80c004fd-7675-4ebd-9224-3e76b6e4d52f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-1162-1034/2020      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38414-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)                                                                            VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko, kaltinamajam T.

K., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, nukentėjusiajai O. J., jos atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, vertėjui Giedriui Račkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

T. K. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 01.44 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona O. J. metu, jai gulint lovoje, tyčia viena ranka suėmė už burnos, kita ranka – už deÅ¡inės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po ko paleido ir išėjo iÅ¡ kambario, o grįžęs viena ranka užspaudė burnÄ , kita ranka suspaudė jai kaklÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ bei padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inio žando ir deÅ¡inio žasto srityse, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

Å iais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės ir parodė, kad atėjo į namus, ten buvo truputį iÅ¡gėrusi vyno O. J. Tarp jų kilo kažkoks žodinis konfliktas. O. J. užsiminė apie tai, kad jis per ilgai užsibÅ«na darbe, kad jeigu jis jai duotų 2000 eurų, tai ji nedirbtų, bÅ«tų su vaikais namuose. TÄ vakarÄ turėjo atvažiuoti jo sesuo, sesuo atvyko labai vėlai, apie 22.00-23.00 val.

O. pasakė, kad jis nepaprašė jos leidimo, kad sesuo atvyktų pas juos ir nuėjo miegoti. Kilo konfliktas dėl to, kad jis nepaprašė žmonos leidimo dėl sesers atvykimo. Kai ji buvo nuo jo nusisukusi, jis paėmė žmonÄ už veido, kad pasuktų į save, atkreiptų dėmesį. Jokio fizinio skausmo jai sukelti nenorėjo, tik norėjo atkreipti jos dėmesį į save, kad galėtų pratęsti pokalbį. Nesmaugė jos, tik pasuko su ranka už skruosto, truktelėjo, kitų jos kÅ«no dalių nelietė.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamojo T. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82), T. K. parodė, kad pasuko žmonÄ paėmęs už rankos. Kai jÄ pasuko, Å¡i pasakė, kad tuoj iÅ¡kvies policijÄ . Kai suėmė žmonÄ už rankos, kambaryje daugiau kitų žmonių nebuvo. Nežino, iÅ¡ kur pas žmonÄ atsirado mėlynė, paraudimai. O. vartoja geležį ir dėl geležies vartojimo lieka mėlynės nuo bet kokio prisilietimo, todėl dėl nestipraus timptelėjimo galėjo atsirasti hematoma.

Mano, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji neturėjo pajusti skausmo, nes nespaudė. TurbÅ«t yra priežastys, dėl kurių žmona norėtų jį apkalbėti, gal ji turi kažkokių savanaudiÅ¡kų tikslų. Nukentėjusiosios pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Nukentėjusioji O. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas kilo tada, kai atsigulė miegoti, pasiguldžiusi maÅ¾Ä jÄ Å¡alia, kadangi ji buvo nerami. Vyras atėjo ir paklausė, kodėl dukra guli jo vietoje.

Vyras išėjo, vėliau vėl grįžo ir pradėjo garsiau kalbėti, kelti balsÄ . Jam vėl pakartojo, kad iÅ¡eitų, jog iÅ¡siaiÅ¡kins kitÄ dienÄ . Jis išėjo ir necenzÅ«riniais žodžiais pradėjo keiktis, kalbėjo tikrai garsiai, nes jos mama kitame kambaryje girdėjo, todėl suprato, kad šį kartÄ bus kažkas rimčiau, ne tik pasikalbėjimas. Jis vėl grįžo į kambarį, suėmė jÄ už rankos, norėdamas padaryti skaudžiai, iÅ¡silieti, bijojo, kad rimčiau nesužeistų.

Tada jis vėl buvo išėjęs, grįžo, suėmė jÄ prie kaklo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, vyras buvo paėmęs už žasto, veido ir prie kaklo, norėdamas pasukti į save stipriai spaudė. Visus veiksmus vyras atliko, kai ji gulėjo lovoje. Pati nieko nepadarė, kas galėtų iÅ¡provokuoti jo tokį elgesį. Yra turėjusi ir daugiau konfliktų su vyru, jis smurtaudavo, tačiau į policijÄ dėl to nesikreipė. Iki to konflikto kraujosruvų neturėjo. Bendravo su policijos pareigÅ«ne, Å¡i matė ant jos rankos žymę ir padarė nuotraukas.

Jos mama irgi matė paraudimÄ , nes buvo kartu su ja ir pareigÅ«ne virtuvėje. Ji vartojo geležį, tačiau nėra taip, kad lengvai atsirastų mėlynės. Jau po įvykio jai buvo iÅ¡raÅ¡ytas alprazolamas, kai kreipėsi pas Å¡eimos daktarę, kad kankina nerimas ir blogai miega. Po Å¡io įvykio kreipėsi į specializuotos kompleksinės pagalbos centrÄ . PrieÅ¡ tai nenorėjo vartoti stipresnių vaistų, vartojo raminamas žoleles. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį.

Liudytoja S. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog vyko į iÅ¡kvietimÄ , nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, buvo neseniai pagimdžiusi. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojos S. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 26), S. V. parodė, kad parodymai teisingi, kiek prisimena daugiau tuo adresu neteko vykti. Fotografavo nukentėjusiosios rankÄ telefonu. Prisimena, kad buvo kažkoks paraudimas, bet nepasakys, ar buvo mėlynė.

Nepasakys, kodėl tai nėra paminėta apklausos protokole. Abejonių dėl nukentėjusios blaivumo nekilo, atrodo, kad blaivumas jai nebuvo tikrintas. Jeigu bÅ«tų nustatyti neblaivumo požymiai, tai bÅ«tų moterį patikrinę. Liudytoja H. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žento sesuo atvažiavo vėlai, apie dvyliktÄ , ji jau buvo lovoje su anÅ«ku kitame kambaryje, o žentas su sese sėdėjo ir kalbėjo. Vėliau iÅ¡girdo, kaip žentas vaikščiojo po kambarį ir vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Konfliktas turbÅ«t įvyko dėl sesers, nes ji vėlai atvažiavo, žentas antrÄ valandÄ nakties norėjo jai parodyti dukrÄ , kaip ji vystoma. Kai atvažiavo policija ant dukros rankos žasto buvo keturi raudoni pirÅ¡tai. Matė aiÅ¡kiai keturis pirÅ¡tus likusius ant dukros rankos. KitÄ dienÄ ji sakė, kad jai skauda smakro srityje, taip pat ant smakro buvo nedidelės dėmės. Po įvykio dukra drebėjo, labai bijojo, kai tik pasigirsdavo skambutis į telefonspynę ji labai iÅ¡sigÄ sdavo, vėliau kreipėsi pas psichologÄ .

Nėra priežasčių dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį. Liudytoja M. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvyko į svečius pas savo brolį T. K., atvažiavo apie pusę dvylikos, pakilo į butÄ , duris atidarė T., įėjo į kambarį, o kambaryje ant sofos sėdėjo O., gėrė vynÄ ir žiÅ«rėjo televizorių. Pasisveikino su ja ir atsisėdo ant sofos Å¡alia T. Kol O. žiÅ«rėjo televizorių jie tyliai kalbėjo, O. jų pokalbyje nedalyvavo.

Kai sėdėjo ir kalbėjo T. pasakė, kad greitai prabus Margarita, jÄ reikės maitinti ir jis jÄ parodys. Po kažkurio laiko, kai filmas artėjo prie pabaigos O. pasakė, kad eis miegoti, nuėjo į voniÄ . Tuo metu T. jai padėjo pasikloti sofÄ , sakė, kad eis miegoti ir tuo metu O. išėjo iÅ¡ vonios. Po keleto minučių T. išėjo iÅ¡ kambario, pasakė, kad O. vėl kažkas prasideda ir po to jie apie valandÄ kartu su T. žiÅ«rėjo televizorių, bendravo. Praėjus kuriam laikui T. pasakė, kad eis miegoti.

Ji dar žiÅ«rėjo televizorių, jau gulėdama lovoje. Po poros minučių T. išėjo iÅ¡ kambario ir pasakė, kad O. iÅ¡kvietė policijÄ . Po to iÅ¡ kambario išėjo O., praėjo pro jÄ ir nuėjo į kambarį, kur buvo jos mama su sÅ«numi E. Jos pakalbėjo porÄ minučių ir paskui kartu su mama O. išėjo, nuėjo į jos kambarį. Su T. liko svetainėje, laukė policijos. Atvyko policija, iÅ¡sivežė T. Nežino, kodėl buvo iÅ¡kviesta policija, nes nieko negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T.

K. nepripažino savo kaltės ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., po darbo grįžo namo, bute buvo jo uoÅ¡vienė G. ir jo dukra. Apie 21.15 val. į namus po treniruotės grįžo jo sutuoktinė su savo sÅ«numi. Apie 23.30 val. pas juos į svečius atvažiavo jo sesuo M. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ä® jo seserį jo žmona demonstratyviai nekreipė dėmesio, todėl nuėjo į miegamÄ jį, jis liko su savo sese, kur svetainėje ramiai bendravo, alkoholio nevartojo. Apie 01.00 val. jo sesuo liko svetainėje miegoti, jis nuėjo į jų bendrÄ miegamÄ jį.

Miegamajame, jo su sutuoktine lovoje, jo vietoje miegojo jų dukra, lovoje taip pat gulėjo sutuoktinė, tačiau pastaroji nemiegojo. Paklausė, sutuoktinės, kodėl ji paguldė vaikÄ Ä¯ jo vietÄ , nors vaikui miegamajame yra lovytė. Sutuoktinė atsakė, kad vaikas verkė, pasakė jam, kad iÅ¡eitų. Jis išėjo atgal į svetainę, kur miegojo jo sesuo, atsigulė į kitÄ lovÄ . Gulint jam pasidarė apmaudu, kad jo sutuoktinė ignoruoja jo sesę. Po kelių minučių nuėjo atgal į miegamÄ jį pas savo sutuoktinę, kur pastarosios paklausė, kodėl ji taip elgiasi.

Sutuoktinė pradėjo provokuoti jį rimtesniam konfliktui. Konflikto metu jo žmona gulėjo lovoje, atsisukusi nugara į jį, todėl pastarÄ jÄ paėmė už kažkurios rankos ir pasuko į save. Tuomet sutuoktinė metė ant žemės santuokos žiedÄ . Jis ranka paėmė sutuoktinę už veido ir pasuko į save. Po ko jis išėjo iÅ¡ miegamojo, o jo sutuoktinė iÅ¡kvietė policijÄ . Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areÅ¡tinę. Žmonos nesmaugė, jokio fizinio skausmo nesukėlė ir negalėjo sukelti veido ir liemens pasukimas, paėmimas už rankos, negali bÅ«ti vertinami, kaip fizinio skausmo sukėlimas (1 t., b. l. 82-84).

Ikiteisminio tyrimo metu vėliau apklaustas kaip įtariamasis T. K. nepripažino savo kaltės ir parodė, kad už kaklo žmonos nebuvo suėmęs ir jokio fizinio skausmo jai sukelti negalėjo. Jis žmonÄ buvo suėmęs už deÅ¡inės rankos žasto ir norėjo atsukti į save, kad galėtų su ja ramiai pasikalbėti. Dėl to mėlynės atsirasti negalėjo ant rankos. Ji nenorėjo atsisukti, tada jis suėmė jÄ už veido ir atsuko į savo pusę, mano, kad nuo pasukimo skausmas negalėjo atsirasti, o tuo labiau mėlynė (1 t., b. l. 87).

PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole O. J. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), buto miegamajame, tarp jos ir jos sutuoktinio T. K., įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad atvyko sutuoktinio sesė ir vyras norėjo parodyti jų mergaitę M. K.. Ji tam paprieÅ¡taravo, nes vaikas jau miegojo. Tada jos sutuoktinis labai supyko ir susinervino, ir viena ranka griebė jai už burnos, bandydamas jÄ užčiaupti, kita ranka griebė už deÅ¡inės rankos ir jÄ suspaudė.

Tada vėl grįžo, jai liepė nusiimti žiedÄ ir Å¡aukdamas viena ranka uždengė jai burnÄ , o kita pradėjo jÄ smaugti. Tada jis nutraukė savo veiksmus ir išėjo iÅ¡ kambario, Å¡aukdamas apie skyrybas. Tada ji paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . Smurtas vyksta jau nebe pirmÄ kartÄ , bet ji nekvietė policijos (1 t., b. l. 12-15). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja O. J. parodė, kad T. K. yra jos vyras. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 23.30 val., atvažiavo vyro sesuo į svečius, ji Å¡iek tiek buvo kartu su jais, o po to nuėjo miegoti, nes turi maÅ¾Ä vaikÄ .

TÄ vakarÄ ji alkoholio nevartojo. Vaikas buvo neramus ir ji jÄ pasiguldė Å¡alia lovoje. Tai nepatiko vyrui, kai jis atėjo į kambarį, jis pradėjo jai priekaiÅ¡tauti, kilo žodinis konfliktas. Vyras kvietė jÄ Ä¯ kitÄ kambarį pasikalbėti, alkÅ«ne bedė jai į Å¡launį, ji jį atstÅ«mė. Jis išėjo, grįžo po minutės ir pareiÅ¡kė, kad jai neduos miegoti, o reikia eiti kalbėtis, aiÅ¡kintis santykius. Ji nesutiko, nes matė, kad jis darosi agresyvus. Jis vėl išėjo ir grįžo, ji tuo momentu gulėjo lovoje, Å¡alia buvo vaikas.

Tada vyras pasilenkė ir viena ranka suėmė už burnos ir stipriai suspaudė, o kita ranka suėmė už deÅ¡inės rankos žasto ir stipriai suspaudė, laikė suspaudęs iki minutės. Ji jautė fizinį skausmÄ , iÅ¡ skausmo suÅ¡uko. Ant rankos vakar pastebėjo mėlynę. Taip pat jautė skausmÄ Å¾andikaulio srityje nuo vyro suspaudimo. Ji jam pasakė, kad eis į policijÄ ir paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl jo smurto. Jis išėjo iÅ¡ kambario, o ji girdėjo, kaip jis sakė necenzÅ«rinius žodžius.

Po minutės jis grįžo į kambarį, priėjo prie jos, gulinčios lovoje, ir vėl uždengė burnÄ ranka, o kita ranka pradėjo smaugti. Suspaudęs jos kaklÄ laikė iki minutės, fizinį skausmÄ kaklo srityje jautė. Bandė rėkti, nes jai buvo baisu. Jis jÄ paleido, ji atsikėlė ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ä®vykio metu bute buvo jo sesuo M. K. ir jos mama H. L., tačiau jos nieko nematė, nes viskas vyko kambaryje, kur ji miegojo su vaiku (1 t., b. l. 23-24). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. dirbo su kolega M.

M. pagal patvirtintÄ grafikÄ . IÅ¡ OVS buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietÄ , buto duris atidarė pranešėja, ji buvo susijaudinusi, verkė, paaiÅ¡kino, kad atvažiavo nekviesta vyro sesuo, vyras norėjo parodyti sesei jų bendrÄ kÅ«dikį, bet ji paprieÅ¡taravo, nes vaikas jau miegojo. Tada tarp jų prasidėjo konfliktas, kuris peraugo į smurtÄ . Vyras smurtavo prieÅ¡ jÄ , viena ranka griebė už burnos, kita jai už rankos, ji jautė fizinį skausmÄ .

Vyras išėjo iÅ¡ kambario, Å¡Å«kavo, grasino jai. Po to vėl grįžo į kambarį vėl uždengė burnÄ , o kita ranka pradėjo smaugti. Ji matė ant nukentėjusiosios deÅ¡inės rankos žasto paraudimus bei rankos pirÅ¡tų žymes ant jos žasto, kitų smurto žymių ant jos kÅ«no nematė. Bute taip pat buvo vyro sesuo ir jos motina. Vyras ramiai apsirengė ir buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS, specialios priemonės panaudotos nebuvo (1 t., b. l. 26-27). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.

M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. dirbo su kolege S. V. pagal patvirtintÄ grafikÄ . IÅ¡ OVS buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietÄ , buto duris atidarė pranešėja, ji buvo susijaudinusi, verkė. PaaiÅ¡kino, kad sugyventinis smurtavo prieÅ¡ jÄ . Jis asmeniÅ¡kai smurto žymių ant jos nematė, nes su pranešėja kitame kambaryje bendravo kolegė, o jis bendravo su įtariamuoju. Ä®tariamasis buvo ramus. Kolegė jam pranešė, kad smurtas pasitvirtino, vyrÄ reikia sulaikyti ir pristatyti į komisariatÄ .

Vyras ramiai apsirengė ir buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS, specialios priemonės panaudotos nebuvo (1 t., b. l. 29). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad T. K. yra jos brolis. Ji atvažiavo į svečius pas brolį 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 23.30 val. Buto duris jai atidarė brolis. Jo žmona O. sėdėjo svetainėje ant sofos, gėrė vynÄ . Ji bendravo su broliu, o O. žiÅ«rėjo televizorių. T. pasakė, kad greitai maitins kÅ«dikį ir tada mergaitę jai parodys. O. nuėjo į voniÄ , o po to į miegamÄ jį.

T. nuėjo į miegamÄ jį, kuriame jau buvo O. ir miegojo jų bendras vaikas – dukra Margarita. Jokio triukÅ¡mo iÅ¡ jų kambario ji negirdėjo, bet kartais girdėjo Å¡nabždesį jų kambaryje. Maždaug po 5 minučių brolis grįžo pas jÄ Ä¯ svetainę ir pasakė „vėl O. pradeda“. Ji suprato, kad O. nepatenkinta, kad ji atvažiavo. Jis jos kambaryje buvo apie valandÄ . Po to jis vėl grįžo į savo kambarį. Jokio triukÅ¡mo jų kambaryje nebuvo. Maždaug po poros minučių jis išėjo iÅ¡ kambario ir pasakė, kad O. iÅ¡kvietė policijÄ .

Ji paklausė jo kas atsitiko, pradėjo klausinėti, jis nieko neatsakė. Tuo metu iÅ¡ kambario išėjo O. ir nuėjo į kitÄ kambarį, kuriame miegojo jos sÅ«nus E. ir jos mama. O. neverkė, smurto žymių ant jos kÅ«no ji nematė, ji jai nieko nepasakė, tik praėjo Å¡alia į kitÄ kambarį. Atvažiavo pareigÅ«nai, jie pildė dokumentus, jos paklausė, kas ji tokia. Jų pokalbio metu, O. jai nesakė, kad T. jÄ mušė, tik sakė kad jie susipyko. Kai jos bendravo, ant jos kÅ«no, veido ar kaklo jokių smurto žymių nematė (1 t., b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja H. L. parodė, kad O. J. yra jos dukra, o T. K. jos vyras, jos žentas. 2019 m. rugsėjo 6 d. pas dukrÄ ir jos vyrÄ turėjo atvažiuoti T. sesuo į svečius. Ji atvažiavo apie 23.30 val. Ji tuo metu jau gulėjo lovoje kitame kambaryje, kuriame miegojo jos anÅ«kas E. Svetainėje buvo ramu, tylu. Apie 2 val. nakties ji iÅ¡girdo T. balsÄ , kuris garsiai ir piktai pasakė necenzÅ«rinius žodžius. Po Å¡ių žodžių O. atidarė jos kambario duris ir paprašė, kad ji pabÅ«tų su anÅ«ke M., kuri miegojo jų miegamajame.

Tada ji atsikėlė ir nuėjo į O. miegamÄ jį, anÅ«kė miegojo. O. jai pasakė, kad T. prieÅ¡ jÄ smurtavo, jÄ smaugė, kad ji iÅ¡kvietė policijÄ . O. buvo susijaudinusi, verkė, visa drebėjo. Tuo metu ji ant jos veido jokių smurto žymių nematė. O. jai pasakė, kad jai skauda deÅ¡inę rankÄ . Ant jos deÅ¡inės rankos žasto matė paraudimÄ nuo keturių pirÅ¡tų atspaudų. T. bandė užeiti į miegamÄ jį, garsiai sakė, kad O. norėjo skyrybų, ji gaus skyrybas.

Ji bandė jį raminti, sakė išeiti jam iš kambario. Jis išėjo iš kambario, girdėjo, kaip garsiai kalbėjo su savo sese. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. Ryte, kai kalbėjo su O., ji jai pasakė, kad jai skauda apatinį žandikaulį, tačiau ji asmeniškai jokių smurto žymių nematė. Ant dešinės rankos žasto matė mėlynes. Vaikai miegojo ir smurto nematė. 2019 m. rugsėjo 8 d. ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-36). Kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėtas skambučio garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro.

Nustatyta: „Operatorius: vienas vienas du. Moters balsas: Sveiki. Operatorius: Labas rytas. Moters balsas: Norėčiau iÅ¡kviesti policijÄ . Operatorius: Koks miestas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Gatvė? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini), taip? Moters balsas: Taip. Operatorius: Kelintas aukÅ¡tas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Durų kodas yra laiptinėje? Moters balsas: Ne.  Operatorius: Kas čia atsitiko? Moters balsas: Vyras man... (toliau nesuprantama) rankas. Operatorius:

Vyras mušasi? Moters balsas: Aha. Operatorius: Neblaivus? Moters balsas: Blaivus. Operatorius: Blaivus, vardas pavardė vyro? Moters balsas: T. K.. Operatorius: Pavardę dar pakartokit. Moters balsas: (moteris kartoja paraidžiui). Operatorius: Sakykit, vaikų mažamečių yra namuose? Moters balsas: taip … (nesuprantamai) dienų. Operatorius: O jums greitosios reikia? Moters balsas: Ne, kol kas. Operatorius: Sakykit, jūsų vardas pavardė. Moters balsas: O. J.. Operatorius: Gerai, laukite pareigūnų. Moters balsas:

Gerai, ačiÅ«. Operatorius: Viso gero“. Ä®raÅ¡as baigiasi (1 t., b. l. 47-48). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as. Nustatyta, kad įjungus vaizdo įraÅ¡Ä matomos tik moters kojos. MoteriÅ¡kas balsas klausia „kas atsitiko“. Kitas moteriÅ¡kas balsas pradeda pasakoti, tačiau labai tyliai kalba, nieko nesigirdi, galima suprasti tik atskirus žodžius. Pasakodama moteris verkia. Ä®raÅ¡as baigiasi (1 t., b. l. 49). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3211/2019 (01) O.

J. nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žando ir deÅ¡inio žasto srityse, padarytos minėtas sritis paveikus kietais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Nustatyti ir iÅ¡vados 1-me punkte iÅ¡vardinti sužalojimai yra panaÅ¡aus senumo, todėl galėjo bÅ«ti padaryti ir vieno įvykio metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti ir iÅ¡vadoje iÅ¡vardinti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina.

Nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi juos pasidarant nukentėjusiajai nukritus ar atsitrenkus į kietÄ daiktÄ ar pavirÅ¡ių (1 t., b. l. 41). Specialisto paaiÅ¡kinimų protokole nurodyta, kad specialistas O. P. pateikė paaiÅ¡kinimus į užduodamus klausimus:

1) Ar nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti nugriuvus ar atsitrenkus į kietÄ bukÄ plokÅ¡tumÄ ? Atsakymas: Atsižvelgiat į tai, kad nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žando ir deÅ¡inio žasto srityse yra nedidelės, todėl labiausiai tikėtina padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais (pvz. rankų pirÅ¡tais), todėl griuvimo ir atsitrenkimo į kietÄ bukÄ plokÅ¡tumÄ tikimybė yra mažai tikėtina.

2) Ar nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais? Atsakymas: Tikėtina, kad nustatytos poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos, suspaudžiant minėtas sritis rankų pirštais.

3) Dėl smaugimo iki 30 sek. ar turėjo atsirasti ant kaklo kažkokių žymių? Atsakymas: Priklausomai nuo smaugimo stiprumo ir laiko sužalojimai kakle gali ir nesusiformuoti.

4) Ar galėjo jausti fizinį skausmÄ nuo minėtu sužalojimų? Atsakymas: Patiriant minėtus sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ .

5) Ar minėti sužalojimai galėjo atsirasti minėtomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku? Atsakymas: Nustatyti ir išvadoje išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

6) Kokia jėga buvo padaryti sužalojimai? Atsakymas: Teismo medicininio tyrimo metu sužalojimų padarymo jėga nėra nustatinėjama (1 t., b. l. 43-44). Akistatos protokolu prieÅ¡taravimai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų nepaÅ¡alinti (1 t., b. l. 92-94). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad T. K. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas, kad tarp T. K. ir O. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas, tačiau kaltinamasis viso proceso metu neigė savo kaltę, nepripažino, kad nežymiai sutrikdė žmonai O. J. sveikatÄ , jo teigimu, jis nukentėjusiÄ jÄ tik pasuko į save paėmęs už rankos, nesmaugė jos, tik pasuko su ranka už skruosto.

Kaltinamojo nuomone, nukentėjusioji vartoja geležį ir dėl geležies vartojimo lieka mėlynės nuo bet kokio prisilietimo. Teigė, kad žmona nori jį apkalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. K. paaiÅ¡kino, kad sutuoktinė provokavo jį rimtesniam konfliktui. Konflikto metu jo žmona gulėjo lovoje, atsisukusi nugara į jį, todėl pastarÄ jÄ paėmė už deÅ¡inės rankos žasto ir pasuko į save. Tuomet jis ranka paėmė sutuoktinę už veido ir pasuko į save po ko jis išėjo iÅ¡ miegamojo, o jo sutuoktinė iÅ¡kvietė policijÄ .

Teisiamojo posėdžio metu T. K. laikėsi tokios pačios pozicijos, nepripažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigė, jog kai O. J. buvo nuo jo nusisukusi, paėmė jÄ už veido, kad pasuktų į save, atkreiptų dėmesį. Taip pat parodė, kad pasuko žmonÄ paėmęs už rankos. Nukentėjusioji O. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje laikėsi nuoseklios pozicijos. Nukentėjusiosios parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, analogiÅ¡ki duotiems teisiamajame posėdyje, juos taip pat patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų O. J. parodymų, 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), buto miegamajame, tarp jos ir jos sutuoktinio įvyko žodinis konfliktas. Sutuoktinis supyko viena ranka griebė jai už burnos, bandydamas jÄ užčiaupti, kita ranka griebė už deÅ¡inės rankos ir jÄ suspaudė. Tada išėjo iÅ¡ kambario ir pradėjo Å¡aukti, tada vėl grįžo viena ranka uždengė jai burnÄ , o kita pradėjo jÄ smaugti.

Ikiteisminio tyrimo metu O. J. apklausta nukentėjusiÄ ja parodė, kad tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Tada vyras pasilenkė ir viena ranka suėmė už burnos ir stipriai suspaudė, o kita ranka suėmė už deÅ¡inės rankos žasto ir stipriai suspaudė, laikė suspaudęs. Ji jautė fizinį skausmÄ . Jis išėjo iÅ¡ kambario, po minutės jis grįžo į kambarį, priėjo prie jos, gulinčios lovoje, ir vėl uždengė burnÄ ranka, o kita ranka pradėjo smaugti. Minėtos aplinkybės parodo, kad nukentėjusioji O.

J. laikėsi nuoseklios pozicijos dėl jai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jos parodymai apie šį įvykį nuo pat pradžių buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Nukentėjusiosios O. J. nurodytas aplinkybes, tai, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas įrodo ir teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustos pareigÅ«nės S. V. parodymai, jog nuvykus į įvykio vietÄ buvo fotografuojama nukentėjusiosios ranka, ant nukentėjusiosios deÅ¡inės rankos žasto buvo paraudimas bei rankos pirÅ¡tų žymės. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kadangi ji nėra suinteresuota nurodyti klaidingus duomenis.

Šiuos duomenis patvirtina ir liudytojos H. L. parodymai, nes ji paaiškino, jog atvažiavus policijai ant dukros rankos žasto matė įspaustus keturis raudonus pirštus. H. L. parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. iš esmės nurodė aplinkybes kaip ir T. K., tačiau pažymėtina, kad juos sieja giminystės ryšys ir jos parodymai negali būti laikomi pakankamai objektyvūs. Be to, akcentuotina, kad jos duoti parodymai neatitinka ne tik nukentėjusiosios O.

J. ir jos motinos – liudytojos H. L. – parodymų, bet taip pat ir objektyvios bei nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos policijos pareigÅ«nės S. V. parodymų toje dalyje, jog iÅ¡kart po konflikto ant nukentėjusiosios deÅ¡inės rankos žasto buvo matomi paraudimai bei rankos pirÅ¡tų žymės. Todėl teismas liudytojos M. K. parodymais nesivadovauja. Sprendžiant, ar buvo panaudotas fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atsižvelgtina į specialisto iÅ¡vadÄ , kur konstatuota, kad O. J. nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žando ir deÅ¡inio žasto srityse, iÅ¡vardyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nustatyta, kad savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina. Specialisto iÅ¡vada įrodo, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti specialisto iÅ¡vados objektyvumu. Be to specialisto paaiÅ¡kinimų protokole užfiksuota, kad atsižvelgiant į tai, kad nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žando ir deÅ¡inio žasto srityse yra nedidelės, todėl labiausiai tikėtina padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais (pvz. rankų pirÅ¡tais), todėl griuvimo ir atsitrenkimo į kietÄ bukÄ plokÅ¡tumÄ tikimybė yra mažai tikėtina.

Tikėtina, kad nustatytos poodinės kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos, suspaudžiant minėtas sritis rankų pirÅ¡tais. Patiriant minėtus sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Teismas įvertinęs nukentėjusiosios O. J., liudytojų H. L., S. V. parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , policijos registro iÅ¡raÅ¡Ä , pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolÄ , kitų objektų apžiÅ«ros protokolus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nekyla abejonių, kad T.

K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ O. J.. Teismo vertinimu surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog kaltinamasis T. K. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 01.44 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona O. J. metu, jai gulint lovoje, tyčia viena ranka suėmė už burnos, kita ranka – už deÅ¡inės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po ko paleido ir išėjo iÅ¡ kambario, o grįžęs viena ranka užspaudė burnÄ , kita ranka suspaudė jai kaklÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ bei padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inio žando ir deÅ¡inio žasto srityse, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formÄ ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadijÄ (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (8 punktas).

Teismas, skirdamas T. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad T. K. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nenustatyta, kad dėl T. K. smurtinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai kilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių.

Ä®vertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau neteistas (2 t., b. l. 69), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 70), dirbantis (2 t., b. l. 71), byloje nėra duomenų apie psichiatrinį gydymÄ ar priklausomybės ligų gydymÄ . Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam T. K. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis.

Teismo vertinimu, įpareigojimai be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbÄ , o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesiui, jog jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. BK 722 straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. K. nusikalstamÄ veikÄ â€“ nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ padarė Å¡eimos nariui (žmonai), teismas vertina, kad Å¡iuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 722 straipsniu, T. K. skirti įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo T. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 7 d., 02.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 15.31 val. (1 t., b. l. 100, 101).

T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., b. l. 98-99). Dėl civilinio ieškinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Nukentėjusioji O. J. teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5000 Eur dydžio neturtinę žalÄ . CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Å ioje byloje kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kÅ«no sužalojimus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai.

Neabejotina, kad nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimÄ , baimę. IÅ¡ liudytojų S. V., H. L. parodymų matyti, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, verkė. Civiliniame ieÅ¡kinyje dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad O. J. didelę žalÄ sukėlė baimė ir stresas, kadangi užpuolimo metu T. K. prarado savikontrolę. Po įvykio nukentėjusiajai buvo skaudu ne tik dėl savęs, bet ir dėl to, kad girdint artimiesiems žmonėms buvo iÅ¡vadinta necenzÅ«riniais žodžiais, dėl įvykio sutriko psichinė sveikata, kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , specialistus – psichologus (2 t., b. l. 8-10).

Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , baimę. Siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalÄ , be to, tai, kad dėl T. K. smurtinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 700 eurų. Teismo vertinimu bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018).

Nukentėjusioji O. J. taip pat prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. už advokato paslaugas sumokėtÄ 1150 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisinės konsultacijos, atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu, atstovavimas teisminio nagrinėjimo metu. Teismo nuomone, atsižvelgus į T. K. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina iÅ¡vada, kad O.

J. advokatui už teisinę pagalbÄ sumokėta suma atitinka proporcingumo kriterijus. Patirtos iÅ¡laidos įrodytos byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga (2 t., b. l. 14-19). Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes teismas sprendžia, kad O. J. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iÅ¡ T. K. O. J. naudai priteistina 1150 Eur proceso iÅ¡laidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbÄ , o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti T. K. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. rugsėjo 7 d., 02.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 15.31 val., vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72²  straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nukentėjusiosios O. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ T. K. priteisti nukentėjusiosios O. J. naudai 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ T. K. 1150 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) nukentėjusiajai O. J. advokato paslaugoms apmokėti. T. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ su CD laikmena, saugomÄ prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. IÅ¡aiÅ¡kinti T. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas