2020-03-25 Nr. AB-5957-3-62-3-00724-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-725-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00724-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), priteisti 8 328 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis. Pareiškėjas teigė, jog atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK visą ginčo laikotarpį, išskyrus nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. (pareiškėjas dėl šio laikotarpio ginčo nekelia) bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose jam trūko gyvenamojo ploto. Gyvenamųjų patalpų plotą mažino ir patalpoje esantis inventorius. Pareiškėjo teigimu, patalpose trūko spintelių, užuolaidų, laikrodžių, termometrų, lentynų, knygoms, dėžių daiktams, skalbimo mašinų, prausyklose trūko sanitarinių įrenginių, duše – dušo ragelių, tinkamai neveikė vandens maišytuvai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo įrengtas poilsio kambarys, batų-rūbų džiovykla. Patalpos neremontuotos, baldai seni, suklypę, be detalių, lovos surūdijusios, nebuvo kopėtėlių užlipti į antrą aukštą, patalpose silpnas dirbtinis apšvietimas. Teigė, kad patalpos nedezinfekuojamos, todėl jose pilna parazitų, patalpose pasenusi elektros instaliacija, todėl yra pavojus kilti gaisrui, o kilus gaisrui atsarginių išėjimų nėra, taip pat nėra ir gesintuvų. Pažymėjo, jog pas kirpėją apsikirpti patekti sunku, kadangi nori kirptis didelis skaičius nuteistųjų, o kirpėja tik viena, be to, mašinėlė sena, stringa, peša. Pareiškėjo nuomone, dėl blogų kalinimo sąlygų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, diskomfortą, emocinę depresiją, pažeminimą. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino arba esant būtinybei, atnaujinti praleistą terminą, nes pažeidimai buvo tęstiniai, taip pat neturėjo priėjimo prie teisės aktų, be to, bijojo, kad jam pasikreipus į teismą, bus nubaustas pareigūnų.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Inventoriaus užimamas plotas neturėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas vėdintų, valytų), joje negalėtų būti blogo kvapo, pelėsio. Jei pareiškėjas teigia, kad taip buvo, vadinasi, jis netinkamai atliko savo pareigas. Dienotvarkėje numatytu būrio maudymosi metu rūbus nuteistieji gali skalbti dušinėje, kur nuolat yra karštas vanduo. Kadangi prausyklose sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji galėjo skalbti asmeninius drabužius ir patys. Nuteistiesiems suteikta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, esant būtinumui, išduota patalynė gali būti dezinfekuojama. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose. Pareiškėjas su skundais dėl baldų ar inventoriaus trūkumo į Ūkio ir skyrių nesikreipė, taip pat nesikreipė ir dėl to, kad netinkamai veikė dušo rageliai, kad nespėja nusiprausti duše, ar tenka laukti eilėje. Pažymėjo, jog 2 sektoriaus būriuose įrengti sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus, 2 sektoriaus būriuose įrengtas elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais, taip pat gavus pranešimą apie netvarkingą elektros instaliaciją ar gedimus, šie nedelsiant tvarkomi. Pataisos namuose atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų).

6. Atsakovo atstovas teigė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar Pravieniškių PN-AK administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių ir fizinių kančių, psichologinių, dvasinių išgyvenimų, patirto streso ir kt. taip pat nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti ar lemti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, kam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė. Pravieniškių PN-AK laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Vertino, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo L. B. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2014 m. birželio 30 d., kai atvyko į Pravieniškių PN-AK, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. balandžio 11 d. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų reikiamą informaciją, taip pat nėra duomenų, jog pareigūnai pareiškėjui būtų grasinę susidorojimu tuo atveju, jei pareiškėjas kreipsis į teismą. Pats pareiškėjas konkrečiau nedetalizuoja aplinkybių apie jam reikštus grasinimus dėl kreipimosi į teismą. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis delsė kreiptis į teismą, nes bijojo, jog su juo bus susidorota, yra nepagrįsta. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Todėl teismas pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. balandžio 10 d. atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad šioje byloje reikšmingos kalinimo sąlygos nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 11 d.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad atliekant bausmę bendrabučio tipo patalpose jam trūko gyvenamojo ploto normos, nustatė, kad kiekvienam nuteistajam yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas nepateikė, todėl teismas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas gyventi į 2 sektoriaus 15 būrį 4 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 34,87 kv. m, joje įrengtos 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,17 kv. m.

