80c61392-5b26-4d5f-bdb2-207d9706740e · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-621-887/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00322-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.1.; 2.1.2.4.1.; 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.6.;2.6.11.1.; 2.6.15.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.;3.2.3.1.; 3.2.6.1.(S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 3 d.Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, Rasai Marcinkonei, Neringai Čėsnaitei,dalyvaujant ieškovui J. M., ieškovo atstovui advokatui V.

Å ., atsakovėms N. R. ir I. Ž., jų atstovui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui, tretiesiems asmenims notarei N. L., R. M., A. J., L. J., D. Ž., A. Ž.,žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms N. R. ir I. Ž. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieÅ¡kovui, tretieji asmenys byloje notarė N. L., R. M., A. J., L. J., D. Ž., A. Ž.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas J. M. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2605 apsimestine ir negaliojančia bei perkelti žemės sklypo, unikalus Nr. 3315-0001-0037, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės I.

Ž. teises ir pareigas ieÅ¡kovui J. M., ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ J. M. sumokėti atsakovei I. Ž. 25000,00 Eur. Priteisti ieÅ¡kovo J. M. naudai solidariai iÅ¡ atsakovių N. R. ir I. Ž. bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas J. M. prašė tenkinti ieÅ¡kinį, patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad siekdamos apeiti Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nurodytas sÄ lygas, atsakovės sudarė apsimestinį sandorį - dovanojimo sutartį.

Vadovaujantis nurodyto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekiama užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės Å«kio paskirties žemė bÅ«tų naudojama racionaliai, skatinant žemės Å«kio veiklÄ ir konkurencingÄ Å¾emės Å«kį, sudarant sÄ lygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai. Viena iÅ¡ Å¡iam tikslui pasiekti nustatytų priemonių - pirmumo teisė įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę, įtvirtinta ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose.

Minėtoje įstatymo nuostatoje yra nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę už tÄ kainÄ , už kuriÄ ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sÄ lygomis, turi (eilės tvarka): žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ sutartį naudojęs Å¡iÄ Å¾emę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

Å iame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės Å«kio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti Å¡io juridinio asmens dalyvis, jeigu Å¡is juridinis asmuo parduodamÄ Å¾emę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ sutartį naudojo ir žemės Å«kio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; asmuo, nuosavybės teise turintis žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuris ribojasi su parduodamu žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Å¡iuo atveju - ieÅ¡kovas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodoma, jog dovanojimo sutarties sudarymo metu - 2015 m. birželio 25 d., žemės sklypo savininkė buvo atsakovė N. R., o žemės sklypo naudotojų pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ sutartį naudojusių žemės sklypÄ ne mažiau kaip vienerius metus nenurodyta. Atsakovė N. R. galėjo parduoti žemės sklypÄ atsakovei I. Ž. tik tokiu atveju, jeigu ieÅ¡kovas ir kiti kaimyninių sklypų savininkai nepasinaudotų jiems priklausančia pirmenybės teise.

Tačiau Å¡iai taisyklei taikoma iÅ¡imtis - ŽŪPŽĮĮ nuostatos netaikomos žemės Å«kio paskirties žemės dovanojimo sandoriams. Todėl siekiant atlygintinio žemės sklypo perleidimo, atsakovės sudarė dovanojimo sutartį, kurios tikslas buvo pridengti faktiÅ¡kai susiklosčiusius žemės sklypo pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Atsakovė N. R. perleido nuosavybės teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ , o atsakovė I. Ž. (arba su ja susiję asmenys) už tai tiesiogiai arba netiesiogiai atlygino atsakovei N. R..

Tokiu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovo ir kitų asmenų buvo neteisėtai atimta galimybė pasinaudoti jiems priklausančia pirmenybės teise. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Akivaizdu, kad pagrindinis ir bÅ«tinas Å¡ios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė N. R. neturėjo jokių pagrįstų motyvų sudaryti dovanojimo sutartį su atsakove I. Ž.. Atsakovės N. R. bendravimas ir elgsena su ieÅ¡kovu ir ieÅ¡kovo sÅ«numi A. M. atskleidžia, jog atsakovė N. R. prieÅ¡ dovanojimo sutarties sudarymÄ turėjo ketinimÄ atlygintinai perleisti žemės sklypÄ trečiajam asmeniui. 2015 m. pavasarį, prieÅ¡ dovanojimo sutarties sudarymÄ , ieÅ¡kovo sÅ«nui A. M. bendraujant su stsakove N. R. telefonu, pastaroji papasakojo apie savo ketinimÄ parduoti žemės sklypÄ .

Nurodė, jog yra pavieÅ¡inusi skelbimÄ dėl žemės sklypo pardavimo. 2015 m. birželio mėn. pabaigoje ieÅ¡kovo sÅ«nui A. M. paskambinus atsakovei N. R. ir pasiteiravus apie žemės sklypo pardavimÄ , atsakovė nurodė, jog yra persigalvojusi ir žemės sklypo nuosavybės teisės niekam neperleis. Teigė lauksianti dar didesnės kainos, nes, anot jos, žemės sklypo kaina nuolat didėja ir ji neskubės parduoti. Tačiau rudenį, po nuimto derliaus, ieÅ¡kovas pastebėjo, jog žemės sklype dažnai lankosi kiti, jam iÅ¡ matymo pažįstami, asmenys.

Kilus įtarimui, jog atsakovė galėjo žemės sklypÄ perleisti kitiems asmenims ieÅ¡kovas kreipėsi į VÄ® Registrų centras, kuris parengė pažymÄ . IÅ¡ pažymos ieÅ¡kovas sužinojo, jog žemės sklypo savininkė yra nebe atsakovė N. R., o atsakovė I. Ž.. Atsakovė N. R. neturėjo jokių suprantamų ir aiÅ¡kių motyvų sudaryti dovanojimo sutartį su atsakove I. Ž.. Žemės sklypo plotas yra 8,4557 ha, iÅ¡ kurių 8,2311 ha yra skirtas žemės Å«kio naudmenoms (ariamos žemės plotas).

Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus rajone žemės Å«kio paskirties žemės kaina už hektarÄ gali svyruoti nuo 1000,00 Eur iki 1500,00 Eur ir daugiau, žemės sklypo kaina galėtų bÅ«ti apie 10000,00 Eur. Maža to, atsakovė N. R. likus mėnesiui iki dovanojimo sutarties sudarymo užsakė žemės sklypo geodezinius matavimus iÅ¡ įmonės UAB „Geoturtas“. Turint omenyje, jog žemės sklypo geodezinių matavimų rinkos kaina yra apie 600-800 Eur, manoma, kad atsakovė N. R. siekė nustatyti tikslų Å¡io žemės sklypo plotÄ , tam, kad gautų maksimaliÄ ir pagrįstÄ kainÄ .

Akivaizdu, jog atsakovei N. R., kaip pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui, 10000,00 Eur suma turėtų bÅ«ti didelė, todėl pagrįstai kyla klausimas, kokiais motyvais vadovaujantis atsakovė galėjo atsisakyti savo nuosavybės teisės į didelės vertės žemės sklypÄ ir jÄ neatlygintinai perleisti I. Ž.. IeÅ¡kovo žiniomis atsakovių nesieja jokie artimi giminystės ryÅ¡iai, per visÄ ilgÄ pažinties su N. R. laikotarpį niekada nėra matęs atsakovių drauge. Akivaizdu, jog didelės vertės žemės sklypo perleidimas neatlygintinai nuosavybėn kitam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ar artimų žmonių ryÅ¡iai, prieÅ¡tarauja tokio pobÅ«džio sandorio prigimčiai bei protingumo principui.

Šios aplinkybės rodo, jog tikrasis atsakovių valios turinys galėjo būti kitoks, nei buvo deklaruota dovanojimo sutartimi. Atsakovės I. Ž. elgsena po dovanojimo sutarties sudarymo rodo, jog žemės sklypo įgijimas pačios atsakovės poreikiams tenkinti nebuvo reikalingas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog I. Ž. 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė panaudos sutartį, kuria D. Ž. buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis visu žemės sklypu net iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Aplinkybė, jog I. Ž. pati nesinaudoja jai padovanotu žemės sklypu, papildomai pagrindžia įtarimus apie tai, kad dovanojimo sutartimi atsakovė N. R. neturėjo kilnių ketinimų, pavyzdžiui, sudaryti palankias sÄ lygas jaunai Å«kininkei I. Ž. pačiai vykdyti žemės Å«kio veiklÄ . PrieÅ¡ingai, tai, jog I. Ž. ilgalaikės panaudos sutartimi yra neatlygintinai perleidusi naudojimosi teisę sesei D. Ž. rodo, jog žemės sklypo įsigijimu galėjo bÅ«ti suinteresuota ne vien atsakovė, bet ir jos artimi giminaičiai.

Atsakovė N. R. galėjo gauti užmokestį nebÅ«tinai tiesiogiai iÅ¡ I. Ž. - atlygį už žemės sklypo perleidimÄ , dovanojimo sutartimi pridengus faktinius pirkimo-pardavimo santykius, galėjo sumokėti jos artimi giminaičiai, kadangi jie taip pat turėjo aiÅ¡kų interesÄ dėl žemės sklypo perleidimo. ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalis numato reikalavimus asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės Å«kio paskirties žemę. IeÅ¡kovas atitinka visus Å¡iuos reikalavimus, kadangi jis paskutinius dvylika metų vykdė žemės Å«kio veiklÄ ; yra deklaravęs žemės Å«kio naudmenas ir pasėlius; yra įregistravęs Å«kininko Å«kį (Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0051203, PVM kodas LT100000215115).

Be to, šiuo metu ieškovui (įskaitant ir susijusius asmenis - ieškovo sutuoktinę, tėvus ir nepilnamečius vaikus) nuosavybės teise priklauso 74,63 ha žemės ūkio paskirties žemės. Taigi, perkėlus žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas ieškovui nebus pažeistas ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnyje numatytas reikalavimas neviršyti didžiausio nuosavybės teise įsigyjamo žemės ūkio paskirties žemės ploto – 500,00 ha.Ieškovo J. M. atstovas advokatas V. Š. prašė tenkinti ieškinį visiškai, teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris.

IÅ¡ N. R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji galvojo žemės sklypÄ nuomoti, paskui nutarė parduoti. Todėl kyla klausimas, kodėl žemės sklypas buvo padovanotas. Buvo paaiÅ¡kinta, kad I. Ž. žadėjo rÅ«pintis žeme, planavo Å«kininkauti. I. Ž. Å«kininkauti ketino tris metus, tačiau neÅ«kininkauja, todėl sklypÄ perdavė D. Ž.. D. ir I. gyvena Vilniuje, nei viena neÅ«kininkauja. IÅ¡ D. Ž. paaiÅ¡kinimų matyti, jog ji neneigia, kad jai Å«kininkauti padeda tėvas. N. R. yra mažas pajamas gaunanti pensininkė, turi du vaikus, keturis anÅ«kus, ji motyvavo, kad jai svarbu rÅ«pinimasis žeme.

Asmens pajamos mažos, ji pateikė dokumentus į bylÄ , kad ir vyro pajamos mažos, nes jis turi neįgalumÄ . Visos tos aplinkybės kelia paprastÄ klausimÄ , kodėl asmuo, kurio pajamos nedidelės, kuris turi vaikus, anÅ«kus, turėtų motyvÄ padovanoti žemės sklypÄ . Nurodytas motyvas - artimi ryÅ¡iai. Teigiama, kad artimi ryÅ¡iai užsimezgė dar bendraujant su I. Ž. močiute. Bet I. Ž. nežino N. R. vaikų vardų, nors neva kartu užaugo. Akivaizdu, kad sukuriama istorija, norima klaidinti teismÄ .

Teigiama, kad sieja atimi ryÅ¡iai, tačiau nėra nei vienos bendros nuotraukos. N. R. nežino, kur gyveno I. Ž. močiutė. Buvo dėstomos aplinkybės, kad N. R. atvyksta pas Ž., Å¡venčia Å¡ventes, tačiau pati N. R. teigia, kad tris metus nebuvo pas juos atvykusi. A. Ž. yra stambus Å«kininkas, kuris visÄ Å¡eimos verslÄ struktÅ«rizuoja. A. J., L. J. patvirtino, kad A. Ž. yra atvirai pasakęs, jog dovanojimo sandoris yra geriausias variantas perleisti žemės sklypÄ , apeinant įstatymÄ . Kuomet dėl sutartinio veikimo kreipėsi gauti A.

Ž. banko iÅ¡raÅ¡us, A. Ž. nurodė, kad turi teisę neteikti iÅ¡rašų, nes tai bÅ«tų liudijimas prieÅ¡ savo artimÄ jį giminaitį I. Ž.. IÅ¡ banko iÅ¡rašų matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ jis sumokėjo 25000,00 Eur N. R. už neva dovanotÄ Å¾emės sklypÄ . Turto vertinimas pateiktas į bylÄ patvirtina šį faktÄ . I. Ž. yra atsakovė byloje, bet A. Ž. yra tas asmuo, kuris sumokėjo 25000,00 Eur N. R. už žemės sklypÄ . Buvo teikiami į bylÄ Ä¯rodymai, kad ieÅ¡kovui anksčiau buvo dovanojami sklypai.

Taip pat buvo pateiktas vertinimas, buvo pateiktos paskolos sutartys, teigiama, kad yra sutapimas, jog A. Ž. tÄ pačiÄ dienÄ banke nusiėmė pinigų sumÄ . Atsirado dvi paskolos sutartys, jos sudarytos skaidant, kad nereikėtų notarinio tvirtinimo, jos sudarytos be procentų trims metams. 2012 metais pinigai nebuvo dalinami už dykÄ . Sutartys buvo pateiktos vėliau į bylÄ , kad sukurtų tam tikras abejones. A. Ž. patvirtino, kad jos neapskaitytos, kad jos sudarytos tam, kad bÅ«tų galima įsigyti sklypus.

Nėra parašų, bet teigia, kad sudarytos asmeniniais tikslais. Ūkininkas privalėjo deklaruoti sandorį, bet jo nedeklaravo. Vienas sklypas įsigytas kitÄ dienÄ , o kitas po deÅ¡imt mėnesių. Å ios aplinkybės papildomai patvirtina, kad tai yra fikcija, buvo siekiama sukelti abejones teismui.IeÅ¡kovė N. R. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausė 8,4557 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovo J.

M. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Ji 2015-06-25 sudarė dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 2605), kuria padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 8,4557 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei I. Ž.. Å i dovanojimo sutartis buvo ne apsimestinė, o reali ir Å¡ia sutartimi tikrai nebuvo siekiama pridengti kokį tai žemės pirkimo-pardavimo sandorį, kaip mano ieÅ¡kovas.

Ji yra pensinio amžiaus, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Å¡is žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), todėl jis buvo tik papildomas rÅ«pestis. Nors su atsakove I. Ž. nėra susiję giminystės ryÅ¡iais, tačiau pažįstamos jau daugybę metų, kadangi ji ir atsakovės I. Ž. močiutė I. Ž. buvo labai geros draugės, nes kartu augo ir buvo kaimynės. Net ir vėliau, kai ji persikėlė gyventi į Alytų, o I. Ž. liko gyventi kaime, jos dažnai susitikdavo, viena kitÄ aplankydavo.

Draugė I. Ž., aplankydama jÄ beveik visuomet kartu su savimi atsiveždavo savo anÅ«kę I. Ž.. Kadangi atsakovė gyveno mieste, I. Ž., atvykdama visuomet atveždavo lauktuvių iÅ¡ kaimo, t. y. įvairių daržovių, mėsos, paukÅ¡tienos, pieno produktų ir pan. Kai ji nuvykdavo pas savo draugę I. Ž. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , jos daug bendraudavo, su ja taip pat bÅ«davo anÅ«kė I. Ž.. Todėl ji Å¡iÄ mergaitę pažinojo nuo pat jos vaikystės ir ji buvo labai miela bei artima.

I. Ž. paaugus, jų gražūs santykiai nenutrÅ«ko ir net numirus I. Ž. močiutei, jos ir toliau palaikė artimus ryÅ¡ius. Mergaitė buvo labai prisiriÅ¡us ir prie jos, ir močiutės, todėl ji I. Ž. laikė kaip savo krikÅ¡to dukra. Atvykdama pas savo draugę kaimÄ , visuomet atveždavo I. Ž. dovanėlių: saldainių, žaislų, drabužėlių ir kt. I. Ž. atsakovę pasveikindavo įvairiomis progomis, aplankydavo ir bÅ«dams suaugusi. Bendraujant su I. Ž., ji ne kartÄ man buvo sakiusi, kad svajoja ir planuoja sugrįžti gyventi į tėviÅ¡kę ir užsiimti Å«kininkavimu, taip iÅ¡saugoti bei puoselėti savo močiutės sodybÄ ir Å«kį.

Kadangi ji gyvena mieste ir bÅ«dama pensinio amžiaus jau neturi sveikatos užsiimti Å«kininkavimu, norėjo, kad jai priklausantis žemės sklypas bÅ«tų puoselėjamas ir prižiÅ«rimas patikimų bei jai gerai pažįstamų žmonių. Todėl ji pasiÅ«lė I. Ž. perimti žemės sklypÄ , t. y. nutarė jį padovanoti bÅ«tent atsakovei I. Ž.. 2015-06-25 dovanojimo sutartis Nr. 2605 tarp jos ir atsakovės I. Ž. buvo sudaryta laisva valia ir jos tvirtu apsisprendimu, kurioje buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia neatlygintinai perduoti apdovanotajai, t. y. atsakovei I.

Ž., jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 8,4557 ha žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas yra neteisus ir meluoja, kad ji 2015 m. pavasarį telefonu bendraudama su ieÅ¡kovo sÅ«numi A. M. ne kartÄ užsiminė apie ketinimÄ parduoti žemės sklypÄ ir minėjo, kad yra įdėtas skelbimas dėl žemės sklypo pardavimo. Taip pat, neva ji nurodė, kad dabartinis žemės sklypo naudotojas G. R. neketina už jos siÅ«lomÄ kainÄ pirkti Å¡io žemės sklypo, todėl ji ieÅ¡ko kito pirkėjo. 2015 m. pavasarį ne ji, o bÅ«tent ieÅ¡kovo J.

M. sÅ«nus A. M. jai paskambino telefonu ir pasiteiravo ar kartais nenori parduoti jai priklausantį žemės sklypÄ . Tačiau ji atsakė, kad neketina parduoti žemės ir tuo pokalbis baigėsi. Ji niekada nėra davusi jokių skelbimų apie žemės pardavimÄ . Atsakovė N. R. teismo posėdyje patvirtino nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad kuomet sugrįžo gyventi į Alytų, vyras susirgo vėžiu, ji pati turi neįgalumÄ . Turi du vaikus, keturis anÅ«kus, tačiau vaikai užsienyje, todėl susimÄ stė, kÄ daryti su žeme.

I. Ž. jai kaip trečias vaikas, pastaroji žadėjo, kad iÅ¡tekės, sugrįš ir Å«kininkaus. Atsakovės tėvas žemę gavo veltui, todėl jos pinigai neįpareigojo. Jau seniai nedirba, gauna 270,00 Eur pensijÄ . Užsakė sklypo kadastrinius matavimus, kurie kainavo 300,00 Eur, nes svarstė kÄ daryti su žemės sklypu, galvojo ir apie pardavimÄ . Lėšų gavimas jai nerÅ«pėjo, ji viskuo apsirÅ«pinusi, viskÄ turi, savo vaikų materialiai neparemia. Ji nežinojo, kad kas nors turi pirmumo teisę įsigyti, jeigu ji bÅ«tų pardavinėjusi žemės sklypÄ .

Kai ieÅ¡kovo sÅ«nus jai skambino pora kartų pasikalbėti, siÅ«lė nupirkti žemės sklypÄ iÅ¡ jos, bet ji pamelavo, kad nuomos, nes jie kaime pavydÅ«s, baisÅ«s kaimynai. IeÅ¡kovo sÅ«nus skambino antrÄ kartÄ pasikalbėti, ji buvo jau padovanojusi žemę I. Ž., bet vėl jam pamelavo. IeÅ¡kovui net už milijonÄ eurų neparduotų savo žemės, nes negera nuomonė apie jį. Atsakovė I. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka. Atsakovei N. R. asmeninės nuosavybės teise priklausė 8,4557 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris, kaip dabar sužinojo, ribojasi su ieÅ¡kovo J.

M. žemės sklypu, kadastro (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Atsakovė N. R. 2015-06-25 sudarė dovanojimo sutartį Nr. 2605, kuria padovanojo jai 8,4557 ha žemės sklypÄ . Å i dovanojimo sutartis buvo ne apsimestinė, o reali ir Å¡ia sutartimi nebuvo siekiama pridengti žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Nors ji su atsakove N. R. nėra susijusi giminystės ryÅ¡iais, tačiau atsakovė N. R. jÄ pažįsta nuo mažens, kadangi jos močiutė I. Ž. ir atsakovė N. R. buvo kaimynės ir labai artimos draugės. VisÄ savo vaikystę ji praleido kartu su savo močiute, kadangi ji gyveno (duomenys neskelbtini),, su jos Å¡eima.

Todėl jai dažnai tekdavo bendrauti ir su atsakove N. R., kuri dažnai atvažiuodavo į savo tėviÅ¡kę ir susitikdavo su jos močiute. Kadangi močiutė ir atsakovė N. R. buvo geros draugės, tai jų bendravimas nenutrÅ«ko iki pat mano močiutės mirties. Atsakovė N. R. jÄ laikė kaip krikÅ¡to dukra, todėl ji su močiute dažnai nuvykdavo pas atsakovę N. R. į svečius. Numirus močiutei, jų geri santykiai su atsakove N. R. nenutrÅ«ko, viena kitÄ kartas nuo karto aplankydavo. Toks bendravimas tęsiasi iki Å¡ių dienų, Paskutiniu laiku atsakovė N. R. iÅ¡sikalbėdavo ir labai norėjo, kad jai priklausantis žemės sklypas tėviÅ¡kėje neatitektų nepažįstamiems asmenims, o pati jau neturi sveikatos ir noro bei galimybių užsiimti Å«kininkavimu.

Tačiau ji norėjo, kad Å¡is žemės sklypas bÅ«tų puoselėjamas bei prižiÅ«rimas patikimų ir jai gerai pažįstamų žmonių. Todėl ne kartÄ N. R. buvo užsiminusi, kad jai žemės sklypas yra nereikalingas, juo nesinaudoja, tik sukelia papildomų problemų, nes už jį tenka mokėti žemės mokestį bei rÅ«pintis, kad nedirvonuotų ir bÅ«tų prižiÅ«rimas. Dabartinis žemės naudotojas, kuriam ji leido šį žemės sklypÄ dirbti, juo naudojasi neatlygintinai, todėl jai Å¡is sklypas jokios naudos neduoda ir yra nereikalingas.

Todėl 2015 m. birželio mėnesio pradžioje, N. R. pasiÅ«lė jai neatlygintinai perimti šį žemės sklypÄ . Kadangi ji ateityje turėjo ir tebeturi planų sugrįžti į tėviÅ¡kę ir pati Å«kininkauti, todėl ji sutiko priimti Å¡iÄ dovanÄ . Juo labiau, kad jos vyresnė sesuo D. taip pat Å«kininkauja ir yra užregistravusi Å«kininko Å«kį, todėl kol ji įgyvendins savo planus, Å¡iÄ Å¾emę bus kam prižiÅ«rėti. Todėl ji su atsakove N. R. sutarė, kad ji suruoÅ¡ visus reikiamus dokumentus ir žemės sklypo dovanojimo sutartį įformins pas notarÄ .

Å iuo konkrečiu atveju atsakovės N. R. valia bÅ«tent ir buvo žemės sklypÄ jai perleisti neatlygintinai, t. y. jį padovanoti, o ji Å¡iÄ dovanÄ neatlygintinai priėmė. Å iuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ . Atsakovė I. Ž. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo nutraukta žemės sklypo panaudos sutartis ir nebuvo kam prižiÅ«rėti žemės, todėl ji prisiėmė atsakomybę dėl žemės priežiÅ«ros.

Ji gyvena ir dirba Vilniuje valstybiniame sektoriuje, stengiasi savaitgaliais bent du kartus per mėnesį sugrįžti. N. R. vaikų ir anÅ«kų vardų nežino, su N. vaikais nebendrauja, žino, kad turi dukrÄ ir sÅ«nų. Å ventes Å¡venčia su savo Å¡eima, aplanko giminaičius, N . N. pas jÄ neatvažiuoja, nes turi sveikatos problemų. Nuotraukų su N. R. neturi. Žemė jai reikalinga, nes ateityje nori Å«kininkauti, kai turės Å¡eimÄ , nes jos Å¡eimoje visi Å«kininkauja, jai tai artima sritis.

Tačiau kada Å¡ia veikla užsiims nežino. Panaudos sutartį su seserimi sudarė metų gale, kad žemė nebÅ«tų palikta be priežiÅ«ros, kol pati nuspręs Å«kininkauti. Ar buvo žemė dirbama iki panaudos sutarties sudarymo, nežino. Dovanos vertės nežinojo, pasidomėjo prasidėjus Å¡iai bylai. Galvojo, kad vertė mažesnė, iki 3000,00 Eur. Pagal įvertinimÄ sklypo vertė 28400,00 Eur. N. R. sakė, kad dovanoja, nes myli, gerbia, nieko jos neprašė, tik pasirÅ«pinti žemės sklypu, kad nebÅ«tų apleistas.

Savaime aišku, kad nepaliks N., ja rūpinsis. Atsakovių N. R. ir I. Ž. atstovas advokatas Antanas Vincas Pilipčikas teismo posėdyje prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai paaiškino, kad pats ieškovas pripažįsta, jog teismų praktikoje nurodoma, kad dovanojimo sutartys sudaromos turint tam tikrų motyvų - dovanojimu gali būti siekiama padėkoti ar padėti ir pan. Ieškovo argumentai neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja dovanojimo sutarties paskirčiai ir jos dvasiai.

CK 6.465 straipsnyje nėra numatyta, kad dovanojimo sutartys gali būti sudaromos tik tarp giminaičių ir artimųjų. Kaip žinia praktikoje šios kategorijos sutartys sudaromos ne tik tarp fizinių, bet ir juridinių asmenų: valstybių, įvairių religinių konfesijų (dažnai bažnyčių), bendrovių, muziejų, bibliotekų ir t. t. Ieškovo prielaidos ir įtarinėjimai, kad dovanojimo sandoris apsimestinis nepagrįsti materialiais įrodymais ir logiškomis išvadomis. Kaip parodė byloje apklausta notarė N. L., jai jokių įtarimų sudarant sandorį nekilo.

Notarė atsakovėms iÅ¡aiÅ¡kino Å¡io sandorio teisines pasekmes. Sandoriui sudaryti praÅ¡ymÄ notarų biurui N. R. pateikė 2015 m. birželio 22 d. Sandorio sudarymo dienÄ - birželio 25 dienÄ paskyrė notarė, o ne I. Ž. ar pati N. R., ar A. Ž.. Dovanojimo sutartis nuo pirkimo - pardavimo sutarties skiriasi svarbiausiu požymiu - neatlygintinumu. IeÅ¡kovas nepateikė pinigų perdavimo fakto, nes jo nėra, o vien tik spėlioja dėl kainos dydžio. KainÄ nurodo pardavėjas, o ne pirkėjas. Vienam pardavėjas gali daiktÄ parduoti už penkis eurus, o kitam to paties daikto, kaip N. R. ieÅ¡kovui ir už milijonÄ eurų neparduotų, tai pardavėjo valia ir prerogatyva.

Todėl ieÅ¡kovo iÅ¡vedžiojimai apie sklypo vertę – 25000,00 Eur yra jo fantazijos vaisius. Notaro patvirtinti sandoriai yra oficialÅ«s dokumentai, turintys prima facie įrodomÄ jÄ galiÄ , o tuo tarpu ieÅ¡kovas notariÅ¡kai patvirtintÄ sandorį ginčija žodiniais įrodymais - savo paaiÅ¡kinimais ir liudytojų iÅ¡vedžiojimais, nuovokomis, kurių parodymai tarpusavyje kertasi ir teismas tai turėtų vertinti kritiÅ¡kai. Dovanojimo sutartis - tai valinis aktas. Atsakovė N. R. neneigia tos aplinkybės, kad ji su savo artimaisiais - sutuoktiniu, vaikais svarstė įvairius variantus.

Pasirinktas variantas buvo priimtas sutinkant visiems jos artimiesiems. N. R. dukra V. M. penkiolika metų gyvena Londone, iÅ¡tekėjusi, turi savo verslÄ , grįžti į LietuvÄ Å¡iuo metu neplanuoja ir nemato galimybės ateityje. Jos 23 metų sÅ«nus baigęs koledÅ¾Ä , pagal specialybę turi darbÄ taip pat Londone. N. R. sÅ«nus K. R. gyvena ir dirba Elektrėnuose, materialiai apsirÅ«pinęs, kariÅ¡kis, su žemės Å«kiu jokių ryÅ¡ių ir reikalų neturi. CK 6.156 straipsnyje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas.

Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, kaip tÄ darė ieÅ¡kovo sÅ«nus, nuvykęs pas R., kur pasiligojęs N. R. sutuoktinis, negalėdamas kitaip jo iÅ¡guiti, pagrasino iÅ¡kviesiÄ s policijÄ . Esminis įrodymas, pagrindžiantis dovanojimo sutarties apsimestinumÄ ir įrodantis jog tarp atsakovių iÅ¡ tiesų buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, turėtų bÅ«ti tai, jog atsakovei bÅ«tent I.

Ž., o ne kas nors kitas, sumokėjo nustatytÄ pinigų sumÄ . IeÅ¡kovas ginčydamas notariÅ¡kai patvirtintÄ sandorį, nepateikė esminio įrodymo - pinigų už ginčo žemę perdavimo fakto, nei jokių dokumentų, ar įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktÄ nėra. Tokiais įrodymais, kaip nurodoma teisminės praktikos bylose, galėtų bÅ«ti pinigų pervedimo į dovanotojos, Å¡iuo atveju N. R. sÄ skaitÄ faktas, liudytojų parodymai apie pinigų mokėjimÄ ir pan. Pinigų mokėjimo faktas gali bÅ«ti nustatinėjamas tik tiesioginiais įrodymais.

IeÅ¡kovo manymas, kad atsakovei N. R. buvo sumokėta trečiojo asmens A. Ž. pinigais, prasilenkia su bet kokia sveika logika. Kaip žinia dovanojimo sutartis sudaryta 2015 m. birželio 25 d. Kaip teigia trečiasis asmuo A. Ž. ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus, jis pinigus banke užsakė 2015 m. birželio 19 d. Užsakė ne iÅ¡galvotus 25000,00 Eur, o 33000,00 Eur. Pinigų iÅ¡davimo dienÄ taip pat nustato ne užsakovas, o bankas. Kreditoriams sumokėjęs 21721,00 Eur - A. Ž. birželio 25 d.

– 14481,00 Eur, D. Å . - birželio 26 d. – 7240,00 Eur, A. Ž. neturėjo jokios finansinės galimybės sumokėti N. R. 2015 m. birželio 25 d. 25000,00 Eur, nes tiek pinigų neturėjo. A. Ž. paaiÅ¡kino, kad apie dovanÄ jis sužinojo gerokai vėliau. Å ias aplinkybes patvirtino ir kreditoriai - liudytojai D. Å . ir A. Ž.. Paskolos sutartys sudarytos tarp A. Ž. ir A. Ž. bei D. Å . yra sandoriai. Jie įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti niekiniais ar kitaip negaliojančiais. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovių nesieja jokie artimi santykiai sÄ moningai klaidina teismÄ .

Atsakovių Å¡eimų artimi santykiai yra susiformavę dar nuo bendros kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę laikotarpio. Tai dar labiau įprasmina Å¡iandieninės realijos. N. R. senelis J. Z. su žmona A. Z., gyvenę G. kaime turėjo keturis sÅ«nus: J., J., A. ir N. R. tėvÄ A. Z.. Senelis su savo trimis sÅ«numis buvo partizanai. A. Z. buvo ryÅ¡ininkė, jie visi kovojo prieÅ¡ okupantus, gyveno bei slėpėsi iÅ¡kastame bunkeryje (duomenys neskelbtini), atsakovės I. Ž. senelės, t. y. jos tėvo A.

Ž. mamos I. D. (Ž.) tėvų A. ir V. D. sodyboje. Apie tai raÅ¡oma V. K. knygoje „Lietuvos karžygiai" 566-567 psl., Vilnius 2014 m. A. ir V. D. juos rėmė, maitino ir slėpė. Todėl N. R., kaip ir jos artimieji, Å¡iems žmonėms ir jų vaikams jaučia dėkingumÄ ir pagarbÄ . Ypač artimai, nuo pat jos mažens, ji bendrauju su bendraatsakove I. Ž., kuri dažna vieÅ¡nia jos namuose, parÅ«pina vaistų jos sunkiai sergančiam vyrui, motinai, padeda jiems buityje. Jų Å¡eimų ryÅ¡iai stipresni nei kai kurių giminių.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad asmuo yra apdovanojamas dėl savo asmeninių savybių ir joks kitas pretendentas ar turintis pirmesnę teisę įsigyti žemę neturės tų savybių dėl kurios yra numatytas dovanojimas. Teiginys kad N. R. neturėjo padovanoti savo žemės sklypo, nes tai vertingas turtas, vertintinas kritiÅ¡kai. Vienintelis artimas žmogus jai yra ir toliau senatvėje bus bendraatsakovė I. Ž., kuriÄ visada laikė savo dukra, buvo numačiusi tapti jos krikÅ¡to motina.

N. R. yra finansiÅ¡kai apsirÅ«pinusi, turi gyvenamÄ jį namÄ Å½emaitės g., butÄ Statybininkų g. Alytuje. Jos santaupos pakankamos, gauna 250,00 Eur pensijÄ , jos vyras gauna 350,00 Eur pensijÄ , jos motinos, kuriÄ globoja pensija 400,00 Eur. VisÄ gyvenimÄ su vyru dirbo, turi santaupų. Dovanotas turtas, kaip teisme patvirtino notarė N. L., nėra pagal vertę iÅ¡skirtinis, tokių sandorių yra sudaroma ne vienas. Pats ieÅ¡kovas J. M. yra sudaręs ne vienÄ tokį sandorį, pagal kurį įgijęs žemės sklypus.

Jis valdo įvairiais bÅ«dais įsigijęs didžiulį žemės plotÄ â€“ 300,00 ha. Jo siekis užvaldyti dar ir 8,4557 ha I. Ž. žemės sklypÄ , kuris jai yra vienintelis turtas, vertintinas kaip prieÅ¡taraujantis gerai moralei. IeÅ¡kovas iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų yra įsigijęs visÄ eilę seniÅ«nijos žemės sklypų pagal dovanojimo sutartis. Akivaizdu, kad 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartis Nr. 2605, kuria N. R. laisva valia neatlygintinai perleido I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 8,4557 ha žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o I.

Ž. jį priėmė, buvo sudaryta laisva valia, notarinėje kontoroje, notaro akivaizdoje ir ji įstatymų nustatyta tvarka notaro buvo patvirtinta.Trečiasis asmuo notarė N. L. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Sandorio Å¡alys dovanojimo sutartį sudarė tarpusavyje suderinta laisva valia, savanoriÅ¡kai, niekieno neverčiamos tokiomis sÄ lygomis, kokiomis jos susitarė, t. y. perleido ginčo žemės sklypÄ neatlygintinai, kas yra numatyta įstatymais.

Atsakovės savo sudaryta sutartimi nenustatė sÄ lygų, kurios prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės normoms, prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡is atsakovių sudarytas sandoris yra apsimestinis ir kad Å¡iuo dovanojimo sandoriu yra pridengta pirkimo pardavimo sandoris. Pirkimo pardavimo sutartimi viena Å¡alis - pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ ir sumokėti nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Vadinasi ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus, kad buvo susitarta dėl perleisto žemės sklypo atlygintinumo ir pateikti įrodymus, kokia perleisto žemės sklypo kaina buvo sumokėta turto savininkui. Geodeziniai (kadastriniai) matavimai nėra privalomi pagal įstatymų reikalavimus. Tai nėra bÅ«tina bet kokio sandorio - ar pardavimo, ar dovanojimo sandorio sÄ lyga. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad buvo atlikti geodeziniai (kadastriniai) matavimai. Teismui pateikta tik sklypo ribų paženklinimo aktas, kuris yra savarankiÅ¡kas dokumentas, turintis savo prasmę, t. y. turto savininkas norėjo sutikslinti žemės sklypo ribas.

Å is dokumentas (aktas) kelia abejones dėl savo teisėtumo, nes jis nepasiraÅ¡ytas trijų gretimų sklypų savininkų, tame tarpe ir paties ieÅ¡kovo. Å io dokumento atsiradimas tik 2015 m. rodo, kad turto savininkas nesirÅ«pino savo nuosavybe (sklypo ribomis, buvimo vieta), kas leidžia manyti, kad žemė jai buvo nereikalinga, nors žemės sklypas jos nuosavybėje (paveldėtas) yra nuo 2001 metų. Jeigu atsakovės N. R. tikslas bÅ«tų gauti pinigus, ji galėjo savo praÅ¡yme Nacionalinei Žemėtvarkos tarnybai nurodyti didelę sklypo kainÄ ir tada neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas bÅ«tų pasinaudojęs savo pirmenybės teise ir pirkęs šį ginčo sklypÄ padidinta kaina.

IeÅ¡kovo argumentas neva pirkimo sandorio sudarymÄ Ä¯rodo atsakovės N. R. bendravimas su ieÅ¡kovo sÅ«numi Andriumi prieÅ¡ dovanojimo sutarties sudarymÄ , kad atsakovė buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ parduoti nuosavybės teise turimÄ sklypÄ â€“ nepagrįsti teiginiai. IeÅ¡kovas teigdamas, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis sandoris, kuris neatitinka tikrosios Å¡alių valios ir ketinimų ir kuriuo buvo pridengtas pirkimo - pardavimo sandoris, deklaruoja tuščius ir niekuo nepagrįstus teiginius, t. y. savo ieÅ¡kiniu neįrodo ir nepateikia teismui jokių realių įrodymų nei apie atsakovės N. R. ketinimus parduoti, nei pateikia įrodymus, kokia pinigų suma buvo sumokėta.

IeÅ¡kovas nurodo, kad sudarytu dovanojimo sandoriu žemės sklypas buvo neteisėtai perleistas. Jeigu neteisėtai, vadinasi, sandoris buvo sudarytas pažeidžiant tam tikras įstatymo normas arba joms prieÅ¡tarauja, tačiau ieÅ¡kinyje taip ir nenurodyta, kokiam įstatymui ginčijamas žemės dovanojimo sandoris prieÅ¡tarauja ar kokias teisės normas jis pažeidžia. NotariÅ¡kai patvirtinta žemės sklypo dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva Å¡alių valia, atitiko jų tikruosius ketinimus, Å¡alių spendimas sudaryti dovanojimo sutartį buvo motyvuotas, neprieÅ¡tarauja jokioms įstatymų normoms, sutartyje nėra sÄ lygų, kurias draudžia imperatyvios teisės normos, todėl Å¡is sandoris ir buvo patvirtintas.Trečiasis asmuo notarė N. L. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad sutarties Å¡alys yra veiksnios.

Tik Å¡alys gali iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ ir pasakyti, kaip nori daryti. Å alių valiÄ aiÅ¡kinosi, motyvų pakako. Ä®vertinimo aktas nenustato kainos, akcentavo kadastrinius matavimus, registrų centro iÅ¡raÅ¡e nėra nurodyta, jog atlikti kadastriniai matavimai yra preliminarÅ«s matavimai. IÅ¡ ieÅ¡kovo advokato baigiamosios kalbos perÅ¡asi mintis, kad dovanojimo sandoris apskritai negalimas. Jos akivaizdoje pinigai nebuvo mokami. Dovanojimo sandorių ne tarp giminaičių bÅ«na nedaug.Trečiasis asmuo A. Ž. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad yra Å«kininkas ir jam nuosavybės teise priklauso 74,63 ha žemės Å«kio paskirties žemės. J. M. kartu su žmona R. M. bendrosios nuosavybės teise valdo žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kurio kadastro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo dydis 1,2395 ha, jis ribojasi su ginčo sklypu. Å is besiribojantis sklypas (1,2395 ha) sudaro tik 1,7 proc. visų ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomų valdų (74,63 ha). IeÅ¡kovas J.

M., nuosavybės teise valdantis 74,63 ha yra didelis Å«kininkas Å¡iame regione, kuris nuolat aktyviai konkuruoja su kitais Å«kininkais dėl žemės sklypų bei bando juos įgyti bet kokia kaina. IeÅ¡kovas J. M. gretimÄ , jo Å«kiui santykinai nedidelį (1,2395 ha) žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2011-08-18 tikėtina su tikslu, kad bÅ«damas kaimynas galės supirkti aplinkinių savininkų žemės sklypus. J. M. ir jo sÅ«nus A. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl visi jų liudijimai ir parodymai vertintini kritiÅ¡kai bei turėtų bÅ«ti pagrįsti faktiniais įrodymais.

Teikdamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas pateikė kaip priedÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktÄ , kuriame nurodyta, kad ginčo sklypo kaimynai yra L. J., E. M. V , J. M. ir R. M.. Tačiau ieÅ¡kinį iÅ¡kėlė tik ieÅ¡kovas J. M., tai įrodo, kad kiti kaimynai L. J. ir E. M. V. dovanojimo sandoriui pretenzijų neturi. IeÅ¡kovas melagingai nurodė, kad 2015 m. pavasarį, prieÅ¡ dovanojimo sutarties sudarymÄ , ieÅ¡kovo sÅ«nui A. M. N. R. sakė, jog yra pavieÅ¡inusi skelbimÄ dėl žemės sklypo pardavimo.

IeÅ¡kovas per visÄ teismo procesÄ nepateikė UAB Diginet atsakymo teismui. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad J. M. melagingai nurodė, kad N. R. įdėjo skelbimus dėl žemės pardavimo. IeÅ¡kovas melagingai teigia, kad niekada nėra matęs N. R. besilankant trečiojo asmens namuose. Jo Å¡eima nebendrauja su ieÅ¡kovo J. M. Å¡eima. J. M. jo namuose buvo tik vienÄ kartÄ , iÅ¡ J. M. namų jo kiemo nesimato. Todėl ieÅ¡kovas negali žinoti, kas lankosi jo namuose, o juo labiau su kuo bendrauja už namų ribų ir kokie santykiai sieja.

J. M. yra tiesioginis konkurentas, kuris siekia jam pakenkti. Taip pat jo Å¡eima nebendrauja su liudininke I. V.. Ji niekada nesilankė jo namuose, gyvena už kelių kilometrų, todėl ji negali žinoti, kas lankosi jo namuose ir su kuo bendrauja. IeÅ¡kovas melagingai teigia, kad N. R. ir I. Ž. nesieja jokie artimi ryÅ¡iai. Jo Å¡eimos santykiai su N. R. Å¡eima turi ilgÄ istorijÄ dar nuo bendros kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę laikotarpio. N. R. senelis J. Z. su žmona A. Z. gyveno G.kaime, turėjo keturis vaikus:

J., J., A. ir A . A. Z. buvo N. R. tėvas. Senelis su savo trimis sūnumis buvo partizanai. A. Z. buvo ryšininkė, jie visi kovojo prieš okupantus. Gyveno bei slėpėsi iškastame bunkeryje (duomenys neskelbtini), jo mamos I. D. (Ž.) tėvų A. ir V. D. sodyboje. Jo seneliai (A. ir V.) rėmė, maitino ir slėpė Z . Todėl dar nuo tų laikų tarp jų šeimų išlikęs ryšys ir bendravimas. Jo teta ir mama Z. siūdavo, vieni pas kitus lankydavosi. N. R. savo noru ir gera valia padovanojo jo dukrai I.

Ž. žemės sklypÄ . Jis nemokėjo N. R. pinigų už žemės sklypÄ . IeÅ¡kovo advokatas įtraukęs į bylÄ jo banko iÅ¡raÅ¡Ä buvo akcentavęs 25000,00 Eur iÅ¡imtus grynais iÅ¡ banko sÄ skaitos. Juos nuėmė 2015-06-25 iÅ¡ anksto paprašęs banko iÅ¡duoti banko paskolÄ , kitoms besibaigiančioms paskoloms grÄ Å¾inti A. Ž. ir D. Å .. Pinigus iÅ¡ A. Ž. ir D. Å . skolinosi 2012 metais, kai pirko iÅ¡ M. V. žemės sklypÄ . PritrÅ«ko pinigų, todėl 2012 m. iÅ¡ A. Ž. pasiskolino 50000,00 Lt, o iÅ¡ D.

Å . 25000,00 Lt. 2015-06-25 nuimtus pinigus atidavė A. Ž. ir D. Å .. Banko paskolos pravedimo data 2015-06-25 atsitiktinai sutapo su dovanojimo sutarties data. Bankas pravesdamas paskolÄ , nežinojo, kad jo dukra tÄ dienÄ sudarys dovanojimo sutartį. O kai tik bankas pravedė paskolÄ , jis nuėmė pinigus ir perdavė A. Ž. bei D. Å .. Jis nežinojo, kad tÄ dienÄ jo dukra I. Ž. su N. R. susitariusios sudaryti dovanojimo sutartį.Trečiasis asmuo A. Ž. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad bankui paraiÅ¡kÄ dėl paskolos gavimo buvo užsakęs birželio 19 dienÄ , jam bankas pravedė 33000,00 Eur, nusiėmė 25000,00 Eur.

Jis nežinojo, kad birželio 25 dienÄ dukra sudarė dovanojimo sutartį, sužinojo po poros mėnesių. Å i byla iÅ¡kelta tam, kad konkurentas sužinotų jo turtinę padėtį, kiek jis turi pinigų, jo tiekėjus, nori įkurti tokį patį verslÄ kaip jis. Jis sudarant sandorį nedalyvavo, pinigų N. R. nemokėjo. Pinigus naudojo apyvartinėms lėšoms, buvo skolingas žmonėms, grÄ Å¾ino skolas grynais Danutei ir Alyčiui 2015 m. birželio 25 - 26 d. Skolinosi litais 2012 metais, kai pirko žemę.

Paskola buvo beprocentė, nes su Alyčiu draugai, Danutė - žmonos sesuo. Paskolos su dviem asmenimis neapskaitytos, nes neina i buhalterijÄ . Atiduodant pinigus liudytojų Å¡alia nebuvo, kitų pinigų grÄ Å¾inimo aplinkybių neprisimena, paaiÅ¡kinti negali. PirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ teisme, jam dukra D. davė paklausyti teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä .Trečiasis asmuo D. Ž. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodytos aplinkybės analogiÅ¡kos atsakovių N. R. ir I.

Ž. atsiliepimuose nurodytoms aplinkybėms.Trečiasis asmuo D. Ž. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinku visiÅ¡kai, ieÅ¡kinys melagingas. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad buvo įdėti skelbimai dėl žemės pardavimo, iÅ¡sireikalavo liudijimÄ dėl duomenų gavimo, o rezultatų nėra. Ä®taria, kad sandoris apsimestinis, bet iÅ¡sianalizavus dovanojimo sutarties tekstÄ , nerado argumentų, kad kažkas pažeista. Su N. R. Å¡eima jie bendrauja jau keliomis kartomis ir N. R. norėjo jos sesei padovanoti žemę.

N. R. žemės sklypo neketino parduoti, todėl pakvietė į teismÄ pasibylinėti. Å is Å«kininkas stengiasi atgrasinti jaunus Å«kininkus nuo Å«kininkavimo, siekia, kad jam viskas liktų. IeÅ¡kovo advokatas tvirtina, kad jai buvo reikalingas ginčo žemės sklypas, bet situacija tokia, kad pavasarį ji steigė Å«kį ant savo nuosavos žemės, metų gale svarstė didinimÄ , ieÅ¡kojo sklypo, nusprendė su sese sudaryti panaudos sutartį. Ginčo žemės sklypas jai negalėjo padėti gauti iÅ¡mokos, nes ji turėjo tris pasiÅ«lymus iÅ¡sinuomoti žemės sklypus apie 50,00 Eur į metus už ha.

ParaiÅ¡kÄ teikė, tačiau jokios paramos negavo. Ūkininkauja nuo 2015 metų balandžio mėnesio, dirba Vilniuje telekomunikacijų sektoriuje. Žemės Å«kio technikos neturi, samdo ir iÅ¡ tėčio, ir ne iÅ¡ tėčio. GrÅ«dus parduoda pardavėjui arba juos laiko sandėlyje. Kulia samdytu kombainu iÅ¡ tėčio, su juo sudaro atlygintinÄ nuomos sutartį, moka grynais ir pavedimu. Ginčo žemės sklypas buvo kaip visi sklypai, reikėjo daryti krÅ«vÄ darbų, kad kažkÄ pasėti. Kas dirbo ginčo žemės sklypÄ 2015 metų rudenį, nežino.

Turi vienÄ sesę, du brolius, Å«kininkauju ji vienintelė. Po 2015 metų daugiau daugiau žemės sklypų neįgijo, panaudos sutarčių nesudarė. Å iuo metu dirba lygiai tiek pat žemės kaip 2015 metais kiek per metus už hektarÄ gauna iÅ¡mokų nežino. N. R. nuomonė apie ieÅ¡kovÄ sutampa su jos nuomone. Kalbos, kad N. R. ieÅ¡kovui žemės neparduotų nebuvo, jai pasakojo, kad ieÅ¡kovas skambino N., reikalavo parduoti žemę. Mano, kad tai galėjo paskatinti padovanoti žemės sklypÄ jos sesei.

M. tikslas, kad prigrasintų visiems konkurentams, kad jie bÅ«tų vieninteliai Å«kininkai. A. M. sakė, kad turi savo Å«kį virÅ¡ 40 ha. Jis didesnis Å«kininkas už jÄ . IeÅ¡kovo advokatas daug pasisakė apie jÄ , iÅ¡kraipydamas faktus. Jos neprašė pateikti dokumentus, įrodančius jos veiklÄ . Ji pati veda savo Å«kio apskaitÄ , pati pridavinėja mokesčių inspekcijai. Pajamų mokesčio įstatyme yra numatyti neleidžiami apskaitymai - Å«kininkams neleidžiama į apskaitÄ traukti žemės pirkimo, geodezinių matavimų.

Trečiasis asmuo A. J. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Turi sklypÄ prie ginčo žemės, kurį iÅ¡nuomavęs savo seserei. Apie ginÄÄ sužinojo gavęs teismo Å¡aukimÄ . N. R. nepažinojo, žinojo, kad tÄ Å¾emės sklypÄ nuomavo G. R.. Jam niekas nesiÅ«lė pirkti ginčo sklypo. Tokius sklypus dovanoti neįprasta, praktikoje negirdėjęs, kad vyktų dovanojimas tarp svetimų žmonių. Jis pretenzijų į žemę neturi, reikalavimo į sklypÄ nėra pareiÅ¡kęs, kadangi viskas susiję su pinigais.Trečiasis asmuo L.

J. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Turi žemės kaimynystėje su ginčo sklypu. Jos pozicija neutrali, paaiÅ¡kinti nieko negali. Ji nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio dėl dovanojimo sandorio, apie šį ginčo sklypÄ sužinojo gavusi teismo Å¡aukimÄ , niekas nesiÅ«lė pirkti ginčo žemės. Neketina pirkti ginčo žemės sklypo, pretenzijų neturi.Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Sandoris apsimestinis, nes tokiai sumai negali dovanoti svetimam žmogui žemės. N. R. sveikata prasta ir jai reikia pinigų, turi vaikų, anÅ«kų.

SÅ«nus su vyru sakė, kad N. R. žada parduoti žemę, jie matė atliekamus matavimus, susidomėjo, nes norėjo pirkti. N. R. telefono numerį gavo iÅ¡ geodezininkų, sÅ«nus skambino kelis kartus. Jai apie atsakovių ryÅ¡ius niekas nežinoma. A. Ž. yra vidutinis Å«kininkas, apie jį kaime atsiliepia labai prastai, niekas nenori jam duoti žemės. Pinigai buvo nuimti tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudarytas sandoris. Banke paraÅ¡ai praÅ¡ymÄ ir praneÅ¡a, kada suteikia kreditÄ . Žmogus paraÅ¡o, kuriÄ nori dienÄ gauti pinigus.

             Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkinamas.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. M. yra Å«kininko Å«kį įregistravęs (Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0051203, PVM kodas LT100000215115) Å«kininkas, kartu su žmona R. M. bendrosios nuosavybės teise valdo žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Su ieÅ¡kovo žemės sklypu ribojasi kitas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 8,4557 ha, kuris priklausė atsakovei N. R..

Atsakovės N. R. ir I. Ž. 2015 m. birželio 25 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. 2605, kuria N. R. perleido nuosavybės teisę į 8,4557 ha žemės sklypÄ atsakovei I. Ž. (t. 1, b. l. 69-71). Su ginčo žemės sklypu ribojasi žemės sklypai nurodyti UAB „Geoturtas“ Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Žemės sklypai priklausantys L. J., J. ir R. M. yra žemės Å«kio paskirties, E. M. V. – miÅ¡kų Å«kio paskirties (t. 4, b. l. 42-50). 8,4557 ha žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovei N. R., vertė nustatyta eksperto - 28200,00 Eur (t. 2, b. l. 40-51).IeÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kadangi, jo manymu, atsakovių sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, skirtas pridengti faktinį žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį.ŽŪPŽĮĮ kaip vienas iÅ¡ tikslų yra siekti užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės Å«kio paskirties žemė bÅ«tų naudojama racionaliai, skatinant žemės Å«kio veiklÄ ir konkurencingÄ Å¾emės Å«kį, sudarant sÄ lygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai (ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Viena iÅ¡ Å¡iam tikslui pasiekti nustatytų priemonių - pirmumo teisė įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę, įtvirtinta Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013). Ä®statymas nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę už tÄ kainÄ , už kuriÄ ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sÄ lygomis, turi (eilės tvarka):

žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ sutartį naudojęs Å¡iÄ Å¾emę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Å iame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl įstatymo 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės Å«kio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis Ä®statymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti Å¡io juridinio asmens dalyvis, jeigu Å¡is juridinis asmuo parduodamÄ Å¾emę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ sutartį naudojo ir žemės Å«kio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; asmuo, nuosavybės teise turintis žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuris ribojasi su parduodamu žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

Ieškovas atitinka pastarojo straipsnio reikalavimus (t. 4, b. l. 36-37), dėl to ginčo tarp šalių nėra. Iš pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad jeigu atsakovė N. R. būtų sudarinėjusi ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, pirmiausia būtų turėjusi pasiūlyti jį įsigyti ieškovui bei kitiems kaimyninių žemės ūkio paskirties sklypų savininkams ir tik šiems nepasinaudojus priklausančia pirmenybės teise, atsakovė būtų galėjusi parduoti jį kitiems asmenims.

Atsakovės sudarė dovanojimo sandorį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tÄ sandorį, juo siekiama pridengti kitÄ sandorį, todėl tuo atveju turi bÅ«ti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieÅ¡tarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – Å¡alių valios, nes jame iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų.

Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio Å¡alys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumÄ , reikia įrodyti, kad Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.

Dovanojimu gali bÅ«ti siekiama padėkoti ar padėti, be to paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2013 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2013). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovės nėra giminaitės. Atsakovė N. R. savo atsiliepime į ieÅ¡kinį, kaip dovanojimo motyvÄ nurodė itin Å¡iltus ir artimus ryÅ¡ius su I.

Ž.. Atsakovė N. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos draugė buvo atsakovės I. Ž. močiutė I. Ž., kuri mirusi. Nuo 2014 metų N. R. su Ž. ryÅ¡ių nepalaiko, neva bendrauja tik su I. Ž., kuri atvažiuoja pas jÄ per mėnesį vienÄ , du kartus. Savo ruožtu atsakovė I. Ž. paaiÅ¡kino, kad ji gyvena Vilniuje, dirba valstybiniame sektoriuje. IÅ¡ Vilniaus į namus stengiasi sugrįžti bent du savaitgalius per mėnesį. PaaiÅ¡kino, jog su N. R. vaikais nebendrauja, nei vaikų, nei anÅ«kų vardų nežino, bendrų nuotraukų neturi, N. aplanko per Å¡ventes.

Visos Å¡ios atsakovių nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais, tai yra tik atsakovių paaiÅ¡kinimai. Teismas tokio atsakovių bendravimo neturi priežasčių vertinti kaip įrodytus ilgalaikius artimus ir Å¡iltus tarpusavio santykius. Tikėtina, kad atsakovė N. R. galėjo bendrauti su savo bendraamže I. Ž., bet ne su jos anÅ«ke atsakove I. Ž.. Atsakovė N. R. teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kÄ gyvenime veikia I. Ž., nurodė, jog „dirba, lygtai pieÅ¡ia, kompiuteriais užsiima“.

Atsakovė N. R. turi du vaikus, dukra gyvena Londone, sÅ«nus Elektrėnuose taip pat turi anÅ«kus. Atsakovė neaiÅ¡kino teismui, kad ji su vaikais susipykusi, kad jie nutraukę santykius, nebendrauja, vienintelis nurodytas faktas, kad nedažnai aplanko. Tačiau atsakovė I. Ž. taip pat gyvena ir dirba Vilniuje, į namus sugrįžta vos 1-2 kartus per mėnesį, neva aplanko N. R. per Å¡ventes. Todėl atsakovės N. R. paaiÅ¡kinimas, jog I. Ž. (svetimas žmogus) jai yra kaip trečias vaikas ir tikėdamasi, kad Å¡i jos neapleis, padovanojo didelės vertės žemės sklypÄ , teismo vertinamas kaip abejotinas, nelogiÅ¡kas.

Teismui nepateikti jokie objektyvÅ«s duomenys apie atsakovės I. Ž. paramÄ ar pagalbÄ atsakovei N. R., ir dėl to jai bÅ«tų atsiradęs pagrindas atsidėkoti I. Ž..IÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmos instancijos teisme ir 2017-01-23 priėmus sprendimÄ , atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus neva patvirtinančius artimus atsakovių ryÅ¡ius. Atsakovės pateikė V. K. knygos „Lietuvos karžygiai“ iÅ¡traukÄ (566-567 psl.) bei 1999-10-01 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymÄ Nr. 52-06-1617.

Atsakovių tvirtinimu N. R. senelis ir žmona su trimis sÅ«numis dalyvavo partizaninėse kovose bei slėpėsi I. Ž. senelės tėvų sodyboje. Dėl to N. R. ir jos artimieji I. Ž. Å¡eimai jaučia dėkingumÄ ir pagarbÄ . Teismas įvertinęs pastarųjų įrodymų turinį daro vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nei knygos iÅ¡trauka, nei pažyma nepatvirtina atsakovių nurodytos aplinkybės, kad J. ir A. Z. su vaikais gyveno ir slėpėsi I. Ž. senelės I. D. tėvų A. ir V. D. sodyboje (duomenys neskelbtini).

Todėl atsakovių nurodytas aplinkybes, jų artimiems ryÅ¡iams pagrįsti, teismas vertina kaip neįrodytas.N. R. teismui aiÅ¡kino, kad I. Ž. svajojo grįžti į močiutės Å«kį Å«kininkauti, puoselėti ir prižiÅ«rėti sodybÄ . Teismas tokius atsakovės paaiÅ¡kinimus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi I. Ž. ir Å¡iandienÄ â€“ praėjus trims metams, nėra tapusi Å«kininke ir Å¡ia veikla neužsiima. Po 2015-06-25 dovanojimo sutarties sudarymo, 2015-12-10 I. Ž. sudarė panaudos sutartį su seserimi D.

Ž., kuriai buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis visu žemės sklypu net iki 2025-12-31 (t. 1 b. l. 16). I. Ž. 2018-02-12 teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai nežinoma, ar po dovanojimo sutarties sudarymo iki panaudos sutarties sudarymo žemė buvo dirbama ir kas jÄ dirbo. Pastarieji faktai patvirtina, kad atsakovei I. Ž. ginčo žemės sklypas nebuvo reikalingas, atsakovė juo nesidomėjo. Tuo tarpu trečiasis asmuo D. Ž. bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmos instancijos teisme, 2016-11-29 teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, jog ginčo žemės sklypas jai buvo reikalingas, kad galėtų gauti Europos SÄ jungos paramÄ (t. 3 b. l. 3, 11:10:42).

D. Ž. 2018-02-12 teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ji žemės ūkio technikos neturi, samdo iš tėvo trečiojo asmens A. Ž. (t. 4 b. l. 95, 10:59:00). Pastarojo teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. ir liudytoja I. V. paaiškino, kad atsakovės I. Ž. ir trečiojo asmens D. Ž. nėra matę ūkininkaujančių ginčo sklype, žemę dirba trečiasis asmuo A. Ž. (11:33:47, 12:10:27). Todėl įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog N. R. argumentas, kad ji norėjo padėti I.

Ž. kaip jaunai Å«kininkei pradėti veiklÄ , neįrodytas ir nepagrįstas, kadangi akivaizdu, kad ginčo žemės sklypu labiau suinteresuoti buvo tretieji asmenys D. Ž. ir A. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, jog pastarieji tretieji asmenys ne kartÄ bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad Å¡i byla susijusi su jų asmenybėmis. D. Ž. tvirtino, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas siekia atgrasinti nuo Å«kininkavimo jaunus Å«kininkus – konkurentus. A. Ž. - kad konkurentai nori sužinoti jo turtinę padėtį, tiekėjus, įkurti tokį patį verslÄ (t. 4 b. l. 95 11:15:55).

Kad Å¡alys yra konkuruojantys Å«kininkai, itin dažnai konkuruojantys kaina dėl kiekvieno parduodamo žemės sklypo toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtino ir ieÅ¡kovas (t. 1, b. l. 121). Atsakovė N. R. atsiliepime nurodė, kad jai, kaip pensinio amžiaus žmogui, turimas žemės sklypas buvo tik papildomas rÅ«pestis. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ilgÄ laiko tarpÄ panaudos pagrindais ginčo žemės sklypÄ buvo perdavusi G. R., kuris rÅ«pinosi žeme, dirbo, prižiÅ«rėjo jÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji turėjo apsispręsti kÄ daryti su žeme G. R. praneÅ¡us, jog jis ketina nutraukti panaudos sutartį. Tačiau G. R. apklaustas liudytoju paaiÅ¡kino, kad N. R. pageidavo nutraukti panaudos sutartį. Kadangi jis dar su atsakovės tėvu sudarydamas panaudos sutartį susitarė, kad Å¡iems prireikus žemės, jis sutiks su sutarties nutraukimu, N. R. praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Todėl teismas pirmiau nurodytus atsakovės argumentus dėl ko ji sudarė dovanojimo sandorį taip pat vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Net ir darant prielaidÄ , kad žemės sklypas atsakovei kėlė rÅ«pesčius, ji galėjo paklausiÄ Å¾emę iÅ¡nuomoti, parduoti ir tokiu bÅ«du gauti nemažas papildomas pajamas, savo, kaip pensinio amžiaus žmogaus, vaikų ar anÅ«kų poreikiams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė N. R. 2018-02-12 teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji galvojo apie žemės sklypo pardavimÄ , dėl to ir užsakė kadastrinius matavimus. Taip pat atsakovė patvirtino, kad ieÅ¡kovo sÅ«nui liudytojui A.

M. dviejų telefoninių pokalbių metu sÄ moningai melavo, kad žemę nuomos, nes nenorėjo parduoti žemės bÅ«tent ieÅ¡kovui. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas su savo Å¡eima yra pavydÅ«s, baisÅ«s kaimynai, jam savo žemės neparduotų ir už milijonÄ (t. 4 b. l. 95). Trečiasis asmuo D. Ž. 2018-02-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas parduoti jam žemės sklypÄ paskatino atsakovę N. R. jai priklausančiÄ Å¾emę padovanoti (t. 4 b. l. 95, 10:59:00).

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad N. R. siekė perleisti žemės sklypÄ konkrečiam asmeniui, svarbu ne ieÅ¡kovui, o galimybė apeiti Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3-8 dalyse nustatytÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo procedÅ«rÄ ir nepaisyti įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pirmumo teisę turinčių asmenų – sudarant dovanojimo sandorį. Atkreiptinas dėmesys, kad N. R. parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi. 2018-02-12 teismo posėdžio metu atsakovė aiÅ¡kino, kad yra finansiÅ¡kai apsirÅ«pinusi, jai naudos iÅ¡ žemės nereikėjo, galimybės parduoti žemę nesvarstė.

Taip pat aiÅ¡kino, kad galvojo parduoti žemės sklypÄ ir užsakė kadastrinius matavimus kainuojančius 600–800 Eur (t. 1 b. l. 4), gaudama 270,00 Eur pensijÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, kad ginčo žemės sklypas jai tik papildoma naÅ¡ta (t. 1 b. l. 91), tuo tarpu 2018-02-12 teismo posėdžio metu tvirtino, kad žemės sklypas jai problemų nekėlė. Kaip dovanojimo sutarties sudarymo motyvÄ nurodė tai, kad su I. Ž. yra artima, jÄ myli, gerbia. Tačiau po to sekė dar vienas motyvas, kad N. R. senelis ir žmona su trimis sÅ«numis dalyvavo partizaninėse kovose bei slėpėsi I.

Ž. senelės tėvų sodyboje. Dėl to N. R. ir jos artimieji I. Ž. Å¡eimai jaučia dėkingumÄ ir pagarbÄ . Visi nurodyti neatitikimai, kelia teismui abejones dėl atsakovės N. R. paaiÅ¡kinimų tikrumo, teisingumo, o bÅ«tent ji objektyviausiai galėjo teismui atskleisti tikruosius dovanojimo sandorio motyvus.Ä®vertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), teismui kyla pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrosios valios turinio, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypo dovanojimo I.

Ž. sutartimi, sudaryta 2015-06-25, atsakovės siekė pridengti kitÄ â€“ ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, taip užkirsdamos keliÄ ieÅ¡kovui pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirmumo teise įsigyti žemės Å«kio paskirties žemę. Pagrindinis atsakovių bei jų atstovo argumentas, kodėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas, kad byloje nenustatytas pinigų perdavimo faktas atsakovei N. R. už ginčo žemės sklypÄ , kas reiÅ¡kia, kad sandoris buvo neatlygintinis - dovanojimo.

IÅ¡ bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad 2015-06-02 suraÅ¡ytas ginčo sklypo vertės (28200,00 Eur) nustatymo aktas (t. 2, b. l. 40). 2015-06-25 trečiasis asmuo A. Ž. pasirašė su AB DNB bankas kreditavimo sutartį ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ savo sÄ skaitos paėmė 25000,00 Eur (t. 2, b. l. 12, t. 4, b. l. 28). 2015-06-25 atsakovės sudarė dovanojimo sutartį (t. 1, b. l. 69). 2016-10-14 ieÅ¡kovo atstovui pateikus teismui A. Ž. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (t. 2, b. l. 11), 2016-10-17 teismo posėdžio metu atsakovių atstovui pateikus ginčo žemės sklypo vertės nustatymo aktÄ (t. 2, b. l. 39), 2016-11-29 teismo posėdžio metu atsakovių atstovas pateikė į bylÄ A.

Ž. žemės sklypų pirkimo – pardavimo bei dvi 2012 metų paskolų gavimo iÅ¡ fizinių asmenų sutartis (t. 2, b. l. 124-143) neva pagrindžiančius, kad A. Ž. nuimta pinigų suma labai artima ginčo žemės sklypo vertei, tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir buvo sudaryta dovanojimo sutartis tėra sutapimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. byloje esant liudytoju ir tiesiogiai nedalyvavus 2016-10-17 teismo posėdyje, trečiasis asmuo D. Ž. sudarė galimybę A. Ž. paklausyti teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , susipažinti su ieÅ¡kovo atstovo teisiniais argumentais.

Å ias faktines aplinkybes patvirtino pats A. Ž. 2018-02-12 teismo posėdžio metu. Po ko ir atsirado nauji įrodymai byloje – dvi 2012 metų paskolų sutartys. Teismui kelia abejonių neva 2012-02-15 ir 2012-02-28 A. Ž. sudarytos paskolų sutartys su D. Å . ir A. Ž., kadangi kaip patvirtino pats A. Ž., D. Å . yra jo giminaitė, o A. Ž. draugas, paskolos buvo suteiktos gana ilgam laikui, beprocentinės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymÄ visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais (12 straipsnis).

Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (16 straipsnis). Todėl A. Ž. įsigijus už paskolas žemės sklypus savo Å«kio veiklai, sandoriai turi atsispindėti buhalterinėje apskaitoje. Trečiasis asmuo patvirtino, kad Å¡ių sandorių jo Å«kio apskaitoje nėra (t. 3, b. l. 161). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovei I. Ž. už ginčo žemės sklypÄ susimokėti padėjo jos tėvas trečiasis asmuo A. Ž..Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovo atstovui reikalaujant, kad A.

Ž. pateiktų savo bankinius duomenis, pastarasis nurodė, jog praÅ¡omi pateikti įrodymai tiesiogiai liečia jam artimÄ asmenį – dukrÄ I. Ž., tuo tarpu įstatymas numato, kad asmuo neprivalo teikti raÅ¡ytinių įrodymų pries save, savo Å¡eimos narius arba artimuosius giminaičius (t. 1, b. l. 194). NatÅ«ralu, kad atsakovės siekdamos nuslėpti tikrÄ sias aplinkybes, akivaizdžių, tiesioginių bankinių pavedimų neatliko. Todėl, teismo nuomone, pastarųjų faktinių aplinkybių visetas, tik dar labiau patvirtina teismo pirmiau konstatuotÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypo dovanojimo I.

Ž. sutartimi, sudaryta 2015-06-25, atsakovės siekė pridengti kitÄ â€“ ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Tokiu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovo ir kitų asmenų buvo neteisėtai atimta galimybė pasinaudoti jiems priklausančia pirmenybės teise, kas, vadovaujantis teismų praktika, suteikia galimybę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013).Teismas įvertinęs nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodytÄ vieno aro kainos svyravimÄ bei kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, Å¡alių bei liudytojų parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė I.

Ž. įsigijo ginčo žemės sklypÄ iÅ¡ atsakovės N. R. už 25000,00 Eur. Ä®rodymai, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nepateikti. Teismas vertina, jog ieÅ¡kinio reikalavimas yra visiÅ¡kai įrodytas, todėl tenkintinas. Teismas pripažįsta 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2605 apsimestine ir negaliojančia, pripažįsta pirkimo – pardavimo sutartimi bei perkelia 8,4557 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės I.

Ž. teises ir pareigas ieÅ¡kovui J. M. ir įpareigoja ieÅ¡kovÄ J. M. sumokėti atsakovei I. Ž. 25000,00 Eur.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas J. M. teikia teismui įrodymus, kad patyrė 3230,57 Eur iÅ¡laidas žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai apmokėti. Teismo nuomone, ieÅ¡kovo patirtos advokato pagalbos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl iÅ¡ viso ieÅ¡kovui atsakovės turi atlyginti 3230,57 Eur. Taip pat iÅ¡ atsakovių priteistinos 72,90 Eur iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 2605 apsimestine ir negaliojančia, pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi bei perkelti 8,4557 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės I.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas ieÅ¡kovui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti atsakovei I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 25000,00 Eur (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius eurų).Priteisti iÅ¡ atsakovių N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3230,57 Eur (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt eurų 57 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡ kiekvienos po 1615,28 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiolika eurų 28 ct) ieÅ¡kovui J.

M., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovių N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 72,90 Eur (septyniasdeÅ¡imt dviejų eurų 90 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡ kiekvienos po 36,45 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 45 ct) valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo Civilinių bylų raÅ¡tinei, kab.

Nr. 206.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja                                                                               Agnė Petkevičienė