80bd3f8a-e4b0-4856-969d-e2d07379d167 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui Mariui Bagdonui, atsakovo UAB „Delintra“ atstovui advokatui Mindaugui Andraikėnui, trečiajam asmeniui G. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Delintra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo byloje G.

B.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2943,76 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kinį grindė tuo, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. Didžiojoje Britanijoje dėl trečiojo asmens G. B., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui „(duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio metu trečiasis asmuo buvo UAB „Delintra“ darbuotojas, o atsakovė buvo automobilio (duomenys neskelbtini) savininkė, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus (toliau – ir Vidaus nuostatai), eismo įvykio metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje įregistruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, bei vadovaudamasis Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos – nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir pateikė reikalavimÄ dėl 2320,01 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (2943,76 Eur) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Ieškovas sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 2943,76 Eur (2320,01 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų). Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas atlyginti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2943,76 Eur. Atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo. Atsakovė UAB „Delintra“ su ieškiniu nesutiko, kadangi, jos manymu, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo darbuotojo (trečiojo asmens) kaltės. Teigė, kad eismo įvykio kaltininkas yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, o ne atsakovo darbuotojas, kuris vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo G. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atvažiavo į parkavimosi aikštelę, kurioje yra pravažiavimui skirti keliai kaip prie prekybos centrų. Nurodo vairavęs keliu, tiek iš dešinės, tiek iš kairės buvo priparkuota transporto priemonių. Nurodė, kad jam važiuojant tiesiai (duomenys neskelbtini) išvažinėjo atbuline eiga iš parkavimo vietos ir atsitrenkė į trečiojo asmens vairuojamo automobilio galinė dalį. Aiškino, kad kai pravažiavo, (duomenys neskelbtini) automobilis stovėjo, todėl jis negalėjo į jį atsitrenkti, kaip ir negalėjo numatyti jo veiksmų.

SmÅ«gį pajuto į galinę dalį tik jau pravažiavęs, ne jis atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) automobilį, o į jį buvo atsitrenkta. AiÅ¡kina, jog vieÅ¡ai žinoma, kad pagal kelių eismo taisykles iÅ¡ parkavimosi vietos iÅ¡važiuojantis turi duoti keliÄ važiuojančiam. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė reikalavimus pilna apimtimi. PaaiÅ¡kino, kad Didžiosios Britanijos draudikų biuras vadovaujasi ekonomiÅ¡kumo principu. Ä®vykį vertina tikimybių pusiausvyros principu, prognozuoja galimÄ bylos baigtį teisme ir vengia į jį eiti dėl didelių iÅ¡laidų.

Atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad nesijaučia kaltas dėl įvykio. Kai pamatė kitÄ vilkikÄ su priekaba buvo likę nuo jo apie 100 metrų, jis stovėjo su įjungtomis avarinėmis Å¡viesomis, tuo metu nemanevravo. AiÅ¡kino, kad jo juosta buvo laisva, todėl jis ir važiavo, beveik spėjo pravažiuoti, kol kitas automobilis pradėjo judėti ir vilkiko galva užkabino jo priekabÄ bei suplėšė tentÄ .

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad 2013-09-13 apie 6.10 val. Didžiojoje Britanijoje, M25 Chobham Services įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės: Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens G. B. ir nuosavybės teise priklausanti atsakovui UAB „Delintra“, bei Didžiojoje Britanijoje registruotai bendrovei Wincanton nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir pateikė reikalavimÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kad Å¡is atlygintų 2943,76 Eur (2320,01 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų) nuostolius. IeÅ¡kovas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui minėtÄ sumÄ sumokėjo. IeÅ¡kovas 2015 m. sausio 21 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2943,76 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, peržiÅ«rėjęs bylÄ kasacine tvarka 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti tam pačiam teismui apeliacine tvarka.

Kasacinės instancijos teismas be kita ko pažymėjo, kad byloje ieÅ¡kovas yra pateikęs duomenų apie bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas pagal eismo įvykio vietos teisę, taip pat pateikęs iÅ¡samius duomenis apie žalos atlyginimÄ (procedÅ«rÄ ir principus) pagal Didžiosios Britanijos teisę, tačiau nėra pateikęs duomenų, kokius bÅ«tent neteisėtus veiksmus atliko atsakovės darbuotojas G. B. ir kokius konkrečius teisės aktus jis pažeidė savo veiksmais, kad bÅ«tų laikomas kaltu dėl įvykusio eismo įvykio.

Atsakovei ginčijant bÅ«tent savo darbuotojo kaltę dėl eismo įvykio, Lietuvos draudikų biurui, siekiančiam įrodyti savo atgręžtinio reikalavimo pagrįstumÄ , inter alia, tenka pareiga pateikti Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatas, pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovės darbuotojas atliko neteisėtus veiksmus. Vilniaus apygardos teismas, vykdydamas kasacinio teismo nurodymus, 2018 m. birželio 7 d. nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ Vilniaus apygardos teismui iki 2017 m. birželio 14 d. pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, o atsakovÄ UAB „Delintra“ ir trečiÄ jį asmenį G.

B. įpareigojo iki 2018 m. birželio 20 d. pateikti paaiÅ¡kinimus ir savo samprotavimus ir argumentus dėl Didžiosios Britanijos teisės taikymo nagrinėjamu atveju. 2018 m. birželio 21 d. nutartimi pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus apylinkės teismui. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui surinkus įrodymus dėl Didžiosios Britanijos teisės normų turinio, byloje liko neatskleista jos esmė dėl veikos kvalifikavimo ir atsakovo vairuotojo kaltės nustatymo, o tai yra ieÅ¡kinio pagrindas, kurio vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teismo.

Apeliacinės instancijos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, taip pat pažymėjo, kad tik bylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ apeliacine tvarka, buvo pateiktas vairuotojo paaiÅ¡kinimas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nėra ginčo, jog UAB „Delintra“ vairuotojas kaltu dėl 2013-09-13 Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio gali bÅ«ti pripažintas tik pagal Didžiosios Britanijos teisę. Tačiau atsakovas visiÅ¡kai nepasisako dėl Didžiosios Britanijos kelių eismo taisyklių 146 straipsnio nuostatų taikymo, kaip faktinio atsikirtimo pagrindo.

Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje kyla ginčas iÅ¡ esmės dėl eismo įvykio faktinių aplinkybių ir vairuotojo kaltės fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėjantis bylÄ , atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tina taikyti Didžiosios Britanijos teisę. Konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendime, nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ , teisingai nurodyta, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo darbuotojo G.

B. neteisėtų veiksmų ir jo kaltės dėl eismo įvykio. Tačiau pažymėjo, kad teismas nekvalifikavo ir nepasisakė dėl teisės pažeidimo sudėties pagal atsakovo nurodytus ieÅ¡kinio atsikirtimus. Byloje liko neiÅ¡tirta, ar transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo ir galėjo pastebėti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo manevrÄ dar iki susidÅ«rimo. Vilniaus apygardos teismui pateiktame vairuotojo paaiÅ¡kinime matyti, kad vairuotojas apie eismo įvykio aplinkybes (pirmumo teisę kelyje) sprendžia pagal savo turimÄ supratimÄ .

Byloje nėra tirta, ar vairuotojas instruktuotas apie Didžiosios Britanijos kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje bÅ«tina iÅ¡ naujo tirti ir spręsti dėl atsakovo darbuotojo G. B. neteisėtų veiksmų ir jo kaltės dėl eismo įvykio, nustatinėjant faktines aplinkybes, kvalifikuojant veikÄ pagal užfiksuotus raÅ¡ytiniuose dokumentuose veiksmus. IeÅ¡kovui Å¡ioje byloje kilo pareiga įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.245-6.249 str.).

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme dėl žalos fakto ir dydžio ginčo byloje nekilo. Atsakovas teigia, kad jo darbuotojas nebuvo kaltas dėl eismo įvykio, todėl nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Dėl atsakovo darbuotojo neteisėtų veiksmų, jo kaltės dėl eismo įvykio ir priežastinio ryÅ¡io su atsiradusiomis pasekmėmis Kasacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje nutartyje konstatavo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Didžiosios Britanijos teisę.

Aptariamu atveju kaltės klausimas nebuvo nustatomas jokios oficialios vietos institucijos, tokių duomenų byloje nėra. Ieškovas pateikė Didžiosios Britanijos draudiko biuro paaiškinimus, kuo vadovaujantis daromos išvados priimant sprendimus dėl žalos atlyginimo (t. I, b.l. 87-88, 120-125, 136-145). Todėl aplinkybės, ar atsakovo darbuotojas atliko neteisėtus veiksmus ir yra kaltas dėl eismo įvykio turi būti nustatomos šioje byloje. Eismo įvykio dalyvių padaryti pažeidimai nustatomi vadovaujantis Didžiosios Britanijos kelių kodeksu (http://www.gov.uk/browse/driving/highway-code) (ištraukos – t.

II, b.l. 147-177). IeÅ¡kovo teigimu atsakovo vairuotojas pažeidė Å¡io teisės akto 146 straipsnį (t. I, b.l. 39-40), kuriame nurodyta, jog važiuoti privalu atsižvelgiant į kelio tipÄ ir sÄ lygas; pasirengti netikėtoms ar sudėtingoms situacijoms, pavyzdžiui, gali bÅ«ti blokuojamas už staigaus posÅ«kio esantis kelias. BÅ«kite pasirengę sulėtinti. Taip pat jis pažeidė 147 straipsnį, nustatantį pareigÄ vairuotojui bÅ«ti atidžiam. Trečiasis asmuo teigė, kad važiavo savo kelio puse.

Ä® bylÄ pateiktoje schemoje nurodyta, kad atstumas tarp vilkikų stovėjimo vietų vienoje ir kitoje pusėje buvo apie 50 pėdų (15,24 metrai), atsakovo vairuotojas patvirtino, kad tikėtinai toks atstumas ir buvo. Ar kelyje buvo pažymėta jo puses skirianti juosta, patikimų duomenų byloje nėra. Atsakovo vairuotojas paaiÅ¡kino ir tai, kad vilkiko su priekaba ilgis yra apie 18 metrų, dėl to ginčo byloje nekilo. Taigi, tuo metu, kai G. B. pamatė priekyje esančiÄ transporto priemonę, ji arba buvo įvažiavusi ir į jo kelio pusę, sudarydama jam kliÅ«tį kelyje, arba didžioji jos priekabos dalis jau buvo įstumta į pažymėtÄ stovėjimo vietÄ , nes situacija, kad (duomenys neskelbtini) buvo savo kelio pusėje, o (duomenys neskelbtini) automobiliui jo kelio pusė buvo laisva yra objektyviai negalima.

Pats G. B. paaiÅ¡kino, kad vilkiko galva buvo pasisukusi, vairuotojas buvo deÅ¡inėje kabinos pusėje ir tokioje padėtyje tikrai neturėjo galimybės pamatyti atvykstančios G. B. vairuotos transporto priemonės nei veidrodėliuose, nei per langÄ . (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir įvykį matęs liudininkas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įjungti atbulinės eigos žibintai (t. 1, b.l. 11-14). G. B. aiÅ¡kino, kad jis matė, kad (duomenys neskelbtini) stovi su įjungtais avariniais žibintais, todėl jis, nežinodamas, ko jis stovi ir matydamas kad ji kelio pusė laisva važiavo.

Atsakydamas į teismo klausimus patvirtino, kad net nestabtelėjo įsitikinti, ar (duomenys neskelbtini) tikrai nejudės. G. B. paaiÅ¡kino, kad jam iÅ¡važiavus iÅ¡ už posÅ«kio iki kitos transporto priemonės nuo tada, kai jÄ pamatė jam buvo likę apie 100 metrų, jis parkingo teritorija važiavo apie 20 km/h greičiu. IÅ¡ to spręstina, kad nuo tada, kai jis pamatė kitÄ transporto priemonę iki susidÅ«rimo su ja praėjo apie 5 sek. Teismo vertinimu, tai per trumpas laikas, kad jis bÅ«tų galėjęs objektyviai įvertinti (duomenys neskelbtini) padėtį ir jos bÅ«simus veiksmus Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo asmens raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (t.

II, b.l. 131) ir 2018-10-04 teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai apie eismo įvykio aplinkybes nevisiÅ¡kai sutampa. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡važinėjo iÅ¡ parkavimosi vietos, teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad jis važiavo atbuline eiga į parkavimosi vietÄ , detaliai paaiÅ¡kino, kodėl (duomenys neskelbtini) manevruodamas atsitrenkė į jo vairuojamo vilkiko priekabÄ , kokia bÅ«na vilkiko galvos trajektorija vilkikui su priekaba judant atbuline eiga posÅ«kyje.

Kaip minėta, teismo posėdžio metu G. B. detaliai paaiÅ¡kino, kokia yra vilkiko judėjimo trajektorija jam atbuline eiga įsukant į stovėjimo vietÄ . Taigi, matydamas, kad dalis transporto priemonės yra pažymėtoje stovėjimo vietoje, žinodamas, kad vilkiko vairuotojas iÅ¡ kabinos neturi galimybės jo matyti, privalėjo įvertinti Å¡iÄ rizikÄ , be to, jis turėjo ir galėjo numatyti, kad judėdamas atbulas ta kryptimi (duomenys neskelbtini) pateks į (duomenys neskelbtini) numatomÄ judėjimo trajektorijÄ , o nesiėmęs nieko, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, kaip pats paaiÅ¡kino, net nepristabdęs, siekdamas įsitikinti, ar (duomenys neskelbtini) tikrai nemanevruoja, G.

B. nepasirengė galimai sudėtingai situacijai, pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Didžiosios Britanijos kelių kodekso 146, 147 str.). Sprendžiant, keik atsakovo vairuotojo neteisėti kalti veiksmai susijęs su atsiradusia žala, svarbu įvertinti situacijÄ ir kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmų kontekste. Jau minėto Didžiosios Britanijos kelių kodekso 202 straipsnis įpareigoja vairuotojÄ , judantį atbuline eiga, atidžiai apsidairyti prieÅ¡ pradedant manevrÄ , naudoti veidrodėlius, patikrinti už jo esančius „nematomus taÅ¡kus“; atkreipti dėmesį, kad priekinė automobilio dalis padarys lankÄ posÅ«kyje; surasti pagalbÄ , kuri padės atlikti manevrÄ , jei gerai matyti pačiam neįmanoma.

Suprantama, kad vilkikas su priekaba, siekdamas atsistoti į pažymėtÄ stovėjimo vietÄ , juda keletÄ kartų pirmyn ir atgal, nes dėl didelių transporto priemonės gabaritų to padaryti iÅ¡ karto dažniausiai neįmanoma. IÅ¡ eismo įvykio baigties - (duomenys neskelbtini) judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į jį jau beveik pravažiavusio (duomenys neskelbtini) priekabÄ , akivaizdu, kad pradėdamas lemtingÄ judesį (duomenys neskelbtini) vairuotojas neįsitikino, kad nėra kliÅ«ties, o priekinė jo vilkiko dalis sukdama nieko nekliudys, nors paskutiniu momentu tokia galimybė buvo, kadangi (duomenys neskelbtini) jau buvo priartėjęs ir judėjo pro Å¡alį.

Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendžia, kad dėl eismo įvykio yra abiejų vairuotojų kaltė (50/50), o tai sudaro pagrindÄ per pusę mažinti reikalaujamus priteisti nuostolius (CK 6.248 str. 4 d.). Dėl bylos baigties Vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

O pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, iÅ¡mokėjęs kitos Europos SÄ jungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamÄ sumÄ , turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymÄ asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

Už draudimo sutarties sudarymÄ atsakingas yra transporto priemonės savininkas. Nagrinėjamu atveju žala eismo įvykio metu buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, kuri įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ä®vykus eismo įvykiui Å¡ios transporto priemonės savininkė buvo atsakovė UAB „Delintra“. Teismui nustačius, jog atsakovo darbuotojas yra abipusiai kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu padaryta žalos, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 1471,88 Eur (2943,76 Eur/2) nuostolių.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti procesines 6 procentų dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad terminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkina.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas byloje sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį, 88 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , 88 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundÄ , patyrė 103,35 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidų (t. I, b.l. 53-54, 235, t. II, b.l. 42-43, 53), iÅ¡ viso patyrė 367,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundÄ parengimÄ advokatui sumokėjo 1 000 Eur (t. II, b.l. 71-73). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (patenkinta 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 183,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo - 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Byloje teismas patyrė 8,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Å is sumos turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iÅ¡ atsakovo UAB „Delintra“, juridinio asmens kodas 125254993, 1471,88 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 88 ct) nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (1471,88 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 183,67 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus ir 67 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti atsakovui UAB „Delintra“, juridinio asmens kodas 125254993, iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, į valstybės biudžetÄ 4,39 Eur (keturis eurus ir 39 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Delintra“, juridinio asmens kodas 125254993, į valstybės biudžetÄ 4,39 Eur (keturis eurus ir 39 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Čėsnienė