Pareiškėjas dėl ploto trūkumo nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. ginčo nekėlė, todėl teismas dėl šio laikotarpio nepasisakė. Pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. buvo paskirtas gyventi 2 sektoriaus 15 būrį 6 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 33,93 kv. m, joje įrengtos 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,3 kv. m. Pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. liepos 25 d. buvo paskirtas gyventi 2 sektoriaus 15 būrį 4 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 34,87 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,17 kv. m.

Pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas gyventi 2 sektoriaus 12 būrį 4 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 49,43 kv. m, joje įrengta 15 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,29 kv. m. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose metu buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad sanitariniame mazge trūko tualetų, praustuvių, pisuarų, nustatė, kad 12 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai bei 8 praustuvės. Nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., kai bausmę atliko pareiškėjas 12 būryje, buvo 69 nuteistieji, todėl sprendė, jog inventorių skaičius atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus. Nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas gyveno 15 būryje; 15 ir 16 būrių sanitariniame mazge buvo įrengta 8 praustuvės, 6 unitazai bei 4 pisuarai. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad 15 būryje ginčo laikotarpiu gyveno 68 nuteistieji, tačiau nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 16 būryje buvusį nuteistųjų skaičių. 15 ir 16 būrių sanitarinis mazgas buvo bendras, taigi atsakovui neįrodžius priešingai pareiškėjo teiginių, teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybes dėl sanitarinių įrenginių trūkumo.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad jis gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamai aprūpintas kietuoju inventoriumi bei baldais, sprendė, kad šiuos pareiškėjo teiginius paneigia Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 20 d. raštas bei 2018 m. liepos 9 d. pažyma, iš kurių matyti, jog bendrabučio gyvenamosios patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, buvo aprūpintos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.). Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas su skundais ar prašymais dėl inventoriaus trūkumo ar sulūžusio inventoriaus pakeitimo nauju.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl skalbimo mašinos iki 2017 m. gruodžio mėn. (todėl turėjo skalbti rūbus prausykloje) bei lentynų knygoms ir dėžių daiktams susidėti nebuvimo, dėl jam nesudarytų sąlygų naudotis asmeninių drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis; dėl aplinkybių, kad didelio nuteistųjų skaičiaus jam nebuvo galimybės nusiprausti po dušu ir dėl netinkamai veikiančių vandens maišytuvų; dėl prausimosi laiko, netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, neremontuotų patalpų, netinkamų naudojimui baldų; dėl to, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nėra evakuacinių išėjimų.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad neįrengtas poilsio kambarys, neįrengtos rūbų, batų džiovyklos, nustatė, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nėra įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, todėl šiuos pažeidimus teismas pripažino pagrįstais.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo apsikirpti, nebuvo jokių dezinfekavimo priemonių kirpimo mašinėlei dezinfekuoti, nustatė, jog pateikta Pravieniškių PN-AK Ūkui skyriaus 2018 m. liepos 2 d. pažyma Nr. 88-387 patvirtina, kad 2-ojo sektoriaus esančioje kirpykloje nuteistieji gali apsikirpti pagal įstaigoje parengtą ir stenduose iškabintą bausmę atliekančių nuteistųjų kirpimosi kirpykloje grafiką; kirpyklos patalpas valo ir dezinfekuoja nuteistieji dirbantys kirpykloje, kurie taip pat dezinfekuoja ir kirpykloje naudojamas kirpimo priemones, kurioms dezinfekuoti išduodamos specialios įrankių dezinfekavimo priemonės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, įrodančių, jog jis negalėjo pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, ar, kad buvo kerpamas netinkamos būklės ar nedezinfekuota kirpimo mašinėle, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų nedezinfekavimu bei buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimu, nustatė, kad pateikti duomenys – graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijos patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimas. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. gegužės 4 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad 15 būrio 6 brigados gyvenamojoje patalpoje tarakonų ir kitų parazitų neaptikta. Todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl nedezinfekuojamų patalpų bei parazitų buvimo.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, tai pat įrodymų, jog būdamas Pravieniškių PN-AK jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė. Iš 2018 m. liepos 2 d. Pravieniškių PN-AK medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-379 matyti, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

17. Teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK per pareiškėjo laisvės atėmimo atlikimo laiką 15 būryje (skundžiamo sprendimo 10 lape nurodytas 5 būrys vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaida) neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, buvo neįrengtas laisvalaikio kambarys, avalynės ir drabužių džiovykla, todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinant pareiškėjo reikalavimus visa apimtimi, t. y. priteisiant jam iš atsakovo 8 328 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašo spręsti atsakovo atsakomybės klausimą nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė skundo nagrinėjimo ribas, netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir pareiškėjo argumentus, ne visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime ir nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, nemotyvavo, kodėl vadovavosi atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, šališkai vertino įrodymus atsakovo atstovo naudai. Be to, pareiga pateikti reikiamus įrodymus šiuo atveju tenka atsakovo atstovui.

20. Pareiškėjas nesutinka su byloje pritaikytu ieškinio senaties terminu, teigdamas, jog jis negalėjo ir neturėjo galimybių suprasti apie savo teisių pažeidimą, nes neturėjo žinių, reikiamų įgaliojimų, kompetencijos. Pažymi, kad teisme nebuvo nustatyta pareiškėjo sužinojimo apie savo teisių pažeidimo data. Prašo atsakovo atsakomybės klausimą spręsti nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2018 m. balandžio 11 d.

21. Pareiškėjas vertina, kad teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo nusiskundimus dėl trūkusio ploto 12 ir 15 būriuose 4 ir 6 brigadose. Teigia, kad atsakovo atstovas dėl šių aplinkybių nepateikė jokio paaiškinimo, o teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų. Taigi teismas buvo šališkas, neišnagrinėjo iš esmės šio klausimo, nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto trūkumo iki 2016 m. birželio 9 d. ir visas aplinkybes vertino atsakovo naudai. Pareiškėjas mano, kad 15 būrio 4 brigadoje jam teko 1,79 kv. m laisvo grindų ploto (iki 2016 m. birželio 9 d.), kuris dar buvo užimtas kitu inventoriumi. Pareiškėjas teigia, kad 15 būrio 6 brigadoje jam teko 1,73 kv. m laisvo grindų ploto skundžiamu laikotarpiu.

22. Pareiškėjas teigia, kad jam padarytą žalą jis siejo su neužtikrintu privatumu naudojantis sanitariniais įrenginiais, taip pat su netinkama gyvenamųjų patalpų bei sanitarinio mazgo oro temperatūra, apšvieta, minėtose patalpose buvo šalta, kaupėsi drėgmė. Pažymi, kad atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų, protokolų, nuotraukų), kad jis laikėsi nustatytų reikalavimų.

23. Pareiškėjas vertina, kad už jam padarytus pažeidimus turi būti priteista piniginė kompensacija.

24. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovo atstovas pažymi, kad visi pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo teismo aktyvumo, neišsamaus įrodymų vertinimo, yra visiškai nepagrįsti, o kiti argumentai yra tokie patys, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.

26. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas. Taigi apeliantas kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui, dėsto subjektyvią nuomonę ir situacijų vertinimą bei nepateikia jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs teismo sprendimo neteisėtumo faktai ir nesant požymių apie neištirtas arba netinkamai ištirtas bylos aplinkybes, atsakovo atstovas mano, kad papildomai pasisakyti dėl teismo sprendimo neteisėtumo neturi pagrindo.

27. Atsakovo atstovas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl šios naujos aplinkybės negali būti nagrinėjamos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam neturtinę žalą, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

30. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai bei priteisti jam iš atsakovo 8 328 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo netaikyti senaties termino.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir pareiškėjo argumentus, ne visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime ir nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių. Pareiškėjas vertina, jog teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo nusiskundimus dėl trūkusio ploto 12 ir 15 būriuose 4 ir 6 brigadose. Teigia, kad jam padarytą žalą siejo su neužtikrintu privatumu naudojantis sanitariniais įrenginiais, netinkama gyvenamųjų patalpų bei sanitarinio mazgo oro temperatūra, apšvieta, minėtose patalpose buvo šalta, kaupėsi drėgmė, o atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų, protokolų, nuotraukų), kad jis laikėsi nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas vertina, kad už jam padarytus pažeidimus turi būti priteista piniginė kompensacija. Nesutinka su byloje pritaikytu ieškinio senaties terminu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik nurodyta apimtimi.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neturėjo taikyti ieškinio senaties termino dėl aplinkybių, jog jis negalėjo ir neturėjo galimybių suprasti apie savo teisių pažeidimą, nes neturėjo žinių, reikiamų įgaliojimų, kompetencijos, be to, teisme nebuvo nustatyta pareiškėjo sužinojimo apie savo teisių pažeidimo data, taigi prašo atsakovo atsakomybės klausimą spręsti nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2018 m. balandžio 11 d.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-502/2018; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-417-575/2020; ir kt.).

35. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus nagrinėjamu atveju, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-216-556/2020 ir kt.).

36. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą ir byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Todėl pareiškėjo teiginiai ,kad jis negalėjo ir neturėjo galimybių suprasti apie savo teisių pažeidimą, nes neturėjo žinių, reikiamų įgaliojimų, kompetencijos, be to, teisme nebuvo nustatyta pareiškėjo sužinojimo apie savo teisių pažeidimo data, vertinami kaip deklaratyvūs ir subjektyvūs, nesudarantys pagrindo

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

38. Pažymėtina, kad neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

39. Prieš įvertindama pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo Pravieniškių PN neužtikrinus vienam asmeniui privalomo gyvenamojo ploto, pagrįstumą, šio pažeidimo trukmę bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienam asmeniui turinčią tekti privalomo ploto normą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis bei atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo konkrečioje patalpoje, pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje buvusių lovų skaičiaus (b. l. 33, 34, 46).

40. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde ginčui aktualiu laikotarpiu jo bausmės atlikimo metu Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose jam buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto standartas, t. y.: pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas gyventi į 2 sektoriaus 15 būrį 4 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 34,87 kv. m, joje įrengtos 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,17 kv. m; pareiškėjas dėl ploto trūkumo nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. ginčo nekėlė, todėl teismas dėl šio laikotarpio pagrįstai nepasisakė (b. l. 16–17); pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. buvo paskirtas gyventi 2 sektoriaus 15 būrį 6 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 33,93 kv. m, joje įrengtos 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,3 kv. m; pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. liepos 25 d. buvo paskirtas gyventi 2 sektoriaus 15 būrį 4 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 34,87 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,17 kv. m; pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas gyventi 2 sektoriaus 12 būrį 4 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 49,43 kv. m, joje įrengta 15 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,29 kv. m. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui gyvenant Pravieniškių PN-AK nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti laikomam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m jos ploto. Nors pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo nusiskundimus dėl trūkusio ploto 12 ir 15 būriuose 4 ir 6 brigadose, tačiau pareiškėjo pateikti paskaičiavimai apie jam tekusį laisvą grindų plotą nėra pagrįsti, be to, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių motyvų, kodėl negalima vadovautis atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl netinkamai apskaičiuoto jam tekusio gyvenamųjų patalpų ploto atmestini kaip deklaratyvūs ir paneigti bylos medžiaga.

41. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs kiekvieną pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą galimą pažeidimą, pripažino atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą dėl to, kad atsakovo atstovui nepaneigus, pagrįstomis buvo laikomos pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus 15 būryje, neįrengto laisvalaikio kambario, avalynės ir drabužių džiovyklos.

42. Primintina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8–5.9 punktuose nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, drabužių bei avalynės džiovykla. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę 10 asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą 12 asmenų. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 7 d. teisingumo ministro įsakymu nebuvo reguliuojamas nuteistųjų aprūpinimas praustuvėmis ir klozetais (unitazais).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 12 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai bei 8 praustuvės; nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., kai bausmę atliko pareiškėjas 12 būryje, buvo 69 nuteistieji, todėl inventorių skaičius atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus; nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas gyveno 15 būryje; 15 ir 16 būrių sanitariniame mazge buvo įrengta 8 praustuvės, 6 unitazai bei 4 pisuarai; nors atsakovo atstovas nurodė, kad 15 būryje ginčo laikotarpiu gyveno 68 nuteistieji, tačiau nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 16 būryje buvusį nuteistųjų skaičių (b. l. 46, 48); kadangi 15 ir 16 būrių sanitarinis mazgas buvo bendras, todėl atsakovo atstovui neįrodžius priešingai, pareiškėjo teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrįstais dėl sanitarinių įrenginių trūkumo (t. y. 15 būryje).

44. Pareiškėjui nesikreipus į pataisos namų pareigūnus, Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl pažeidimų, susijusių su: inventoriaus trūkumu, sulūžusio inventoriaus pakeitimo nauju, netinkamų naudojimui baldų; negalėjimu pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, netinkamos būklės ar nedezinfekuota kirpimo mašinėle; skalbimo mašinos iki 2017 m. gruodžio mėn. nebuvimo; lentynų knygoms ir dėžių daiktams susidėti nebuvimo; nesudarytų sąlygų naudotis asmeninių drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis; dėl aplinkybių, kad didelio nuteistųjų skaičiaus jam nebuvo galimybės nusiprausti po dušu, netinkamai veikiančių vandens maišytuvų, netinkamo prausimosi laiko; netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, neremontuotų patalpų; dėl to, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nėra evakuacinių išėjimų, ir pareiškėjui nesusiejus nurodytų aplinkybių su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindus šių pažeidimų jam galimai sukeltų neigiamų pasekmių jo sveikatai, atitinkamai nebuvo konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai ir pareiškėjo pretenzijos nurodytais klausimais buvo atmestos kaip nepagrįstos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo nusiskundimus, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas kietuoju inventoriumi bei baldais paneigia Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 20 d. raštas bei 2018 m. liepos 9 d. pažyma; Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 2 d. pažyma Nr. 88-387 patvirtina, kad 2-ojo sektoriaus esančioje kirpykloje nuteistieji gali apsikirpti pagal įstaigoje parengtą ir stenduose iškabintą bausmę atliekančių nuteistųjų kirpimosi kirpykloje grafiką; kirpyklos patalpas valo ir dezinfekuoja nuteistieji dirbantys kirpykloje, kurie taip pat dezinfekuoja ir kirpykloje naudojamas kirpimo priemones, kurioms dezinfekuoti išduodamos specialios įrankių dezinfekavimo priemonės.

45. Pravieniškių PN vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimas (b. l. 51–79), kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tačiau taip pat iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose esančių blakių, tarakonų buvimo galėjo būti iš dalies pagrįsti, nes ginčui aktualiu metu (t. y. nuo 2015 m. balandžio 11 d.) pareiškėjo buvimo 15 būryje laikotarpiu buvo užfiksuoti ir naikinti nariuotakojai (blakės, tarakonai) (b. l. 64–65), tačiau kitos pateiktos Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijos paneigia pareiškėjo argumentus dėl blakių, tarakonų ir pelių buvimo jo laikymo konkrečiose gyvenamosiose patalpose atitinkamu ginčui aktualiu laikotarpiu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistiesiems užtikrinta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, įstaigos 2 sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (b. l. 102–105); pareiškėjas skunde neginčijo aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu, o jo teiginius, kad dėl didelio nutiestųjų skaičiaus ne visada spėdavo pasinaudoti dušu, netinkamai veikia vandens maišytuvai paneigia nenustatyta byloje aplinkybė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl nepatogumų naudojantis dušu ar kitų su tuo susijusių nusiskundimų; pagrįstai atmesti ir pareiškėjo argumentai dėl skalbimo mašinos iki 2017 m. gruodžio mėn. bei lentynų knygoms ir dėžių daiktams susidėti nebuvimo, kadangi teisės aktai kalinimo įstaigoms imperatyvios pareigos aprūpinti minėtu inventoriumi nenumato; taip pat byloje nustatyta, kad 12, 15 ir 18 būriuose papildomo evakuacinio išėjimo nėra (b. l. 47–50), tačiau atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, jog įstaigoje sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos (veiksmų planas kilus gaisrui) ir visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai bei gaisrinės instrukcijos (b. l. 39), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui neindividualizavus, kuo konkrečiai pasireiškė priešgaisrinės saugos reikalavimų galimo nesilaikymo jam sukelta žala, nepateikus žalos fakto galimybę patvirtinančių įrodymų, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nurodytos aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepatogumus ar tam tikrą žalą; pareiškėjas konkrečiai nenurodžius, kokiose gyvenamosiose patalpose ir kur buvo netinkama apšvieta, kokios patalpos neremontuotos, kokiose konkrečiose gyvenamosiose patalpose baldai netinkamos kokybės, nepagrindus nurodytų pažeidimų sukeltų neigiamų pasekmių jo sveikatai, teismas pagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo nurodytus nusiskundimus.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog jam padarytą žalą jis siejo ir su neužtikrintu privatumu naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tačiau šis teiginys yra naujas, jis nebuvo reiškiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 2–3, 6–7, 16–28). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020 ir kt.). Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naują reikšmingą aplinkybę, kuri nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, be to, byloje nėra pateikta pagrįstų duomenų, patvirtinančių šį pareiškėjo teiginį, todėl šiuo atveju sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, darytina išvada, kad pareiškėjas negali išplėsti ginčo ribas dėl tokių aplinkybių, kurių nenurodė savo skunde pirmosios instancijos teismui ir atsakovo atstovas neturėjo galimybės dėl to atskirsti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo naujas apeliacinio skundo argumentas, susijęs su neužtikrintu privatumu naudojantis sanitariniais įrenginiais, nevertinamas apeliacine tvarka.

47. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nustatyti pažeidimai šiuo konkrečiu atveju nebuvo intensyvūs, kai kurie trumpalaikiai (du kartus fiksuoti nariuotakojai) ir pareiškėjui nesukėlė sunkių, ilgalaikių pasekmių bei stiprių išgyvenimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl šioje byloje konstatuotų pažeidimų pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatyti pažeidimai nebuvo intensyvūs, ilgalaikiai (nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla), o kai kurie konstatuoti tik atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo argumentų (t. y. pagrįstomis buvo laikomos pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus 15 būryje, taip pat apeliaciniame procese konstatuotas trumpalaikis nariuotakojų (blakių, tarakonų) buvimas 15 būryje), be to, byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros įstaigą, be to, atsakovo atstovas pateikė pažymą, jog į Pravieniškių PN-AK Psichologinę tarnybą pareiškėjas nesikreipė (b. l. 45).

49. Pagal administracinių teismų praktiką, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

50. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (žr. šios nutarties 41, 43, 45, 48 p.) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagrįstai nepriteistas.

51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, akcentuoja, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kad šioje kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė