2023-02-08 Nr. AB-3272-3-62-3-01561-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-212-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01561-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos)) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. rašto Nr. (33.200.E)R-1624 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas, ir skundžiamas raštas) dalį, kuria atsakyta į pareiškėjo prašymą priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo prašymo pateikiant tik informaciją, tačiau nepriimant jokio administracinio sprendimo; 2) įpareigoti Administracijos direktorių pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą (reg. Nr. 70-25-90) dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo, siekiant jį prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išspręsti priimant administracinį sprendimą pradėti rengti projektą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir įvaža į šį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įvaža). Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio pagrindu tarp pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir įrengtos Įvažos įsiterpęs mažesnis negu 4 arų žemės sklypas nustatyta tvarka būtų ne aukciono tvarka parduotas pareiškėjui, rengimą. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, išnagrinėjęs šį prašymą, nurodė, kad dėl galimybės formuoti šiame prašyme nurodytą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyrių. Taip pat nurodė, kad gavus atsakymą bus priimtas sprendimas dėl šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. NŽT telefonu nurodė, kad informaciją dėl pateikto prašymo seniai yra pateikusi Administracijai, o Administracija – kad jokių duomenų iš NŽT neturi.

2.2. Pareiškėjo advokatas 2021 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į abu atsakovus prašydamas priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymo (reg. Nr. 70-25-90). Taip pat prašė pateikti lydimuosius (susirašinėjimo) dokumentus nagrinėjant minėtą pareiškėjo prašymą NŽT ir Administracijoje. NŽT 2021 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 8SD-2842-(14.8.125E) pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašyme nurodyto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo galimybės, siekiant jį prijungti prie Žemės sklypo. Administracija skundžiamu raštu atsakydama į pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą (reg. Nr. 70-25-90) informavo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1516-822/2020 ir NŽT 2021 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 8SD-2034-(14.8.125 E.), šiuo metu Administracijoje rengiami dokumentai teismui dėl privažiavimo kelio statybos teisėtumo. Raštas yra neteisėtas, todėl naikintinas, o atsakovas įpareigotinas išspręsti pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą iš esmės.

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės) 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. <...> Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Pareiškėjas, būdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, turi teisę prisijungti su jo žemės sklypu besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir įgyti teisę jį nusipirkti ne aukciono būdu, kaip numatyta Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punkte, kadangi šis įsiterpęs žemės sklypas yra mažesnis negu 0,04 ha.

2.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21 punkte nustatyta, kad organizatorius (šiuo atveju atsakovas) prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – ir Projektas) rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Skundžiamas raštas laikytinas nemotyvuotu, kadangi nėra teisinių pagrindų atsisakyti vykdyti žemės sklypo suformavimo ir įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūras. Jokie teisminiai procesai dėl įregistruotos Įvažos nėra inicijuoti, o terminai tokiems teisminiams procesams inicijuoti yra seniai pasibaigę. Vilkinimas vykdyti teisės normomis numatytas procedūras pagal pareiškėjo egzistuojančią subjektinę teisę pažeidžia jo teisėtus lūkesčius ir teisinį susiformavusių teisinių santykių tikrumą. Todėl Rašto dalis, kuria atsakyta į pareiškėjo prašymą priimti administracinį sprendimą, yra naikintina.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Administracija, patikrinusi privažiavimo kelio (Įvažos) projektą ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, nustatė, jog 2016 m. gegužės 18 d. plane nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, kad faktiškai įrengtos Įvažos plotis yra iki 7 m pločio su žvyro danga, tačiau pagal projekto sprendinius numatytas asfaltuotos dangos plotis turi būti 3 m. Taigi, faktiškai įrengto privažiavimo kelio (Įvažos) plotis padidintas ir neatitinka projekto sprendinių, nepaisant to, jis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nustačiusi šias aplinkybes, Administracija 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (33.194)R-2460 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir Kauno apygardos prokuratūrą, nurodydama minėtas aplinkybes ir prašydama įvertinti, ar atliekant privažiavimo kelio (Įvažos) teisinę registraciją nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir, ar nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl privažiavimo kelio (Įvažos) teisinės registracijos nuginčijimo. Kauno apygardos prokuratūra 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. (AP-22780)3VI-93 (toliau – ir Prokuratūros nutarimas) nurodė Administracijai imtis priemonių, kad privažiavimo kelias (Įvaža) būtų įregistruotas savivaldybės vardu. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. (AP-28886/2018)3VI-110 paliko galioti Prokuratūros nutarimą, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju pati Administracija laikytina suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme, todėl būtent Administracija gali ir turi imtis veiksmų statybos srityje padarytiems pažeidimams pašalinti.

3.2. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2D-12998 informavo, jog nevertins, ar atliekant privažiavimo kelio teisinę registraciją nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymo) 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 6 dalies 1 punktu, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. 1V-5, 46.9 ir 46.11 papunkčiais, jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, o deklaracija surašyta ar patvirtinta daugiau kaip vienerius metus, šių dokumentų teisėtumo Inspekcija nenagrinėja, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Rašte nurodyta, jog vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai.

Administracija minėtą Inspekcijos raštą apskundė teismui. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-985-554/2019 Administracijos prašymą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1516-822/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Administracijos prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Administracija laikytina suinteresuotu asmeniu Statybos įstatymo prasme, todėl Administracija turi imtis veiksmų statybos srityje padarytiems pažeidimams pašalinti.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, 2018 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-9597 privažiavimo kelio nuosavybės teisės buvo perleistos pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas buvo įtrauktas į minėtos administracinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl visos pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės ir dokumentai jam buvo žinomi.

3.3. Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. pateikė Administracijai prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – apie 0,0345 ha įsiterpusio valstybinės žemės ploto tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ir nuosavybės teise priklausančio privažiavimo kelio (Įvažos) prijungimas. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas siekia formuoti valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su privažiavimo keliu (Įvaža), kuris neatitinka projekto sprendinių, Administracija 2021 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į NŽT su prašymu įvertinti aplinkybes, susijusias su galbūt neteisėta privažiavimo kelio statyba. NŽT 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 8SD-2034-(14.8.125 E.) informavo Administraciją, jog atsižvelgiant į Prokuratūros nutarimą ir Administracijos įpareigojimą imtis priemonių pažeidimams pašalinti, taip pat LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1516-822/2020, NŽT neturi teisės kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo deklaracijos ir jos pagrindu atliktos privažiavimo kelio (Įvažos) teisinės registracijos nuginčijimo. Atsižvelgdama į tai, Administracija kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. dėl statybos užbaigimo deklaracijos panaikinimo, taip pat pareiškėjo įpareigojimo perstatyti privažiavimo kelią (Įvažą) pagal projekto sprendinius ir įrengto statinio perdavimo savivaldybės nuosavybėn, tuo pagrindu Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-19698-1070/2021. Administracija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie Žemės sklypo, rengimą. Administracija galėtų priimti sprendimą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tik tuo atveju, jei civilinėje byloje būtų įrodytas privažiavimo kelio (Įvažos) įrengimo ir teisinės registracijos teisėtumas, t. y. būtų paneigtos pirmiau nurodytos abejonės dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Administracija 2014 m. spalio 24 d. G. S. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) įvažai į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įrengti. Projekto sprendiniuose buvo suprojektuotas privažiavimo kelias į detaliuoju planu suformuotą gyvenamosios paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), numatytas Įvažos asfaltuotos dangos plotis buvo 3 metrai. Įrengta Įvaža įregistruota Nekilnojamojo turto registre (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvaža nuosavybės teise priklauso G. S., įregistravimo pagrindu buvo 2016 m. lapkričio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija). G. S. ir A. S. kreipėsi į Administraciją prašydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apie 345 kv. m), esantį tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir Įvažos, prijungti prie žemės sklypo. Administracijos direktorius 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. A-1511 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nutarė kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. SPF-384-(14.8.36) atsisakė išduoti reikalavimus projektui rengti, motyvuodamas, kad NŽT Kauno miesto skyrius nėra išdavęs leidimo įvažai valstybinėje žemėje įrengti. Dėl šių priežasčių tolesnės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros nebuvo atliekamos.

4.2. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. liepos 3 d. raštu Nr. 8SD-3603-(14.8.7.) kreipėsi į Administraciją, prašydamas įvertinti įvažos privatizavimo teisėtumą ir imtis atitinkamų veiksmų dėl Įvažos įregistravimo Kauno miesto savivaldybės vardu, vadovaujantis Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T-594. Pareiškėjas, kuriam nuo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, ir privažiavimo kelias (Įvaža) į Žemės sklypą, 2021 m. vasario 24 d. pateikė Administracijai Miesto planavimo ir architektūros skyriui prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdamas, jog tarp pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir įrengtos Įvažos įsiterpęs mažesnis negu 4 arų žemės sklypas ne aukciono tvarka būtų parduotas jam. Atsakovas Rašte pagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į LVAT 2020 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1516-822/2020 ir NŽT 2021 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 8SD-2034-(14.8.125E.), šiuo metu Administracijoje rengiami dokumentai teismui dėl privažiavimo kelio statybos teisėtumo. Privažiavimo kelio (Įvažos) statybos darbai ir (ar) registracija buvo atliekami nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai reiškia, kad atsakovas ginčo atveju turėjo pareigą nesivadovauti Nekilnojamojo turto registre esančiu nekilnojamojo daikto registracijos išviešinimu ir tai neabejotinai atitiko Taisyklių 21 punkte keliamus reikalavimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. rašto Nr. (33.200.E)R-1624 „Dėl prašymo“ dalį, kuria buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymo (reg. Nr. 70-25-90), ir įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą (reg. Nr. 70-25-90) organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – apie 0,345 ha įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 337,42 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas yra įsiterpusios valstybinės žemės sujungimas su pareiškėjo žemės sklypais. Ginčo dalykas – Administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. rašto Nr. (33.200.E)R-1624 – teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su pirminiu 2021 m. vasario 24 d. nustatytos formos prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 0,345 ha valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp pareiškėjo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir privažiavimo kelio (Įvažos), prijungimas prie Žemės sklypo, tačiau sprendimas pradėti organizuoti projekto rengimą arba atsisakyti organizuoti projekto rengimą nebuvo priimtas. Pareiškėjas ketino įsiterpusį žemės sklypą įsigyti ne aukciono tvarka. Kartu su prašymu organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą buvo pateiktas projektinių pasiūlymų brėžinys, iš kurio matyti, jog prašomas prijungti valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir privažiavimo kelio (Įvažos) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo atstovas advokatas 2021 m. gegužės 13 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymo (reg. Nr. 70-25-90). Atsakovas Rašto dalimi, susijusia su pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymu priimti administracinį sprendimą, nurodė, jog, atsižvelgiant į LVAT 2020 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1516-822/2020 ir NŽT 2021 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 8SD-2034-(14.8.125 E.), šiuo metu Administracijoje rengiami dokumentai teismui dėl privažiavimo kelio statybos teisėtumo.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktu, LVAT praktika, kad įsiterpęs žemės sklypas turi atitikti tam tikrus kriterijus, jog būtų pagrindas žemės sklypą pripažinti įsiterpusiu, t. y.: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (LVAT 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017, 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).

9. Teismas nustatė, jog vyksta ginčas dėl privažiavimo kelio (Įvažos) statybos ir pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimo teisėtumo, ir dėl to galbūt nėra objektyvios galimybės spręsti apie įsiterpusio žemės sklypo dydį, tačiau teismas nurodė, kad Taisyklių 21 punktas įpareigoja organizatorių, šiuo atveju atsakovą, priimti sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisakyti organizuoti projekto rengimą. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog, atsižvelgus į LVAT 2020 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1516-822/2020 ir NŽT 2021 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 8SD-2034-(14.8.125 E.), rengiami dokumentai teismui dėl privažiavimo kelio statybos teisėtumo yra nepakankamai aiškūs, jog pagrįstų atsisakymo pradėti organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Teismas pažymėjo, kad LVAT 2020 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1516-822/2020 konstatavo, jog Administracijos pareiga yra imtis veiksmų padarytiems pažeidimams pašalinti statybos srityje dėl pareiškėjui priklausančio privažiavimo kelio (Įvažos) statybos ir nuosavybės teisių įregistravimo teisėtumo. NŽT 2021 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 8SD-2034-(14.8.125 E.) nurodė, jog NŽT neturi teisės kreiptis į teismą dėl Deklaracijos ir jos pagrindu atliktos privažiavimo kelio teisinės registracijos nuginčijimo, tačiau atsakovo skundžiamame rašte nurodytas LVAT 2020 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1516-822/2020 ir NŽT raštas, taip pat šiuose dokumentuose nustatytos ir nurodytos aplinkybės bei teisės normos nei faktiškai, nei teisiškai nepagrindžia atsakovo atsisakymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Teismas priėjo prie išvados, kad iš Rašte nurodytų aplinkybių nėra galimybės suprasti kaip atsisakymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagrindų, nes Rašto turinyje nėra nurodytų teisinių imperatyvų, kurie draustų atsakovui organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas, atsisakydamas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsisakymo nepagrindė teisiniais pagrindais ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. atsisakymo nemotyvavo taip, kaip to reikalauja būtent Taisyklių 21 punktas, reglamentuojantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo procedūrą.

Nemotyvuoto ir nepagrįsto sprendimo priėmimas pažeidė pareiškėjo teisę žinoti ir suvokti atsisakymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą priežastis ir teisinius pagrindus. Atsakovas Rašte iš esmės nenurodė jokios imperatyvios teisės normos ar akto, draudžiančio patenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti minėto projekto rengimą, bei atsisakymą organizuoti projekto rengimą argumentavo tik bendro pobūdžio aplinkybėmis, kurių teisiškai nepagrindė ir neargumentavo.

10. Teismo nuomone, atsakovas, įgyvendindamas viešojo administravimo subjekto funkcijas, pažeidė ne tik Taisyklių 21 punktą, kuriame numatyta atsakovo pareiga motyvuoti atsakymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą individualų administracinį sprendimą motyvuoti ir pagrįsti, be kita ko, ir teisės aktų normomis. Taip pat atsakovas, nemotyvuodamas atsisakymo pradėti organizuoti pareiškėjo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje numatytų principų, kuriais yra grindžiamas geras viešasis administravimas, t. y.

šio 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymų viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, bei tai, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, taip pat to paties straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Nurodyti skundžiamo administracinio akto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo) trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, tinkamai įgyvendinti teisės aktuose, ginčo atveju Taisyklėse, numatytas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas. Atsakovas tik atsiliepime nurodė visas faktines aplinkybes ir teisės aktus, dėl kurių, atsakovo nuomone, negali būti pradėtas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. LVAT yra pažymėjęs, jog skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

11. Teismas konstatavo, kad skundžiamame rašte nėra nurodyti jokie aiškūs ir konkretūs motyvai bei teisės normos, kurios patvirtintų, jog pareiškėjo Žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo organizavimas faktiškai ir teisiškai nėra galimas. Dėl nurodytų skundžiamo administracinio akto trūkumų teismas Rašto dalį panaikino ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato 2021 m. gegužės 13 d. prašymą priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. (reg. Nr. 70-25-90) prašymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – apie 0,345 ha įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimas prie Žemės sklypo, rengimą, ir priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Taisyklių 12 punktą, projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Teismas nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl neturi teisinio pagrindo, įpareigojęs atsakovą priimti konkretų sprendimą, būtent, pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 0,345 ha įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimas prie Žemės sklypo, kai pats viešojo administravimo subjektas nėra motyvuotai išnagrinėjęs šio pareiškėjo prašymo.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas advokatas Saulius Dambrauskas (2019 m. sausio 7 d. atstovavimo sutartis) prašė priteisti iš atsakovo 1 365 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, susijusių su procesinių dokumentų rengimu, pasirengimu ir atstovavimu teisme. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateikti kasos pajamų orderių kvitai Nr. 210922 ir Nr. 211028. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.19, 9, 10 punktais. Teismas, atsižvelgęs į prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat į tai, jog šioje byloje sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas patyrė 1 337,42 Eur (845 + 469,92 + 22,50) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistos pareiškėjui iš atsakovo Administracijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

III. 13. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:

13.1. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Raštu priimtas sprendimo turinys buvo aiškus ir suprantamas pareiškėjui – savo patikslintame skunde pareiškėjas Rašto neteisėtumo negrindė tais motyvais, jog jam Rašto turinys yra neaiškus ar nesuprantamos Rašte nurodytos jo prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą netenkinimo priežastys. Raštas atitiko viešojo administravimo sprendimui keliamus reikalavimus taip, kaip išaiškinta LVAT praktikoje.

13.2. Įvertinus privažiavimo kelio (Įvažos) projekto sprendinius ir faktiškai įrengto privažiavimo kelio planą, tuo atveju, jei privažiavimo kelias būtų įrengtas taip, kaip numatyta projekte, įsiterpusios valstybinės žemės plotas tarp privažiavimo kelio ir Žemės sklypo būtų didesnis, nei numatyta nurodytoje Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punkto nuostatoje, t. y. daugiau nei 0,04 ha, ir neatitiktų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, taigi, negalėtų būti prijungiamas prie privataus Žemės sklypo ir jo savininkui parduodamas ne aukciono tvarka. Todėl šiuo atveju vertinimas, ar privažiavimo kelias valstybinėje žemėje pastatytas ir įregistruotas teisėtai, yra neatsiejamas nuo pareiškėjo siekio įsigyti valstybinę žemę ne aukciono tvarka teisėtumo vertinimo. Kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, būtent Administracijos atlikto vertinimo pagrindu atsakovas kreipėsi į teismą dėl privažiavimo kelio teisėtumo, ir būtent ši aplinkybė buvo tinkamas ir teisėtas pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. prašymą.

13.3. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-9597 Žemės sklypo ir privažiavimo kelio nuosavybės teisės buvo perleistos pareiškėjui. Tokiu būdu pareiškėjas perėmė buvusių savininkų teises. Be to, pareiškėjas buvo įtrauktas į Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-985-554/2019 nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl visos nurodytos faktinės aplinkybės bei dokumentai, taip pat LVAT nutarties turinys jam buvo žinomi, atitinkamai nebuvo būtinybės visų šių aplinkybių pakartotinai nurodyti Rašte. Be to, ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo pradėtas organizuoti Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. A-1511, tačiau valstybinės žemės patikėtinė NŽT atsisakė išduoti projekto rengimo reikalavimus, nurodydama privažiavimo kelio statybos ir teisinės registracijos trūkumus. Kaip nustatyta Taisyklių 26 punkte, tuo atveju, kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius. Nagrinėjamu atveju Administracija informavo iniciatorius apie tai, kad NŽT neišdavė projekto rengimo reikalavimų, tačiau NŽT atsisakymas teisės aktų nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu faktinės aplinkybės dėl privažiavimo kelio statybos bei jo teisinės registracijos nėra pasikeitusios, o ginčas dėl privažiavimo kelio perstatymo pagal projektą bei perdavimo savivaldybės nuosavybėn šiuo metu nagrinėjamas teismine tvarka (civilinėje byloje Nr. e2-256-1070/2022 (proceso Nr. 2-69-3-12219-2021-0)), Administracija neturi pagrindo priimti kitokio sprendimo, nei buvo nurodyta Rašte, todėl teismo sprendimas, įpareigojantis Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. prašymą, pareiškėjui nesukels jokių realių teisinių pasekmių.

14. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

14.1. Rašte iš esmės buvo išdėstyti motyvai bei informacija neišsprendžiant prašymo – priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. (reg. Nr. 70-25-90) prašymo. Toks Administracijos susirašinėjimu sukurtas teisinis neapibrėžtumas negali būti laikomas atitinkančiu gero administravimo principus bei administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame rašte nėra nurodyti jokie aiškūs ir konkretūs motyvai bei teisės normos, kurios patvirtintų, jog pareiškėjo Žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo organizavimas faktiškai ir teisiškai nėra galimas.

14.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas deklaruoja motyvą, kad įsiterpusi laisvos valstybinės žemės dalis galbūt yra didesnė negu 0,04 ha, todėl sprendžia, jog pagrįstai atsisakė pradėti privalomą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti, visų pirma, dėl to, kad Rašte tokio atsisakymo nėra. Antra, būtent žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros metu suformuojamas žemės sklypas ir yra nustatomas jo dydis. Tik suformavus žemės sklypą ir nustačius jo dydį galėtų paaiškėti ir tokios aktualios aplinkybės: ar įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Vyriausybės nustatytą minimalų dydį, kuriam esant pareiškėjas įgytų teisę šį žemės sklypą nusipirkti ne aukciono būdu; ar nėra sąlygų, dėl kurių šis dydis gali būti didinamas remiantis teisiniu reguliavimu, pavyzdžiui, todėl, kad laisvoje įsiterpusioje valstybinės žemės dalyje yra šlaitas, o ši aplinkybė gali sąlygoti galimo išsipirkti ne aukciono būdu žemės sklypo padidinimą.

14.3. Raštas laikytinas nemotyvuotu, kadangi jame nėra nurodyti teisiniai pagrindai, leidžiantys atsisakyti vykdyti Žemės sklypo suformavimo bei įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūras, o vilkinimas vykdyti teisės normomis numatytas procedūras pagal pareiškėjo egzistuojančią subjektinę teisę pažeidė jo teisėtus lūkesčius ir teisinį susiformavusių teisinių santykių tikrumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. rašto Nr. (33.200.E)R-1624 dalies, kuria atsakyta į pareiškėjo prašymą priimti administracinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išspręsti pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą (reg. Nr. 70-25-90) dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo.

16. Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 0,345 ha valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp pareiškėjo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir privažiavimo kelio (Įvažos), prijungimas.

17. Pareiškėjo atstovas 2021 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymo (reg. Nr. 70-25-90).

18. Atsakovas skundžiamo rašto dalyje, susijusioje su pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymu (reg. Nr. 70-25-90) priimti administracinį sprendimą, nurodė, jog, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1516-822/2020 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 8SD-2034-(14.8.125E.), šiuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijoje rengiami dokumentai teismui dėl privažiavimo kelio statybos teisėtumo.

19. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 4 p.); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p.); administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 6 p.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; ).

21. Iš ginčijamo administracinio sprendimo, išdėstyto Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. rašto Nr. (33.200.E)R-1624 turinio nėra galimybės identifikuoti teisinio santykio, dėl kurio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo yra priimtas šis administracinis aktas, nes nėra aišku, ar juo atsisakyta tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl administracinio sprendimo priėmimo, ar ginčijamu administraciniu sprendimu buvo iš esmės išspręstas pareiškėjo prašymas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo. Be to, skundžiamame rašte nėra aiškiai įvardintas tvarkomasis veiksmas, nenurodytas teisinis pagrindas bei išsamūs motyvai. Dėl tokių ginčijamo administracinio sprendimo trūkumų nėra galimybės teisme įvertinti jo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamo rašto dalį, kaip neteisėtą iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

22. ABTĮ 94 straipsnis nustato, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

23. Nagrinėjamu atveju, panaikinus Rašto dalį, atsakovas privalės dėl tvarkomojo veiksmo priimti naują sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Administracijos direktorių pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą (reg. Nr. 70-25-90) dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo, siekiant jį prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išspręsti priimant administracinį sprendimą pradėti rengti projektą. Taigi šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

25. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

26. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19, 9, 10 punktais, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Administracijos 1 337,42 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

29. Įvertinus tai, kad šia nutartimi atsakovo Administracijos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, panaikinant skundžiamo rašto dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetus kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

30. Pareiškėjas 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą dėl išlaidų priteisimo advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir tai pagrindžiančius įrodymus. Iš teisinių paslaugų ataskaitos nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėjas patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į pareiškėjo rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, į galutiniu teismo sprendimu patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį, kilusio ginčo pobūdį, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 14 d. rašto Nr. (33.200.E)R-1624 „Dėl prašymo“ dalį, kuria buvo išspręstas pareiškėjo M. S. atstovo prašymas, gautas 2021 m. gegužės 14 d., dėl administracinio sprendimo priėmimo pagal M. S. 2021 m. vasario 24 d. prašymą (reg. Nr. 70-25-90).

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė