80c9506e-88ef-44a5-b3ea-e99550e0b56a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-4875-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02768-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 41. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 18 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. Č., pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui RamÅ«nui Kučiauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Sauliui BalčiÅ«nui ir Å arÅ«nui Orlavičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Delintra“ atstovui advokatui Mindaugui Andraikėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delintra“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja S. Č. Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per EPP 2017-08-14 padavė skundÄ , kurį 2017-09-05 patikslino, praÅ¡ydama:

1) panaikinti kaip neteisėtÄ 2017-07-11 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimÄ Nr. SD-37-8437 „Dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Delintra“ darbuotojui R. Č. papildomo tyrimo“;

2) įpareigoti Lietuvos valstybinę darbo inspekcijÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti naujÄ tyrimÄ dėl UAB „Delintra“ darbuotojo R. Č. mirties (duomenys neskelbtini) aplinkybių, laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

3) visas pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo.PaaiÅ¡kino, kad priimant ginčijamÄ sprendimÄ buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimÄ , reikalavimai, dėl to nebuvo iÅ¡tirtos svarbios UAB „Delintra“ darbuotojo R. Č. mirties darbo vietoje aplinkybės. PareiÅ¡kėjos teigimu, tyrimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu mirė UAB „Delintra“ darbuotojas R. Č., VDI įgalioti asmenys atliko netinkamai.

Atlikdamas tyrimÄ VDI inspektorius neįvykdė Lietuvos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimo Nr. 1118 29-36 punktuose bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymo Nr. V-416 10, 14, 15, 17 punktuose nustatytų reikalavimų. Inspektorius nesigilino į tyrimo metu surinktus duomenis, neanalizavo duomenų apie R. Č. dirbtas valandas nuo 2016-08-24 iki (duomenys neskelbtini). Tyrime nedalyvavo UAB „Delintra“ darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, nebuvo iÅ¡reikalauta UAB „Delintra“ nustatyta darbo tvarka bei kiti darbuotojų darbinę veiklÄ reglamentuojantys dokumentai.

TyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas nesiaiÅ¡kino, kodėl R. Č. komandiruotės metu buvo priverstas nakvoti automobilio kabinoje, t. y. jam nebuvo užtikrintos normalios poilsio sÄ lygos. Tyrimo iÅ¡vados grindžiamos iÅ¡ esmės tik vieno UAB „Delintra“ darbuotojo T. M. parodymais, o nei UAB „Delintra“ direktoriaus, nei transporto vadybininko, kurie tiesiogiai kontaktavo su R. Č., paaiÅ¡kinimai nebuvo gauti. Atliekant tyrimÄ nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad R. Č. vairuotojo kortelės galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Net ir papildomÄ tyrimÄ atlikusi darbo inspektorė nesiaiÅ¡kino visų faktinių duomenų, įskaitant ir darbo bei poilsio rėžimÄ , darbo sÄ lygas, lauko temperatÅ«rÄ , priežastis, kodėl R.

Č. dirbo neturėdamas nei galiojančio sveikatos patikrinimo pažymos, nei leidimo, suteikiančio teisę vairuoti pavojingus krovinius. PapildomÄ tyrimÄ atlikusi pareigÅ«nė nesikreipė dėl medicininės ekspertizės, kuri bÅ«tų nustačiusi ar R. Č. iÅ¡ viso bÅ«tų pajėgus vairuoti bet kokiÄ transporto priemonę. Dėl Å¡ių priežasčių, tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) užfiksuotas įvykis darbe, kai vilkiko SCANIA kabinoje bendradarbis T. M. rado vairuotojÄ R. Č. be gyvybės ženklų. Atvykę (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai konstatavo R. Č. mirtį. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius V.

J., iÅ¡tyręs įvykį darbe, Å¡io įvykio nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe ir 2016-09-28 surašė laisvos formos tyrimo aktÄ . Kadangi S. Č. pateikė VDI 2016-11-04 skundÄ buvo paskirtas nurodyto įvykio darbe papildomas tyrimas. Atsakovo teigimu, konstatuoti įvykį darbe galima tais atvejais, kai dėl staigaus vienkartinio („pavienio“) pavojingo veiksnio pasireiÅ¡kimo pakenkiama darbuotojo sveikata ir yra pagrindo manyti, jog tai galėjo įvykti darbo metu. Jei darbuotojo sveikatai pakenkiama tam tikrÄ laikotarpį dirbant nuolatos (pastoviai) veikiantiems kenksmingiems veiksniams, jam gali bÅ«ti diagnozuota profesinė liga, kuri tiriama ir nustatoma Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 nustatyta tvarka.

Ä®vykis gali bÅ«ti pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe jei nustatomi esminiai, teikiantys tokiai iÅ¡vadai pagrindo kriterijai – įvykis įvyko darbuotojui vykdant darbo funkcijas ar/ir darbo laiku bÅ«nant darbo vietoje. Tuo tarpu R. Č. vairuotojo kortelėje Nr. V100000070849000 užfiksuoti duomenys, kad komandiruotės metu paskutinį kartÄ R. Č. vairavo vilkikÄ 2017-08-27 nuo 16:28 val. iki 18:56 val. ir sustojo 45 valandų poilsiui automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) vieÅ¡ajame kelyje A10 ties 493 kilometro žyma.

Tai, kad nuo sustojimo aikštelėje R. Č. darbo funkcijų neatliko, tiesiogiai patvirtina vairuotojo kortelės duomenys. Č. mirė (duomenys neskelbtini) ne darbo laiku (nepertraukiamo poilsio metu) dėl širdies – kvėpavimo nepakankamumo. Dėl šių nustatytų aplinkybių, R. Č. mirtis nebuvo pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe. Atkreipė dėmesį, kad VDI, tirdama įvykius darbe, nustato aplinkybes, įvardija nelaimingo atsitikimo darbe priežastį, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

PareiÅ¡kėjos skunde nurodomi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymo Nr. V-416 14 ir 17 punktų nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai darbuotojo sveikatai pakenkiama jam vykdant funkcijas – tai yra tik konstatavus, kad darbuotojas įvykio metu dirbo tam tikrÄ darbÄ , turi bÅ«ti tiriama ar konkretus darbas/funkcija, kurį įvykio darbe metu atliko darbuotojas, galėjo sÄ lygoti darbuotojo sveikatos sutrikimus. IÅ¡ VDI atlikto įvykio tyrimo ir papildomo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių apraÅ¡ymo akivaizdu, kad VDI inspektoriai, tyrę įvykį, identifikavo visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas įvykiui kvalifikuoti bÅ«tinas aplinkybes, įvertino aplinkybių įtakÄ diagnozuotiems R.

Č. sveikatos sutrikimų simptomams pasireikÅ¡ti. Tyrimų metu nustatyta, kad R. Č. mirė nevykdydamas darbinių funkcijų, poilsio metu, praėjus daugiau nei 30 valandų nuo paskutinio darbinių funkcijų atlikimo momento, todėl manyti, jog darbo ir poilsio laiko režimas, konkrečios darbo sÄ lygos, galiojančios sveikatos patikrinimo pažymos turėjimas ar neturėjimas, galėjo sÄ lygoti ar ir papildomai sÄ lygojo darbuotojo sveikatos sutrikimus, nebuvo pagrindo. Duomenų, kad nukentėjusiojo mirtį galėjo sÄ lygoti lauko temperatÅ«ra, (duomenys neskelbtini) Teismo medicinos autopsijos ataskaitoje nepateikiama.

Akcentavo, kad VDI, tirdama įvykius darbe, negali veikti ir negali bÅ«ti iÅ¡ jos reikalaujama veikti ultra vires, tai yra nustatinėti visas įmanomas įvykio aplinkybes, jei jos iÅ¡ esmės nėra reikÅ¡mingos tyrimo dalykui.Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delintra“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad Tarp UAB „Delintra“ ir R.

Č. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ 2013-03-08 R. Č. UAB „Delintra“ dirbo vairuotoju. Komandiruotės metu vairuotojai R. Č. ir T. M. dirbo kartu ir pasikeisdami vairavo UAB „Delintra“ priklausančiÄ transporto priemonę Scania valstybinis Nr. HZG866, vairuotojai turėjo nugabenti krovinį marÅ¡rutu Vokietija – Ispanija. Nuo 2016-08-27 iki (duomenys neskelbtini) vairuotojams buvo numatytas kassavaitinis poilsio laikotarpis, jie naudojosi 45 val. trukmės kassavaitiniu poilsio laiku. R. Č. ir T.

M. 2017-08-27 (nuo 18:57 val.) (duomenys neskelbtini) teritorijoje sustojus kassavaitiniam poilsiui, praėjus beveik kelioms dienoms (duomenys neskelbtini) R. Č. mirė. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos ekspertai iÅ¡tyrę R. Č. kÅ«nÄ nustatė, kad medicininiu atžvilgiu mirtis įvyko dėl Å¡irdies – kvėpavimo nepakankamumo su galiausiai susidariusia plaučių edema, dėl stiprios miokardo iÅ¡emijos (miokardo infarkto). (duomenys neskelbtini) teismo medicinos ekspertai nurodė vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatė, kad R.

Č. mirties priežastis yra natūralios kilmės. Pažymėjo, kad VDI atliko detalius ir išsamius tyrimus dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio, kurio metu mirė R. Č.. Apie atliekamus tyrimus buvo informuoti pareiškėja, UAB „Delintra“, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. VDI surinko visus įrodymus, būtinus detaliam ir išsamiam įvykio ištyrimui, detaliai ir išsamiai ištyrė visus surinktus įrodymus, tinkamai atskleidė visas įvykio aplinkybes ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, jog (duomenys neskelbtini) įvykis, kurio metu mirė R.

Č., nėra nelaimingas atsitikimas darbe (šio įvykio nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe). Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, įvykis nelaimingu atsitikimu darbe gali būti pripažįstamas tik tais atvejais, kai:

1) įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje;

2) įvykis darbe įvyko atliekant darbo funkcijas ar kitÄ darbdavio pavedimÄ , nurodymÄ ;

3) įvykis darbe įvyko vykdant veiklÄ už kuriÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis;

4) įvykis darbe įvyko tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje. Å iuo atveju įvykis įvyko ne darbo, o kassavaitinio poilsio laiku. Kassavaitinis poilsio laikas neįeina į darbo laikÄ . Poilsio laiku R. Č. neatlikinėjo absoliučiai jokių darbo funkcijų ar kitų darbdavio pavedimų/ nurodymų, kam kassavaitiniu poilsio laikotarpiu nebuvo mokamas darbo užmokestis. Todėl nebuvo pagrindo (duomenys neskelbtini) įvykį pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėja, prie įvykio darbe papildomo tyrimo akto yra pateikti visi dokumentai iÅ¡ kurių turinio matoma, kiek konkrečiai dirbo R. Č., kokiu laiku dirbo, kiek laiko ilsėjosi. Aplinkybė, kad R. Č. buvo pasibaigęs ADR pažymėjimas leidžiantis gabenti pavojingas prekes neturi jokios įtakos įvykio darbe tyrimui, nes R. Č. nevežė jokių pavojingų krovinių.Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Delintra“ atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas netenkintinas. Bylos duomenims nustatyta, kad R. Č. 2013-03-08 pasirašė darbo sutartį Nr. 360, kuria įsipareigojo eiti UAB „Delintra“ tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. UAB „Delintra“ direktorius 2016-07-29 įsakymu nurodė siųsti į komandiruotę R. Č. laikotarpiui nuo 2016-07-30 iki 2016-09-10 į Å kotijÄ , AnglijÄ , BelgijÄ , ItalijÄ , OlandijÄ , ČekijÄ ,, LenkijÄ , IspanijÄ , VokietijÄ , PrancÅ«zijÄ . Komandiruotės tikslas – dirbti tolimųjų reisų vairuotoju.UAB „Delintra“ 2016-08-30 praneÅ¡imu informavo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį Vilniaus skyrių, kad (duomenys neskelbtini) mirė darbuotojas tarptautinis krovinio vežimo transporto priemonės vairuotojas R.

Č..UAB „Delintra“ direktorius 2016-08-30 įsakymu atÅ¡aukė darbuotojÄ R. Č. iÅ¡ komandiruotės nuo (duomenys neskelbtini) dienos jam mirus dėl ligos. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas 2016-08-31 potvarkiu Nr. VV-405 praneÅ¡to įvykio tyrimÄ paskyrė atlikti VDI Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui V. J.. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausias darbo inspektorius V. J. 2016-09-28 tyrimo aktu konstatavo, jog įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, todėl N-1 formos raÅ¡tas nesuraÅ¡omas.PareiÅ¡kėja S. Č. 2016-11-04 skundu kreipėsi į VDI, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016-09-28 priimtÄ laisvos formos tyrimo aktÄ , kuriuo UAB „Delintra“ darbuotojo R.

Č. mirties įvykis darbe, įvykęs (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nepripažintas nelaimingu atsitikimu darbe ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo UAB ‚Delintra“ darbuotojo R. Č. mirties įvykį darbe, įvykusį (duomenys neskelbtini), pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe ir užpildyti bei suraÅ¡yti N-1 formos aktÄ . Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2016-11-28 įsakymu Nr. EV-378 paskyrė įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Delintra“ vairuotojas R.

Č., papildomÄ tyrimÄ , papildomÄ tyrimÄ atlikti įpareigojo vyriausiÄ jį darbo inspektorių R. R.. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2016-12-16 raÅ¡tu Nr. SD-37-15512 kreipėsi į VÅ¡Ä® Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrÄ , praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie R. Č. sveikatos bÅ«klę. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2017-01-16 įsakymu Nr. V-24 pakeitė papildomÄ turimÄ atliksiantį pareigÅ«nÄ ir pavedė papildomÄ tyrimÄ atlikti vyriausiajai darbo inspektorei R.

Z.. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2017-04-12 raÅ¡tu Nr. SD-37-4589 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydamas iÅ¡gauti informacijÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų apie ginčo įvykio darbe aplinkybes ir mirties priežastis bei kitÄ su įvykiu susijusiÄ informacijÄ . VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2017-06-15 papildomo tyrimo akte papildė įvykio aplinkybes ir konstatavo, jog įvykis darbe priežastiniu ryÅ¡iu nesusijęs su darbu.

PareiÅ¡kėja S. Č. 2017-06-21 praneÅ¡imu kreipėsi į VDI vyriausiÄ jį valstybinį darbo inspektorių nurodydamas pastabas dėl papildomo tyrimo trÅ«kumų ir praÅ¡ydama atlikti veiksmus, kurie garantuotų iÅ¡samų visų įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Delintra“ tolimųjų reisų vairuotojas R. Č., aplinkybių iÅ¡tyrimÄ ir objektyvų sprendimo priėmimÄ . VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2017-06-28 raÅ¡tu Nr. SD-37-7955 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nurodytame praneÅ¡ime nepateikiami argumentai ar/ir naujos aplinkybės, sudarantys pagrindÄ atlikti įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Delintra“ darbuotojui R.

Č., papildomÄ tyrimÄ . VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2017-07-11 iÅ¡vadomis Nr. VD-37 pasiÅ«lyta pripažinti, kad įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Delintra“ darbuotojui R. Č., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimais; įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Delintra“ darbuotojui R. Č., 2017-06-15 suraÅ¡ytÄ papildomo turimo aktÄ bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ laikyti neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

VDI 2017-07-11 sprendimu Nr. SD-37-8437 pripažino, jog įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Delintra“ darbuotojui R. Č., papildomas turimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimais; laikyti papildomo tyrimo aktÄ suraÅ¡ytÄ 2017-06-15, VDI Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus V. J. 2016-09-28 suraÅ¡ytÄ tyrimo aktÄ bei pirminio ir papildomo turimo metu surinktÄ medžiagÄ neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi; administracinę procedÅ«rÄ baigti.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Lietuvos valstybinę darbo inspekcijÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti naujÄ tyrimÄ dėl UAB „Delintra“ darbuotojo R. Č. mirties (duomenys neskelbtini) aplinkybių. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2016-04-01). PraneÅ¡imų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalÄ sveikatai, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-09-08).

Tuo tarpu įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalÄ sveikatai, ir praneÅ¡imų apie Å¡iuos įvykius registravimo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo tyrimo, tyrimo dokumentų tvarkymo, nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo N-2 formos aktų pildymo, kodavimo ir registravimo tvarkÄ nustato Ä®vykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ir iÅ¡ darbo pildymo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai).Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir jų tyrimo rezultatai suraÅ¡yti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.

Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai, tyrimÄ , nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panaÅ¡ių įvykių priežastims paÅ¡alinti. Ä®vykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis).

Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiÅ¡kimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali bÅ«ti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalis).

Nuostatų 29 punktas įtvirtina, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sÄ lygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panaÅ¡iems įvykiams darbe iÅ¡vengti. Pagal Tyrimo nuostatų 30 punktÄ tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryÅ¡ys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar Å¡ie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys.

Pagal Nuostatų 31 punktÄ , įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryÅ¡ys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai iÅ¡tiriami ir apraÅ¡omi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Metodiniais nurodymais.Metodinių nurodymų 14 punktas įtvirtina, kad įvykį darbe tiriantis subjektas (tyrėjas) kiekvienu konkrečiu atveju be kita ko turi nustatyti, ar įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimÄ arba kitÄ veiklÄ , už kuriÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje.Pagal Metodinių nurodymų 16 punktÄ , tyrėjui įvykio darbe tyrimo metu nustačius, kad darbuotojas patyrė žalÄ sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti, darydamas nusikalstamÄ veikÄ arba dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavaliÅ¡kai (be darbdavio žinios) dirbdamas sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl su darbu nesusijusios ligos arba kad įvykis priežastiniu ryÅ¡iu nesusijęs su darbu (įvykis darbe įvyko ne darbo laiku, ne darbo vietoje, nevykdant darbo funkcijų, pareigų, darbdavio pavedimo arba kitos veiklos, už kuriÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis), įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

Kai darbuotojas mirė dėl su darbu nesusijusios ligos, tyrėjas prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe: iÅ¡nagrinėja ir įvertina asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos arba teismo medicinos eksperto iÅ¡vadÄ ir darbo sÄ lygas (ar darbuotojas nebuvo skirtas darbams, kuriems negalėjo bÅ«ti skiriamas dėl sveikatos bÅ«klės, ar asmuo dirbo naktį, ar laikėsi darbo ir poilsio laiko režimo, ar darbuotojui profilaktiÅ¡kai tikrinantis sveikatÄ Ä¯monės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo įvertino visus galimus rizikos veiksnius darbo vietoje).

Nuostatų 77 punktas numato, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba Å¡eimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dviÅ¡alės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundÄ vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Tuo tarpu Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktÄ informacijÄ , gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo papildomÄ tyrimÄ , o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raÅ¡tu per 3 darbo dienas informuoja pareiÅ¡kėjÄ (Nuostatų 78 punktas).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas vertins ar valstybinės darbo inspekcijos inspektorius tinkamai atliko ginčo įvykio tyrimÄ , vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais kriterijais, ir vertins ar Å¡iuo atveju buvo pagrindas atlikti papildomÄ tyrimÄ .Bylos medžiaga patvirtina, kad VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2016-09-28 bei 2017-06-15 tyrimo aktuose vertino kokiu pagrindu, kada tiksliai pareiÅ¡kėjas buvo siųstas į komandiruotę, kurios metu mirė.

Taip pat analizavo mirusio asmens poilsio bei darbo laikÄ , jo atitiktį teisės aktų reikalavimams, aptarė ar darbo bei poilsio laikas galėjo turėti įtakos darbuotojo mirčiai. Tyrimo metu nustatyta, kad R. Č. kartu su T. M. (duomenys neskelbtini) dienomis buvo (duomenys neskelbtini). 2016-08-27 darbuotojų poilsiui skirta 13 val. ir 8 min. (duomenys neskelbtini) dienomis darbuotojai nevairavo, o paskutinį kartÄ R. Č. vairavo (duomenys neskelbtini) ir sustojo 45 valandų poilsiu automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini).

Tokie duomenys surinkti vadovaujantis mirusio asmens naudoto automobilio naudojimo išklotine, išsamiais vairuotojų dienos grafikais, vairuotojų veiksmų ataskaitų lentelės duomenimis, taip pat kartu su R. Č. komandiruotėje buvusio T. M. paaiškinimais. Teismas pažymi, kad ginčo dėl šių nurodytų aplinkybių, kad R. Č. buvo išsiųstas į komandiruotę atitinkamomis dienomis ir kad komandiruotėje atlikti veiksmai atitinka užfiksuotus išklotinėse bei ataskaitose ginčo nėra.

Nustatant ar darbuotojo mirtis įvyko darbuotojui atliekant darbo funkcijas, atsakovo tyrimo metu pateikti duomenys patvirtina, jog R. Č. mirė tuo metu kai nevairavo. IÅ¡sami vairuotojų veiksmų ataskaita patvirtina, kad R. Č. nevairavo (duomenys neskelbtini) dienomis, tai buvo jo poilsio laikas. Teismas pastebi, kad Å¡iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas dienÄ prieÅ¡ įvykį ir mirties dienÄ vairuoti neturėjo, tačiau pareiÅ¡kėjos teigimu, nepaisant to, jog R. Č. nurodytomis dienomis nevairavo, jis, vis tik, atliko darbo funkcijas, R.

Č. buvo darbiniame automobilyje. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSÄ®) 2 straipsnio 21 dalį, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar bÅ«nant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas mirÅ¡ta, nustatyta tvarka iÅ¡tirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-177-602/2015, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatÄ ir sveikatÄ bei saugÄ darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos, yra konstatavęs, kad nelaimingiems atsitikimams darbe iÅ¡imtinai priskiriami nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo metu, t. y. vykdant konkrečias darbo funkcijas, nustatytas darbo sutartyje, arba fiziÅ¡kai bÅ«nant darbe.

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, VDI pagrįstai nustatė, kad R. Č. mirtis įvyko ne darbo funkcijų atlikimo metu. Pažymėtina, kad pagrindinė R. Č. darbo funkcija, vertinant jo su UAB „Delintra“ sudarytÄ darbo sutartį, yra vairuoti transporto priemonę vežant tarptautinį krovinį. IÅ¡ byloje esančių aplinkybių, matyti, kad R. Č. mirė poilsio dienų metu. Taigi tiesioginių darbinių funkcijų jis tuo metu neatliko. Å iuo atveju sutiktina su atsakovo iÅ¡dėstyta pozicija, kad R.

Č. savo valia pasirinko jam skirtÄ poilsio laikÄ iÅ¡naudoti bÅ«nant tarnybiniame automobilyje, tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent tuo metu jis atliko darbines funkcijas. Vien naudojimasis tarnybinėms funkcijoms atlikti paskirta transporto priemone poilsio metu nereiÅ¡kia, kad visa atsakomybė už darbuotojo sužalojimÄ ar mirtį jo poilsio metu automobilyje tenka darbdaviui. Pažymėtina, kad R. Č. turėjo galimybę poilsio dienas praleisti ne automobilyje, tačiau pasirinktame vieÅ¡butyje ar bet kokioje kitoje poilsio vietoje, todėl vien tas faktas, kad R.

Č. ilsėjosi jo funkcijoms atlikti skirtame automobilyje nesuponuoja iÅ¡vados, kad jis tuo metu realiai vykdė savo darbo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad VDI surinko visus reikiamus ir nevienareikÅ¡miÅ¡kus įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kėjo darbo ir poilsio laiko rėžimÄ , vairavimo grafikÄ bei visus komandiruotėje atliktus veiksmus, laikytina, kad tyrimas Å¡iuo aspektu taip pat atliktas tinkamai iÅ¡ iÅ¡samiai. Vertinant R. Č. mirtį lėmusius veiksmus ir analizuojant ar darbuotojas mirė dėl su darbu susijusios priežasties VDI kreipėsi dėl informacijos pateikimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas tiek Lietuvoje, tiek R.

Č. mirties Å¡alyje (duomenys neskelbtini). Papildomo tyrimo metu atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrinės universitetinės ligoninės teismo medicinos skyrių, kurio 2016-09-02 medicininė pažyma patvirtina, jog teismo medicinos specialistas 2016-08-31 10.00 val. apžiÅ«rėjo (duomenys neskelbtini) kelyje A10 esančioje poilsio aikÅ¡telėje mirusio R. Č. kÅ«nÄ ir nustatė, jog mirtis iÅ¡tiko ne dėl užkrečiamos ligos. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2017-01-09 galutinėje ataskaitoje konstatuota, kad mirtis galėjo įvykti dėl Å«mios miokardo iÅ¡emijos, Å¡is asmuo jau anksčiau turėjo epizodinę nekrozę, nes vainikinės arterijos rodo didelę ateromÄ ; toksologijos tyrimai nerado jokių toksinių medžiagų, kurios galėtų bÅ«ti mirties priežastis; mirtis įvyko dėl Å¡irdies-kvėpavimo nepakankamumo su galiausiai susidariusia plaučių edema, dėl stiprios miokardo iÅ¡emijos (miokardo infarktas), visi nustatyti faktai leidžia manyti, kad mirties priežastis yra natÅ«ralios kilmės. VÅ¡Ä® Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras 2016-12-22 raÅ¡tu Nr. 1.30-SD-1303 informavo VDI, jog R.

Č. buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, iÅ¡eminė Å¡irdies liga, nutukimas, paskirtas gydymas. R. Č. gydėsi dėl skausmų nugaroje – nustatyta radikulopatija ir dėl skausmų už krÅ«tinkaulio – nustatyta skrandžio opa. Ä®vertinęs gautus duomenis, VDI nustatė, kad įvykis darbe priežastiniu ryÅ¡iu su darbu nesusijęs, o pagrindinė sÄ lyga, dėl kurios R. Č. mirė yra liga, nesusijusi su darbu. Teismo vertinimu tokias VDI padarytas iÅ¡vadas patvirtina teismo medicinos ekspertų bei medicinos įstaigos nurodyti duomenis, todėl laikytina, kad atsakovas Å¡iuo aspektu atliko tinkamÄ analizę ir iÅ¡samiai nustatė R.

Č. mirtį lėmusias aplinkybes. Nustačius, kad darbuotojas R. Č. mirė dėl ne su darbu susijusios ligos, VDI taip pat vertino ir darbo sÄ lygas, t. y. ar darbuotojas nebuvo skirtas darbams, kuriems negalėjo bÅ«ti skiriamas dėl sveikatos bÅ«klės, ar asmuo dirbo naktį, ar laikėsi darbo ir poilsio laiko režimo, ar darbuotojui profilaktiÅ¡kai tikrinantis sveikatÄ Ä¯monės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo įvertino visus galimus rizikos veiksnius darbo vietoje. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad tyrimo dokumentai apėmė ir R.

Č. vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymÄ Nr. 547, taip pat R. Č. vairuotojo kortelę. Vairuotojo kortelės duomenys patvirtina, jog R. Č. 2013-08-10 suteikta teisė vairuoti transporto priemones, vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymoje detalizuota, kad R. Č. turi teisę vairuoti I grupės A, A1, B, B1, BE bei II grupės C, C1, C1E, CE transporto priemones. Vairuojant II grupės transporto priemones, vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma galioja iki 2016-02-18. Vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymoje taip pat nurodyta, kad R.

Č. jokių apribojimų vairuoti transporto priemones nenustatyta, pagal sveikatos būklę jis gali vairuoti transporto priemones be apribojimų. Teismo vertinimu, esant tokiems duomenims apie R. Č. sveikatos būklę darbdavys neturėjo pagrindo neleisti vairuoti dėl atitinkamų su sveikatos būkle susijusių rizikos veiksnių. Šiuo atveju pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad R. Č. Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimas nustojo galioti 2015-10-14, yra neaktuali ginčo teisiniam tyrimui, nes byloje nėra duomenų, kad ginčo komandiruotės metu R.

Č. vežė krovinį, pagal savo pobÅ«dį priskirtÄ pavojingiems kroviniams. VÅ¡Ä® Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras 2016-12-30 raÅ¡tu Nr. 1.30-SD-1322 informavo atsakovÄ , kad R. Č. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma galiojo iki 2016-02-18, dėl pratęsimo R. Č. nesikreipė, tačiau, jų nuomone, tuo metu pagal galiojančius teisės aktus, vairuoti II grupės kategorijų transporto priemonės nebÅ«tų leista. Pažymėtina, kad nepaisant Å¡ios VÅ¡Ä® Utenos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro iÅ¡dėstytos pozicijos, teismas pažymi, kad pagal ginčo įvykio turimus duomenis darbdavys neturėjo jokio pagrindo abejoti R.

Č. galimybe atlikti jam priskirtas darbines funkcijas, t. y. R. Č. turėjo tiek galiojančiÄ vairuotojo kortelę, tiek galiojančiÄ vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymÄ Nr. 547, kurioje nurodyta, kad R. Č. jokių apribojimų vairuoti II grupės transporto priemones nenustatyta. Todėl VDI tyrimo metu tinkamai įvertino darbo sÄ lygas ir aplinkybę, ar darbuotojas buvo skirtas darbams, kuriuos tuo metu galėjo atlikti ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jokių rizikos veiksnių tuo metu nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VDI R. Č. mirties aplinkybes ištyrė laikydamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Nuostatų, Metodinių nurodymų. Todėl 2017-07-11 VDI pagrįstai pripažino, jog ginčo įvykio papildomas tyrimas atliktas pagal nurodytas teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, kad VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistas išnagrinėjo papildomo tyrimo dokumentus išsamiai ir visapusiškai, padarė pagrįstas išvadas.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo naikinti skundžiamo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-07-11 Nr. SD-37-8437 sprendimo ir įpareigoti atsakovÄ atlikti naujÄ tyrimÄ dėl UAB „Delintra“ darbuotojo R. Č. mirties (duomenys neskelbtini) aplinkybių, laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra. Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas pažymi, kad netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų, netenkintinas ir jos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. PraÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delintra“, iÅ¡ viso praÅ¡o priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Pagal ABTÄ® 40 str. 5 d. proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.Vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal ABTÄ® 40 str. 3 d., pirmiausia turi bÅ«ti įvertintas ginčo turinys ir nustatyta, kaip pareiÅ¡kėjo reikÅ¡ti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo Å¡alies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo Å¡alies pozicijÄ palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo Å¡alies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos ir kt.

Tik įvertinus visumÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galiÄ turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali bÅ«ti iÅ¡imtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir pozicijÄ trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas teismo sprendimu gali bÅ«ti atmestas dėl labai įvairių tiek proceso, tiek materialios teisės priežasčių, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad skundo atmetimas pats savaime apgina ar patenkina trečiojo suinteresuoto asmens teises, kai jo interesai byloje sutampa su atsakovo pozicija. BÅ«tina vertinti visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (LVAT 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; LVAT 2014-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-404/2014). Taigi nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog, nustatant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar teismo sprendimu buvo patenkintos arba apgintos jo teisės. Å io klausimo sprendimui bÅ«tina įvertinti kilusio ginčo pobÅ«dį ir nustatyti, kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos administracinėje byloje reikÅ¡ti reikalavimai buvo susiję su trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl 2017-07-11 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo Nr. SD-37-8437 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2016-08-02 UAB „Delintra“ darbuotojui R.

Č. papildomo tyrimo“, kuriame konstatuota, jog administracinė procedÅ«ra yra baigta ir įvykio darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. PareiÅ¡kėjos teigimu, VDI netinkamai atliko įvykio darbe tyrimÄ , R. Č. mirtis laikytina įvykusi jam atliekant darbines funkcijas, tačiau VDI Å¡ių aplinkybių tinkamai neiÅ¡tyrė. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delintra“ nagrinėjamoje byloje palaikė atsakovo pozicijÄ , teigė jog papildomo tyrimo dėl ginčo įvykio nėra pagrindo skirti.

Taigi, atmetus pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimÄ ir palikus galioti ginčijamÄ sprendimÄ , teismas konstatavo, kad įvykio darbe tyrimas atliktas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, atlikti papildomo tyrimo nėra pagrindo. Tokiu bÅ«du VDI nustatytos aplinkybės, jog ginčo įvykis nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su darbu, konstatuotos kaip nustatytos tinkamai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingu atveju, t. y. konstatavus, kad VDI netinkamai iÅ¡tyrė įvykio aplinkybes ir jo priežastinį ryšį su darbu, ir nustačius, jog R.

Č. mirtis buvo nulemta bÅ«tent atliekamų darbo funkcijų, R. Č. darbdaviui UAB „Delintra“ galėtų kilti atitinkamos teisinės pasekmes. Atsižvelgiant į nurodytÄ , laikytina, kad teismas apgynė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Delintra“ teises ir Å¡is asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Delintra“ 2017-09-25 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Mindaugu Andraikėnu.

PaaiÅ¡kino, kad 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro atstovavimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme byloje Nr. eI-4875-281/2017. Pagrįsdamas praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2017-10-19 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. Sa-618 ir 2017-10-19 bankinį mokėjimo nurodymÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

Rekomendacijų 8 p. įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sÄ raÅ¡as ir maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).Rekomendacijų 8.19 p. nustatyta, kad apskaičiuojant priteistinÄ atlyginimÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ yra taikomas koeficientas 0,1.

Pagal Rekomendacijų 9 p. teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.Nustatyta, kad 2017-11-28 teismo posėdis truko nuo 10:35 val. iki 11:19 val., t. y. iÅ¡ viso 44 min., taigi teisinių paslaugų teikimo suma už atstovavimÄ teismo posėdyje laikytina 1 val. Ä®vertinus užpraėjusio, t. y. 2017 m. II ketvirčio, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) rodiklį (838,7 Eur), maksimalus priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už advokato suteiktas teisines paslaugas, nurodytas Rekomendacijų 8.19 p., yra 83,87 Eur (838,7 Eur x 0,1).

Taigi trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistina 83,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už advokato atstovavimÄ UAB „Delintra“ Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-4875-281/2017 2017-11-28 vykusiame teismo posėdyje. Kitoje dalyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Delintra“ praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos S. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ‚Delintra“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti UAB „Delintra“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos S. Č. 83,87 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus ir 87 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėjai                                                                                                            Mefodija Povilaitienė Donatas Vansevičius Liudmila Zaborovska