80b0cb6d-bc15-4a3e-a79b-7db3c2809d2b · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-579/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14234-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 2.1.3.8; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.3.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Karpienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, išteisintajam A.

K. (A. K.), jo gynėjai advokatei R. A., nukentėjusiajam M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės S. S. ir nukentėjusiojo M. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinis ieškinys dėl 45 Eur turtinės žalos atlyginimo M. M. ir 85,96 Eur turtinės žalos priteisimo UAB „N. R.“, atstovaujamai direktoriaus M. M., atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. kovo 25 d. apie 2 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), restorane „N. R.“, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams – be priežasties necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡koneveikdamas nukentėjusįjį M. M. ir jį tyčia pastumdamas į nugarÄ bei tyčia abiejų rankų kumščiais suduodamas ne mažiau tris kartus jam į galvÄ ir taip sukeldamas fizinį skausmÄ , tyčia iÅ¡muÅ¡damas nukentėjusiajam M. M. iÅ¡ rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ LG (duomenys neskelbtini), sudaužė lietimui jautrų ekrano stiklÄ ir taip Å¡iais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡nagrinėti įrodymai neleidžia tvirtinti, kad kaltinamojo veiksmai pakankami bei neginčijami pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ . Kadangi buvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija ir A. K. veiksmai buvo nukreipti ne į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o siekiant ginti G. D. nuo kito asmens pavojingo veiksmo, jo veiksmai buvo proporcingi kėsinimosi pobÅ«džiui bei pavojingumui, neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, todėl A. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių.

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį, priimtÄ Å¡aliÅ¡kai įvertinus byloje esančius įrodymus, padarius faktinių įvykio aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas bei netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti A. K. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį tęsti mokslÄ , dirbti ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų per ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M.

M. civilinius ieÅ¡kinius atmesti. 3.1. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad A. K. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Nurodoma, kad iÅ¡teisintasis atliko nusikalstamus veiksmus, turėdamas ir asmeninius tikslus ginti G. D., tačiau nesant pavojingo kėsinimosi ir suprasdamas, kad nėra bÅ«tinosios ginties situacijos. Å iais veiksmais jis pažeidė restorano „N. R.“ lankytojų ir darbuotojų rimtį ir tvarkÄ , kai kuriems jų sukeldamas iÅ¡gÄ stį, nukentėjusiajam M. M. sudavė tris smÅ«gius į galvos sritį.

Tokie veiksmai rodo elementarų moralės ir elgesio normų niekinimÄ ir negerbimÄ , o keiksmažodžiai bendraujant su padavėjomis prieÅ¡ įvykį ir po jo bei įvykio metu rodo, kad tokiu savo elgesiu restorane kÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , griovė tokius jo veiksmus mačiusių asmenų saugumo jausmÄ , prieÅ¡ M. M. padarydamas įžūlius veiksmus – suduodamas smÅ«gius ir jį pastumdamas, suprasdamas, kad tai daro vieÅ¡oje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje, taip Å¡iais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai.

M. M. nuo A. K. veiksmų gynė restorano lankytojai ir darbuotojai, apie įvykį praneÅ¡ta policijos pareigÅ«nams. Visos Å¡ios aplinkybės, anot prokurorės, rodo, kad A. K. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dispozicijÄ . 3.2. Skunde nurodoma, kad nors A. K. teisme aiÅ¡kino sudavęs smÅ«gius M. M. turėdamas tikslÄ apginti savo draugę G. D., tačiau jis taip pat pripažino, kad bÅ«damas Å¡alia matė konfliktuojančias padavėjÄ R. J. ir G. D., tačiau kas vyko toliau, o bÅ«tent, kad M.

M. pagriebė už rankos A. K. už nugaros stovinčiai G. D. ir jÄ kažkur tempė, žino tik iÅ¡ įvykio vietos vaizdo įraÅ¡o. A. K. netgi nematęs visų nukentėjusiojo M. M. veiksmų ir jų neįvertinęs, vien tik matydamas pastarojo už rankos žasto laikomÄ savo draugę, nedelsdamas ir nieko nesiaiÅ¡kinęs, sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje Nr. 2K-226-677/2015 yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si iÅ¡vis nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. 3.3.

Skunde tvirtinama, jog G. D. parodymai bei prie apeliacinio skundo pridedama specialisto iÅ¡vada paneigia iÅ¡teisintojo parodymus, kad M. M. pastarajai iÅ¡suko rankÄ . Nėra duomenų, kad nukentėjusysis buvo bent užsimojęs ar sudavęs smÅ«gius merginai. Ä® policijÄ kreiptasi tik sužinojus apie kitos konflikto pusės inicijuotÄ ikiteisminį tyrimÄ . Å ios aplinkybės, anot skundo autorės, neduoda pagrindo M. M. veiksmus vertinti kaip kėsinimÄ si į kito asmens gyvybę ir sveikatÄ ir kad toje situacijoje buvo bÅ«tini smurto veiksmai prieÅ¡ pastarÄ jį, t. y., kad buvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija. 3.4.

Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamoje situacijoje A. K. turėjo galimybę suprasti, jog M. M. veiksmai, net Å¡iam neprisistačius kaip administracijos atstovui, yra inicijuoti G. D. neteisėto elgesio (konfliktavimo su padavėja, daiktų mėtymo). IÅ¡teisintojo draugės Å¡auksmÄ padėti, kuris pagal įvykio liudytojų parodymus buvo ne vienintelis demonstratyvus jos Å¡auksmas ir keiksmas konfliktuojant su padavėjomis tÄ vakarÄ , vertinti kaip akivaizdų pavojingÄ kėsinimÄ si A. K. neturėjo pagrindo. 3.5.

Skunde taip pat nurodoma, kad liudytojų R. J. ir N. M. parodymai patvirtina, kad dar iki M. M. prieš G. D. atliktus veiksmus A. K. buvo demonstratyviai konfliktiškai nusiteikęs. Tačiau teismas nuosprendyje šios aplinkybės neįvertino.

4. Nukentėjusysis M. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: grÄ Å¾inti bylÄ Ä¯ ikiteisminio tyrimo stadijÄ , įpareigojant ikiteisminį tyrimÄ atliekančiÄ institucijÄ papildomai tirti 2017 m. kovo 25 d. vykusio įvykio aplinkybes, surenkant papildomus įrodymus, nustatant dėl Å¡io konflikto administracine tvarka nubaustus asmenis bei Å¡ias administracines bylas prijungiant prie baudžiamosios bylos. 4.1. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai kaltinamojo pateiktus įrodymus vertino kaip neabejotinus, o nukentėjusiojo kritiÅ¡kai, nepateikiant objektyvių argumentų, kodėl laikomasi tokios pozicijos.

Nepagrįstai remtasi kitoje dar neiÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. 4.2. Skunde nurodoma, kad nors nuosprendyje užfiksuotas tik vienas sudaužytas telefono aparatas, tačiau iÅ¡kart po įvykio atliktoje vietos apžiÅ«roje yra nurodyti du sudaužyti mobiliojo ryÅ¡io telefonai (1 t. b. l. 28-35). 4.3. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, kad nukentėjusysis ir N. M. vilkino ikiteisminio tyrimo procesÄ , kad pateikė ne visus vaizdo įraÅ¡us. Nurodo, jog atsisakymas pateikti informacijÄ , kiek ir kokių vaizdo stebėjimo kamerų yra patalpose, sietinas su tikslu iÅ¡laikyti saugumÄ , o ne nuslėpti informacijÄ .

Be to, vaizdo įrašas iškart po įvykio buvo parodytas atvykusiems pareigūnams. 4.4. Skunde nesutinkama su teismo pozicija, kad A. K. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Teigiama, jog byloje įrodyta, kad išteisintasis su kitais restorane buvusiais asmenimis dar prieš prasidedant konfliktui, necenzūriniais žodžiais kreipėsi į ten dirbusius asmenis, nereagavo į prašymus apleisti patalpas pasibaigus darbo laikui, o priešingai, aiškino, kad išeis kada patys norės, G.

D. trikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jos neramino ir iÅ¡ restorano neišėjo, nors to padaryti niekas netrukdė. IÅ¡teisintasis tyčia, piktybiÅ¡kai elgėsi nesivadovaudamas visuomenėje pripažinta bendrabÅ«vio tvarka ir nevykdydamas teisėtų personalo dalyvių praÅ¡ymų. Dėl paties A. K. veiksmų buvo sukeltos muÅ¡tynės, į kurias įsivėlė dar bent trys iÅ¡ kitų patalpų atskubėję asmenys. 4.5. Anot skundo autoriaus, teismas nepagrįstai vadovavosi BK 28 straipsnio nuostatomis.

Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, vaizdo įraÅ¡o), M. M. paėmus (sugriebus) už rankos G. D., iÅ¡teisintasis agresyviai jį puolė ir sudavė smÅ«gius. Apelianto įsitikinimu, jo atliktas veiksmas (paėmimas už rankos G. D.) nėra nei smurtinis, nei prievartinis, nukreiptas į konflikto suvaldymÄ , tačiau A. K. atsakas buvo akivaizdus aktyvių smurto veiksmų panaudojimas siekiant ne suvaldyti kilusį konfliktÄ , bet panaudojus smurtÄ palaužti nukentėjusiojo valiÄ bei užvaldyti situacijÄ sukeliant fizinį skausmÄ .

Nesulyginus menamos ir realios grėsmės mastų, ir priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais, teismas neturėjo teisės naudoti tokios sÄ vokos kaip gynyba. 4.6. Skundo autoriaus įsitikinimu, konflikto iniciatoriumi buvo G. D. ir su ja buvę asmenys. Tai patvirtina faktas, kad ji buvo nubausta administracine tvarka dėl 2017 m. kovo 25 d. kilusio konflikto. O skundo autoriaus (nukentėjusiojo) veiksmas (paėmimas už rankos) negali bÅ«ti laikomas konflikto inicijavimu, bet traktuotinas kaip teisėtas ir adekvatus atsakas į pačios G.

D. ir su ja buvusių asmenų veiksmus.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė bei nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintasis A. K. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės S. S. ir nukentėjusiojo M. M. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad A. K. nepadarė BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai ir todėl jį praÅ¡oma pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį. Kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrina nuosprendžio teisėtumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus, baudžiamosios bylos medžiagÄ bei atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei pakankamai iÅ¡samiai juos iÅ¡analizavo, tačiau, nustatęs, kad A. K. nagrinėjamu atveju veikė gindamas kitÄ asmenį nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, t. y. nustatęs aplinkybę, numatytÄ BK V skyriuje, kaip vienÄ iÅ¡ baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, iÅ¡teisindamas A.

K., priėmė netinkamÄ procesinį sprendimÄ . Esant A. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, jo atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį iÅ¡kelta baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti nutraukta, o ne priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis naikintinas BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (t. y. esant Å¡io Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose numatytoms aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas), baudžiamoji byla A.

K. atžvilgiu nutrauktina.

9. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. K. aptariamu atveju veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms ir neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, teigiama, kad pastarojo neteisėti veiksmai visiÅ¡kai atitinka jam inkriminuotos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu bei apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , abejoti tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis, neturi objektyvaus pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, savo iÅ¡vadas pagrindė iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikÅ¡mę iÅ¡siaiÅ¡kinant faktines bylos aplinkybes, visumÄ . IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad jame yra iÅ¡dėstyti bei analizuoti A.

K., nukentėjusiojo M. M., liudytojų G. D., N. M., R. J., R. K., D. R., G. B. parodymai, specialistų iÅ¡vados, vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys bei kiti raÅ¡ytiniai baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. K., kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu, konflikto metu gynė savo draugę G. D. ir veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog teismo padarytos iÅ¡vados dėl to, kad A.

K. veikė esant būtinosios ginties situacijai, yra nepagrįstos.

10. Teisė gintis ar ginti kitÄ asmenį nuo pavojingos veikos (kėsinimosi) yra viena iÅ¡ prigimtinių žmogaus teisių. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.

11. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ ; smÅ«gių, suduotų nukentėjusiajam, momentÄ ; besiginančiojo kaltės formÄ ir rūšį; taip pat bÅ«tina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ .

12. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2017 m. kovo 25 d. apie 2 val. restorane „N. R.“ tarp Å¡ios įstaigos padavėjos R. J. ir klientų G. D., A. K. bei G. B. dėl to, kad pastarieji nepakluso personalo raginimams pasiÅ¡alinti iÅ¡ restorano pasibaigus darbo valandoms, kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau prie konfliktuojančių asmenų priėjus M. M., peraugo į smurtinių veiksmų panaudojimÄ . Konflikte dalyvavusioms pusėms skirtingai aiÅ¡kinant tam tikras įvykio aplinkybes, nutylint, nuslepiant galimai sau nepalankius faktus, ypatingÄ reikÅ¡mę turi restorano apsaugos kamerų filmuotos medžiagos analizė.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä ir sugretinęs su iÅ¡teisintojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, įvertinęs Å¡io vaizdo įraÅ¡o metu užfiksuotas aplinkybes visų duomenų kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad A. K. veiksmai buvo sÄ lygoti ne tyčios sužaloti nukentėjusįjį, o pavojingos jo artimam asmeniui situacijos – M. M. veiksmų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, iÅ¡teisintojo pagrįstai buvo suprasti kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į G.

D. sveikatÄ .

13. Kaip ir minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmiausia žodinis konfliktas prasidėjo tarp padavėjos R. J. ir restorano lankytojų G. D., A. K. bei G. B.. Pradinėje konflikto stadijoje aktyviausiomis jo dalyvėmis buvo G. D. ir R. J.. Pastebėtina, kad tiek jų, tiek ir A. K. bei G. B. veiksmai (necenzūrinių žodžių vartojimas, užgauliojimai) viešojo maitinimo įstaigoje buvo nederami, tačiau, nežiūrint to, aktyvių, prieštaraujančių visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms veiksmų (po ranka pasitaikiusių daiktų mėtymo) pirmoji ėmėsi būtent R.

J.. Nors pateiktame vaizdo įraÅ¡e dėl neaiÅ¡kių priežasčių bÅ«tent daiktų mėtymo pradžios momentas nėra užfiksuotas, tačiau Å¡iÄ aplinkybę pati R. J. pripažino teisme, patvirtino liudytojai. Toks Å¡ios liudytojos, kaip restorano darbuotojos, elgesys su klientais prieÅ¡taravo elementarioms bendravimo su lankytojais, jų aptarnavimo normoms ir esant pakankamai įtemptai situacijai, buvo provokuojantis ir susilaukė analogiÅ¡ko G. D. atsako. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų matyti, jog tuo metu, kai merginos viena į kitÄ mėtė daiktus (restorano meniu, žvakę ir pan.), visa kompanija jau stovėjo, buvo apsirengę lauko rÅ«bais, iÅ¡ ko galima spręsti, kad jau ketino iÅ¡eiti.

G. B. buvo net Å¡iek tiek paėjęs nuo staliuko link išėjimo. A. K. ir G. B. jokių aktyvių veiksmų neatliko. Pastebėtina, kad visÄ Å¡Ä¯ konfliktÄ (paminėtų daiktus merginoms mėtant vienai į kitÄ ) stovėdamas kiek atokiau stebėjo ir pats nukentėjusysis, tačiau kaip restorano direktorius nesiėmė jokių veiksmų, kad sudrausmintų, nuramintų netinkamai besielgiančiÄ padavėjÄ , iÅ¡spręstų konfliktinę situacijÄ . Taip pat vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys paneigia paties nukentėjusiojo M.

M. teiginius, kad į pagrindinę salę (kur vyko konfliktas) jis atėjo tik tuomet, kai būdamas kitoje restorano patalpoje, prie baro, išgirdo dūžtančius daiktus. Pažymėtina ir tai, kad net ir įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, jog restorane kas nors būtų buvę sudaužyta, nors darbuotojai aiškino, kad iki atvykstant policijai nieko nelietė.

14. Liudytoja G. D. aiÅ¡kino, kad tuo metu, kai ji su draugais jau ketino iÅ¡eiti, iÅ¡ nugaros už žasto griebė, kaip dabar žino, M. M. ir nieko nesakęs ėmė jÄ kažkur tempti. Dėl kokios priežasties nukentėjusysis taip elgėsi, jai paaiÅ¡kinta nebuvo. IÅ¡sigandusi pradėjo Å¡aukti pagalbos. Kai buvo nutempta prie sienos, pribėgo A. K. su G. B. ir ėmė jÄ traukti nuo M. M., tačiau nukentėjusysis jos nepaleido ir visÄ laikÄ tÄ sė. Tuo metu pribėgo N. M., D. R.. Vyko stumdymasis.

Kažkuriuo momentu M. M. paleido jos rankÄ ir iÅ¡teisintasis liudytojÄ atitraukė nuo nukentėjusiojo. G. D. parodymus, kad M. M. prie jos priėjo ir griebė už žasto bÅ«tent tuo metu, kai ji su draugais jau ketino iÅ¡eiti, patvirtina ne tik A. K., G. B. parodymai, bet ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys. PeržiÅ«rėjus nagrinėjamo įvykio vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad tik tuo metu, kai R. J. jau nueidinėjo į restorano administracines patalpas, o restorano lankytojai ruošėsi iÅ¡eiti (G.

D. pasisukusi pradėjo eiti nuo staliuko), t. y., kai konfliktas iÅ¡ esmės jau buvo pasibaigęs ir jame dalyvavę asmenys ketino skirstytis, prie G. D. iÅ¡ už nugaros priėjo iki tol visÄ konfliktÄ ramiai (nesikiÅ¡damas) stebėjęs M. M. ir griebęs Å¡iai liudytojai už žasto ėmė tempti jÄ link sienos. Nors nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad prisistatė, jog yra restorano direktorius ir paprašė eiti kartu su juo į administracines patalpas, tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms, kad tokių skundo autoriaus parodymų nepatvirtina objektyvÅ«s byloje esantys įrodymai.

Kad M. M. prisistatė, nurodė tik liudytoja D. R., tačiau kolegija tokius jos parodymus vertina kritiÅ¡kai. Visų pirma, pastebėtina, kad tuo metu Å¡i liudytoja buvo visai kitoje patalpoje – prie baro, tad labai abejotina, kad per tokį atstumÄ ji bÅ«tų galėjusi girdėti, ar M. M. priėjęs kÄ nors sakė G. D., juolab, kad daugiau nei vienas asmuo, net ir paskui M. M. ėjęs liudytojas R. K. (nukentėjusiojo pažįstamas) nenurodė, jog bÅ«tų girdėjęs, jog nukentėjusysis kÄ nors sakė, kad prisistatė, kas toks yra, kokiu tikslu ir kur vedasi G.

D.. Beje, ir kitos liudytojos D. R. nurodytos įvykio aplinkybės, kaip kad pavyzdžiui tai, jog M. M. suėmus prie stalo buvusiai merginai už rankos, Å¡i rankÄ iÅ¡traukė ir pliaukÅ¡telėjo nukentėjusiajam per veidÄ , prieÅ¡tarauja tiek visų kitų asmenų parodymams, tiek ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotiems duomenims. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamo įvykio metu D. R. draugavo su nukentėjusiuoju, tad gali bÅ«ti suinteresuota duoti Å¡iam palankius parodymus, todėl teisėjų kolegija Å¡ios liudytojos teiginius, kad M.

M., priėjęs prie G. D., prisistatė, atmeta. Kad nukentėjusysis griebė restorano klientei už rankos nieko jai nesakęs, galima spręsti ir iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o. Kaip matyti, prie G. D. M. M. prieina sparčiu žingsniu ir net nestabtelėjęs, pagriebęs ima pastarÄ jÄ tempti. Be to, prieÅ¡ingai nei kad teigia nukentėjusysis, sugriebimas už rankos nebuvo tiesiog Å¡velnus paėmimas. Tai patvirtina net tik G. D. parodymai, bet ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys, specialisto iÅ¡vada.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad M. M., paėmęs liudytojÄ už rankos, grubiai, panaudodamas jėgÄ , pastarÄ jÄ tempė, netgi stÅ«mė link sienos. Nors G. D. buvo apsivilkusi striukę, tačiau ant žasto jai vis tiek liko tokio veiksmo žymės. Prie apeliacinio skundo pridėtoje 2017 m. kovo 27 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. D. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, padarytos kietais bukais daiktais, galimai rankų pirÅ¡tais, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (3 t., b. l. 71-72).

Toks M. M., kaip restorano direktoriaus, poelgis, konfliktinei situacijai tarp klientų ir padavėjų jau iÅ¡ esmės pasibaigus ir Å¡iems ketinant skirstytis, prieÅ¡ingai nei kad teigia nukentėjusysis ir prokurorė apeliaciniuose skunduose, negali bÅ«ti laikomas nukreiptu į konflikto suvaldymÄ , teisėtu ir adekvačiu jo atsaku į pačios G. D. nederamus veiksmus, ar galėtų bÅ«ti vertinamas kaip liudytojos drausminimas, kadangi kaip ir minėta, konfliktas jau buvo nuslopęs ir visi jo dalyviai pradėjo skirstytis, kas M.

M. turėjo bÅ«ti suprantama, kadangi skundo autorius visÄ konflikto eigÄ stebėjo bÅ«damas Å¡alia, salės pakraÅ¡tyje. Aptartas nepažįstamo asmens elgesys (netikėtas pagriebimas už rankos, tempimas), neabejotinai sukelia baimę, iÅ¡gÄ stį, todėl teisėjų kolegija tiki tiek G. D., tiek A. K. bei G. B. teiginiais, kad liudytoja G. D. suÅ¡uko praÅ¡ydama pagalbos. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų, tuo metu, kai M. M. priėjo prie G. D. ir ėmė jÄ tempti, Å¡i, kaip ir nurodė A.

K., stovėjo pastarajam už nugaros, ir iÅ¡teisintasis liudytojos atžvilgiu nukentėjusiojo atliktų veiksmų pradžios momento nematė. Kaip pats paaiÅ¡kino, jis atsisuko iÅ¡girdęs draugės Å¡auksmÄ padėti ir iÅ¡vydo, kaip nepažįstamas vyras Å¡iÄ kažkur tempia. Todėl bandė šį asmenį atitraukti nuo G. D.. Kadangi M. M. liudytojÄ laikė tvirtai, atitraukti jos nepavyko. Tuomet prasidėjo grumtynės, prie kurių prisijungė ir kiti asmenys: R. K., G. B., N. M., D. R.. Kad buvo stumdomasi, mosuojama kumščiais, patvirtino liudytojai N. M., R.

K.. A. K. pripažįsta, kad galėjo suduoti nukentėjusiajam, bet tikina tai padaręs, siekdamas apginti, iÅ¡laisvinti savo draugę. Nukentėjusysis M. M. pripažino, kad grumtynės truko labai trumpai, G. D. jis paleido pajautęs smÅ«gį. Tuomet bandė pats iÅ¡trÅ«kti, jam buvo suduoti 3-4 smÅ«giai, tačiau kuris iÅ¡ susistumdyme dalyvavusių asmenų juos sudavė, nežino. Nors skundo autorius aiÅ¡kino, kad dėl patirto smurto jautė fizinį skausmÄ , tačiau tokiÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, jokių objektyvių duomenų apie Å¡iam asmeniui padarytus sužalojimus taip pat nėra.

Kaip nurodė pats nukentėjusysis M. M., baudžiamÄ jÄ bylÄ inicijavo dėl padarytos turtinės žalos (sudaužytų telefonų, baro inventoriaus). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų matyti, kad M. M. nutempus G. D. link sienos, A. K. prie jo priėjo ir iÅ¡ už nugaros, paėmęs nukentėjusįjį už pečių, sprando (ar striukės) bandė atitraukti, vyko stumdymasis, matyti, jog yra mosuojama rankomis, suduodama nukentėjusiajam į galvos sritį. Po Å¡ių veiksmų M. M. paleido G.

D., bet iÅ¡ grumtynių vietos nepasiÅ¡alino, artinosi link vietos, kur turėjo bÅ«ti pastaroji ir A. K. (vaizdo įraÅ¡e jų nesimato). Vėl matomas stumdymasis, mojavimas rankomis, bet, kad M. M. iÅ¡teisintasis bÅ«tų sudavęs koncentruotus, į galvos sritį nukreiptus smÅ«gius, neužfiksuota. Visas Å¡is stumdymasis trunka tik keletÄ sekundžių, ir po to visi jame dalyvavę asmenys, kaip galima spręsti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, dar apsižodžiavę, iÅ¡siskirstė. Taigi vaizdo įraÅ¡o duomenys iÅ¡ esmės patvirtina A.

K. parodymus apie jo atliktus veiksmus M. M. atžvilgiu ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintojo veiksmai, kaip ir konstatavo apylinkės teismas buvo ne tyčiniai, nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o tik siekis apginti G. D. nuo jos atžvilgiu atliekamų neteisėtų veiksmų.

15. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi įrodymų visetÄ , pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms, kad A. K., iÅ¡girdęs draugės pagalbos Å¡auksmÄ ir pamatęs, kaip nepažįstamas asmuo jÄ kažkur grubiai tempia, suvokė tai kaip pavojingÄ , akivaizdų ir realų kėsinimÄ si į G. D. sveikatÄ . Pastebėtina, kad net ir liudytoja N. M. (nukentėjusiojo sesuo) teisme pripažino, jog vaikinai (A. K., G. B.) gal suprato, jog merginÄ (G. D.) puola. Stumdydamasis ir suduodamas smÅ«gius M. M. A. K. siekė apginti savo draugę, o kai tik G.

D. buvo iÅ¡laisvinta, nukentėjusysis nesiartino prie jos ir A. K., daugiau smÅ«gių Å¡iam nebesudavė, tik susistumdė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog A. K. Å¡ioje situacijoje turėjo teisę ginti draugę G. D. nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (nuo M. M. veiksmų), t. y. veikė bÅ«tinosios ginties ribose, jo veiksmai buvo adekvatÅ«s ir proporcingi. Tokiu atveju, nors A.

K. ir padarė baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, tačiau tai padarė gindamas kitÄ asmenį (BK 28 straipsnis), todėl nustačius baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę baudžiamoji byla turi bÅ«ti nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

16. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai buvo pasisakyta tik apie vienÄ sudaužytÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€“ LG (duomenys neskelbtini), kai realiai buvo apgadinti du telefonai. Visų pirma, pastebėtina, kad kaltinimas A. K. buvo pareikÅ¡tas sudaužius tik M. M. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ LG (duomenys neskelbtini). Tačiau prokuroras baigiamosiose kalbose Å¡io kaltinimo atsisakė. Telefono stikliukas buvo sudaužytas grumtynių, kuriose be iÅ¡teisintojo dalyvavo ir kiti asmenys, metu.

Byloje nėra neginčytinų duomenų, kad bÅ«tent A. K. iÅ¡mušė M. M. telefonÄ iÅ¡ rankų ir kad bÅ«tent dėl jo tyčinių veiksmų Å¡is sudužo. Todėl visos abejonės yra aiÅ¡kinamos jo naudai ir nėra pagrindo pripažinti, kad bÅ«tent iÅ¡teisintasis sudaužė M. M. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ LG (duomenys neskelbtini). Juolab, kad konstatuota, kad smurtinius veiksmus A. K. atliko gindamas savo draugę G. D.. Pasisakant apie kitus nukentėjusiojo nurodytus telefonus, pastebėtina, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apgadintas ir mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung“ (1 t., b. l. 34).

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų matyti, kad vienÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , bėgdama į grumtynių vietÄ , pametė D. R.. Taigi ji pati buvo atsakinga už pastarojo galimÄ apgadinimÄ . N. M. aiÅ¡kino, kad jos turėtas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samusung“, kuris tuo metu priklausė restoranui „N. R.“, jai iÅ¡ prijuostės kiÅ¡enės iÅ¡krito susistumdymo metu. Tad A. K. vėlgi nėra atsakingas už jo apgadinimÄ , todėl toks kaltinimas pagrįstai ir nebuvo pareikÅ¡tas.

17. Pasisakant dėl nukentėjusiojo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti bylÄ ikiteisminiam tyrimui papildyti, pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu M. M. minėto praÅ¡ymo atsisakė.

18. Kaip ir minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavęs, kad A. K. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, be pagrindo pastarÄ jį dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nors baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti nutraukta, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis naikinamas BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu nutrauktina.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK aiÅ¡kiai nenustatyta, kaip turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas civilinis ieÅ¡kinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas esant bÅ«tinajai ginčiai. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 (Å¡iuo metu 7) punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ , jeigu egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ir reikalavimÄ nutraukti byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, Å¡iems santykiams nutrÅ«kus, tampa negalimas ir civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ , civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje privalo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006). Todėl M.

M. civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės S. S. ir nukentėjusiojo M. M. apeliacinius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. K. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį nutraukti, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytai aplinkybei (BK 28 straipsnio 2 dalis), dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Panaikinti A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Daiktinį įrodymÄ â€“ kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, palikti byloje. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė