80c824ee-ea67-4f3e-8133-eaeba4a8ea13 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-317/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10925-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Nomedai Urbonavičienei, nuteistajam V.

T., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei, nuteistajam D. B., jo gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu, ir V. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., t. y. 15 parų, prilyginant jas 15 laisvės atėmimo dienų.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. T. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir, subendrinus už Å¡ias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes D.

B. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. T. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ platinti, 2021 m. balandžio 8 d. apie 19.23 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ D. B. neteisėtai įgijo didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį: 342 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 56,209 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 1,330 g baltos spalvos miltelių ir 6,867 g baltos spalvos medžiagos (gabaliukų), kurių sudėtyje yra 2,316 g narkotinės medžiagos – kokaino, 1,151 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (1,106 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,2 proc.), 0,045 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,2 proc.), 0,267 g augalinių medžiagų miÅ¡inio, kurio sudėtyje yra 0,013 g psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurias gabeno rankinėje, eidamas (duomenys neskelbtini) namo, kur buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, jog byloje yra įrodyta, kad V. T., turėdamas tikslÄ platinti, 2021 m. balandžio 8 d. apie 19.23 val. neteisėtai įgijo iÅ¡ D. B. didelį kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurias gabeno rankinėje, eidamas (duomenys neskelbtini) namo, kur buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, jis žinojo ir suprato, kad tokiu bÅ«du elgiasi neteisėtai, kad tai uždrausta ir pavojinga veika, to norėjo ir siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia, taip pat žinojo, jog jam perduotame krepÅ¡yje, yra ne tik kanapių, bet ir kitų psichotropinių medžiagų, kurių kiekis yra didelis.

Taigi, jo veiksmuose nustatyti visi neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslÄ platinti požymiai, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Ä®vertinęs tai, kad V. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ baigtÄ sunkų nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau apeliantas teistas, tačiau Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistu, bet jau vykstant baudžiamajam procesui dėl tyčinio sužalojimo, baustas administracine tvarka, dirba, jam perduoto MDMA kiekis virÅ¡ijo didelį kiekį daugiau nei du kartus, kaltės pilnai nepripažino, nebuvo nuoÅ¡irdus, savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje siekė sumenkinti, apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti V.

T. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau, kadangi veika realių neigiamų pasekmių nesukėlė, bausmės tikslams pasiekti gali būti paskirta sankcijoje numatyta minimali bausmė.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti – jo veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti V. T. bausmę, Å¡velnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje. 3.1. Skunde teigiama, jog, remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, yra akivaizdu, kad V. T. turėjo tikslÄ narkotines ar psichotropines medžiagas platinti, tačiau jis nežinojo realiai kÄ jam krepÅ¡yje perduoda D.

B.. Dėl to nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį visiškai neatitinka realiai V. T. atliktų veiksmų. Nė ant vieno iš paimtų daiktų nebuvo rasta V. T. biologinių pėdsakų – iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant maišelių, tiriant pažymėtų 8-11, 13, 14, 17, ir svarstyklių mėginyje Nr. 21 rasti vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su D. B. genotipu, be to ant krepšyje buvusių svarstyklių buvo rasti moters biologiniai pėdsakai.

Taigi V. T. nelietė narkotinių ir psichotropinių medžiagų, esančių krepÅ¡yje, kuris jam perduotas, tad akivaizdu, kad jis nežinojo apie jam paduoto pasaugoti krepÅ¡io turinį, tiek jame esančias priemones skirtas narkotinių medžiagų platinimui. Tačiau Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai nebuvo vertinamos priimant skundžiamÄ nuosprendį. Be to, negalima grįsti V. T. kaltę vien kito nuteistojo – D. B. – nuolat keičiamais parodymais apie buvusius susitarimus. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas remiantis vien tokiais įrodymais, kadangi jie yra prieÅ¡taringi, netikslÅ«s, nevisapusiÅ¡kai atitinka liudytojo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ ir nurodytas aplinkybes.

Taigi, byloje nėra įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. 3.2. Toliau skunde nurodoma, jog V. T. veikos kvalifikavimui svarbu ir tai, kad jam perduotame krepšyje buvo kanapės, kurių bendra masė yra 1,151 g. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos), kuriose nurodyta, jog kanapių (ar jų dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 gramai.

Be to, remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad V. T. buvo perduota 2,316 g. kokaino ir 56,209 g MDMA. Tose pačiose Rekomendacijose nurodyta, jog kokaino nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,200 gramo, o dideliu – viršijantis 20 gramų, MDMA nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,200 gramo, o dideliu - viršijantis 20 gramų, labai dideliu - 100 g. Taigi, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai, neteisėtai ir neteisingai nustatė kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo V.

T.. Apskaičiavus kiekvienos iš medžiagų, kurios buvo rastos krepšyje, perduotame V. T., didelio kiekio (nurodyto lentelėje) procentines dalis, matyti, kad jos sudaro: kanapių (ir jų dalių) – 23,02 procento, kokaino – 11,58 procento, MDMA – 56,2 procento. Sudėjus visas nurodytų medžiagų didelio kiekio procentines dalis gaunama 90,8 procentų santykinio didelio kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad pas nuteistuosius rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio procentinių dalių suma neviršija 100 procentų santykinio didelio kiekio ir labai didelio kiekio, bei įvertinus, kad V.

T. disponavo tik 3 rÅ«Å¡ių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, konstatuotina, kad bendras Å¡ių medžiagų kiekis nelaikytinas dideliu, todėl ir dėl to nuteistojo V. T. veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. 3.3. Ginčijant nuteistajam paskirtÄ bausmę, skunde pažymima, kad D. B., kuris padarė net 3 nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , buvo paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi akivaizdu, kad paskirta bausmė apeliantui V.

T. neatitinka protingumo bei proporcingumo kriterijų. Nuteistojo manymu, pirmos instancijos teismas nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių bei principų. Tai yra, skiriant bausmę, nebuvo atsižvelgta į visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes - į tai kad V. T. padarė vienÄ nusikaltimÄ , kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, žala nebuvo padaryta, į jo asmenybę – praeityje jis teistas vienÄ kartÄ už visai kitokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , administracine tvarka nebaustas, VÅ¡Ä® sveikatos psichikos centre neregistruotas, yra dirbantis, nuolat gaunantis pastovias pajamas.

Nepagrįstai apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nebuvo pripažinta tai, kad jis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies nuo pat pirmos apklausos, nurodė, kad jaučia, jog pasielgė blogai, gailisi, nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl sunkios turtinės padėties (karantino laikotarpiu neturėdamas darbo ir pastovių pajamų). Anot apeliantų, V. T. paskirta bausmė neatitinka ir jau suformuotos ir nusistovėjusios praktikos. Pavyzdžiui, Å iaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-354/2018 asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-360/2018 asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-898/2018 asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2 epizodai) paskyrė 1 metų ir 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-190/2018 asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-317/2018 paskyrė asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ asmenys pripažinti kaltais, padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra baudžiami ženkliai Å¡velnesnėmis bausmėmis, nei V. T. Å¡iuo atveju. Anot apeliantų, įvertinus V. T. nusikalstamos veikos pavojingumÄ (jis padarė sunkų nusikaltimÄ ), jo asmenybės pavojingumÄ (V. T. anksčiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs), taip pat diferencijuotai atsižvelgus į jo kaip bendrininko vaidmenį (nusikalstamos veikos organizatorius buvo kitas asmuo, V.

T. nusikalstamos veikos mechanizme atliko vienÄ iÅ¡ veiksmų – paėmė pasaugoti rankinę bei siekdamas įsigyti narkotinių medžiagų sau), bausmės, nurodytos straipsnio sankcijoje už padarytÄ veikÄ , paskyrimas jam Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020.

Tačiau pirmosios instancijos teismas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė bei nevertino jų visumos. Ir paskyrus V. T. Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali bausmė, bausmės tikslai bus pasiekti, ypač įvertinus tas aplinkybes, kad jis yra dirbantis asmuo, teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmos instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgtina ir į tai, kad jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir deda realias ir visas pastangas, jog keistųsi, todėl jam ypatingai svarbu tęsti ligos gydymÄ priklausomybės centre, dėl kurios ir padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Laisvės atėmimo bausmės atlikimas Å¡iuo atveju, kai nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius (gydosi ligÄ , dirba) ir patvirtina dedamas pastangas keistis, jo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamÄ Ä¯takÄ turimiems ir kuriamiems socialiniams ryÅ¡iams.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė palaikė pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nuteistasis D. B. nurodė neturintis nuomonės dėl skundo. Nuteistojo D. B. gynėja advokatė Renata Vilčiauskienė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog skundas paduotas tik dėl V. T., jis paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«ra, tačiau pažymėjo, jog D. B. parodymai yra nėra melagingi, jie iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog V. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje perėmė iÅ¡ D. B. krepšį, kuriame buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos – MDMA, kokainas, kanapės, specialisto nustatyto grynojo jų kiekio, kad jas V. T. įsigijo ir tikslu platinti.

Šios aplinkybės apygardos teismui abejonių taip pat nekelia, jos įrodytos byloje surinktais duomenimis, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisakys. Tačiau nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad V. T. buvo nepagrįstai inkriminuotas disponavimo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų požymis, teigiant, jog apeliantui nebuvo žinoma, kad D. B. jam perduotame krepšyje bus ne tik kanapių, bet ir kokaino ir MDMA, juo labiau, kad jų bus perduodamas būtent toks kiekis, taip pat teigiant, kad bendras neteisėtai V.

T. įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis šiuo atveju negali būti pripažįstamas dideliu, kadangi nustačius kiekvienos medžiagos kiekio santykį su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudėjus visas santykines dalis, negaunamas skaičius, kuris viršija santykinio didelio kiekio ribas.

Dėl šių priežasčių, anot apeliantų, V. T. veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, turėtų būti perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, nors nuteistasis ir jo gynėja apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nesuformulavo alternatyvaus reikalavimo, netenkinus prašymo dėl veikos perkvalifikavimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį dalyje dėl V. T. paskirtos bausmės, tačiau iš skundo argumentų yra i aišku, jog šiuo atveju apeliantai nesutinka ir su V.

T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtÄ ja 8 metų laisvės atėmimo bausme. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, visų pirma patikrina, ar nuteistojo veika buvo kvalifikuota tinkamai, jei taip, ar tinkamai buvo individualizuota jam paskirta bausmė. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo 7. BK 260 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Tais atvejais, kai asmuo platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iÅ¡ kurių kiekvienos kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimÄ , ar bendras tokių medžiagų kiekis gali bÅ«ti pripažįstamas dideliu, turi bÅ«ti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su Rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys.

Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2012).

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ platinti neteisėtai įgijo ir gabeno didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį: 342 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 56,209 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 1,330 g baltos spalvos miltelių ir 6,867 g baltos spalvos medžiagos (gabaliukų), kurių sudėtyje yra 2,316 g narkotinės medžiagos – kokaino, 1,151 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (1,106 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,2 proc.), 0,045 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,2 proc.), 0,267 g augalinių medžiagų miÅ¡inio, kurio sudėtyje yra 0,013 g psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio.

9. Pagal anksčiau minėtÄ norminį aktÄ (Rekomendacijas) MDMA dideliu kiekiu laikytinas kiekis, virÅ¡ijantis 20 gramų, bet nevirÅ¡ijantis 100 gramų (100 gramų virÅ¡ijantis kiekis jau laikytinas labai dideliu). Å iuo atveju specialistas nustatė, kad 342 vnt. tablečių, kuriomis disponavo V. T., sudėtyje yra 56,209 g psichotropinės medžiagos MDMA. Tai reiÅ¡kia, jog vien Å¡ios V. T. įgytos medžiagos kiekis patenka į Rekomendacijose nustatytas didelio kiekio ribas, dėl ko Å¡iuo atveju nėra ir nebuvo jokio pagrindo nustatinėti kiekvienos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kuriomis nuteistasis disponavo, santykį su Rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu, o vėliau visas santykines dalis sudėti ir skaičiuoti, ar gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) virÅ¡ija santykinio didelio kiekio ribas, kaip kad yra nurodoma apeliaciniame skunde.

Akivaizdu, jog skundo autoriai daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog visų V. T. įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio procentinių dalių suma nevirÅ¡ija 100 procentų santykinio didelio kiekio ribų, kadangi psichotropinės medžiagos – MDMA kiekio (56,209 gramų) santykį nustatinėja su Rekomendacijų lentelėje nurodytu ne dideliu (nuo 20 gramų iki 100 gramų), o labai dideliu Å¡ios psichotropinės medžiagos kiekiu (daugiau nei 100 gramų).

10. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ankstesnėje pastraipoje, konstatuojama, kad kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo V. T., pagrįstai pripažintas dideliu. Daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados ir dėl to perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė V. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčiÄ .

12. BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-54-489/2017). Å is požymis yra vertinamasis, todėl, inkriminuojant jį kaltinamajam, nepakanka nustatyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį, konkretų jos pavadinimÄ ir veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti minėtomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis.

Pagal teismų praktikÄ taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebÅ«tina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentracijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016 ir kt.). Ä®rodymai, patvirtinantys tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-84-489/2017), duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius ir kitos svarbios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2019).

13. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti byloje surinkti įrodymai, taip pat atlikus dalinį tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme gauti įrodymai neginčijamai patvirtina apylinkės teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad V. T. žinojo, jog krepÅ¡yje, kurį jam perdavė D. B., yra ne tik kanapių, kaip kad teigia apeliantai, bet ir kitų psichotropinių medžiagų, ir suvokė, kad jų kiekis yra didelis. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas iÅ¡samiai argumentavo ir motyvavo Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , jÄ padarė įvertinęs kito nuteistojo – D.

B. parodymus, paties V. T. parodymus, apeliantui perduotų kanapių kiekį kontekste jo parodymų apie Å¡ios narkotinės medžiagos įsigijimo tikslÄ , krepÅ¡io, kuriame buvo gabenamos psichotropinės medžiagos, dydį, taip pat tÄ faktÄ , kad ant svarstyklių, rastų garaže, kuriuo naudojosi V. T., ir netoli kurio jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, buvo rasta ne tik kanapių, bet ir psichotropinės medžiagos– amfetamino, kokaino pėdsakų. Analizuodamas D. B. parodymus, apylinkės teismas nurodė, kad pastarasis paaiÅ¡kino, jog V.

T., jau perimdamas iÅ¡ jo krepšį, žinojo jo turinį, t. y. žinojo, kad ten yra ne tik kanapių („žolės“), bet ir tablečių (MDMA), kokaino, be to, jis ne kartÄ Å¡Ä¯ krepšį su visu jo turiniu buvo matęs ir pas D. B. garaže, kur pastarasis ir laikė Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas. Pažymėtina, jog tokios pačios versijos D. B. laikėsi ir apklausiamas apygardos teisme. Jis parodė, kad V. T. buvo žinoma, jog jam D. B. atveÅ¡ ir perduos ne tik kanapes, bet ir tabletes (MDMA) bei kokainÄ , kad iÅ¡ anksto nurodė apeliantui, jog tablečių bus 350 vnt., o kokaino keli gramai.

Pats V. T. taip pat tiek apylinkės, tiek apygardos teisme pripažino, kad yra buvęs pas D. B. garaže, matė jame jam perduotÄ krepšį su visu jo turiniu – matė, kad krepÅ¡yje yra kanapių, kokaino ir „ratų“ (taip nuteistieji vadina tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA). Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog kanapių krepÅ¡yje buvo labai mažas kiekis, jis nesiekė nei 2 g, ir, kaip matyti iÅ¡ paties V. T. parodymų, jis tÄ Å¾inojo, kadangi ne kartÄ buvo matęs krepÅ¡io turinį pas D.

B.. Pritartina apylinkės teismui, kad yra nelogiÅ¡ka, jog tokio nedidelio kiekio V. T. bÅ«tų užtekę ir sau vartoti ir jį platinti. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, tokiam nedideliam kiekiui narkotinių medžiagų perleisti nebÅ«tų reikėję tokios didelės talpos – sportinio krepÅ¡io, tuo tarpu V. T., perėmusiam sportinį krepšį nekilo jokių klausimų, kodėl vos 2 gramai kanapių, o jei tikėti V. T. versija apie susitartÄ kiekį – 20 gramų, yra atvežami sportiniame krepÅ¡yje.

Jam taip pat nekilo klausimo dėl krepšio svorio, nors, kaip V. T. teigė, D. B. neturėjo jam perduoti krepšyje buvusių kitų daiktų – svarstyklių, stiklainio ir kt.

14. Papildydama apylinkės teismo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad V. T. supratimÄ , jog jam bus perduota ne tik kanapės bei daug didesnis kiekis psichikÄ veikiančių medžiagų, nei jis teigia tikėjęsis gauti ir taręsis su D. B., patvirtina ir dydis pinigų sumos, kuriÄ V. T. bÅ«tų turėjęs sumokėti už D. B. pristatytas jam draudžiamas medžiagas. D. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad buvo susitarta, jog V. T. jam turės sumokėti 2 500 Eur.

Pats V. T. teigė, kad paprastai už 10 gramų „žolės“, t. y. kanapių, jis D. B. mokėdavo 60-70 Eur, Å¡iuo atveju bÅ«tų turėjęs sumokėti 120-130 Eur. Tiek iÅ¡ apelianto bei D. B. parodymų, tiek iÅ¡ V. T. sulaikiusių policijos pareigÅ«nų E. R. ir Č. P. bei į nuteistųjų susitikimo vietÄ D. B. atvežusio pavėžėjo D. R. parodymų matyti, kad krepÅ¡io perdavimo metu V. T. su D. B. neatsiskaitė, nors, kaip nurodė V. T., jis tuo metu turėjo 250 Eur, taigi, tokios pinigų sumos jam bÅ«tų užtekę atsiskaityti su D.

B.. Nors V. T. tikino, kad iÅ¡ karto D. B. pinigų nedavė, nes pastarasis nurodė jam nueiti į garaÅ¾Ä ir suskaičiuoti perduodamų medžiagų kiekį, tačiau tokia versija teisėjų kolegija netiki, kadangi ji yra nelogiÅ¡ka. Tokia versija nelogiÅ¡ka, nes kaip matyti tiek iÅ¡ nuteistųjų, tiek iÅ¡ liudytojų parodymų, D. B., perdavęs krepšį apeliantui, tuo pačiu taksi automobiliu iÅ¡ karto pajudėjo prieÅ¡inga kryptimi, nei netoliese esantis garažas, kuriuo V. T. naudojosi. Taigi, D.

B. nelaukė, kol apeliantas pasvers jam perduotas medžiagas ir grįš su juo atsiskaityti. Toks D. B. elgesys tik patvirtina jo parodymus, kad V. T. sumokėti jam nurodytus 2500 Eur turėjo tik tada, kai narkotines ir psichotropines medžiagas atlygintinai realizuos, kadangi tokios pinigų sumos niekur nedirbantis V. T., kaip pats teigė, neturėjo.

15. Nors apeliantai teigia, kad D. B. parodymais grįsti V. T. kaltės negalima, kadangi jie yra prieÅ¡taringi, netikslÅ«s, nevisapusiÅ¡kai atitinka liudytojo pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ ir nurodytas aplinkybes, tačiau toks skundo argumentas yra nepagrįstas absoliučiai jokiais konkrečiais motyvais, t. y. skunde nenurodoma kokias aplinkybes nurodant pasireiÅ¡kė D. B. parodymų prieÅ¡taringumas, netikslumas, kokio konkrečiai liudytojo ir kokių to liudytojų parodymų jie neatitinka. PrieÅ¡ingai, nei teigia V.

T. ir jo gynėja, D. B. teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs, logiški, neprieštaringi ir liudytojų parodymams bei rašytinei bylos medžiagai. Tiesa, D. B. apklausiamas, pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu tikino, kad V. T. nieko nežinojo apie jam perduodamo krepšio turinį, tačiau tai paaiškinama siekiu padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės apeliantui, apie kurio duotus parodymus D. B. tuo metu dar nežinojo, suvokiant, jog jo paties disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis faktas bus įrodytas tiriant biologinius pėdsakus, esančius tiek ant sportinio krepšio, tiek jo viduje buvusių daiktų, taip pat nustatant koks asmuo, naudodamasis pavėžėjo paslaugomis, šį krepšį perdavė V.

T.. Vertindama D. B. teisme duotų parodymų nuoÅ¡irdumÄ , teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia ir į tai, kad jis pats sugrįžo iki V. T. ir pareigÅ«nams pasakė, kad tai jo krepÅ¡ys, kas rodo, jog jis iÅ¡ karto nevengė prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, prieÅ¡ingai nei apeliantas, kuris jį sulaikiusiems policijos pareigÅ«nams nurodė, jog krepÅ¡yje yra įrankiai, nors pats teigė, kad žinojo, jog ten bus ne įrankiai, o narkotinės medžiagos.

Tuo tarpu, vertindamas V. T. parodymų patikimumÄ , apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad ant svarstyklių, rastų (duomenys neskelbtini) garaže, kuriuo naudojosi apeliantas, ir netoli kurio jis buvo sulaikytas su krepÅ¡iu, rasta ne tik kanapių, bet ir psichotropinės medžiagos – amfetamino, kokaino pėdsakų. Å i aplinkybė neabejotinai paneigia teisme V. T. duotus paaiÅ¡kinimus, kad jis iÅ¡ D. B. visuomet pirkdavo tik kanapių, jokių kitokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų iki nagrinėjamo įvykio iÅ¡ jo nėra įsigijęs asmeniniam naudojimui ar (ir) platinimo tikslu.

16. Tai, kad bÅ«tent V. T. nurodyta versija dėl to kokias psichikÄ veikiančias medžiagas D. B. jam turėjo perduoti pagal jų iÅ¡ankstinį susitarimÄ ir kokį jų kiekį, kokiÄ pinigų sumÄ apeliantas už tai turėjo sumokėti D. B., yra neatitinkanti tikrovės, patvirtina ne tik aukščiau akcentuojamos aplinkybės, tačiau ir V. T. parodymų nenuoseklumas, iÅ¡ pradžių nurodant, kad buvo sutarta tik dėl kanapių perdavimo, o vėliau jau nurodant, kad jis žinojo, jog D. B. atsiveÅ¡ ne tik kanapių, bet ir amfetamino, kurio darinys ir yra MDMA.

Nors apeliantas apygardos teisme bandė įrodyti, jog jis apylinkės teisme taip nurodė, kadangi manė, kad amfetaminÄ D. B. atsiveÅ¡ savo reikmėms, tačiau tokia versija paneigta D. B. parodymais, ji taip pat yra nelogiÅ¡ka, nes tik savo reikmėms tokio kiekio tablečių, su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga – MDMA, D. B. nebuvo nei tikslinga, nei racionalu vežiotis. Be to, jei Å¡ias psichotropines medžiagas jis bÅ«tų vežęs tik savo reikmėms, akivaizdu, jog bÅ«tų laikęs kur ne krepÅ¡yje, kurį perdavė V.

T..

17. Galiausiai, vertinant D. B. parodymų patikimumÄ , įvertintina ir tai, kad byloje nebuvo nustatytas jo motyvas melagingai apkalbėti V. T.. Pats apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių D. B. bÅ«tų suinteresuotas tuo, kad V. T. bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal sunkesnę BK 260 straipsnio dalį, nors apie tai buvo apelianto teiraujamasi bylÄ nagrinėjant apygardos teisme. D. B. pozicija ikiteisminio tyrimo pradžioje tik įrodo, jog jis siekė padėti V. T. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, visÄ kaltę prisiimdamas iÅ¡imtinai tik sau, o ne prieÅ¡ingai.

18. Ä®vertinus visa, kas iÅ¡dėstyta Å¡io nuosprendžio 11-17 punktuose, konstatuotina, jog nurodytų aplinkybių pakanka daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad V. T. žinojo kokios konkrečios narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam buvo perduotos D. B., taip pat bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, t. y. kad jis bus didelis, nors nei ant sportinio krepÅ¡io, nei ant jo viduje buvusių daiktų nebuvo rasta jokių biologinių pėdsakų, kurie sutaptų su V. T. biologinių pėdsakų genotipu.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, jog V. T., bÅ«damas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai žinojo ir suprato, kad jis neteisėtai įgydamas ir gabendamas didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti, elgiasi neteisėtai, kad tai uždrausta, pavojinga veika (narkotines ir psichotropines medžiagas užslaptintai vadino „įrankiais“), to norėjo ir siekė (pripažino, jog turėjo tikslÄ platinti, buvo susitaręs su D.

B. dėl šių medžiagų perdavimo, perduotame krepšyje buvo ir priemonės, skirtos platinimui – svarstykles, maišeliai pakavimui). Taigi, visa tai patvirtina, kad V. T. veikė tiesiogine tyčia. Apelianto padaryta nusikalstama veika visiškai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, todėl nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, jos perkvalifikuoti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

19. Kadangi apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisėtai ir pagrįstai kvalifikavo nuteistojo V. T. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nesama pagrindo Å¡io nusikaltimo perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, toliau pasisakoma dėl nuteistajam už šį nusikaltimÄ paskirtos bausmės. Dėl bausmės 20. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje už Å¡ioje normoje numatyto nusikaltimo padarymÄ asmeniui numatyta tik griežta, alternatyvų neturinti, laisvės atėmimo bausmė nuo aÅ¡tuonerių iki deÅ¡imties metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. T. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

21. Baudžiamasis įstatymas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Å velnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiÅ¡kia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nenumatytÄ bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta minimali bausmė.

22. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Nagrinėjamu atveju, V.

T. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jis nusikaltimo darymo vietoje buvo sulaikytas patruliavusių policijos pareigÅ«nų. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų jo taikymo sÄ lygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iÅ¡ sÄ lygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose.

Kaip matyti iÅ¡ įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi bÅ«ti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu Å¡ioje byloje tokio pobÅ«džio aplinkybių nenustatyta. Nors skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis) ir BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties), tačiau tokiam argumentui teisėjų kolegija nepritaria.

23. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Å iuo gi atveju V. T. tiek bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, tiek pateiktu apeliaciniu skundu ginčijo subjektyvųjį jam inkriminuoto nusikaltimo požymį – tiesioginę tyčiÄ , teigdamas, kad jis nesuvokė, jog disponuoja dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Taigi, jis tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, kÄ skunde pripažįsta ir patys apeliantai. Dėl to BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

24. Tuo tarpu pagal teismų praktikÄ nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibÅ«dinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

BeviltiÅ¡ka kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvienÄ kartÄ nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , turi bÅ«ti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi iÅ¡skirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014). Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų nėra. Sunki V. T. turtinė padėtis skunde grindžiama tik tuo, kad nuteistajam karantino laikotarpiu buvo sunku susirasti darbÄ .

Tačiau pažymėtina, jog apeliantas iki BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo niekada nedirbo, buvo iÅ¡laikomas tėvų, pas juos gyveno, taip pat gaudavo iÅ¡ jų piniginių lėšų, nors ir nedidelę sumÄ , savo reikmėms. V. T. neturi iÅ¡laikytinių, taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo susidariusi kokia nors iÅ¡skirtinė situacija, dėl kurios nuteistajam reikėjo greitai gauti didesnių pajamų, negu, kad jis disponuodavo iki 2021 m. balandžio mėn. Nenustačius jokių veiksnių, kurie iÅ¡ tiesų pablogino nuteistojo turtinę padėtį, buvusiÄ iki nusikaltimo padarymo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti V.

T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimÄ jis padarė dėl sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo, t. y. teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį.

Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali bÅ«ti suprastas kaip iÅ¡imtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas.

BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015;

Nr. 2K-449-942/2016; Nr. 2K-268-942/2017).

26. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių, Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas, kaip minėta, sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016).

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ tikslÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti iÅ¡vadÄ , kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas.

Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

27. Vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgia teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį Å¡ios kategorijos bylose, yra ir tai, kiek kartų neteisėtai disponuotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis virÅ¡ija nustatytÄ minimaliÄ ribÄ .

28. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas atsisakymÄ paskirti V. T. Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nurodė, jog vien jam perduoto MDMA kiekis virÅ¡ijo didelį kiekį daugiau nei du kartus, jis pilnai kaltės nepripažino, nebuvo nuoÅ¡irdus, savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje siekė sumenkinti, be to, yra teistas už tyčinį sužalojimÄ , kurį padarė bÅ«damas nepilnametis 2020 m. gruodžio mėnesį, o Å¡iÄ naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė jau vykstant baudžiamajam procesui dėl tyčinio sužalojimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

Aplinkybes, kuriomis remiantis buvo atsisakyti V. T. paskirti Å¡velnesnę bausmę, apylinkės teismas nustatė tinkamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos negali bÅ«ti pernelyg sureikÅ¡mintos, sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo apeliantui. Be to, Å¡iuo atveju yra svarbu atsižvelgti į kitas aplinkybes, kurios suponuoja iÅ¡vadÄ , jog V. T. paskirta net 8 metų laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

29. Apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis padarė vienÄ nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti. Baudžiamasis įstatymas Å¡iÄ veikÄ priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai. V. T. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslÄ platinti neteisėtai disponavo (įgijo ir gabeno) kelių rÅ«Å¡ių narkotines ir psichotropines medžiagas, tame tarpe ir MDMA, kurios kiekis, kÄ akcentavo ir apylinkės teismas, daugiau nei du kartus virÅ¡ijo minimaliÄ ribÄ , nuo kurios Å¡ios psichotropinės medžiagos kiekis laikytinas dideliu.

Nuteistojo asmenybė taip pat nevertintina iÅ¡imtinai teigiamai, kadangi, nors BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas neteistu, tačiau Å¡iuo metu jo atžvilgiu jau yra priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2020 m. gruodžio mėn.). Be to, V. T. baustas administracine tvarka. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis kaltės pilnai nepripažino, iÅ¡ tiesų bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje.

Å ių aplinkybių visuma patvirtina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta tik V. T. paskyrus vienintelę sankcijoje galimÄ nurodytÄ , griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Tačiau, kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės savaime nepaneigia galimybės taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatant jam laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės minimumas.

30. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, jog tiek kokaino, tiek kanapių kiekiai, kuriais disponavo V. T., nevirÅ¡ijo Rekomendacijose nurodyto Å¡ių medžiagų nedidelio kiekio. Nors jo įgyto ir gabento MDMA kiekis yra daugiau nei 2 kartus didesnis už minimaliÄ didelio Å¡ios psichotropinės medžiagos kiekio ribÄ , tačiau Å¡iuo atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, jų gabenimas, turint tikslÄ jas platinti, yra mažiau pavojingas nei pats iÅ¡platinimas, o Å¡iuo atveju V.

T., nors ir ketino, tačiau įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų iÅ¡platinti nespėjo. Nors skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis V. T. jau yra antrasis, jis taip pat baustas administracine tvarka, tačiau nustatytos ir teigiamai jį apibÅ«dinančios aplinkybės. Jis mokosi, (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje apibÅ«dinamas kaip nekonfliktiÅ¡kas, pagarbiai bendraujantis su pedagogais, dėl jo netinkamo elgesio nusiskundimų negauta. Daugiabučio namo, kuriame nuteistasis gyvena, bendrijos pirmininkas jį apibÅ«dina kaip kruopÅ¡tų, darbÅ¡tų, pareigingÄ , geranoriÅ¡kÄ , santÅ«rų, iniciatyvų.

Ankstesnės darbovietės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis charakterizuojamas taip pat kaip pareigingas, sÄ Å¾iningas, mandagus, nekonfliktiÅ¡kas, neatsisakantis padėti kolegoms, atidus, paslaugus, darbus atliekantis laiku ir be priekaiÅ¡tų, nurodoma, jog drausminių nuobaudų V. T. neturi, nusiskundimų ar priekaiÅ¡tų dėl jo atliktų darbų taip pat nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad netrukus po Å¡ioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2021 m. birželio 18 d. V.

T. įsidarbino, Å¡iuo metu tęsia darbinę veiklÄ kitoje įmonėje, kas rodo, jog nuteistasis dėjo pastangas pasitaisyti, teisėtais bÅ«dais gerinti savo gyvenimo kokybę, tokiu bÅ«du mažinant veiksnį, kuris turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad V. T. praeityje nebuvo teistas už disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryti administraciniai nusižengimai taip pat niekaip nesusiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Byloje taip pat nėra duomenų apie naujus V. T. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡ dalies neigė savo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, tačiau tokia jo pozicija negali bÅ«ti pagrindas nepalankiai vertinti jo asmenybę, juo labiau, kad dalį jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių jis pripažino. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga apelianto ankstesnio gyvenimo pasekmė, o jo pozityvus elgesys po nusikaltimo įvykdymo parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ visuomenei.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , V. T. padarė vos sulaukęs pilnametystės, kas rodo, jog jo neteisėtam elgesiui įtakos galėjo turėti ir nebranda, naivumas, tikintis, jog jam pavyks iÅ¡vengti itin griežtos baudžiamosios atsakomybės.

31. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimÄ V. T. teisingumo principo aspektu, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti ignoruojamas ir tas faktas, kad kitam nuteistajam – D. B. Å¡iuo atveju už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo paskirta dvigubai trumpesnė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, nors bÅ«tent D. B. buvo tas asmuo iÅ¡ kurio V. T. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas tikslu jas platinti. Jis yra pardavęs V. T. narkotinių medžiagų – kanapių, ir anksčiau.

Be to, D. B. disponavo ne tik medžiagomis, kurias perdavė apeliantui, bet jo garaže kratos metu buvo rasta ir 0,735 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių),(0,735 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,4 proc.))ir 0,122 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,019 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už kÄ jis skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Taip pat paminėtina, jog D.

B. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, tačiau nepraėjus net 3 mėnesiams padarė naujÄ tyčinę (daug sunkesnę) nusikalstamÄ veikÄ , dėl ko sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti. D. B. taip pat buvo nuteistas ir 2020 m. lapkričio 19 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. už disponavimÄ nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau, kaip matyti nuteistasis iÅ¡ Å¡io teistumo nepasimokė ir padarė dar tris tyčines nusikalstamas veikas. Palyginus duomenis apie D. B. ir V. T. teistumus, taip pat įvertinus tai, kad D. B., pats bÅ«damas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojas, į Å¡iÄ veikÄ Ä¯traukė ir V.

T., apelianto asmenybė bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumas negali bÅ«ti vertinamas kaip didesnis, nei kito nuteistojo. Todėl dvigubai didesnės bausmės V. T. paskyrimas, remiantis iÅ¡imtinai tik tuo, kad jis tik iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kai D. B. prisipažino visiÅ¡kai (iÅ¡ apylinkės teismo nuosprendžio motyvų, skiriant bausmę, matyti, kad Å¡i aplinkybė ir buvo lemianti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymÄ D. B.), kas buvo pripažinta ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju akivaizdžiai pažeidžia teisingumo principÄ .

32. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi mažinti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. T. nustatytÄ bausmę paskiriant jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę Å¡velnesnę, negu sankcijoje numatyta minimali Å¡ios bausmės riba. Nustatomas naujas bausmės dydis mažinamas, tačiau iki tokios ribos (4 metų laisvės atėmimo), kuri, įvertinus tai kokio pobÅ«džio nusikaltimas buvo padarytas, realizuotų ir bausmės nubaudimo funkcijÄ .

Tokios bausmės paskyrimas, kolegijos įsitikinimu, atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę. Paskyrus mažesnę bausmę nuteistas, kuris yra jauno amžiaus, turės galimybę greičiau socializuotis į visuomenę, todėl bus greičiau pasiekta bausmės prevencinė ir socialinė paskirtis, kurioms Å¡iuo atveju, atsižvelgus į jaunÄ V. T. amžių (apeliantui 19 metų), turi bÅ«ti suteikiama pirmenybė. Apelianto izoliavimas nuo visuomenės net 8 metų laikotarpiui neabejotinai itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimÄ si ir ryÅ¡ius su tėvais.

Priimdama tokį sprendimÄ teisėjų kolegija suteikia V. T. galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei tikisi, jog nuteistasis šį jam parodytÄ pasitikėjimÄ pateisins.

33. Apibendrinant konstatuojama, kad V. T. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta teisinga bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, tačiau priimtas sprendimas netaikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatant trumpesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę, nei numatyta sankcijoje, yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl V. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir jam paskirtų bausmių subendrinimo. V. T. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) metams sumažinti iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo.

PaskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta V. T. 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu, ir V. T. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas (t. y. nekeistina ir nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, V. T. atlikta pagal 2021 m. spalio 14 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį; taip pat nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., t. y. 15 parų, prilyginant jas 15 laisvės atėmimo dienų; bei nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio V. T. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį). Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Laima Šeputienė