2013-04-04 Nr. AB-1041 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-645/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16100-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 4d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. K., A. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. V., M. V., K. A. K. dėl savavališkos statybos akto, statybos sustabdymo akto, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos E. K., A. G. skundu ir patikslintais skundais (II t., b. l. 109−113) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamos:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Kauno skyrius) 2010 m. vasario 26 d. Savavališkos statybos aktą (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) Nr. SSA-100-100226-00048 dalyje dėl 129,41 m tvoros, besiribojančios su sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. vasario 26 d. Statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-100-100226-00026 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas);

3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. kovo 18 d. Reikalavimą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune padarinių pašalinimo Nr.(15.29)-2D-2750 (toliau – ir Reikalavimas) dalyje dėl 129,41 m tvoros, besiribojančios su sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

4) nustatyti 3 metų terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą daliai likusios tvoros įteisinimui, ir neįteisintai daliai tvoros nugriovimui.

Nurodė, kad su Savavališkos statybos aktu, Statybos sustabdymo aktu bei Reikalavimu nesutinka iš esmės, nes jokios savavališkos statybos nevykdė. Paaiškino, jog 1995 metais iš varžytinių įsigijo pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriems eksploatuoti priskirtas istorinis 0,4339 ha žemės sklypo plotas. Minėtas žemės sklypo plotas buvo tvora aptvertas nuo 1936 metų, tačiau buvusi tvora nuo gatvės ir miško pusės kaip kiemo statinys nebuvo tuo metu inventorizuota ir parduodama. Vėliau tvoros forma ir dydžiai keitėsi.

Žemė po pastatais iš dalies įtraukta į valstybinių miškų plotus, todėl žemės sklypas nėra teisiškai suformuotas, taip pat neregistruotas Žemės kadastre, nepadarytas detalusis planas, nėra galimybės įteisinti paprastus statinius. Pažymėjo, kad nors šiuo metu vyksta miško ribos nustatymo procedūros (kurioms pasibaigus atsiras teisinė galimybė suformuoti žemės sklypą ir jį įteisinti), tam, kad visa tai būtų įgyvendinta, reikalinga atlikti daug planavimo procedūrų, kurios gali ilgai užtrukti. Teigė, kad skundžiami aktai surašyti pažeidžiant teisės aktus, nepagrįsti jokiais objektyviais faktais ir teisės aktų normomis, be to, taikomos poveikio priemonės nemotyvuotos.

Atkreipė dėmesį, jog nors Savavališkos statybos akte pareiškėjos įvardintos 272,40 m ilgio ir 1,60 m aukščio tvoros statytojomis, tačiau byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kad dalies iš skundžiamuose aktuose nurodytos tvoros statytojais ir savininkais yra tretieji suinteresuoti asmenys − A. V. ir M. V.. Visa tai, pareiškėjų nuomone, įrodo, kad atsakovas skundžiamus aktus surašė formaliai, nesiaiškino reikšmingų aplinkybių, nenustatė objektyvių faktų. Taip pat teigė, kad Savavališkos statybos aktas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 antro priedo reikalavimų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, o Statybos sustabdymo aktas yra niekinis, nes tvoros statyba seniai baigta.

Kartu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dalis tvoros priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ginčijamais administraciniais aktais pažeidžiama jų teisė į nuosavybę, nes pareiškėjoms įvykdžius reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, bus sunaikintas svetimas turtas. Pažymėjo, kad pasibaigus miško ribos nustatymo procedūroms, atsiras teisinė galimybė suformuoti pareiškėjų valdos sklypą ir, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 4 dalies nuostatas, įteisinti dalį ginčijamuose aktuose paminėtos tvoros.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, kur bus įteisinta (duomenys neskelbtini) namų valdos ir miško riba, negalima nustatyti kiek tiksliai esamos tvoros bus galima įteisinti. Siekiant suformuoti žemės sklypą, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat įteisinti tvorą, būtina koreguoti Kauno miesto bendrąjį planą, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, rengti detalųjį sklypo planą ir suderinti nesudėtingų statinių projektus. Tai, pareiškėjų nuomone, turėtų būti laikoma svarbiomis priežastimis nustatant 3 metų terminą įteisinant savavališką statybą.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą (II t., b. l. 129−136), kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. gruodžio 29 d. gavo Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. KR12-3082 „Dėl savavališkų statinių valstybinėje miško žemėje", kuriame buvo nurodyta, kad Kaune, prie (duomenys neskelbtini), Lampėdžių miško parke, 18 kvartalo 37 miško sklype yra savavališkai užimtas, aptvertas ir naudojamas valstybinės reikšmės miško plotas. Minėto rašto pagrindu atlikus patikrinimą vietoje Inspekcijos Kauno skyriaus specialistai nustatė, kad minėtu adresu valstybinėje žemėje, kuri patenka į Lampėdžių parko teritoriją, yra naujai pastatyta 272,40 m ilgio ir apie 1,60 m aukščio metalo−medžio tvora.

Be to, tvoros statybos darbai atlikti be valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo ir be supaprastinto statinio projekto su valstybės tarnautojų rašytiniu pritarimu , t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tvoros statybą pateisinančių dokumentų pareiškėjos nepateikė, todėl už tvoros statybą nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje bei valstybinės reikšmės miško teritorijoje, neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų dokumentų, 2012 m. vasario 26 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas ir Statybos sustabdymo aktas.

Išnagrinėjus savavališkos statybos aktą 2010 m. kovo 18 d. buvo surašytas Reikalavimas, kuriuo iš statytojų pareikalauta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius − nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), Kaune ir sutvarkyti statybvietę. Pastebėjo, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, kad žemės sklypas minėtoje vietovėje tvora buvo aptvertas nuo 1936 metų. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Inspekcijos pareigūnai skundžiamus aktus surašė formaliai, nesiaiškino tvoros atsiradimo ir priklausomybės aplinkybių, nenustatė objektyvių faktų.

Atkreipė dėmesį, jog Savavališkos statybos akte nurodytas 272,40 m tvoros ilgis nurodytas pagal (duomenys neskelbtini), Kaune 0,4339 ha sklypo inventorinį planą, kuriuo naudojamasi pagrįstai, kadangi pareiškėjų 2010 m. vasario 8 d. rašytiniame paaiškinime, adresuotame Inspekcijos Kauno skyriui, buvo nurodyta, kad 1995 metais įsigytiems statiniams eksploatuoti yra priskirtas naudojamas nuo 1936 metų istorinis 0,4339 ha žemės sklypas. Pažymėjo, kad už pilkos spalvos metalo vielos tinklo tvorą kampuočio rėmuose, esančią tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės valdų, pareiškėjų ginčijamas Savavališkos statybos aktas surašytas nebuvo, nes tvora visu sklypo perimetru yra teisiškai įregistruota.

Nurodė, kad apžiūrėjus ginčo tvorą buvo akivaizdu, kad jos paskirtis yra aptverti (duomenys neskelbtini) sklypo teritoriją, o ne gretimus sklypus. Be to, metalo vielos tinklo tvora palei (duomenys neskelbtini) vakarinę ir pietinę ribas yra vientisa, tos pačios spalvos ir iš tokių pačių medžiagų. Tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eina dvi tvoros lygiagrečiai, viena, 61 m ilgio, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pareiškėjų aptvertos teritorijos galo, kita, 19 m ilgio, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) ūkinių pastatų.

Atsižvelgiant į tai, jog, pagal inventorinį sklypo planą, (duomenys neskelbtini) rytinė riba yra tik 40,50 m ilgio, pareiškėjų paaiškinimai, kad 61 m ilgio tvora, išeinanti už sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, priklauso (duomenys neskelbtini) sklypo savininkams, nepagrįsti. Taip pat nurodė, kad, pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, (duomenys neskelbtini) inventorizuota ir teisiškai registruota iš viso tik 67,50 m ilgio tvora − t. y. per visą 48,25 m pietinės ribos ilgį ir apie 19 m rytinėje riboje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ūkinių pastatų, taip kaip ir buvo užfiksuota 2011 m. lapkričio 16 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teisme.

Kadangi tvora pastatyta valstybinės reikšmės miško teritorijoje, t. y. pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, naujos tokios tvoros statyba nėra galima, pareiškėjų atžvilgiu negali būti taikomos Statybos įstatymo nuostatos, numatančios savavališkos statybos padarinių šalinimą įteisinimo būdu. Be to, nėra aišku, kur bus įteisinta (duomenys neskelbtini) namų valdos riba ir kiek esamos tvoros bus galima įteisinti. Pažymėjo, kad net ir patikslinus miško ribas, nebus galimybės suformuoti tokio dydžio sklypą, kokį šiai dienai pareiškėjos yra užtvėrusios ginčo tvora, todėl per 3 metų laikotarpį net ir pavykus pakoreguoti Kauno miesto bendrąjį planą, valstybinės reikšmės miškų ribas, pareiškėjoms tektų perstatyti tvorą pagal naujas sklypo ribas.

Atkreipė dėmesį, kad patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Reikalavimą atmestinas dar ir todėl, jog pareiškėjos dėl jo nuginčijimo kreipėsi praleidusios įstatymo numatytą terminą skųsti teismui administracinį aktą ir neprašė jo atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo − Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą į skundą (II t., b. l. 126−128), kuriuo prašė pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti ir naikinti juos nėra pagrindo. Ginčas yra kilęs dėl savavališkai pastatyto statinio - tvoros, kuria užtverta teritorija pareiškėjoms nuosavybės teise nepriklauso. Savavališkai pastatyta tvora yra valstybinės reikšmės miško žemėje, Lampėdžių miško parke, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams, todėl valstybinės reikšmės miško žemė išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir tokios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Pažymėjo, jog pareiškėjos neturėjo ir neturi teisės būti statytojomis ir statyti statinius valstybinės reikšmės miško žemėje, įsigyti ją ar nuomotis, sutikimas dėl šių veiksmų iš valstybinės žemės patikėtinio negalimas. Savavališkai tvora pastatyta teritorijoje, kuri atitinka miškui keliamus reikalavimus, todėl minėta teritorija negali būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų ploto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Miškų tarnyba) pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 157−159) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad 2011 m. rugsėjo 12 d., vykdydami Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 8 d. prašymą „Dėl A. G. prašymo nagrinėjimo", Kauno miesto miškų 18 kvartalo 37 taksaciniame sklype, priskirtame valstybinės reikšmės miškų plotams, atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti Kauno miesto miškų 18 kvartalo 37 taksacinio sklypo duomenys yra tikslintini 0,06 ha plote. Į šią teritoriją patenka dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemo rūsys bei elektros pastotė, taip pat auga keletas pavienių pušų, kurių amžius yra didesnis nei medžių augančių 37 taksaciniame sklype, todėl šis plotas (0,06 ha) neatitinka miškui keliamų reikalavimų ir, tikslinant miškų valstybės kadastro duomenis, turėtų būti išbrauktas iš miško ploto Kauno miesto miškų 18 kvartalo 37 taksacinio sklypo teritorijoje. Likusi Kauno miesto miškų 18 kvartalo 37 taksacinio sklypo teritorija, kurioje yra savavališkai pastatyta tvora, atitinka nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Išnagrinėjus pareiškėjos A. G. prašymą, Aplinkos ministerijai buvo pasiūlyta patikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,06 ha ploto teritoriją, kurioje yra pareiškėjų statiniai ir kuri neatitinka miškui keliamų reikalavimų, tačiau kol kas tai nėra padaryta. Pabrėžė, kad savavališkai pastatyta tvora yra savavališkai užtvertoje teritorijoje Kauno miesto miškų 18 kvartalo 37 taksaciniame sklype, kuris priklauso Lietuvos valstybei ir kurio įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (II t., b. l. 203−211) administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjų E. K., A. G. patikslintą skundą dėl 2010 m. vasario 26 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-100226-00048 dalyje dėl 129,41 m tvoros, besiribojančios su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, panaikinimo ir dėl 2010 m. kovo 18 d. Reikalavimo dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune padarinių pašalinimo Nr.(15.29)-2D-2750 dalyje dėl 129,41 m tvoros, besiribojančios su sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, nutraukė. Panaikino 2010 m. vasario 26 d. Statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-100-100226-00026. Likusioje dalyje pareiškėjų patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl pirmojo pareiškėjų reikalavimo, teismas nurodė, kad administracinėje byloje ginčas kilo iš dalies dėl savavališkos statybos nustatymo faktinių aplinkybių (statytojo ir tvoros ilgio), o ne dėl valinio pobūdžio patvarkymų, įpareigojimų pareiškėjui. Įvertinęs Savavališkos statybos akto turinį teismas darė išvadą, kad jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), įtakojusių pareiškėjų teises ir interesus, nėra. Taigi, šis reikalavimas pareiškėjoms savaime jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir objektyviai negalėjo sukelti. Be to, surašant ginčijamą Savavališkos statybos aktą, tvora jau buvo pastatyta ir statybos darbai buvo baigti. Taigi, ginčas dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo iš esmės yra ginčas tik dėl fakto - t. y. tik dėl faktinių aplinkybių. Iš to seka, kad Savavališkos statybos aktas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, o šioje byloje ginčas kilo ne dėl teisės, o dėl fakto. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia, kadangi šie ginčai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje nurodytą administracinių teismų kompetenciją. Atsižvelgęs į tai, bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Savavališkos statybos aktą nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo, įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, kad Institucijos atstovai detaliai neišsiaiškino, kas (duomenys neskelbtini) (ar (duomenys neskelbtini)) vidinės dalies tvoros statytojas − t. y. ar pareiškėjos, ar tretieji suinteresuoti asmenys − M. V., K. A. K.. Neišsiaiškinta, ar minėta vidinės tvoros dalis patenka į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini) sklypo dalį, nes šis klausimas buvo aktualus ir keliamas apylinkės teisme. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų teiginiai, kad ginčijamas aktas surašytas formaliai, nepilnai pagrįstas faktiniais duomenimis, nors tą padaryti reikalauja individualiam aktui įstatymų keliami reikalavimai, pagrįsti. Teismas ėmė domėn ir tai, jog pareiškėjos žemės sklypu faktiškai naudojasi nuo 1995 metų, šiame sklype turi nuosavybės teise joms priklausančius pastatus, todėl ginčijamas aktas turi tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms. To pasekoje, įvertinęs skundžiamo individualaus administracinio akto turinį, teismas darė išvadą, kad jis priimtas iš esmės pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus (ABTĮ 57 str.). Paminėtus pažeidimus teismas pripažino esminiais ir sudarančiais pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamą Statybos sustabdymo aktą, detaliau nesvarstant bei nevertinant kitų skunde išdėstytų argumentų. Teismas taip pat pažymėjo, jog šio administracinio akto panaikinimas neužkerta kelio atsakovui iš naujo sustabdyti, jo manymu, savavališką statybą, tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Pasisakydamas dėl trečiojo skundo reikalavimo, teismas pažymėjo, kad Reikalavimas buvo priimtas 2010 m. kovo 18 d., pareiškėjoms tinkamai (asmeniškai priėmė šeimos narys) registruotu laišku įteiktas 2010 m. kovo 20 d., 2010 m. balandžio 21 d. teisme gautame atsiliepime į skundą atsakovas nurodė apie būtinumą ginčyti šį administracinį aktą, tačiau pareiškėjos į Kauno apygardos administracinį teismą dėl minėto akto panaikinimo kreipėsi tik 2010 m. rugsėjo 13 d. − t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą (kreipėsi beveik po 6 mėnesių). Pareiškėjos minėtam administraciniam aktui ginčyti termino atnaujinti neprašė, teigė, jog termino nepraleido, o pareiškėjų atstovas (profesionalus teisininkas – advokatas) taip pat nurodė, jog ABTĮ 33 straipsnio numatyto apskundimo termino nepraleido. Nurodytos aplinkybės įgalino teismą konstatuoti, kad pareiškėjos į teismą dėl Reikalavimo panaikinimo kreipėsi praleidę 1 mėnesio terminą ir bylą dalyje dėl šio reikalavimo dalinio panaikinimo nutraukti.

Dėl ketvirtojo pareiškėjų reikalavimo, teismas pažymėjo, kad šioje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą nustatyti 3 metų terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą daliai likusios tvoros įteisinimui, ir neįteisintos dalies tvoros nugriovimui, kadangi nesant teisės aktų reikalavimus atitinkančio Savavališkos statybos sustabdymo akto, nežinant tikslių savavališkos statybos apimčių (tvoros ilgio, konkretaus statytojo ir pan.), valstybinės reikšmės miško ribos sklypo atžvilgiu, šiuo metu nėra jokio pagrindo svarstyti statinio (ar jo dalies) įteisinimo termino pagrįstumo klausimą (išankstinis reikalavimas). Atsižvelgiant į tai, patikslintą skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjoms neužkertamas kelias vėliau (nustačius valstybinės reikšmės miško ribą, Institucijai sukonkretinus savavališkos statybos apimtis, statytojus ir pan.) kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu.

III. Pareiškėja A. G. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 2−6), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje Nr. Ik-531-554/2012 byloje dalį, kurioje administracinė byla dalyje pagal pareiškėjų A. G. ir E. K. patikslintą skundą dėl 2010 m. vasario 26 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-100226-00048 dalyje dėl 129,41 m tvoros, besiribojančios su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, panaikinimo ir dėl 2010 m. kovo 18 d. Reikalavimo dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune padarinių pašalinimo Nr.(15.29)-2D-2750 dalyje dėl 129,41 m tvoros, besiribojančios su sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, nutraukta, bei atmestas pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimas dėl 3 metų termino nustatymo daliai likusios tvoros įteisinti, o neįteisintai tvorai nugriauti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –

1) panaikinti Savavališkos statybos aktą dalyje dėl 129,41 m tvoros, besiribojančios su sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune;

2) panaikinti Reikalavimą dalyje dėl 129,41 m tvoros, besiribojančios su sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune;

3) nustatyti 3 metų terminą daliai likusios tvoros įteisinti, o neįteisintai tvoros daliai nugriauti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismo išvada, kad ginčas kilo ne dėl valinio pobūdžio patvarkymų ir įpareigojimų pareiškėjui nepagrįstas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, byla nenagrinėtina administracinių teismų tik tuo atveju, jei ginčijamas vien tik savavališkos statybos aktas, kuris pats nenustato jokių įpareigojimų asmeniui. Nagrinėjamu atveju, buvo ginčijamas ne tik Savavališkos statybos aktas, bet ir jo pagrindu priimtas Statybos sustabdymo aktas ir Reikalavimas, kurie adresatui sukėlė teisines pasekmes. Teismas VAĮ reikalavimus administraciniam aktui taikė tik pagal prigimtį išvestiniam Statybos sustabdymo aktui, tačiau nepagrįstai netaikė pagrindiniams – Savavališkos statybos aktui, nepanaikino jo dėl formalių priežasčių.

2) terminas apskųsti Reikalavimą nebuvo praleistas. Apeliantė apie Reikalavimą sužinojo tik iš atsakovo atsiliepimą į skundą 2010 metų rugsėjo mėnesį. Teismo išvada, kad Reikalavimas pareiškėjoms buvo tinkamai įteiktas prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes teismui atsakovo pateiktose registruotų laiškų pranešimų šaknelėse nėra šeimos narių parašo.

3) nesutinka su teismo išvada, kad nesant aiškiai valstybinio miško ribai, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl trijų metų termino projektinės dokumentacijos parengimui. Kadangi dar nėra numatyta, kur bus įteisinta (duomenys neskelbtini), Kaunas, namų valdos ir miško riba, negalima nustatyti kiek tiksliai esamos tvoros bus galima įteisinti. Tai, kad siekiant suformuoti žemės sklypą būtina koreguoti Kauno miesto bendrąjį planą, valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, rengti detalųjį sklypo planą ir suderinti nesudėtingų statinių projektus, apeliantės nuomone, turi būti laikoma svarbiomis priežastimis nustatyti 3 metų terminą savavališkai statybai įteisinti. Nepanaikinus Reikalavimo, pareiškėjos bus priverstos nugriauti ne tik tvoras, kurios nepatenka ir po miško ribų koregavimo nepateks į miško ribas, bet ir kaimyninių sklypų tvoras. Teigia, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dalį tvorų bus galima įteisinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (III t., b. l. 16−18), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, ištyrė ir įvertino visus byloje esančius dokumentus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nepadarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo objektas – metalo−medžio tvora yra naujos statybos, neteisėtai, savavališkai pastatyta valstybinės reikšmės miško žemėje. Taip pat pagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjos praleido Reikalavimo apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl savavališkos statybos akto

Apeliantas teismo prašo panaikinti statybos valstybinę priežiūrą atliekančio subjekto surašytą savavališkos statybos aktą, kuriame konstatuota, jog apeliantas savavališkai vykdė statybos darbus (t. 1 b.l. 10).

Byloje nustatyta, kad jokių valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes apeliantui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, šiame dokumente nėra.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Tačiau tikrinamoje administracinėje byloje (dalyje dėl savavališkos statybos aktos) ginčas kilęs ne dėl teisės, o dėl fakto. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Jie nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą išvardintą Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.). Tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinę bylą dalyje dėl 2010 m. vasario 26 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-100226-00048 panaikinimo.

Dėl reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

Apeliantas prašo panaikinti 2010 m. kovo 18 d. reikalavimą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune padarinių pašalinimo Nr.(15.29)-2D-2750.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Nagrinėjamoje byloje esantis pašto įstaigos Įteikimo pranešimas patvirtina, kad apelianto ginčijamas 2010 m. kovo 18 d. reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo apelianto šeimos nariui buvo įteiktas 2010m. kovo 20d. (t. 1 b.l. 36). Apeliantas skundą dėl šio reikalavimo panaikinimo pateikė 2010m. rugsėjo 13d. (t. 1 b.l. 39), t.y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo terminą. Kadangi apeliantas šioje byloje nėra pateikęs prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu priėmė sprendimą administracinę bylą dalyje dėl prašymo panaikinti 2010 m. kovo 18 d. reikalavimą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaune padarinių pašalinimo Nr.(15.29)-2D-2750 nutraukti.

Apelianto argumentai, kad ginčo reikalavimo įteikimo datos ir fakto nepatvirtina pašto įstaigos Įteikimo pranešimas, nes jame nėra korespondenciją gavusio asmens parašo, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje pateikta Įteikimo pranešimo forma nenumato, kad jame pasirašytų korespondenciją gavęs asmuo. Todėl parašo buvimas ar jo nebuvimas niekaip nepaneigia pašto įstaigos pateikto patvirtinimo apie korespondencijos įteikimo datą. Teismas neturi pagrindo abejoti pašto įstaigos pateiktų dokumentų turiniu.

Kita vertus, net jei ir būtų galima daryti prielaidą, kad korespondencija nebuvo įteikta 2010m. kovo 20d., atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas ginčo reikalavimą į administracinę bylą pateikė 2010m.balandžio 21d. (t. 1 b.l. 17). Nuo šios datos apeliantui nebuvo jokių kliūčių susipažinti su ginčo dokumentu, todėl netgi ir skundo padavimo terminą skaičiuojant nuo šios datos yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas yra praleidęs skundo padavimo terminą, dėl ko administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. kovo 18 d. reikalavimą nutrauktina.

Dėl reikalavimo nustatyti terminą daliai tvoros įteisinti

Apeliantas prašo nustatyti 3 metų terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį tai, kad galimybę parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, Statybos įstatymas numato. Tačiau tokia galimybė nėra besąlyginė ir įstatymas numato visą eilę sąlygų, kurioms esant būtų galimas statybą leidžiančio dokumento išdavimas.

Konkrečiai, Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato, kad parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą galima tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo tvora pastatyta miško žemėje, valstybinės reikšmės miško teritorijoje. Į bylą nėra pareiktas joks ginčo teritorijos planavimo dokumentas, kuriame būtų numatyta kokia nors galimybė statyti ginčo tvorą. Todėl konstatuotina, kad nėra vienos iš esminių sąlygų (galiojančio teritorijos planavimo dokumento numatytos galimybės), kuri suteiktų galimybę apelianto pageidaujamu būdu įteisinti savavališką statybą.

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos įstatymo 28 straipsnis numato galimybę nustatyti terminą projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančio dokumento gavimui. Tuo tarpu apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad jis siekia parengti ir teritorijos planavimo dokumentus, kai tokios galimybės Statybos įstatymas nenumato iš vis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti šį apelianto reikalavimą ir skundą šioje dalyje atmetė.

Dėl likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinis skundas nėra pateiktas, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams bei priimtam sprendimui, todėl plačiau dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisakys.

Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė