80c5c221-61ea-4598-8baf-e3029a9f0dd1 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-456-209/2018 Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00269-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.11.10.; 21.11.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. S. atstovės advokatės V. P. (toliau – pareiÅ¡kėjos atstovė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, n u s t a t ė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė 2018-06-05 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariate gautas D. S. pareiÅ¡kimas Nr. 10-AP-6746 dėl dalinės nuosavybės bendrasavininko S. S. galimai netinkamų veiksmų. PareiÅ¡kime nurodo, kad ji yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės bendrasavininkė kartu su H. S. ir S. S.. Pasak pareiÅ¡kėjos, S. S. apriboja teisę naudotis nekilnojamu turtu neduodamas raktų, apriboja teisę patekti į bendro naudojimosi patalpas, atjungė elektros energijÄ pastate-tvarte.

Minėtas konfliktas tęsiasi jau nuo 2009 metų. Nuo 2017 metų spręsti atsidalinimo ir naudojimosi tvarkos ėmėsi pareiškėjos advokatė, tačiau taikiu būdu bendro sutarimo pasiekti nepavyko, todėl teismui paduotas ieškinys dėl atsidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir vyksta teisminis procesas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau - Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2018 m. liepos 5 d. nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

D. S. nesutikdama su minėtu Institucijos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu, jį apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mams praÅ¡ydama S. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį už savavaldžiavimÄ arba, nustačius, kad Institucija, priėmusi NutarimÄ , neatliko visų bÅ«tinų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, grÄ Å¾inti bylÄ jai nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D.

S. skundo netenkino ir paliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. liepos 5 d. nutarimÄ (ROIK:18088333325) nepakeistÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai PareiÅ¡kėjos D. S. atstovė advokatė V. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ - patraukti S. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį už savavaldžiavimÄ arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliantės teigimu, teismas iÅ¡vadas dėl S. S. veiksmų atjungiant pareiÅ¡kėjos naudojamam pastatui - tvartui elektrÄ (iÅ¡ardant laidų jungtį paskirstymo dėžutėje) nepagrįstai grindė tik S. S. teismo posėdyje duotais jam pačiam palankiais parodymais, kad pastoviai įvykdavo trumpi sujungimai elektros instaliacijoje. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai vadovavosi tokiais S. S. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡ie parodymai yra neobjektyvÅ«s, duoti ginantis nuo kaltinimų, kad jo parodymai yra tik jo gynybinė pozicija, kad jos nepatvirtina objektyvÅ«s įrodymai, tačiau jÄ paneigia kiti bylos duomenys.

Pažymi, kad S. S. teiginius apie elektros instaliacijos tariamus gedimus paneigia apeliantės parodymai, kad pareiÅ¡kėja, taip pat, kaip ir S. S., nuolat naudojasi tvarto dalimi, tačiau niekada nepastebėjo jokių elektros energijos sutrikimų Å¡iame pastate, kas patvirtina, kad jis atjungdamas elektrÄ pastatui-tvartui veikė tyčia, norėdamas tokiu bÅ«du trukdyti pareiÅ¡kėjai naudotis Å¡iuo turtu. Anot apeliantės, S. S. gynybinę pozicijÄ apie elektros instaliacijos atjungimÄ dėl tariamų gedimų paneigia ir teismo pripažinta įrodyta aplinkybė, kad konfliktas tarp bendraturčių tęsiasi nuo 2009 metų, taip pat tai, kad S. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog kerÅ¡tauja pareiÅ¡kėjai.

Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, nors jos kartu su kitais įrodymais patvirtina, kad S. S., atjungdamas elektros tiekimÄ , veikė tyčia, siekdamas atkerÅ¡yti pareiÅ¡kėjai, o ne siekė iÅ¡vengti gaisro kilimo. Apeliantės teigimu, S. S. tyčiÄ atjungiant elektrÄ pastatui-tvartui, siekiant pareiÅ¡kėjai sudaryti kliÅ«tis naudotis pastatu, akivaizdžiai patvirtina ir faktas, kad atjungęs senÄ jÄ pastato-tvarto elektros instaliacijÄ , S. S. vietoje to, kad atstatyti elektros tiekimÄ visam pastatui, elektrÄ pajungė tik savo naudojamoms tvarto patalpoms, o pareiÅ¡kėjos ir bendrai naudojamas patalpas paliko be apÅ¡vietimo, taip pat, kad jis nei prieÅ¡ elektros atjungimÄ , nei po jo, nepranešė bendraturtei apie jokias elektros instaliacijos problemas ir net nesvarstė elektros instaliacijos remonto bendromis bendraturčių jėgomis ir lėšomis Apeliantė nurodo, tai, kad S. S. nekvietė elektriko tvarto elektros instaliacijos remonto darbų atlikimui, rodo, kad jis nesuinteresuotas Å¡ių darbų atlikimu, nes jo tikslas buvo atjungti pareiÅ¡kėjos naudojamas tvarto patalpas nuo elektros energijos tiekimo ir taip trukdyti jai naudotis Å¡iuo pastatu.

Teismas nepagrįstai vadovavosi S. S. teiginiu, kad jis elektros energijÄ Ä¯ savo naudojamÄ tvarto dalį pajungė naudodamas prailgintojÄ iÅ¡ savo bÅ«sto, nes iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų- nuotraukos ir video įrašų aiÅ¡kiai matyti, kad iÅ¡ardęs laidų jungtį tvarto elektros paskirstymo dėžutėje, S. S. toje pačioje elektros paskirstymo dėžutėje, elektros tiekimui į savo naudojamÄ pastato dalį pajungė naujÄ laidÄ , pareiÅ¡kėjos pastato dalį palikdamas be elektros.

Anot apeliantės, S. S. nepasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai elektrÄ Ä¯ jos naudojamÄ tvarto dalį pasijungti iÅ¡ to paties pastato ir tai vertintinama kaip sÄ moningai kuriamos nelygios bendro turto naudojimo aplinkybės. Pažymi, kad nutartyje klaidingai nurodyta, kad S. S. elektrÄ Ä¯ jo naudojamÄ tvarto dalį tiekia iÅ¡ savo gyvenamojo bÅ«sto naudodamas prailgintojÄ . Nurodo, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad S. S. neturi jokio savo bÅ«sto, todėl vadovaujantis CK 4.75 straipsniu, reglamentuojančiu bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo tvarkÄ , S. S. turėjo teisę tik bendru sutarimu su kitais pastato bendraturčiais, tačiau tai padarė net nesuderinęs su bendraturte pareiÅ¡kėja.

Be to, apeliantės manymu, teismas nepagrįstai neatmetė H. S. parodymų, nes ji yra S. S. artima giminaitė - sesuo, su kuria jį sieja geri, nekonfliktiniai santykiai, todėl Å¡i liudytoja suinteresuota duoti S. S. palankius parodymus ir teismo posėdyje davė galimai melagingus parodymus, tačiau teismas ne tik kad nepagrįstai neatmetė H. S. parodymų, bet apie jos galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 str. 1 d., nepagrįstai nepranešė prokurorui. Apeliantė nesutinka su teismo tikrovės neatitinkančia iÅ¡vada, jog S. S. pareiÅ¡kėjai nedaro kliūčių naudotis svirnu, gyvenamuoju namu ir kt., nes neva pareiÅ¡kėja teismo posėdyje parodė turinti raktÄ nuo svirno (teigė pasidariusi raktÄ ).

PareiÅ¡kėjos teigimu teismo posėdyje ji nedavė tokių parodymų ir svirno rakto ji neturi. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja teisme davė parodymus ne apie svirno, o apie tvarto rakto kopijÄ ir paaiÅ¡kino, kad tvarto rakto kopija padaryta tik dėl to, kad buvo ribojamas rakto naudojimas kaip tai yra daroma ir svirno naudojimo atveju. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ir tvartu naudojasi tik dėl to, kad pasidarė tvarto rakto dublikatÄ . Pažymi, kad S. S. teismo posėdyje patvirtino, kad pas jį yra vienintelis svirno raktas, jis taip pat pripažino, kad svirne yra laikomi pareiÅ¡kėjos daiktai ir, kad jis leistų pareiÅ¡kėjai eiti į svirnÄ tik kartu su juo, nes jis nori įsitikinti, kad nedings jo daiktai.

Todėl apeliantės teigimu byloje patvirtintas faktas, jog S. S. trukdo pareiÅ¡kėjai naudotis svirnu ir riboja galimybę jai naudotis svirno raktu. Apeliantės teigimu, S. S. galimo savavaldžiavimo faktÄ Ä¯rodo ir tai, kad jis ne kartÄ savavaliÅ¡kai, prieÅ¡ pareiÅ¡kėjos valiÄ , atjungė jos naudojamÄ praiigintojÄ , kuriuo buvo pajungtas vandens siurblys laistymui. Tačiau teismas neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes remdamasis vien S. S. parodymais, jog jis nieko tyčia neatjunginėjo. Anot apeliantės, pareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu paneigė S. S. teiginius, nurodydama, kad tuo metu, kai ji jungė praiigintojÄ , radijo imtuvas nebuvo įjungtas, kad Å¡iÄ aplinkybę gali paliudyti prailgintuvo pajungimo metu pro Å¡alį ėjusi liudytoja, be to, pats S. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jo tuo metu, kai buvo įjungtas prailgintuvas, nebuvo pavėsinėje, vadinasi ir radijo jis negalėjo klausytis.

Be to, apeliantės įsitikinimu, nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta ir dėl to, kad joje nurodyti tariami liudytojų S. S. ir H. S. parodymai, kad D. S. skundžiasi, nes „toks jos būdas“ arba kad ji yra „sunkaus būdo“ neatitinka teismo posėdžio garso įrašo, nes nei vienas liudytojas teismo posėdyje nedavė tokių parodymų. Be to, nepaisant to, kad bendraturčių nesutarimai tęsiasi nuo 2009 metų, D. S. tik dabar dėl savo teisių pažeidimų kreipėsi į kompetentingas institucijas.

Anot apeliantės, teismas klaidingai interpretuoja liudytojų parodymus, nes toks jų interpretavimas nurodant, kad apeliantė yra sunkaus bÅ«do rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir tai, kad teismo vidinis įsitikinimas, kuriuo remdamasis j is byloje vertino įrodymus bei nustatinėjo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, susiformavo ne remiantis objektyviais bylos duomenimis, o vadovaujantis administracinėn atsakomybėn praÅ¡omo patraukti asmens naudai interpretuotais liudytojų parodymais. Be to, apeliantės manymu, teismas nutartyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl Institucijos padaryto esminio procesinio pažeidimo, t. y., kad Institucija skundžiamÄ nutarimÄ priėmė nustatyta tvarka neįforminusi ir nesiremdama atlikto procesinio veiksmo - 2018-06-22 aplinkybių patikrinimo vietoje, kurio metu S. S. iÅ¡ esmės pripažino jo padarytus pažeidimus, duomenimis ir tokiu bÅ«du pažeidė ANK 594 straipsnio, įpareigojančio institucijas, tiriančias administracinius nusižengimus, raÅ¡yti tyrimo veiksmų protokolus, imperatyvius reikalavimus.

Vien Å¡i aplinkybė patvirtina, kad Institucija skundžiamÄ nutarimÄ priėmė nevisapusiÅ¡kai, nepilnutinai ir neobjektyviai iÅ¡tyrusi bylos aplinkybes. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinis skundas netenkintinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukė.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymÄ nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikÅ¡minga nustatyti veikos teisėtumÄ , t. y. ar asmuo savo tariamÄ ar tikrÄ jÄ teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavaliÅ¡kai. Savavaldžiavimas pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais – savavaliÅ¡ku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Kaip matyti iÅ¡ D. S. pareiÅ¡kimo, jos skundų dėl Institucijos nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir apylinkės teismo nutarties turinio, taip pat pareiÅ¡kėjos pirmosios instancijos teisme duotų paaiÅ¡kinimų, pareiÅ¡kėja mano, jog S. S., atjungdamas laidus (iÅ¡ardydamas laidų jungtį paskirstymo dėžutėje) nuo tiekiamos elektros energijos pareiÅ¡kėjos naudojamoje statinio dalyje bendro naudojimo pastate- tvarte veikė tyčia, norėdamas tokiu bÅ«du trukdyti pareiÅ¡kėjai naudotis bendru turtu, o ne siekdamas, kaip teigia S. S., iÅ¡vengti galimo gaisro dėl netvarkingos elektros instaliacijos.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ , įvertinęs D. S. paaiÅ¡kinimus ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų S. S. ir H. S. parodymus, teismui pateiktus duomenis, fotonuotraukas, vaizdo ir garso įraÅ¡us, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, administracinio nusižengimo byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai ANK 518 straipsnyje administracinio nusižengimo sudėties buvimo S. S. veiksmuose nepagrindžia. Byloje nenustatyta, kad S. S. bÅ«tų piktnaudžiavęs savo padėtimi bei savavaliÅ¡kai, tyčia, pažeisdamas įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , atjungė laidus (iÅ¡ardė laidų jungtį paskirstymo dėžutėje) nuo tiekiamos elektros energijos pareiÅ¡kėjos naudojamoje statinio dalyje bendro naudojimo pastate- tvarte, ir sÄ moningai norėjo tokiu bÅ«du trukdyti pareiÅ¡kėjai naudotis bendru turtu.

Apeliantės skundo argumentas, jog S. S. savo naudojamojoje tvarto dalyje paliko instaliacijÄ neatjungtÄ nuo elektros srovės, o pareiÅ¡kėjos dalyje-savavaliÅ¡kai atjungė, paneigia bendraturčio S. S. parodymai, jog ir jo dalyje instaliacija atjungta nuo elektros srovės, o elektrÄ Ä¯ jo naudojamÄ tvarto dalį jis tiekia iÅ¡ savo gyvenamojo bÅ«sto naudodamas prailgintuvÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja jokiais įrodymais nepatvirtino savo paaiÅ¡kinimų, jog jos tvarto dalyje elektros instaliacija buvo tvarkinga ir elektros energijos vartojimas nekėlė jokio pavojaus.

PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, tokius jos parodymus paneigia S. S. ir H. S. parodymai apie tai, kad elektros instaliacija labai sena, daryta dar prieÅ¡ 50 metų, reikalingas remontas, dėl ko dažnai iÅ¡muÅ¡inėja elektros saugikliai, todėl dėl netvarkingos elektros instaliacijos yra realus pavojus sukelti gaisrÄ . Dėl Å¡ių priežasčių turto savininkas, siekdamas iÅ¡vengti galimo gaisro pasikvietė specialistÄ elektrikÄ gedimui nustatyti ir jį paÅ¡alinti. To neįrodo ir jos pateikti įraÅ¡ai bei fotonuotraukos, nes nėra draudžiama turto savininkui pasikviesti specialistÄ , kuris nustatytų gedimÄ elektros įrangoje ir jį paÅ¡alintų.

Pažymėtina, kad specialisto elektriko iÅ¡kvietimas dėl elektros gedimo nustatymo ir paÅ¡alinimo nepraneÅ¡us kitiems bendraturčiams negali bÅ«ti laikomas savavaldžiavimu, kadangi S. S., bÅ«damas turto savininku, turi teisę pats pasikviesti specialistÄ ir paÅ¡alinti gedimÄ elektros įrangoje, nepriklausomai nuo kitų asmenų neveikimo. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog S. S. pareiÅ¡kėjai nedaro kliūčių naudotis svirnu, gyvenamuoju namu ir kt. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta, kad S. S. darytų kliÅ«tis naudojantis kitu bendraturčiams priklausančiu turtu-svirnu, gyvenamuoju namu ir kt.

Apeliantės manymu, liudytoja apklausta H. S. teismo posėdyje davė galimai melagingus parodymus, tačiau teismas ne tik kad nepagrįstai neatmetė jos parodymų, bet apie jos galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai nepranešė prokurorui. Tačiau tokie pareiÅ¡kėjos atstovės argumentai yra atmestini. IÅ¡klausus 2018-09-18 apylinkės teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä matyti, kad liudytoja H. S. papasakojo esmines bylos aplinkybes, aiÅ¡kiai ir konkrečiai atsakė tiek į teismo, tiek pareiÅ¡kėjos ir jos atstovės užduotus klausimus.

PareiÅ¡kėjos atstovė akcentuoja liudytojos parodymų melagingumÄ tai, jog teismo posėdyje liudytoja parodė, kad matė atvykusį tariamÄ elektrikÄ , o liudytojas S. S. parodė, kad tuo metu, kai atvyko elektrikas H. S. jau buvo iÅ¡važiavusi. Tačiau atkreiptinas pareiÅ¡kėjos atstovės dėmesys į liudytojos H. S. parodymų visumÄ ir esmę, iÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad liudytoja parodė, jog dažnai iÅ¡muÅ¡inėjo įvadiniai saugikliai, todėl jie pasikalbėjo su S. S. ir nusprendė iÅ¡kviesti specialistÄ elektrikÄ , ir jį iÅ¡kvietė.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. S., kuris net nurodė atvykusio elektriko duomenis - A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Todėl aplinkybė, ar liudytoja vizualiai matė atvykusį specialistÄ elektrikÄ ar nematė, Å¡iuo atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas neįžvelgia liudytojos galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Tuo pačiu atmestini pareiÅ¡kėjos atstovės skundo argumentai, kad skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta dar ir dėl to, kad skundžiamojoje nutartyje nurodyti tariami liudytojų S. S. ir H.

S. parodymai, kad D. S. skundžiasi, nes „toks jos bÅ«das“ arba kad ji yra „sunkaus bÅ«do“ neatitinka teismo posėdžio garso įraÅ¡o, nes nei vienas liudytojas teismo posėdyje nedavė tokių parodymų. Pažymėtina, kad liudytoja H. S. apklausos pradžioje parodė, kad ji nežino kodėl pareiÅ¡kėja skundžiasi, -„“ji skundžiasi visÄ laikÄ ir visÄ laikÄ jai blogai“. Apklaustas liudytojas S. S. parodė, „kad jis nežino, kodėl dukterėčia jį skundžia, na ji tokia“, padavė jį į teismÄ , prasidėjo teismai“.

Å ių parodymų esmė yra ta, kad tarp Å¡alių susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, geruoju susitarti negali, prasidėjo teisminiai procesai. Taigi, skundžiamojoje nutartyje nurodytų liudytojų parodymų turinys ir esmė nėra iÅ¡kreipti. Be to, pažymėtina, kad kokio bÅ«do yra D. S. nėra bylos ginčo esmė. PareiÅ¡kėjos atstovė skunde teigia, kad Institucija skundžiamÄ nutarimÄ priėmė nustatyta tvarka neįforminusi ir nesiremdama atlikto procesinio veiksmo - 2018-06-22 aplinkybių patikrinimo vietoje, kurio metu S. S. iÅ¡ esmės pripažino jo padarytus pažeidimus, duomenimis ir tokiu bÅ«du pažeidė ANK 594 straipsnio, įpareigojančio institucijas, tiriančias administracinius nusižengimus, raÅ¡yti tyrimo veiksmų protokolus, imperatyvius reikalavimus.

Apygardos teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs bylÄ , konstatuoja, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjos atstovės argumentai nepagrįsti. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos administracinius nusižengimus tiriantys pareigÅ«nai turi teisę atlikti. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atliekant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Institucija, gavusi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tyrimo metu apklausė S. S., kuris paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai neriboja patekimo į bendro naudojimo patalpas, elektros energijÄ pastate-tvarte atjungė todėl, kad atvykęs elektrikas nustatė, jog elektros instaliacija yra sena ir jÄ bÅ«tina keisti, dėl Å¡ios priežasties bijant, kad gali kilti gaisras elektra buvo atjungta, tačiau jis nesudaro jokių kliūčių pareiÅ¡kėjai instaliacijÄ pakeisti ir deramai naudotis elektros energija.

Å iuo atveju nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje atlikimas nebuvo atliekamas, todėl apeliantės teiginiai apie tai, kad Å¡is veiksmas užfiksuotas pažeidžiant teisės normų reikalavimus, yra nepagrįsti. Taigi matyti, kad pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjos nurodyto tyrimo veiksmo neatliko, todėl ANK 594 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos suraÅ¡yti apžiÅ«ros protokolÄ neturėjo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos atstovės skundo apygardos teismui motyvų matyti, kad jie iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ki skundo, pateikto apylinkės teismui, motyvams.

Dėl esminių pareiÅ¡kėjos skundo argumentų pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. PareiÅ¡kėja, pakartodama savo ankstesniame skunde dėstytas aplinkybes, iÅ¡ esmės reikalauja priimti tokį sprendimÄ , kuris atitiktų bÅ«tent jos interesus, t. y. kad bÅ«tų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl S. S. veiksmų. Vien tai, kad buvo priimti pareiÅ¡kėjos netenkinantys procesiniai sprendimai, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti S. S. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto BK 518 straipsnyje, požymių.

Tai, jog pareiÅ¡kėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu ir teismo skundžiama nutartimi yra tik subjektyvi pareiÅ¡kėjos nuomonė ir tai nereiÅ¡kia, jog Institucijos nutarimas ir teismo nutartis yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso reikalavimus. Ä®vertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog S. S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnyje.

Atsižvelgiant į visus iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kėjos D.

S. atstovės advokatės V. P. apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Stasys Lemežis