2026-02-11 Nr. AB-3278-4-68-3-00013-2026-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1791-502/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00013-2026-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete B. M. prisistatančiam asmeniui ir jos atstovui advokatui L. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

vertėjams A. K. ir I. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete B. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliete B. M. prisistatančiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliete B. M. prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietė) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė:

2.1. Užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. rugpjūčio 21 d., kai automobilis, kuriame važiavo 16 užsieniečių, buvo sustabdytas patikrinimui, tarp jų buvo ir Užsienietė, kuri neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė kaip nepilnametis asmuo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. NN-287 ji buvo apgyvendinta Priėmimo ir reintegracijos agentūros (toliau – ir PIIA) Ruklos priėmimo centre kaip nelydima nepilnametė. 2025 m. rugsėjo 13 d. ji pasišalino iš PIIA Ruklos priėmimo centro, tačiau buvo sulaikyta vykstanti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką bei 2025 m. rugsėjo 15 d. grąžinta į priėmimo centrą.

2.2. 2025 m. rugsėjo 15 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi į PIIA dėl Užsienietės amžiaus nustatymo. 2025 m. spalio 15 d. buvo gauta išvada Nr. NN-68, kad Užsienietė prisistatanti kaip gimusi 2008 m. kovo 10 d. yra pilnametė (biologinis amžius daugiau kaip 24 m.). 2025 m. spalio 16 d. VSAT Centro Tyrimų skyriaus sprendimu Nr. 25S224578 buvo sulaikyta iki 48 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 17 d. sprendimu Užsienietė sulaikyta iki 2026 m. sausio 16 d. Būdama sulaikyta, pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris yra priimtas nagrinėti iš esmės

2.3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas iki 2026 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Šį sprendimą Užsienietė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi skundas buvo atmestas.

2.4. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio skyrius 2025 m. spalio 24 d. pateikė nuomonę, kuriame nurodė, jog tikėtina, jog Užsienietė gali pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jos apklausos, nustatyti visas faktines aplinkybes, tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje, todėl manytina, jog būtų tikslinga apriboti Užsienietės judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu.

2.5. Užsienietės asmens tapatybė nenustatyta, ji nebendradarbiauja su kompetentingais valstybės pareigūnais, neturi Lietuvoje šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių, taip pat neturi nuolatinio gyvenamojo ploto, nededa pastangų sprendžiant teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, slepia savo tikrąjį amžių, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus neturėdama teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, ji nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to kai buvo nustatytas amžius ir sulaikyta. Užsienietė siekė neteisėtai bei tranzitu patekti į kitas šalis, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietė gali įgyvendinti savo kelionės tikslą, vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdama priimtų ir vykdomų sprendimų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, todėl būtina nustatyti Užsienietės judėjimo laisvės ribojimus siekiant išnagrinėti prieglobsčio prašymą.

II. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 14 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsienietei taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2026 d. balandžio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė:

4.1. Užsienietės teisinė padėtis nepasikeitusi, ji yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, jos tapatybė nėra nustatyta, o prieglobsčio prašymo motyvai vis dar neaiškūs.

4.2. Egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4.3. Taip pat nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose įtvirtinti pagrindai, t. y. Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę, ji Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnams teikė klaidinančią informaciją apie savo amžių; neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje; teismo posėdžio metu nurodė, jog negalvojo, kaip gyventų Lietuvos Respublikoje; Užsienietė neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

4.4. Lietuvos Respublika nėra Užsienietės tikslas, ji visais įmanomais būdais stengiasi patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl, netaikant Užsienietei prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – kyla didelė rizika, kad Užsienietė vėl bandys bėgti iš Lietuvos Respublikos.

4.5. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

4.6. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko be dokumentų, teikė klaidingą informaciją apie savo amžių, būdama apgyvendinta PIIA Ruklos priėmimo centre, ji pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir buvo sulaikyta išvykstanti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką bei grąžinta į apgyvendinimo vietą, atlikus tyrimą nustatyta, kad jos biologinis Užsienietės amžius daugiau kaip 24 m., ji prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo pateikė tik po to, kai buvo sulaikyta ir galimai – vengdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, į tai, kad teismo posėdžio metu Užsienietė nurodė, jog jokių lėšų pragyvenimui ji neturi, teikimo netenkinimo atveju nežino, ką darytų, to nesvarstė, jokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika Užsienietės nesieja, konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jos išsiuntimo vykdymo. Teismas nusprendė, pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą.

III. 5. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo Sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

6. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jei be sulaikymo neįmanoma išsiaiškinti jo prašymo motyvų. 2019 m. teismams skirtoje analizėje dėl tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo pabrėžiama, kad sulaikymas gali būti taikomas tik pirminiam laikotarpiui, būtinu esminiams prašymo motyvams nustatyti, ir tik tada, kai šios informacijos neįmanoma gauti be sulaikymo. Užsienietė prieglobsčio paprašė 2025 m. spalio 22 d., tačiau faktiškai yra sulaikyta nuo 2025 m. rugsėjo 15 d., todėl jos laisvė suvaržyta daugiau nei keturis mėnesius, todėl teismas turėtų taikyti švelnesnę, alternatyvią sulaikymui priemonę.

6.2. Nuoširdžiai gailisi, jog bandė pasišalinti iš PIIA Ruklos priėmimo centro. Tuo metu ji buvo suklaidinta, bijojo grąžinimo į Latviją, todėl pasielgė neapdairiai.

6.3. Prieglobsčio bylos nagrinėjimo greitis išimtinai priklauso nuo Migracijos departamento, jo turimų resursų, o ne tik nuo Užsienietės tolimesnio elgesio ar valios. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali trukti daug laiko. Užsienietės faktinis sulaikymas tokiam ilgam laikui būtų neproporcingas, nes pirmosios instancijos teismas pratęsė faktinio sulaikymo terminą iki 2026 m. balandžio 16 d., kas sudarytų septynių mėnesių griežtą jos laisvės apribojimą.

6.4. Alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų proporcinga ir tinkama švelnesnė priemonė, kuri atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.

7. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimą.

8. Centras atsiliepimą į Užsienietės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Užsienietei nėra taikomas sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė ir ji šiuo metu apgyvendinta ne PIIA Naujininkų priėmimo centre, kaip teigiama skunde, bet Vilniaus priėmimo centre. Apgyvendinus Užsienietę PIIA, ji nėra atskirta nuo kitų PIIA gyventojų, jos judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad jai paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – laikytina prilyginant sulaikymui, nėra pagrindo. Nors Užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama, tačiau šis ribojimas nėra absoliutus.

8.2. Laikino apgyvendinimo vietoje Užsienietei yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jos poreikiams patenkinti, jos judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietė apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleista už apgyvendinimo teritorijos ribų.

8.3. Asmens bylos duomenimis nėra duomenų, kad Užsienietė teikė prašymus išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos ir tokie prašymai nebuvo tenkinti, atvirkščiai visi jos teikti prašymai buvo tenkinti. Užsienietės byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadai, jog šiuo metu jai taikomas apgyvendinimo režimas laikino apgyvendinimo vietoje pernelyg pažeistų jos teises ar varžytų jos judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti sprendimą prieglobsčio byloje, jos judėjimo laisvės apribojimai yra proporcinga priemonė.

8.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendimas taikyti ar netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones yra teismo diskrecija, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė atvyko į Lietuvą neturėdama jokių tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jos tapatybę ir pateikė klaidinančią informaciją apie savo amžių. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra didelė rizika, jog jai taikius švelnesnę priemonę ji vėl neteisėtai išvyktų į kitas Europos Sąjungos valstybes, todėl Centras mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą nepalikti jos teritorijos be leidimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietei buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. balandžio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko be dokumentų, teikė klaidingą informaciją apie savo amžių, būdama apgyvendinta PIIA Ruklos priėmimo centre, ji pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir buvo sulaikyta išvykstanti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką bei grąžinta į apgyvendinimo vietą, atlikus tyrimą nustatyta, kad jos biologinis amžius daugiau kaip 24 m., ji prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo pateikė tik po to, kai buvo sulaikyta ir galimai – vengdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, į tai, kad teismo posėdžio metu Užsienietė nurodė, jog jokių lėšų pragyvenimui ji neturi, teikimo netenkinimo atveju nežino, ką darytų, to nesvarstė, jokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika Užsienietės nesieja, konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jos išsiuntimo vykdymo, teismas pripažino, kad būtina ir toliau taikyti Užsienietės judėjimo laisvės ribojimus, todėl VSAT Centro Teikimą tenkino ir pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

11. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jos atžvilgiu taikė tokią griežtą ir sulaikymui prilygstančią laisvę ribojančią priemonę ir prašo skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietė 2025 m. spalio 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, todėl ji yra prieglobsčio prašytoja.

13. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-14 punkte nurodytos aplinkybės.

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ir kt.).

16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietė apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jai paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, tik prašo taikyti švelnesnę, neribojančią jos judėjimo laisvės, priemonę.

18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, Užsienietės apeliaciniame skunde ir VSAT Centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, atsižvelgusi į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, prašymas nėra išnagrinėtas, vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, šiuo konkrečiu atveju nėra proporcinga ir būtina. Užsienietė paaiškino, jog yra apsisprendusi siekti prieglobsčio Lietuvoje, integruotis ir čia saugiai gyventi.

19. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pratęsta Užsienietei alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025, 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025, 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025 ir kt.).

20. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsienietei skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. balandžio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) prisistatančios B. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimu pratęstą (duomenys neskelbtini) prisistatančiai B. M. alternatyvią sulaikymo priemonę ir paskirti (duomenys neskelbtini) prisistatančiai B. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. balandžio 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan