulinčio tėvo M.

K., tyčia kumščiais sudavė apie penkis kartus tėvui M. K. į veidÄ ir galvÄ . Nors apeliantai kvestionuoja tokių jiems inkriminuotų veiksmų turinį, teigdami, jog tokiais bendrais jų veiksmais M. K. jie negalėjo objektyviai sužaloti bei padaryti tokius sužalojimus, kokie nurodyti specialisto iÅ¡vadoje, tačiau tokį jų subjektyvų savo veiksmų vertinimÄ teisėjų kolegija atmeta kaip iÅ¡galvotÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už smurtinę veikÄ .

13. Apylinkės teismas posėdyje iÅ¡tyrė 2022 m. balandžio 25 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G729/2022(02) pateiktas iÅ¡vadas, jog M. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės, deÅ¡inės akies apatinio voko, skruostų, deÅ¡inio žasto srityse, kaklo deÅ¡iniame Å¡one. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nosį, abu skruostus, kaklÄ ir deÅ¡inį žastÄ mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais galbÅ«t užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 17 d. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, todėl jų eiliÅ¡kumui nustatyti objektyvių duomenų nėra.

Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo bÅ«ti įvairiose padėtyse. Sužalojimai griuvimui, savigynai, savęs žalojimuisi nebÅ«dingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 59–61). Be to, apeliantai nepagrįstai įžvelgia prieÅ¡taravimus tarp Å¡ios specialisto iÅ¡vados ir medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e esančių duomenų apie M. K. veido sužalojimo sunkumÄ . Pažymėtina, kad  2022 m. balandžio 22 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e yra nurodoma, kad deÅ¡inės pusės skruostikaulyje yra matoma hematoma, o specialisto iÅ¡vadoje jau iÅ¡samiau įvertinti visi nustatyti sužalojimai veide, iÅ¡ jų ir abiejų skruostų sužalojimai (kraujosruvos), kurie padaryti kietais bukais daiktais.

14. Taip pat apeliantai nepagrįstai nukentėjusiojo M. K. ir liudytojų J. K. ir V. Å . parodymus vertina kaip prieÅ¡taringus, nenuoseklius. Apylinkės teismas tinkamai iÅ¡tyrė Å¡ių proceso dalyvių, taip pat ir liudytojo J. Z. parodymus ir kartu įvertinęs minėtoje specialisto iÅ¡vadoje pateiktÄ motyvuotÄ M. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo mechanizmÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nors kaltinamieji neprisipažįsta sužaloję nukentėjusįjį, teigdami, kad pastarasis pats susižalojo naktį išėjęs į laukÄ , tačiau tokie S. K. ir P. A. teiginiai yra nepagrįsti ir vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliaciniuose skunduose akcentuodami liudytojo J.

Z. parodymus, jog M. K. jam neva paaiÅ¡kino, jog susižalojo pjaudamas malkas, kai viena medžio atplaiÅ¡a iÅ¡ po pjÅ«klo atÅ¡oko ir atsimušė į nosį, dėl to atsirado jam mėlynės, apeliantai nutyli, kad prieÅ¡ tai patys teigė, jog M. K. pats susižalojo naktį išėjęs į laukÄ . Galiausiai, net ir tikint, kad M. K. galėjo pjaudamas malkas susižaloti, kai jam į nosį atsimušė medžio atplaiÅ¡a, iÅ¡lieka nepaneigtas minėtos specialisto iÅ¡vados teiginys, jog M. K. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nosį, abu skruostus, kaklÄ ir deÅ¡inį žastÄ mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti bÅ«tina įsitikinti, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus. Tai, kad S. K. ir P. A. sukėlė M. K. fizinį skausmÄ , patvirtina ne vien nukentėjusiojo M. K. (parodė, kad nuo kumščiavimo iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas), bet kartu ir liudytojų J. K. (M. K. dukra parodė, kad matė, jog M. K. veidas buvo mėlynas, sužalota deÅ¡inė ranka ties petimi ir truputį žemiau) ir V. Å . (M. K. anÅ«kas parodė, kad matė, jog M.

K. veidas, kaklas, ranka ties petimi buvo mėlyni. M. K. nuvežė į klinikas) parodymai ir aptartas 2022 m. balandžio 25 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G729/2022(02) pateikto vertinimo turinys. Esant Å¡iems duomenims, abejoti tuo, jog dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis realiai jautė fizinį skausmÄ , nėra pagrindo.

16. Kvestionuodami byloje teismo nustatytÄ kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apeliantai yra neteisÅ«s. Pažymėtina, kad apeliantai neginčija, kad įvykio iÅ¡vakarėse ir dienÄ vartojo alkoholį. Galiausiai tai, kad visi įvykio dalyviai iki įvykio vartojo alkoholį, parodė ir nukentėjusysis (parodė, kad visi nuvyko į bažnyčiÄ , grįžę Å¡ventė, Å¡vęsdami gėrė naminę degtinę).

Pažymėtina, kad asmens buvimo neblaiviu faktas teismo gali bÅ«tų pagrįstas ne vien policijos alkotesterio rodmenimis ar medikų iÅ¡vadomis. Apie konkretaus asmens neblaivumÄ ir tokios bÅ«senos įtakÄ konkrečios veikos padarymui teismas gali spręsti ir iÅ¡ kitų aplinkybių, pavyzdžiui, analizuodamas byloje apklaustų proceso dalyvių parodymus apie tai, jog jie patys vartojo alkoholį ar užuodė iÅ¡ kito asmens burnos sklindantį alkoholio kvapÄ , ar matė neadekvatų asmens elgesį (svyravo, griuvinėjo, mosikavo rankomis, neriÅ¡liai kalbėjo ir kt.) ir pan.

17. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl S. K. ir P. A. kaltės ir tėra jų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Apeliacinių skundų, kuriais grindžiamas S. K. ir P. A. tariamas nekaltumas, motyvai yra argumentuotai paneigti nuosprendyje iÅ¡dėstytais ir Å¡ioje nutartyje aptartais įrodymais ir iÅ¡vadomis.

18. Pripažindamas S. K. ir P. A. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo kriterijų ir juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria nuosprendžio motyvams dėl S. K. ir P. A. kaltės bei jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmių 19. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

20. Apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , pagrįstai vertino, jog S. K. ir P. A. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), S. K. – neteista, nebausta administracine tvarka, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, P. A. – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. S. K. ir P. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o nustatė dvi kiekvieno iÅ¡ jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , remdamasi aptartais teisiniais bausmių skyrimo aspektais, apylinkės teismas pagrįstai S. K. ir P. A. parinkto sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnę – laisvės apribojimo – bausmę, kurios dydį nustatė didesnį už sankcijos vidurkį. Kartu teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos jos veiksmams, todėl pagrįstai skyrė įpareigojimÄ jai 3 mėnesius nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Ä®vertinęs tai, kad S. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ artimÄ giminaitį, jai, vadovaudamasis BK 722 straipsniu, pagrįstai skyrė įpareigojimÄ 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Tokius pat įpareigojimus teismas pagrįstai paskyrė ir P. A.. Tokios bausmės nuteistiesiems neabejotinai sukels neigiamas pasekmes, dėl kurių jie padarys iÅ¡vadas ir ateityje nedarys nusikalstamų veikų, o paskirtos jiems bausmės užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ .

21. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai priteisė solidariai iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiajam M. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl S. K. ir P. A. kaltės bendrais veiksmai sukėlus fizinį skausmÄ nukentėjusiajam bei nežymiai jį sužalojus, yra pagrįstos, todėl konstatuotina, kad ir civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ nuteistųjų yra priteistas solidariai esant teisiniam pagrindui.

22. Vertindamas priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad duomenų apie liekamuosius tokio sužalojimo požymius byloje nepateikta, nukentėjusiajam nebuvo taikytas joks specialus gydymas, jo patirti nepatogumai buvo trumpalaikiai, taip pat į susiformavusiÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifikÄ , nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastÄ . Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, pagrįstai vadovavosi sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, užtikrina nuteistųjų ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrÄ . Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl praÅ¡omo priteisti civilinio ieÅ¡kinio dydžio, nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Dėl turtinės žalos atlyginimo 23. Pagal BPK 109 straipsnį, civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos.

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

24. Civilinė ieÅ¡kovė Valstybinė ligonių kasa, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ S. K. ir P. A. 150,58 Eur už M. K. gydymÄ (t. 1, b. l. 95–97). Kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikė Gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame apskaičiuota 150,58 Eur apmokėta gydymosi iÅ¡laidų suma (t. 1, b. l. 97). Å is įrodymas leidžia įsitikinti tuo, kad civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti turtinės žalos atlyginimo suma yra apskaičiuota teisingai, remiantis patikimais duomenimis.

Apeliantai ir jų gynėjas neginčijo ir neginčija praÅ¡omo priteisti turtinės žalos atlyginimo ir (ar) jo dydžio. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl S. K. ir P. A. padarytos nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala, o jos dydis pagrįstas byloje pateiktais duomenimis. Tarp atsiradusios žalos ir S. K. ir P. A. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, jų tyčiniai veiksmai sÄ lygojo atsiradusiÄ turtinę žalÄ , kuri nėra atlyginta. Todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas visiÅ¡kai įrodytu ir todėl tenkintas pagrįstai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo 25. Apylinkės teismas teisingai nustatęs aplinkybę, jog nukentėjusiajam M. K. byloje atstovavo advokatas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus, o antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra pagrįstos 2022 m. gruodžio 5 d. Nr. APD-2022-13317 pažyma, pagrįstai vadovavosi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir nukentėjusiajam M. K. priteisė iš nuteistųjų S. K. ir P. A. po 295 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų S. K. ir P. A. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė