80b59c61-e4ce-4cd2-ba5b-e32902b316ab · Panevėžio apygardos teismas

                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-366/2018                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59198-2016-4                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,sekretoriaujant EDditai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,nuteistajam M.

Ž. dalyvavimas posėdyje užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis,gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017-12-08 nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, prie likusios neatliktos bausmės, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, pridėta dalis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2016-12-16, apie 09.10 val. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės, esančios Maironio g. 3, Utenos m., kameroje Nr. 1, terorizavo areÅ¡tinės vyr. postinį V. K., grasindamas V. K. sumuÅ¡ti ir sudeginti pastarojo namus bei automobilį, pasakydamas „tau bus Å¡akės, bÅ«si sudaužytas, bus sudeginti tavo namai ir maÅ¡ina bei įvardindamas V. K. namų adresÄ , automobilio markę ir valstybinius numerius, taip sudarydamas nukentėjusiajam realų ir pakankamÄ pagrindÄ bijoti, bei akivaizdžiai leisdamas suprasti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti realiai įvykdytas.Apeliaciniu skundu M.

Ž. praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-12-08 nuosprendį ir iÅ¡teisinti jį dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taip pat praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį, kuria subendrintos keliais nuosprendžiais skirtos bausmės. Nuteistasis skunde nurodo, kad nedarė jam inkriminuoto nusikaltimo, t. y. negrasino nukentėjusiajam padegti namų ar automobilį, nes bauginti ar pakenkti V. K. bei jo turtui neturėjo jokio tikslo. Tai tiesiog buvo dviejų, prieÅ¡iÅ¡kai tarpusavyje nusiteikusių asmenų žodinis konfliktas, kurio metu, apimtas pykčio, iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ keiksmažodžiais ir įžeidžiančiomis replikomis.

Pripažįsta, kad yra Å«maus bÅ«do, tačiau tokiam jo poelgiui įtakos turėjo V. K. provokuojantis elgesys. Kiekvieno buvimo areÅ¡tinėje metu jis svaido įžeidžiančias replikas, demonstruodamas savo kaip pareigÅ«no pranaÅ¡umÄ ir tai jį (t.y. M. Ž.) pastÅ«mėdavo atsakyti tuo pačiu. Tokiu bÅ«du kaskart iÅ¡sirutuliodavo konfliktai, kÄ patvirtino liudytojai J. S. bei A. P.. Staiga kilusi agresija tarp dviejų tarpusavyje konfliktuojančių ir prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių asmenų negali bÅ«ti vertinama kaip realus grasinimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo formuojamÄ praktikÄ , esant įtemptiems, prieÅ¡iÅ¡kiems vienas kito santykiams, teismas privalo įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turint galvoje, kad tokiose situacijose proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , susijaudinę nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų. Be to vertinant grasinimo realumÄ , reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

BÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad toje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, tai nebuvo ekspromtu iÅ¡sprÅ«dę žodžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013). Nuteistasis skunde nurodo, kad įvykio dienÄ V. K., atbėgęs padėti uždėti jam (t.y. M. Ž.) antrankius, spaudė keliu galvÄ . Po to, jau bÅ«nant kameroje ir kviečiant kÄ nors iÅ¡ pareigÅ«nų, kad atlaisvintų antrankius, į kamerÄ vėl įėjo V.

K. ir iÅ¡vadino jį Å¾Ä sinu. Tai patvirtino liudytojas J. S., kuris paaiÅ¡kino, kad abipusio žodinio konflikto metu teko raminti abu: ir M. Ž., ir V. K. (2017-08-16 teismo posėdžio protokolas, 2, 3 lapai). Aplinkybę, kad konfliktas buvo abipusis, patvirtino ir liudytojas A. P.. Siekiant iÅ¡vengti konfliktų ateityje, įvykio dienÄ jis (M. Ž.) prašė J. S., kaip vyresniojo pareigÅ«no, pasirÅ«pinti kad jam nebetektų susitikti su V. K.. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys vieni kitiems.

Siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, Å¡ie proceso dalyviai teisme iÅ¡kėlė naujÄ Ä¯vykio versijÄ , kuri nebuvo tirta ikiteisminio tyrimo metu. Tarnybiniame praneÅ¡ime V. K. nurodė, kad į kamerÄ , kurioje buvo jis (M. Ž.), jis įėjo kartu su kitais pareigÅ«nais - J. A., I. J. ir G. N.. Vėliau jau teigė, kad į kamerÄ užėjo tik su J. S. – Å¡ie vėlesni jo parodymai teisingi, juos patvirtina tiek jo (M. Ž.), tiek J. S. – tiesioginio įvykio liudytojo parodymai. Pirmajame teismo posėdyje, kuriame nukentėjusysis nedalyvavo, liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai J.

A. ir I. J. teigė, kad tuo metu, kai jis (M. Ž.) apspjovė V. K., grasindamas sumuÅ¡ti, padegti namus, automobilį, jis (M. Ž.) stovėjo pirmoje kameroje 1 metro atstumu nuo durų, o V. K. tuo metu buvo koridoriuje prie durų. IÅ¡kilus visiems minėtiems neatitikimams, V. K. antrajame teismo posėdyje pakeitė parodymus, pateikdamas kitokiÄ Ä¯vykio versijÄ , neva jam buvo grasinta ne vienÄ , o du kartus, nors ikiteisminio tyrimo metu apie tai neužsiminė nei jis, nei liudytojai. Tokiu bÅ«du, M. Ž. manymu, buvo siekiama panaikinti prieÅ¡taravimus liudytojų parodymuose.

Vertinant liudytojais apklaustų pareigūnų parodymus, nuteistojo manymu, teismas turėjo įvertinti jų tarpusavio glaudžius, kolegiškus bei draugiškus santykius ir galimybę suderinti parodymus. Akivaizdu, kad atsiradus neatitikimams jų pačių parodymuose, minėti liudytojai apsitarę pradėjo pildyti ir keisti juos. Aplinkybę, kad kilęs konfliktas buvo abipusis, patvirtino J. S., kuris apklausos metu nurodė: „išgirdęs Ž. grasinimus sumušti K., norėdamas išvengti didesnio konflikto tarp Ž. ir K., įsikišau į jų pokalbį ir liepiau Ž. nusiraminti, o K. nurodžiau išeiti iš kameros" (liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas).

Išėjęs iÅ¡ kameros, J. S. ėjo pas virÅ¡ininkus į kitÄ komisariato korpusÄ tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti kÄ daryti dėl jo (M. Ž.) konvojavimo į ligoninę ir, bÅ«tent tuo metu pagal V. K. pateiktÄ naujÄ versijÄ , jis savavaliÅ¡kai antrÄ kartÄ Ä¯Ä—jo į kamerÄ , nors kÄ tik, kaip jis pats teigė, buvo labai įbaugintas. Nuteistasis skunde pripažįsta, kad grasino "duoti į snukį“ ir sakė žinantis kur gyvena, tačiau informacijos apie jį nerinko. Ankstesnių apsilankymų Utenos areÅ¡tinėje metu buvo girdėjęs V.

K. pokalbį su kolegomis, iÅ¡ kurio suprato, kad Å¡is gyvena AukÅ¡takalnyje. Skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojo J. S. parodymus teisme, kad tokie konfliktai jų darbe nėra reti, panaÅ¡ios situacijos su nuteistaisiais kyla dažnai. Nuteistasis mano, kad šiuo atveju buvo pasiremta asmeniÅ¡kumais, turint tikslÄ pakenkti. Apeliantas nesutinka su V. K. argumentu, kad jam buvo grasinta dėl 2016 m. gegužės mėnesio įvykio su tyrėja. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo įvykio praėjo daugiau nei pusė metų, per kuriuos jis (M.

Ž.) nei karto nėra jam nei grasinęs, nei smurtavęs - visi konfliktai su V. K. kildavo tik dėl paties nukentėjusiojo provokacijų, siekiant jį (M. Ž.) paÅ¡iepti ir paerzinti.Skunde atkreipiamas dėmesys ir į neteisingÄ bausmių bendrinimÄ . Teismas, taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, paskirtÄ bausmę bendrino ne su paskutiniu įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2016-12-13 nuosprendžiu, o su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-08-05 nutartimi, kuria buvo subendrinti ankstesni 2015-12-18 ir 2016-02-17 nuosprendžiai ir kurie jau buvo subendrinti su tuo pačiu 2016-12-13 teismo nuosprendžiu, paskiriant 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Be to skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė likusios neatliktos bausmės trukmės, prie kurios buvo pridėta paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl nėra aiÅ¡kus jos bendrinimo teisingumas.Nuteistasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡skyrus skundo dalį, susijusiÄ su bausmių bendrinimu, nes pirmosios instancijos teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.Nuteistasis M. Ž. tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Teigia, kad pareigūnui V. K. negrasino - tai tebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai konflikto metu, kuriam kilti įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys.Apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas tik teismui įvertinus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, ir nustačius, kad asmens, kaltinamo atitinkamos baudžiamojo kodekso ypatingosios dalies straipsnyje numatytos pavojingos veikos padarymu, veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.M. Ž. nuteistas už tai, kad terorizavo žmogų grasindamas jį sumuÅ¡ti ir sudeginti pastarojo namus bei automobilį. Baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimÄ yra nustatyta BK 145 straipsnyje. Analizuojant Å¡iame straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtis, pažymėtina, jog pirmoje dalyje numatyta atsakomybė už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Už Å¡ias veikas numatyta galimybė skirti alternatyvias Å¡velnesnes nei laisvės atėmimas bausmes bei laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.

Tuo tarpu to paties straipsnio antroje dalyje numatyta galimybė skirti tik terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų. Jau vien tai rodo, jog Å¡ioje dalyje įtvirtinta atsakomybė už pavojingesnes nei pirmoje dalyje numatytas nusikalstamas veikas. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už žmogaus terorizavimÄ , pasireiÅ¡kiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartÄ . SistemiÅ¡kai vertinant pirmosios ir antrosios dalies nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog terorizavimas turi pasireikÅ¡ti didesniu pavojingumu nei grasinimas padaryti tokias pavojingas veikas kaip nužudymÄ ar sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Paprastai terorizavimui bÅ«dingas sistemiÅ¡kumas, t. y. grasinančio pobÅ«džio veiksmų pasikartojimas, tačiau galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam atvejui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-553-942/2015, 2K-62-976/2017). Pagal teismų praktikÄ BK 145 straipsnio pirmoje dalyje ir antroje dalyje įtvirtintas veikas skiria tai, kad terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant, nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo bÅ«senoje, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam nuolatinę baimės bÅ«senÄ ir tokios jo bÅ«senos siekia (baudžiamoji byla Nr. 2K-496/2005).Nagrinėjamu atveju, iÅ¡analizavusi skundo argumentus ir iÅ¡tyrusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M.

Ž. veiksmai nepagrįstai vertinti kaip terorizavimas, todėl jis iÅ¡ Å¡ios veikos iÅ¡teisintinas (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė nukentėjusiojo V. K., liudytojų N. G., A. P., J. S., G. N., I. J., J. A. ir G. A. parodymais, raÅ¡ytine bylos medžiaga. Tačiau, vertindamas įrodymus, teismas didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė nukentėjusiojo parodymams, jo situacijos bei iÅ¡sakytų žodžių suvokimui, neatsižvelgdamas į kitus bÅ«tinus įrodyti Å¡io nusikaltimo sudėties dalykus, tokius kaip grasinimo realumÄ , teisingÄ kaltinamojo elgesio suvokimÄ , santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, paties nukentėjusiojo įtakÄ kilusiam konfliktui, taip pat ir į tai, kad tai tebuvo spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai dėl susiklosčiusių įtemptų santykių.

Pats M. Ž. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kategoriÅ¡kai neigdamas jam inkriminuotÄ veikÄ . Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad su V. K. santykiai buvo prieÅ¡iÅ¡ki dėl įvykio, susijusio su tarnybiniu patikrinimu tyrėjos atžvilgiu, po kurio ji buvo atleista, pripažino, kad 2016-12-16 ryte areÅ¡tinėje su V. K. kilo konfliktas, tačiau neigė terorizavęs jį. Nurodė, kad bÅ«nant areÅ¡tinėje, V. K. dėl minėto įvykio pastoviai laidė įžeidžiančias replikas.

Ä®vykio dienÄ kameroje G. A., pamanęs, kad jis (M. Ž.) turi draudžiamÄ daiktÄ , jį paguldė ir užsuko rankas, kviesdamas kitus pareigÅ«nus į pagalbÄ . Pasukęs galvÄ , pamatė V. K., kuris laikė keliais prirėmęs jo galvÄ prie žemės kol buvo dedami antrankiai. Po to buvo iÅ¡vestas į kitÄ kamerÄ . Nebesuprato kas vyksta, prasidėjo nervinė bÅ«sena. Antrankiai pradėjo spausti rankas, todėl pradėjo spardyti duris ir rėkti, kad juos kas nors atlaisvintų. Ä® kamerÄ Ä¯Ä—jo J.

S. su V. K.. J. S. V. K. liepė atlaisvinti rankas. Pamatęs V. K., pasakė: „ir vėl tu čia, tu man atsibodai“ . Tuomet V. K. „pasiuntė“ ir pavadino Å¾Ä sinu. Atsakydamas į tai, pagrasino kad žino kur jis gyvena ir kad jam bus „šakės“, nors tokios informacijos neturi. J. S. V. K. liepė nesikiÅ¡ti ir eiti iÅ¡ kameros. M. Ž. pripažino, kad apimtas blogos emocijos ėmė artintis prie V. K., jį apspjovė ir nežino kuo bÅ«tų pasibaigę, jei J. S. nebÅ«tų V.

K. liepęs išeiti. Vėliau, siekiant išvengti konfliktų ateityje, jis (M. Ž.) prašė J. S., kaip vyresniojo pareigūno, pasirūpinti kad jam nebetektų susitikti su V. K.. Niekada neturėjo tikslo pakenkti V. K. ar susidoroti su juo – tokios galimybės neturėtų, nes atlikinėja ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Gatvę, kurioje gyvena V. K., žino iš jo pokalbio su kolega, kurį išgirdo spec. etapo metu. Teigia, kad vienintelio J. S. parodymai yra teisingi, kitų liudytojų parodymais tikėti negalima.Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistojo parodymus iš esmės atitinka liudytoju apklausto J.

S., kuris įvykio metu pavadavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus virÅ¡ininkÄ , parodymai. Liudytojas pripažino, kad nuteistasis M. Ž. ir pareigÅ«nas V. K. buvo susiprieÅ¡inę po įvykio su pareigÅ«ne. Jo žodžiais tariant, padėtis tikrai buvo įtempta, net buvo manoma, kad V. K. nereikėtų įtraukti į konvojavimo grupę. Konfliktas pirmoje areÅ¡tinės kameroje prasidėjo nuo M. Ž. klausimo V. K.: „K., vėl čia tu?“. J. S. pripažino, kad V.

K., kaip pareigÅ«no, reakcija į nuteistojo klausimÄ buvo netinkama, todėl ėmė jį raminti. Girdėjo kaip nuteistasis V. K. sakė žinantis kur Å¡is gyvena, kokia maÅ¡ina važinėja, o V. K. į tai paklausė: “tu man grasini?“, matė kaip M. Ž. spjovė į V. K.. Galėjo ne viskÄ girdėti, nes jis pats rėkė ir ant V. K., ir ant M. Ž., kad Å¡ie abu apsiramintų. J. S. pripažino, kad darbe konfliktų bÅ«na, tenka iÅ¡girsti ir grasinimų, tačiau Å¡ie M. Ž. grasinimai nebuvo bendro pobÅ«džio – jie buvo pasakyti labai piktai ir skirti konkrečiai V.

K.. J. S. žodžiais tariant, Å¡iuos grasinimus V. K. įvertino kaip pakankamai rimtus (1 t., b.l. 185-186). Antrojo posėdžio metu J. S. patikino, kad konflikto metu, kai M. Ž. grasino V. K. ir apspjovė jį, kameroje buvo tryse: jis, M. Ž. ir V. K.. V. K. buvo apspjautas jam iÅ¡einant iÅ¡ kameros. Vėliau V. K. antrÄ kartÄ grįžo į pirmÄ jÄ kamerÄ , kurioje jau buvo daugiau pareigÅ«nų ir kuriems buvo pavesta M. Ž. pristatyti į gydymo įstaigÄ (2 t., b.l. 11). Tačiau paties nukentėjusiojo V.

K. parodymai nuoseklÅ«s nebuvo, o kitų liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymai akivaizdžiai buvo orientuoti į kolegos pozicijos palaikymÄ . Tarnybiniame praneÅ¡ime V. K. nurodė, kad į kamerÄ , kurioje buvo M. Ž., jis įėjo kartu su pareigÅ«nais J. A., I. J. ir G. N.. Tuo metu M. Ž. pradėjo jam (V. K.) grasinti susidorojimu, sakydamas, kad žino kur gyvena ir kad degs jo automobilis, nurodydamas konkretų adresÄ , automobilio markę ir valstybinį numerį (1 t., b.l. 6). Vėliau, 2016-12-21 duodamas parodymus tyrėjui, jau teigė, kad tik su J.

S. užėjo į kamerÄ , kurioje buvo M. Ž. (1 t., b.l. 9). Tačiau nei vienas iÅ¡ minėtų pareigÅ«nų (J. A., I. J. ir G. N.) nesakė, kad buvo įėję į kamerÄ su V. K., kurioje buvo patalpintas M. Ž.. J. A. paaiÅ¡kino, kad konflikto metu buvo koridoriuje ir jį stebėjo tik pro atidarytas kameros duris - matė kaip kameroje 1 metro atstumu nuo durų slenksčio stovintis M. Ž. koridoriuje stovinčiam vyr. postiniui V. K. grasino susidorojimu, matė kaip M. Ž. apspjovė V. K. (1 t., b.l. 11). AnalogiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo metu parodė ir I.

J. (1 t., b.l. 14). G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. S. nurodymu nuėjo į areÅ¡tinę tikslu konvojuoti M. Ž. į gydymo įstaigÄ . BÅ«nant areÅ¡tinės pirmajame aukÅ¡te esančiame darbuotojų kambaryje, girdėjo kaip M. Ž. įpykęs kreipėsi į V. K. ir Å¡iam pasakė, kad jis (M. Ž.) vis užkliÅ«na jam bei pagrasino sakydamas: „negalvok, kad nežinau kur gyveni“ bei nurodydamas kad V. K. butas yra pirmame aukÅ¡te (1 t., b.l. 18). AnalogiÅ¡kai Å¡ie pareigÅ«nai parodė ir pirmÄ jÄ teisiamojo posėdžio dienÄ 2017-08-16 (1 t., b.l.185-187).

PirmÄ jÄ posėdžio dienÄ 2017-08-16 nukentėjusysis V. K. nedalyvavo, o antrojo ir trečiojo posėdžio metu, t.y. 2017-09-27 ir 2017-10-25 iÅ¡kėlė versijÄ , kad jam buvo grasinta susidorojimu ir turto sunaikinimu du kartus: kai pirmÄ kartÄ grasino, Å¡alia buvo J. S., o kai grasino antrÄ kartÄ , buvo daugiau pareigÅ«nų: J. A., I. J. ir G. N.. Jo žodžiais tariant, M. Ž. jį apspjovė taip pat du kartus. Teigė, kad grasinimų labai iÅ¡gÄ sdino, todėl po savaitės parašė pareiÅ¡kimÄ .

IÅ¡kilus neaiÅ¡kumams, teismas pakartotinai į posėdį iÅ¡kvietė pareigÅ«nus I. J. ir G. N.. G. N. pakartojo pirmojo posėdžio metu duotus parodymus, o I. J. pritarė V. K. iÅ¡keltai versijai, kad M. Ž. V. K. grasino du kartus: pati matė vienÄ kartÄ , o apie kitÄ kartÄ girdėjo iÅ¡ kolegų (2 t., b.l. 10-11, 33). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo posėdžio metu V. K. nurodė, kad atlaisvinant M. Ž. antrankius, prie kameros durų stovėjo I. J. ir G. N., nors pagal ankstesnius jo (V.

K.), J. S. ir M. Ž. parodymus atlaisvinant antrankius, Å¡alia buvo ne minėti pareigÅ«nai, o bÅ«tent J. S.. Akivaizdu, kad V. K. painiojasi duodamas parodymus, kurie drauge su kitų pareigÅ«nų parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga neleidžia teismui nustatyti abejonių nekeliančias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu nuteistojo M. Ž. parodymai buvo nuoseklÅ«s detalėse, jis laikėsi tvirtos pozicijos dėl savo nekaltumo, neigdamas tikslÄ terorizuoti V. K.. Jo parodymus iÅ¡ dalies patvirtino objektyvÅ«s tiesioginio įvykio liudytojo J.

S. parodymai. M. Ž. duotų parodymų tikrumÄ bei nuoÅ¡irdumÄ patvirtina ir jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu, kai jis norėdamas patvirtinti savo žodžių teisingumÄ ir paneigti V. K. duotus parodymus, 2017-03-30 buvo pateikęs prokurorui praÅ¡ymÄ skirti psichofiziologinį tyrimÄ poligrafu tiek jam, tiek V. K., tačiau prokuroras nutarimu atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ (1 t., b.l. 39, 41). Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga baigus tyrimÄ , M. Ž. pateikė tÄ patį praÅ¡ymÄ atlikti tyrimÄ poligrafu, įvardindamas tai vieninteliu bÅ«du įrodyti savo nekaltumÄ (1 t., b.l. 151).

Minėta parodymų analize nustatyta, kad M. Ž. tikrai konfliktavo su V. K. ir užvaldytas pykčio, pagrasino bei apspjovė, tačiau jo grasinimas susidoroti ir sugadinti turtÄ nebuvo realus, juolab, kad jis nuteistas ilgiems laisvės atėmimo metams. Staiga kilusi agresija tarp dviejų tarpusavyje konfliktuojančių ir prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių asmenų negali bÅ«ti vertinama kaip realus grasinimas. Be to pagal J. S. parodymus, V. K. kaip pareigÅ«no elgesys taip pat buvo netinkamas, todėl teko raminti abu: tiek nuteistÄ jį, tiek nukentėjusįjį.

Byloje esančiais įrodymais atskleistas M. Ž. elgesys nesiekia tokio pavojingumo, už kurį galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir tuo labiau negali būti kvalifikuojamas kaip žmogaus terorizavimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiuoju pripažintas V. K. yra policijos pareigūnas, kurio tiesioginės darbo funkcijos yra susijusios su padidinta psichologine įtampa, didesne fizinės agresijos tikimybe ir tokiam darbui jis buvo ruošiamas. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai pripažino, kad konfliktinės situacijos darbe yra dažnos.

Be to tarnyba policijoje yra grindžiama statutiniais santykiais, o Å¡ių santykių specifika lemia ir didesnius etikos bei moralės reikalavimus, ypatingÄ drausmės ir drausminės atsakomybės reikÅ¡mę, todėl netoleruotinas ir V. K. elgesys, kai Å¡is jautriai sureagavęs į M. Ž. replikÄ , įsitraukė į konfliktÄ , po kurio sekė M. Ž. grasinantys žodžiai.Atsižvelgiant į aptartus argumentus, Utenos rajono apylinkės teismo 2017-12-08 nuosprendis, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

M. Ž. atžvilgiu priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis: M. Ž. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,  329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:             Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-12-08 nuosprendį ir M.

Ž. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kolegijos pirmininkas                                                                               Sigitas Bagdonavičius Teisėjai                                                                                                       Algirdas Gaputis                                                                                                                     Valdas Meidus