80c21218-0c0d-424b-95d7-3da06dbef42d · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41439-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui, nuteistajam S. J., jo gynėjui advokatui Kornelijui PivoriÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. J. gynėjo advokato K. PivoriÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant: per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), bei uždraudžiant viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

IÅ¡ S. J. nukentėjusiajai E. S. priteista 31 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. S. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 10 d., apie 6 val., bÅ«damas vieÅ¡bučio UAB „Kesminta“, esančio Vilniuje, Vilniaus g. 37A, kambaryje Nr. 3, žodinio konflikto metu nukentėjusiajai E. S. pradėjus prieÅ¡intis iÅ¡stÅ«mimui iÅ¡ kambario, stovint tarpduryje ir laikantis rankomis už durų rankenos, apkabino jÄ abejomis rankomis per juosmenį ir tempdamas į koridorių pargriovė jÄ ant grindų, taip pat gulinčiai E. S. ant grindų sudavė deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , taip padarė E. S. odos nubrozdinimus virÅ¡ugalvyje, krÅ«tinėje, deÅ¡inėje pažastyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, sužeidė jai deÅ¡inį Å¡onÄ , deÅ¡inės rankos alkÅ«nę ir kairę blauzdÄ , t. y. padarė E. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu S. J. gynėjas advokatas K. PivoriÅ«nas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-1100/2022 ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su pačios nukentėjusiosios elgesiu ir veiksmais, padarytais minėtu metu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1591-990/2021 pripažino E. S. kalta padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , tai yra E. S., bÅ«dama UAB „Kesminta“ priklausančiame vieÅ¡butyje, esančiame Vilniuje, Vilniaus g. 37A, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ â€“ bÅ«dama kambaryje tyčia sugadino ir sudaužė vieÅ¡bučio inventorių, į kambarį užėjus vieÅ¡bučio administratoriui D.

P. pribėgo prie jo ir spyrė jam į veido sritį, o D. P. kviečiant policijÄ pribėgo prie jo ir sudavė jam rankų kumščiais baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į veido sritį, tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ . IÅ¡ esmės sprendimas nebuvo pakeistas bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis). Pasak gynėjo, taip siaučiančiÄ E. S. S. J. siekė iÅ¡vesti iÅ¡ kambario, kuriame E. S. naikino turtÄ , kad ji nepridarytų daugiau žalos.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla ir už fizinės jėgos panaudojimÄ (pavyzdžiui, tempiant asmenį prieÅ¡ jo valiÄ ), tačiau nevertino aplinkybės, kad S. J. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis – siekė iÅ¡vesti E. S. iÅ¡ kambario, kad ji daugiau nebežalotų svetimo turto. Anot apelianto, tokį S. J. siekį apylinkės teismas be pagrindo vertino kaip nusikalstamÄ . Skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų D.

P., L. M., P. K., K. V. parodymus, kurie liudija, kad S. J. veikė bÅ«tinojo reikalingumo aplinkybėmis, siekdamas sumažinti E. S. daromÄ Å¾alÄ svetimam turtui. 2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teisme buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su galimai suduotu smÅ«giu, kuomet E. S. ir S. J. nukrito ant grindų. Pasak gynėjo, Å¡io smÅ«gio aplinkybės buvo itin neaiÅ¡kios, o pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 7 d. nutartimi net kreipėsi į specialistÄ dėl situacijos iÅ¡aiÅ¡kinimo, tačiau specialistas tokių iÅ¡aiÅ¡kinimų negalėjo pateikti, nes įraÅ¡o kokybė buvo itin prasta.

Apelianto teigimu, dvejonė kilo dėl to, jog Å¡alims pargriuvus S. J. norėjo iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ E. S. glėbio, o E. S. to neleido padaryti. Å iame epizode S. J. deÅ¡ine ranka norėjo atsistumti nuo E. S., Å¡ios aplinkybės užfiksuotos teismo nurodytame įraÅ¡e, tačiau tokį atstÅ«mimÄ pirmosios instancijos teismas vertino kaip E. S. sužalojimÄ , tai yra tyčinį smÅ«gio sudavimÄ . Apeliantas pažymi, kad vaizdo įraÅ¡e Nr. 609758 (laikas – 07.15) pats S. J., kaip ir nukentėjusysis D.

P., nukentėjo nuo E. S. agresijos – buvo sudraskyta S. J. krÅ«tinė. Be to, pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog E. S. parodymai yra nenuoseklÅ«s. Nei vienoje iÅ¡ apklausų, kurios vyko 2020 m. spalio 10 d., 2020 m. spalio 16 d., 2020 m. gruodžio 21 d., 2021 m. sausio 21 d., E. S. nesuvokė, jog į jÄ galimai kas nors smÅ«giavo, ji net neužsiminė, jog galimai buvo sužalota į galvÄ . Tokie kaltinimai atsirado tik po to, kai E. S. peržiÅ«rėjo vaizdo medžiagÄ .

Apeliantas pažymi, kad 2020 m. spalio 12 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog be kitų sužalojimų, virÅ¡ugalvio kairėje, 8 cm virÅ¡ antakio lanko, yra 6 cm strėlinės krypties nubrozdinimas. Kaip matyti iÅ¡ video įraÅ¡o, Å¡ios vietos S. J. ranka net nesiekė. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog E. S. ir veidas, ir rankos buvo nubrozdintos dėl jos pačios agresyvių veiksmų, todėl teigti, jog šį sužalojimÄ padarė S. J., nėra jokio pagrindo. 2.3. Dėl civilinio ieÅ¡kinio skunde pažymima, kad apylinkės teismas sprendė, jog E. S. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai – odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvyje, krÅ«tinėje, deÅ¡inėje pažastyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, sužeistas deÅ¡inys Å¡onas, deÅ¡inės rankos alkÅ«nė ir kairė blauzda, dėl ko priteisė iÅ¡ S. J. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Anot apelianto, teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1591-990/2021 nustatytas aplinkybes – E. S., bÅ«dama kambaryje, tyčia gadino ir daužė vieÅ¡bučio inventorių, į kambarį užėjus vieÅ¡bučio administratoriui D. P. pribėgo prie jo ir spyrė jam į veido sritį, o D. P. kviečiant policijÄ pribėgo prie jo ir sudavė jam rankų kumščiais tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į veido sritį.

Apelianto teigimu, E. S. žalojo kitus žmones ir turtÄ , todėl anksčiau nurodyti sužalojimai niekaip nėra susiję su S. J. veiksmais. Pasak gynėjo, visiÅ¡kai nesuvokiama, kaip S. J., atsistÅ«męs nuo E. S., tokiÄ Å¾alÄ galėjo padaryti, todėl toks žalos vertinimas neatitinka nei padarytos veikos pavojingumo, nei intensyvumo ir nėra susijęs su kilusiais padariniais.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. J. veikė bÅ«tinojo reikalingumo bei bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, jis neatliko jokios nusikalstamos veikos, dėl kurios reikėtų taikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis nurodė, kad yra nekaltas. Prokuroras prašė palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį, o apeliacinį skundÄ atmesti. Pažymėjo, kad tarp S. J. ir E. S. buvo kilęs kivirčas, asmenys barėsi, nuo žodžių buvo pereita prie jėgos naudojimo, bÅ«tinojo reikalingumo, bÅ«tinosios ginties sÄ lygų nėra, o teismo nuosprendyje buvo detaliai argumentuota, iÅ¡ kokių elementų susidėjo S. J. veika ir kad jie buvo pakankami BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo S. J. gynėjo advokato K. Pivoriūno apeliacinis skundas atmetamas.

4. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, nepripažįsta savo kaltės, ginčija priteistÄ neturtinę žalÄ ir jos dydį. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo 5. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal Å¡ias nuostatas, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. J., iÅ¡stumdamas E. S. iÅ¡ vieÅ¡bučio kambario, jokios nusikalstamos veikos nepadarė, veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, siekdamas sumažinti E. S. daromÄ Å¾alÄ svetimam turtui, o S. J. ir E. S. nukritus ant grindų jis jai jokio smÅ«gio nesudavė, tik norėjo atstumti jÄ nuo savęs. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ informacijÄ , neatsižvelgė į liudytojų parodymus, rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais ir neįvertino aplinkybių, susijusių su pačios nukentėjusiosios elgesiu ir veiksmais Å¡io įvykio metu.

Apygardos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad S. J. savo veiksmais padarė E. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra, kad jis žodinio konflikto metu, nukentėjusiajai E. S. pradėjus prieÅ¡intis iÅ¡stÅ«mimui iÅ¡ kambario, stovint tarpduryje ir laikantis rankomis už durų rankenos, apkabino jÄ abejomis rankomis per juosmenį ir tempdamas į koridorių pargriovė jÄ ant grindų, taip pat gulinčiai E. S. ant grindų sudavė deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , taip padarė E. S. odos nubrozdinimus virÅ¡ugalvyje, krÅ«tinėje, deÅ¡inėje pažastyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, sužeidė jai deÅ¡inį Å¡onÄ , deÅ¡inės rankos alkÅ«nę ir kairę blauzdÄ .

Tai patvirtina pačios nukentėjusiosios E. S. parodymai, kad S. J. jÄ per prievartÄ stÅ«mė iÅ¡ vieÅ¡bučio kambario, iÅ¡stÅ«mus jie abu nukrito koridoriuje, S. J. trenkė jai į galvos kairę pusę, buvo galvoje guzas ir nubrozdinimas. Å iuos parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad E. S. padaryti kÅ«no sužalojimai, tarp jų odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvyje, krÅ«tinėje, deÅ¡inėje pažastyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame Å¡one, alkÅ«nėse, kairėje blauzdoje kietais bukais ir/ar briaunÄ turinčiais daiktais, prieÅ¡ 1–3 paras iki apžiÅ«ros.

Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus ir teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ir svarbus byloje esantis objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas pavadinimu „s.(1)“, kuriame užfiksuoti tiek S. J., tiek E. S. veiksmai viešbučio koridoriuje.

7. Gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog E. S. parodymai yra nenuoseklÅ«s, ji nei vienoje iÅ¡ apklausų, kurios vyko 2020 m. spalio 10 d., 2020 m. spalio 16 d., 2020 m. gruodžio 21 d., 2021 m. sausio 21 d., nesuvokė, kad į jÄ galimai kas nors smÅ«giavo, neužsiminė, jog galimai buvo sužalota galva, tokie kaltinimai atsirado tik po to, kai E. S. peržiÅ«rėjo vaizdo medžiagÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo visus E. S. parodymus, tai yra duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, bei, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino ir nurodytÄ jos parodymų nenuoseklumÄ .

IÅ¡ tiesų, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kime ir pirminėse apklausose E. S. nenurodė apie smÅ«gį į galvÄ , daugiau akcentavo prispaustus pirÅ¡tus ir tik vėliau, tikslindama aplinkybes, nurodė Å¡ias aplinkybes, kurias patvirtino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu. Tačiau Å¡is nenuoseklumas – faktas, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ne visose apklausose nurodė, jog S. J. jai sudavė smÅ«gį į galvÄ , nedaro jos parodymų nepatikimais ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kadangi bÅ«tent tokius S. J. veiksmus patvirtina vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės, kurios buvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuotos ir įvertintos apylinkės teismo.

Be to, tai, kad E. S. iÅ¡ pradžių neatsiminė ar nenurodė kai kurių įvykio aplinkybių, yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama. Ji, kaip ir nuteistasis, įvykio metu buvo neblaivi, smurtinių veiksmų buvo ne vienas, tas smÅ«gis jai buvo netikėtas, be to, didžiausiÄ skausmÄ jį jautė dėl prispaustų pirÅ¡tų, kurį labiausiai ir akcentavo savo parodymuose, smurtas ir skausmas neabejotinai sukėlė jai didelį stresÄ , todėl natÅ«ralu, kad jai reikėjo laiko atsigauti.

8. IÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o, visų pirma, matyti, kaip S. J., kuris yra pusnuogis (be virÅ¡utinės dalies drabužių) apglėbęs rankomis E. S. per liemenį, intensyviai, naudodamas fizinę jėgÄ , bando jÄ iÅ¡stumti ir iÅ¡tempti iÅ¡ vieÅ¡bučio kambario, ne vienÄ kartÄ bando jÄ nustumti nuo durų staktos ir nutempti nuo durų rankenos, už kurių ji laikosi. Kaip teisingai įvertino apylinkės teismas, toks S. J. elgesys – stiprus asmens apglėbimas ir gana intensyvus jo tempimas prieÅ¡ jo valiÄ â€“ akivaizdžiai rodo, jog jis naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ E. S..

Toliau vaizdo įraÅ¡e matyti, kad dėl minėtų S. J. veiksmų abu konflikto dalyviai pargriuvo koridoriuje ant žemės, tai yra pirmas S. J., o ant jo nukentėjusioji, tačiau S. J. greitai parvertė E. S. ant Å¡ono, Å¡iai bandant ranka užsikabinti už jo kaklo, tada ant nugaros, bei atsidÅ«rė ant jos, apžergdamas jÄ kojomis. Tuomet vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad S. J. staigiu deÅ¡inės rankos judesiu vienÄ kartÄ suduoda E. S. į kairės pusės veido/galvos sritį, trumpai ranka prispausdamas nukentėjusiosios veidÄ prie grindų (0.15 s), ir atsistojęs bėga į kambarį.

Pasak apelianto, S. J. tik deÅ¡ine ranka norėjo atsistumti nuo E. S., iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jos glėbio, Å¡io smÅ«gio aplinkybės buvo itin neaiÅ¡kios, specialistas negalėjo pateikti jokių paaiÅ¡kinimų, nes įraÅ¡o kokybė buvo prasta, tačiau, apygardos teismo vertinimu, vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matosi smÅ«gio faktas ir tai, kad S. J. norėjo iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ E. S. glėbio (ji kaire ranka buvo trumpam paėmusi S. J. už kaklo, kuomet buvo verčiama ant nugaros) nepaneigia fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tuo labiau, kad S. J. tuo metu jau buvo apvertęs nukentėjusiÄ jÄ ir buvo ant jos.

Be to, pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti neturi reikÅ¡mės, kokio stiprumo fizinis smurtas naudojamas, svarbu nustatyti fizinio smurto panaudojimo faktÄ ir atitinkamus padarinius. O tai Å¡iuo atveju buvo padaryta.

9. Nors apeliantas bando teigti, kad specialisto iÅ¡vadoje E. S. nustatyti sužalojimai atsirado dėl jos pačios agresyvių veiksmų, kad S. J. ranka net nesiekė tos vietos, kur E. S. nustatytas sužalojimas virÅ¡ugalvio kairėje, vis tik byloje esantys įrodymai (E. S., paties S. J. parodymai, vaizdo įraÅ¡ai, kiti netiesioginiai įrodymai (liudytojų parodymai ir pan.)) patvirtina, kad specialisto iÅ¡vadoje E. S. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvyje, krÅ«tinėje, deÅ¡inėje pažastyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame Å¡one, alkÅ«nėse, kairėje blauzdoje atsirado dėl S. J. smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ (intensyvaus stÅ«mimo iÅ¡ kambario, pargriovimo, smÅ«gio sudavimo).

Pats S. J. pripažino naudojęs jėgÄ prieÅ¡ E. S., byloje nenustatyta, jog įvykio metu E. S. bÅ«tų patyrusi smurtÄ iÅ¡ kitų asmenų ar kitoje vietoje nei bÅ«dama su S. J., byloje nėra jokių duomenų, kad tokius sužalojimus (tokiose vietose) ji galėjo pasidaryti tuo metu, kai pati gadino, naikino vieÅ¡bučio turtÄ ar sužalojo vieÅ¡bučio administratorių. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vaizdo įraÅ¡as nepaneigia, kad virÅ¡ugalvio kairėje nustatytÄ sužalojimÄ â€“ odos nubrozdinimÄ â€“ E. S. ranka galėjo padaryti S. J., kadangi, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, smÅ«gis ir prispaudimas ranka buvo bÅ«tent į kairę veido/galvos sritį.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. J. siekė iÅ¡vesti E. S. iÅ¡ kambario, kad ji daugiau nebežalotų svetimo turto (nedaužytų kambaryje esančių daiktų), tai yra, kad panaudodamas smurtinius veiksmus jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, kÄ patvirtina liudytojų parodymai, todėl jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi nusikalstamais, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, prieÅ¡tarauja tiek byloje nustatytoms aplinkybėms, tiek ir paties nuteistojo paaiÅ¡kinimams. Nei pačių konflikto dalyvių, nei teismo posėdyje apklaustų liudytojų, kurie tiesiogiai Å¡io įvykio nematė ir daugiausia liudijo apie E. S. vėlesnius veiksmus, parodymai, nei byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai nepatvirtina, kad iki iÅ¡stÅ«mimo iÅ¡ vieÅ¡bučio kambario E. S. kambaryje bÅ«tų daužiusi indus, gadinusi ar naikinusi kitÄ vieÅ¡bučio turtÄ .

PrieÅ¡ingai, minėti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ji Å¡iuos veiksmus (daužė, gadino vieÅ¡bučio turtÄ , taip pat sužalojo vieÅ¡bučio administratorių ir kt.) atliko vėliau, tai yra po iÅ¡stÅ«mimo iÅ¡ kambario ir S. J. smurtinių veiksmų koridoriuje, ir Å¡ie jos veiksmai buvo įvertinti kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-1591-990/2021), kurioje ji buvo nuteista pagal BK 284 straipsnį. Pats S. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu teigė, jog neradus bendros kalbos norėjo iÅ¡praÅ¡yti E. S. iÅ¡ vieÅ¡bučio kambario, todėl paryčiais prasidėjo kivirčai, E. S. iÅ¡vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais, pradėjo Å¡irsti, Å¡laistytis po kambarį, stumdyti į petį, viskas peraugo į grumtynes, susirėmimÄ , per grumtynes sudaužė jo telefonÄ Ä¯ stalviršį.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. J. iÅ¡ esmės buvo nurodęs analogiÅ¡kas aplinkybes. Pažymėtina, kad akistatos metu, atsakydamas į klausimÄ , „ar E. S. daužė kambaryje esančius daiktus?“, S. J. aiÅ¡kiai atsakė, kad ji daužė daiktus po to, kai jau grįžo į kambarį, tai matė administratorius, konflikto pradžioje E. S. nedaužė daiktų, tik sviedė jo telefonÄ (1 t., b. l. 114). Taigi, teiginiai, kad E. S. iÅ¡ kambario S. J. norėjo iÅ¡vesti dėl to, kad ji daugiau nebežalotų svetimo turto, atsirado tik apeliaciniame skunde ir nėra paremti jokia bylos medžiaga.

PrieÅ¡ingai, vaizdo įraÅ¡e užfiksuota aplinkybė, kad stumdamas E. S. iÅ¡ vieÅ¡bučio kambario S. J. buvo pusnuogis (be virÅ¡utinės dalies drabužių), rodo, jog iÅ¡stÅ«mimo (konflikto kilimo) priežastis galimai buvo kita, tai yra labiau atitinka nukentėjusiosios E. S. parodymus apie tai, kad S. J. prie jos lindo, pradėjo priekabiauti ir pan., o ji to nenorėjo. Jokia bÅ«tinojo reikalingumo situacija, kuomet pačiam S. J., kitiems asmenims, visuomenės ar valstybės interesams bÅ«tų grėsęs koks nors pavojus, dėl kurio S. J. bÅ«tų reikėję panaudoti smurtÄ prieÅ¡ E. S., teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nenustatė priežasčių, dėl kurių S. J. negalėjo pasielgti kitokiu bÅ«du, kad E. S. iÅ¡eitų iÅ¡ vieÅ¡bučio kambario (iÅ¡kviesti administratorių, iÅ¡eiti pats ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas pažymėjo, kad S. J. veikė ir bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog įvertinus vaizdo įraÅ¡o turinį, nėra pagrindo pripažinti, kad S. J. gynėsi nuo E. S. veiksmų.

Kaip minėta, vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad S. J. intensyviai naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ E. S., o tam tikri nukentėjusiosios veiksmai, kontaktavimas su S. J. (paėmimas ranka už kaklo ir pan.) buvo nulemti pirmiausia paties S. J. fizinių veiksmų prieÅ¡ jÄ .

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino S. J. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nes S. J. tyčiniais intensyviais fiziniais veiksmais iÅ¡stumdamas E. S. iÅ¡ vieÅ¡bučio kambario ir anksčiau aptartomis aplinkybėmis suduodamas jai smÅ«gį ranka, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino ne tik S. J. ir nukentėjusiosios E. S. pozicijÄ dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumÄ , palygino ir sugretino visus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir nuosprendį grindė tinkamai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, ir kitaip vertina tam tikras aplinkybes, savaime nereiÅ¡kia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas. Dėl neturtinės žalos dydžio 12. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis S. J. nesutinka su iÅ¡ jo nukentėjusiajai E. S. priteista 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Nesutikimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1591-990/2021, E. S. vieÅ¡butyje žalojo kitus žmones ir turtÄ , todėl Å¡ioje byloje E. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai – odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvyje, krÅ«tinėje, deÅ¡inėje pažastyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, sužeistas deÅ¡inys Å¡onas, deÅ¡inės rankos alkÅ«nė ir kairė blauzda – niekaip nėra susiję su S. J. veiksmais.

Anot gynėjo, S. J., atsistÅ«męs nuo E. S., negalėjo tokios žalos padaryti, todėl toks žalos vertinimas neatitinka nei padarytos veikos pavojingumo, nei intensyvumo ir nėra susijęs su kilusiais padariniais. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, apelianto pozicijÄ dėl priteistos neturtinės žalos ir jos dydžio laiko nepagrįsta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bÅ«tent S. J. veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta ir neturtinė žala ir teismo priteista 600 Eur neturtinės žalos suma yra nustatyta pagrįstai, įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

13. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. S. sužalojimus – odos nubrozdinimus virÅ¡ugalvyje, krÅ«tinėje, deÅ¡inėje pažastyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame Å¡one, deÅ¡inės rankos alkÅ«nėje, kairėje blauzdoje patyrė dėl savo pačios veiksmų, už kuriuos ji buvo nuteista kitoje baudžiamojoje byloje, ir jie niekaip nėra susiję su S. J. veiksmais, tačiau nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta prieÅ¡ingai, tai yra, kad minėti sužalojimai, kurie kartu su kitais specialisto iÅ¡vadoje nurodytais sužalojimais vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryti bÅ«tent S. J. tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ E. S., todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad S. J. veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai yra į neturtinės žalos pasekmes (kaip nustatyta, nukentėjusioji po nusikalstamos veikos padarymo jautė tam tikrÄ skausmÄ , po įvykio jai buvo suteikta medicininė pagalba asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, patyrė tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus ir pan.), S. J. kaltę (padarytas tyčinis nusikaltimas), taip pat S. J. turtinę padėtį ir jo galimybes atlyginti žalÄ (yra gana jaunas, darbingas, Å¡iuo metu užsiima individualia veikla) bei į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat apylinkės teismas įvertino ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (byloje įrodytų S. J. padarytų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ prieÅ¡ E. S., tai, kad nusikalstama veika padaryta kilus abipusiam konfliktui) bei atsižvelgė į teismų praktikÄ priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ baudžiamosiose bylose dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo ir tai, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ ir priteisti jai gerokai didesnį neturtinės žalos dydį nei įprastai priteisiama teismų praktikoje.

Tik įvertinęs visÄ nurodytų aplinkybių kompleksÄ pirmosios instancijos teismas nustatė nukentėjusiajai priteistinÄ 600 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad E. S. prašė priteisti 2 500 Eur sumÄ , tačiau jai priteista žymiai mažesnė suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nustatė nukentėjusiajai teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ , nuteistasis ir jo gynėjas jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti S. J. interesai, nenurodė, todėl dar labiau mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, kaip ir neturtinės žalos iÅ¡ viso nepriteisti, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo.

15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nuteistojo S. J. gynėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 63), tačiau nėra jokio pagrindo priimti sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog S. J. pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju advokatui moka pats nuteistasis iÅ¡ savo lėšų ir bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. J. gynėjo advokato Kornelijaus PivoriÅ«no apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė