80bbd7e9-c4d7-4a00-b6f1-e73a32f451e1 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-432-574/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01780-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.15; (S) 21.11.10 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo A. J. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. J. nubausta už tai, kad bÅ«dama VÅ¡Ä® Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Mažos vertės pirkimų komisijos (toliau – Komisija) nare, 2018 m. vasario 1 d. vykusio Komisijos posėdžio dėl „Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto 2018 m. vasario 2 d. (toliau – Pirkimas), metu balsuodama už sprendimÄ pritarti Pirkimo sÄ lygoms, kuriose nenurodyta, kokių konkrečių prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos (t.y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ bei VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ pareigÄ siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai, t. y. racionalumo principÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu A. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ .

3. Nurodo, kad skundžiamame nutarime buvo netinkamai pritaikyta materialinė teisė, kadangi, nutarimo dalis, kurioje nurodoma, jog komisija, įskaitant A. J., turėjo nurodyti prekių modelį, gamintojÄ prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir sÄ Å¾iningos konkurencijos principams, kurie įpareigoja pirkimo dokumentus parengti taip, jog galėtų dalyvauti visi pajėgÅ«s paslaugas pasiÅ«lyti rinkos dalyviai, nebÅ«tų sudaromos iÅ¡imtinės galimybės tik konkretaus gamintojo atstovams, VPÄ® 37 straipsnio 5 d dalies nuostatoms, jog draudžiama nurodyti prekių modelį, gamintojÄ ar kitas savybes, kurios taikomos mutatis mutandis ir mažos vertės pirkimams.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktikÄ dėl esminio principų pažeidimo, kuri buvo pakeista, t. y. naujausioje praktikoje nurodyta, jog tik toks viešųjų pirkimų procedÅ«rų galimai netinkamas vykdymas, kuris turėjo esminės reikÅ¡mės, faktiÅ¡kai apribojo tiekėjų teises, lemia pažeidimo konstatavimÄ , t. y. formalus pažeidimas, kuris neturėjo pasekmių, negalėjo bÅ«ti ir ANK 184 str. neteisėtų veiksmų konstatavimo pagrindas. Taip pat skundžiamame nutarime yra nurodomos teisės aktų, kurie yra negaliojantys tiek tariamo administracinio nusižengimo padarymo, tiek bylos nagrinėjimo metu, normos, todėl tokie teiginiai negali bÅ«ti laikytini pagrįstais ir teisėtais.

Pirmosios instancijos teismas sutapatino VPÄ® 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ racionalų lėšų panaudojimÄ su VPÄ® 45 straipsnio 1, 5 dalyje įtvirtintu per didelės kainos nustatymu, tokiu bÅ«du nepagrįstai iÅ¡plėtė kaltinimo ribas, inkriminavo neteisėtus veiksmus, kurie nebuvo nurodyti VPT protokole. IÅ¡eidamas už kaltinimo ribų, nepagrįstai nurodė, jog pirkimo dokumentuose turėjo bÅ«ti kriterijai, kuriais vadovaujantis, perkančioji organizacija turi įvertinti paslaugų vertę ir kainos pagrįstumÄ , nors tokių reikalavimų nereguliuoja VPÄ® ir tokio pažeidimo nebuvo nurodyto VPT protokole.

4. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio, 567 straipsnio 3 dalies, 569 straipsnio, 636 straipsnio 4 dalies pažeidimus, kadangi skundžiamame nutarime buvo visiÅ¡kai nevertinti A. J. pateikti įrodymai: nepasisakyta dėl VPÄ® 37 straipsnio 5 dalies taikymo mutatis mutandis mažos vertės pirkimuose bei sÄ Å¾iningos konkurencijos, lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo užtikrinimo, neapribojant tiekėjų dalyvavimo konkretaus gamintojo atstovais; dėl informacijos prieinamumo apie vežimėlių gamintojÄ ir modelį vieÅ¡ai;

įrodymai bei liudytojo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, jog objektyviai neįmanoma iÅ¡skaidyti pirkimo objekto į dalis, todėl nutarimas yra nemotyvuotas. Administracinio nusižengimo bylose didesnė įrodinėjimo naÅ¡ta turi tekti bÅ«tent VPT, kuri turi įrodyti, jog buvo pažeidimas, kad jis apribojo konkurencijÄ , perkančioji organizacija faktiÅ¡kai, neracionaliai panaudojo lėšas, tuo tarpu Å¡ios aplinkybės net nebuvo įrodinėjamos, jos buvo tik konstatuotos suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole.

Pirmosios instancijos teismas nutarime netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , kadangi, bÅ«tent VPT turi įrodyti, jog lėšos buvo neracionaliai panaudotos, kas nebuvo apskritai įrodinėjama, nebuvo įrodyta, kad faktiÅ¡kai buvo apribota rinkos dalyvių konkurencija (prieÅ¡ingai, buvo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir į bylÄ atsakomybėn traukiamo asmens pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįsta, jog konkurencija buvo nesuvaržyta, visi galimi dalyviai žinojo apie pirkimo objektÄ ). Taip pat pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi pasisakė dėl aspektų, kurie nebuvo nurodyti kaip pažeidimai VPT protokole, t. y. dėl 1 pirkimo vertinimo, dėl per didelės kainos, dėl VPÄ® nereguliuojamų kriterijų, kuriais vadovaujantis, perkančioji organizacija turi įvertinti paslaugų vertę ir kainos pagrįstumÄ .

5. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta jokių motyvų, argumentų ar pagrindų, kuriais remiantis buvo padaryta iÅ¡vada, jog pirkime, dėl kurio konstatuotas administracinis nusižengimas, netaikomas teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principas bei atitinkamai imperatyvi VPÄ® norma - įpareigojimas nenurodyti gamintojo, prekės pavadinimo ar kitų charakteristikų. PrieÅ¡ingai nei teigiama VPT protokole, jeigu techninėje specifikacijoje bÅ«tų nurodytas gamintojas, modelis, tai kaip tik apribotu konkurencijÄ ir pažeistu VPI 17 straipsnio 3 dalį: t. y. tik konkretaus gamintojo atstovas galėtų dalyvauti pirkime ir bÅ«tų eliminuojami kiti tiekėjai, kurie turi teisę teikti prekių priežiÅ«ros paslaugas ar teikti prekių sudedamÄ sias dalis arba tiesiog bÅ«tų jas įsigiję iÅ¡ gamintojų ir galėtų perparduoti (kaip priežiÅ«ros paslaugų dalį).

Nutarime netinkamai aiÅ¡kino ir taikė protingo, normaliai rÅ«pestingo konkurso dalyvio sampratÄ , kadangi Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinami ne visi bet kurioje rinkoje veikiantys subjektai, o bÅ«tent robotizuotų vežimėlių priežiÅ«ros ir tvarkymo rinkoje veikiantys subjektai. BÅ«tent pagal Å¡ioje konkrečioje rinkoje veikiančių subjektų vidutinį, „normalų“ rÅ«pestingumo lygį turi bÅ«ti vertinamas tiekėjų supratimas apie pirkimo objektÄ . Kaip nurodoma toliau, visi rinkoje veikiantys dalyviai žinojo apie pirkimÄ ir suprato pirkimo objekto apimtį ir techninius reikalavimus.

Taip pat pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl A. J. pateiktų dokumentų, kurie pagrindžia, jog ne tik laimėtojui bet ir kitiems rinkos dalyviams buvo žinomas pirkimo objektas, jo reikalavimai. Vėliau suformuotoje teismų praktikoje nurodoma, jog ne bet kuris pažeidimas yra esminis ir lemia Perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumÄ , o tik toks, kuris sukėlė faktinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015; 2017 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017).

6. VPT protokole galimai neskiriami įpareigojimai dėl tikslo iÅ¡saugoti sutartį ir teikiamas paslaugas, tačiau tokiu atveju VPT pozicija, kuriÄ patvirtino pirmosios instancijos teismas, kad nepagrįstai iÅ¡ viso buvo vykdomas pirkimas, yra nepagrįsta, nes jeigu nebÅ«tų reikalingos nurodytos robotizuotų vežimėlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos, tai VPT neturėtų pagrindo neskirti įpareigojimų sutrumpinti/ nutraukti sutartį. Nurodyti VPT veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip patvirtinimas, jog sutartis yra bÅ«tina, reikalinga ir užtikrinanti perkančiosios organizacijos poreikius, todėl priimti sprendimai, įskaitant tuos, už kuriuos balsavo A. J., negali bÅ«ti laikomi neteisėtais.

7. VPT protokolo apimtis buvo tik dėl to, jog A. J. tariamai nepagrįstai pritarė tam, jog tiekėjas pasiÅ«lytų vienÄ sumÄ visiems metams, o ne atskiras skirtingas sumas kiekvienai robotizuotų vežimėlių daliai, kiekvienai paslaugai (kurių, kaip nurodo A. J., objektyviai nebuvo galimybės iÅ¡vardinti). Taigi, skundžiamame nutarime pirmosios instancijos iÅ¡ esmės priėmė sprendimÄ dėl kitų tariamų A. J. veiksmų, kurie nebuvo nurodyti VPT protokole ir nebuvo jai inkriminuojami. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas išėjo už kaltinimo ribų bei pasisakė dėl aspektų, kurie nebuvo įtraukti administracinėn atsakomybėn, pažeisdamas ANK 635 straipsnį.

VisiÅ¡kai nebuvo atsižvelgta į liudytojo D. G. pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl to, jog robotizuoti vežimėliai yra brangi įranga, tačiau Å¡ios įrangos priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos, įskaitant bet neapsiribojant operatyviu reagavimu į visus gedimus ar trukdžius, reiÅ¡kia ne tik robotizuotų vežimėlių veikimo užtikrinimÄ , tačiau taip pat (duomenys neskelbtini) tiesioginio eterio nepertraukiamo darbo užtikrinimÄ . (duomenys neskelbtini) dėl robotizuotų vežimėlių netinkamo funkcionavimo patiria žalÄ , kurios nėra galimybės tiksliai nustatyti, tačiau tai susiję bÅ«tent su tuo, jog neveikiant Å¡iems robotizuotiems vežimėliams LRT praranda eterio laikÄ .

Dėl Å¡ios priežasties, perkančiosios organizacijos ir atitinkamai A. J. parinktas kainodaros metodas užtikrina ne tik tiesioginį racionalų lėšų panaudojimÄ (neįsigyja atskirai brangių sudėtinių dalių), bet taip pat racionaliausiu bÅ«du užtikrina tiesioginio eterio nepertraukiamumÄ .

8. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyręs visų įrodymų ir nurodydamas iÅ¡imtinai tik VPT argumentus bei įrodymus taip pat pažeidė ANK 566 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais, taip pat ANK 567 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jog tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkėlė A. J., pažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Viešųjų pirkimų tarnyba praÅ¡o atmesti A. J. apeliacinį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimÄ nepakeistÄ .

10. Nurodo, kad VPÄ® 2 straipsnio 39 dalyje įtvirtinta nuostata, kad VieÅ¡ojo pirkimo dokumentai — perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose apraÅ¡omi ar nustatomi pirkimo ar jo procedÅ«ros elementai: skelbimas apie pirkimÄ , iÅ¡ankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, apraÅ¡omasis dokumentas, vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, vieÅ¡ojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiÅ¡kinimai (patikslinimai), taip pat VPÄ® 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioj i organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi Å¡io įstatymo nuostatomis.

Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia“. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis VPÄ® nuostatomis, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad už vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų prieinamumÄ , pagrįstumÄ ir atitiktį VPÄ® reikalavimams, tiekėjų pasiÅ«lymų atitikties norimam rezultatui vertinimÄ , už vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sprendimus, yra atsakinga perkančioji organizacija.

BÅ«tent perkančiajai organizacijai VPÄ® įtvirtinta pareiga parengti tiek VPÄ®, tiek ir kitų teisės aktų nuostatoms neprieÅ¡taraujančias vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, nustatyti vieÅ¡ojo pirkimo objektui keliamus reikalavimus, kurie bÅ«tų pagrįsti, proporcingi ir neribotų konkurencijos. Viešųjų pirkimų procese pati perkančioji organizacija geriausiai žinodama pirkimo objektÄ , turi diskrecijos teisę nustatyti konkrečias pirkimo sÄ lygas, tačiau nustatydama pirkimo sÄ lygas, yra saistoma viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyvių VPÄ® nuostatų ir jos sprendimai visais atvejais t. y. ir vykdant mažos vertės pirkimus, negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo.

Taigi ir Å¡iuo atveju rengiant pirkimo dokumentus, pirkimo dokumentų turinys privalėjo nepažeisti viešųjų pirkimų principų ir kitų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad skaidrumo principas suponuoja aiÅ¡kių ir tikslių pirkimo sÄ lygų nustatymÄ tam, jog tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiÅ«lymus. Å iuo atveju, pagal tokius pirkimo dokumentus be jokių papildomų paaiÅ¡kinimų galimybę dalyvauti pirkime turėjo tik toks tiekėjas, kuris pagal kitÄ sutartį vykdė garantinį tos įrangos aptarnavimÄ ar dalyvavo pirkime perkant tÄ Ä¯rangÄ .

Tuo tarpu, vertinant kitų potencialių tiekėjų perspektyvas, visi kiti potencialÅ«s tiekėjai vien tik pagal pirkimo dokumentuose nurodytÄ informacijÄ , be papildomų paaiÅ¡kinimų ar informacijos gavimo kitais bÅ«dais, neturėjo jokios galimybės pateikti pasiÅ«lymÄ dalyvauti pirkime. Pagal tokias pirkimo sÄ lygas potencialiems tiekėjams nebuvo sudaryta galimybė teikiant pasiÅ«lymus veiksmingai konkuruoti tarpusavyje. Tokia situacija lėmė nelygiavertę tiekėjų padėtį konkurse ir Å¡io pirkimo procedÅ«rų neskaidrumÄ .

11. BÅ«tina akcentuoti, kad pirkimu buvo perkamos robotizuotų kamerų vežimėlių tvarkymo ir priežiÅ«ros paslaugos, todėl techninėje specifikacijoje Å¡ių prekių gamintojo pavadinimo nurodymas reikÅ¡tų tik fakto konstatavimÄ , nes bÅ«tent tokias prekes perkančioji organizacija jau yra įsigijusi ir bÅ«tent konkretaus gamintojo turimų prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas perkančioji organizacija perka ginčo pirkimu, todėl Å¡iuo atveju gamintojo nurodymas pats savaime nesuponuoja reikalavimo pirkime dalyvauti bÅ«tent nurodyto gamintojo prekes galinčiam pasiÅ«lyti tiekėjui. Kitaip tariant tokia informacija atskleistų potencialiems tiekėjams bÅ«tinÄ Å¾inoti informacijÄ apie pirkimo objektÄ , kuriÄ Å¾inodami jie galėtų įsivertinti savo galimybes dalyvauti pirkime.

12. Pateiktame apeliaciniame skunde minėtam rinkos dalyviui pirkimo objektas buvo aiÅ¡kus, kadangi tas rinkos dalyvis dalyvavo ankstesniame pirkime, kurio metu ir buvo perkamos prekės, t. y. robotizuoti kamerų vežimėliai, kurių tvarkymo ir priežiÅ«ros paslaugos perkamos ginčo pirkimu. Aplinkybė, kad informacija apie pirkimo objektÄ buvo galima rasti vieÅ¡ojoje erdvėje, jokiu bÅ«du nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos pirkimo dokumentus parengti tikslius ir juose nurodyti pirkimo objekto informacijÄ , o ne perkelti pareigÄ tiekėjams, norintiems dalyvauti pirkime patiems iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ perkančioji organizacija iÅ¡ tiesų perka.

13. Nepaisant to, jog kainodaros taisyklės mažos vertės pirkime netaikomos imperatyviai, tačiau perkančioji organizacija nustatydama kainodarÄ perkamoms paslaugoms turi iÅ¡laikyti finansinio racionalumo pareigÄ ir perkant paslaugas turi bÅ«ti mokama tik už tas paslaugas, kurios faktiÅ¡kai ir buvo jai suteiktos, o kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatų laikymasis yra viena iÅ¡ garantijų, užtikrinančių, kad pirkime bus siekiama lėšas naudoti racionaliai. Ginčo pirkimo atveju tokia kainodara, kokia yra nustatyta pirkimo dokumentuose reiÅ¡kia, kad sulygta suma bus mokama tiekėjui visais atvejais, netgi jeigu realiai paslaugos suteiktos nebus, arba suteiktų paslaugų vertė bus žymiai mažesnė, negu už jÄ sumokės perkančioji organizacija.

Tokia pirkimo dokumentuose nustatyta kainodara neužtikrina racionalaus lėšų naudojimo. Racionalus lėšų naudojimas nebus užtikrinamas, jeigu už paslaugas bus mokama fiksuota kaina nepriklausomai nuo to, ar realiai bus suteikiamos tos paslaugos už kurias yra mokama ar nebus.

14. Tarnybos vertinimu, padarytas akivaizdus viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimas ir nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, bÅ«damas komisijos nariu ir turėdamas pareigÄ užtikrinti, kad pirkimo, kurio objektas robotizuotų kamerų vežimėlių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos, dokumentai atitiktų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, komisijos posėdyje balsuodamas pritarė pirkimo sÄ lygoms, pažeidžiančioms imperatyvias viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas 15. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių kvalifikavimu, įrodymų vertinimu bei teigia, kad buvo pažeistas įrodinėjimo procesas, in dubio pro reo principas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. J. kaltė, padarius jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , yra įrodyta. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ , nustatydamas veikų padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, bei nurodė motyvus, kodėl vienus duomenis laiko patikimais ir jais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus. Teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia iÅ¡tirtų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jas pagrįstomis.

17. Tam, kad asmeniui bÅ«tų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti nustatyta:

1) VPĮ nuostatų pažeidimas;

2) kad VPI nuostatų pažeidimÄ padarė ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas. Atsakomybei pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį kilti užtenka nustatyti tik tai, kad buvo padarytas VPÄ® pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta norma turi blanketinės normos požymių t. y. siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už šį nusižengimÄ privalu nustatyti konkretų VPÄ® ar jį įgyvendinančių teisės akto pažeidimÄ .

18. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutarimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. J. veiksmus pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, A. J. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, bÅ«dama Lietuvos nacionalinio transliuotojo Mažųjų viešųjų pirkimų komisijos nare, pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ bei VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ pareigÄ siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai, t. y. racionalumo principÄ .

19. Nors pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, kad A. J. nepažeidė VPÄ® įtvirtintų skaidrumo bei racionalumo principų, tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ pozicijÄ laiko nepagrįsta. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog vadovaujantis VPÄ® 37 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad apibÅ«dinant pirkimo objektÄ , techninėje specifikacijoje negali bÅ«ti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo Å¡altinis, konkretus procesas, bÅ«dingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams bÅ«tų sudarytos palankesnės sÄ lygos arba jie bÅ«tų atmesti, dėl ko nagrinėjamu pirkimo atveju, techninėje specifikacijoje nebuvo iÅ¡samiai nurodyti kokių objektų priežiÅ«ros paslaugos yra perkamos.

Tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog siekiant tinkamai įgyvendinti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir sukurti vienodas sÄ lygas visiems rinkoje esantiems subjektams dalyvauti nagrinėjamame pirkime, perkančioji organizacija privalėjo tiksliai nurodyti kokio objekto aptarnavimo paslaugos yra perkamos. Å iuo atveju neiÅ¡samiai ir neaiÅ¡kiai pirkime apraÅ¡ius perkamo objekto techninę specifikacijÄ , neturint jokios papildomos informacijos, dalyvauti aptariamame vieÅ¡ajame pirkime rinkoje veikiantiems subjektams galimybės nebuvo, dėl ko tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad buvo pažeistas VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas.

Atkreiptinas dėmesys, jog nustatant pirkime sÄ lygÄ , kad tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi bÅ«ti oficialus techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti ir prižiÅ«rėti įrangÄ ir nenurodant kokiÄ bÅ«tent įrangÄ reikės prižiÅ«rėti, niekaip nesuderinama su VPÄ® keliamu skaidrumo reikalavimu, kadangi akivaizdu, jog Å¡ios sÄ lygos galėjo bÅ«ti žinomos tik vienai įmonei – kuri pardavė aptariamus robotizuotus kamerų vežimėlius, kas galėtų suponuoti ne tik skaidrumo, bet ir lygiateisiÅ¡kumo bei sÄ Å¾iningos konkurencijos principų pažeidimÄ .

Taip pat aplinkybė, jog pirkimas buvo paskelbtas viešai, nereiškia, jog techninė specifikacija buvo tinkamai aprašyta ir atitiko visus skaidrumo reikalavimus.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo iÅ¡ kaltinimo ribų, kadangi skundžiamoje nutartyje vertino perkamų paslaugų kainos dydį, kas nebuvo inkriminuota institucijos suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole, tačiau Å¡i apeliantės pozicija yra neteisinga bei nepagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas nevertino perkamų paslaugų kainos pagrįstumo, o tik konstatavo, jog pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyti jokie kriterijai, leidžiantys įvertinti tiekėjo siÅ«lomų paslaugų dalies vertę, dėl ko neįvykdė pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus, kurie nebuvo iÅ¡tirti ir įvertinti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme t. y. informacijÄ apie pirkimo Nr. 1 ir pirkimo Nr. 2 kainų santykį, tačiau kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, Å¡i informacija, kaip teisingai pabrėžia pirmosios instancijos teismas, buvo nurodyta institucijos 2018 m. birželio 27 d. pirkimų vertinimo iÅ¡vadose, kas buvo administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo pagrindas ir kartu su kitais įrodymais buvo iÅ¡tirta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Ä®vertinus visa tai, apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad pirkimo dokumentuose nebuvo tinkamai nustatyta kainodara, dėl ko A. J. pagrįstai pažeidė pareigÄ siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai (racionalumo principas).

21. Apeliantas skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia ir neteisinga teismų praktika, nurodant aktualiÄ teismų praktika, kurioje teigiama, jog ne bet kuris pažeidimas yra esminis ir lemia Perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumÄ , o tik toks, kuris sukėlė faktinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015; 2017 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia interpretacija sutikti negali, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos dėl viešųjų pirkimų principų imperatyvaus ir absoliutaus pobÅ«džio: viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui bÅ«tent dėl to, kad Å¡ie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su vieÅ¡ojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobÅ«džio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiÅ¡kiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos Å¡alutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiÅ¡kia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ , t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigÄ pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017,Nr. e3K-3-l60-469/2018).

Kaip matyti, institucijos atsiliepime pateikiama vyraujanti teismų praktika yra naujesne ir aktualesne, todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad bet koks VPÄ® principo pažeidimas yra sukeliantis neigiamas teisines pasekmes, nepriklausomai nuo sukeliamų pasekmių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis yra formaliojo pobÅ«džio – t. y. vien minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimas yra pakankamas konstatuoti esant baigtÄ administracinį nusižengimÄ .

22. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistas in dubio pro reo principas ir nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta A. J., tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiÄ pozicijÄ laiko nepagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme protokolų, A. J. kaltė įrodyta vadovaujantis vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetu, aiÅ¡kiai ir motyvuotai nurodant dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas vienas įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta.

Jokioje proceso stadijoje nebuvo reikalaujama, kad A. J. teiktų įrodymus, kurie paneigtų jos kaltę padarius administracinį nusižengimÄ . BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pati administracinėn atsakomybėn patraukta A. J., naudodamasi įgalioto atstovo pagalba, aktyviai dalyvavo tiek tiriant, tiek pateikiant įrodymus, turėjo galimybę pateikti savo nuomonę dėl atliekamo įrodymų tyrimo. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu, savaime negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas įrodinėjimo procesas ar specialieji baudžiamosios teisės principai, kurie yra taikomi nagrinėjant bylas dėl administracinių nusižengimų.

23. ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, vieÅ¡ojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimÄ , ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo 250 iki 3 000 tÅ«kstančių eurų.

24. Nagrinėjamu atveju, už ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ A. J. skirta pati Å¡velniausia sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, taigi skirti dar Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , galimybės nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę asmeniui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, apskritai neskirti administracinės nuobaudos, visgi apygardos teismas Å¡ioje konkrečioje byloje neįžvelgia jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ A. J. neskirti įspėjimo. A. J. paskirta nuobauda nesukuria jokių ekonominių padarinių ir Å¡iuo atveju yra pakankama priemonė siekiant užkirsti keliÄ panaÅ¡ių pažeidimų pasikartojimui bei leis užtikrinti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimo keisti skunde iÅ¡dėstytais motyvais, pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies punktu, n u t a r i a : A. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja Jurgita Mačionytė