2022-08-31 Nr. AB-21343-3-62-3-00655-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-523-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00655-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir pasiūlė jam pateikti prašymą dėl tolesnio ginklų naudojimo. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu ir pažymėjo, kad ginklą, šaudydamas į viršų, jis panaudojo 2020 m. gegužės 16 d. gyvenvietėje esančio namo kieme, gindamasis, žodžiu perspėjęs, kad šaus, kai kitas asmuo, bėgdamas link pareiškėjo, pasakė: „senas mente, aš tave užmušiu“. Asmeniui stabtelėjus, jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kitą dieną pakilus kraujospūdžiui, pareiškėjas pasikonsultavo su gydytoju, kuris patarė išgerti alkoholio.

2.2. Sprendime nurodyta, kad šaudant į viršų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kilo grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad buvo šauta vieną kartą į viršų būtinosios ginties sąlygomis ir nėra pagrindo išvadai, jog buvo sukelti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje numatyti padariniai, kad nėra jokių duomenų apie kilusį triukšmą, apgadintą svetimą turtą, sužalotus asmenis, sutrikdytą kitų asmenų darbą, poilsį, eismą ar viešą renginį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėją užpuolęs asmuo buvo įspėtas balsu apie turimą ginklą, po to buvo iššautas įspėjamasis šūvis į orą, nei prieš asmenis, nei prieš gyvūnus, nei prieš svetimą turtą ginklas nebuvo naudojamas.

2.3. Atsakovo nurodyta aplinkybė apie Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato paskirtą administracinę nuobaudą neatitinka tikrovės, nes policijos komisariate administracinio nusižengimo byla net nebuvo pradėta nagrinėti, perdavus ją nagrinėti Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmų teismui.

2.4. Atsakovo kaltinimai, kad po ginklo panaudojimo, nepatikrinus blaivumo, pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus taip pat yra nepagrįsti, nes dėl šio epizodo kaltės klausimas nagrinėjamas teisme, todėl kaltė dar nėra patvirtinta. Be to, įspėjamasis šūvis į orą nelaikomas šaunamojo ginklo panaudojimu, todėl alkoholio vartojimas kitą dieną nelaikytinas teisės pažeidimu.

2.5. Pareiškėjas teigė, kad nepriklausomai nuo to, ar būsimi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai būtų jam nepalankūs, Sprendimas turi būti panaikintas, nes jis surašytas nesant teismų sprendimų, t. y. galiojant nekaltumo prezumpcijai. Sprendimą pareiškėjas laikė neteisėtu ir nepagrįstu, priimtu atsakovui peržengiant kompetencijos ribas, nurodant neatitinkančius tikrovės faktus.

3. Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo nutrauktas, nenustačius pareiškėjo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nutarimo nuorašą perduodant Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatui administracinės atsakomybės taikymo klausimui spręsti. Pareiškėjo veiksmai ikiteisminio tyrimo medžiagoje įvardyti kaip nekorektiški, neatitinkantys moralės normų ir nebuvo įvertinti kaip būtinoji gintis.

4.2. Vertinta, kad pareiškėjas panaudojo ginklą, šaudamas į viršų, prieš tai neįspėjęs kito asmens. Pagal 2021 m. vasario 5 d. surašytą protokolą su administraciniu nurodymu už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 482 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse ir šaudyti neskirtose vietose, taip pat šaudymas šaudyti skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką) sumokėti 15 Eur paskirtą baudą, pareiškėjas iki nurodyto termino neįvykdė. 2021 m. kovo 1 d. pareiškėjui buvo surašytas protokolas už nusižengimus, numatytus ANK 482 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, kuris, kartu su administracinio nusižengimo medžiaga, buvo išsiųstas Kauno apylinkės teismui procesiniam sprendimui priėmimui.

4.3. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui, panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Nurodyto draudimo pareiškėjas nesilaikė, todėl, nepriklausomai nuo kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu, jo veiksmai vertintini administracinio nusižengimo byloje. Išreiškė nuomonę, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, pažymėjo, kad:

6.1. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 16 d., apie 20.45 val. namo kieme panaudojo šaunamąjį ginklą – pistoletą, kuriuo vieną kartą iššovė į viršų, 2020 m. gegužės 17 d. apie 01.34 val., jam buvo nustatytas 1,59 prom. neblaivumas.

6.2. Dėl nurodyto 2020 m. gegužės 16 d. incidento Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius atliko ikiteisminį tyrimą pagal BK 248 straipsnį. 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, padarius išvadą, kad pareiškėjo veiksmai, panaudojus šaunamąjį ginklą, nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių, nes įvykio vietoje buvusiems asmenims nebuvo kilęs realus pavojus, jie nebuvo priversti bėgti ar slėptis. Nutarime konstatuota, kad konfliktas tarp pareiškėjo ir kito asmens įvyko dėl menkavertės dingsties, truko labai trumpą laiką, neišsirutuliojo į didesnio masto konfliktą, todėl nėra pagrindo baudžiamosios atsakomybės taikymui, tačiau vertino, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo korektiški bei atitinkantys moralės normas, todėl nutarimo medžiagą buvo perduota Kauno apskrities VPK spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės pareiškėjui taikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nutarime nebuvo konstatuota, jog pareiškėjas ginklą naudojo esant būtinosios ginties sąlygoms, atmetė pareiškėjo argumentus, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus būtinosios ginties sąlygas.

6.3. Atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir minėtame nutarime konstatuota, kad 2020 m. gegužės 17 d. 1 val. 34 min., t. y. iki 4 valandų po ginklo panaudojimo, pareiškėjui buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Aplinkybę, jog pareiškėjas apie 21 val. 30 min., t. y. praėjus 45 min. po šaunamojo ginklo panaudojimo, vartojo alkoholį, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja. Pareiškėjas nurodė alkoholį vartojęs patarus gydytojui, nes kitą dieną jam pakilo kraujospūdis. Tačiau iš nutarimo turinio nustatyta, kad apklausiamas kaip įtariamasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymu (įtariant, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio incidento metu panaudojo šaunamąjį ginklą), pakilusio kraujospūdžio ir gydytojo siūlymo vartoti alkoholį pareiškėjas nenurodė, bylos duomenys patvirtina, kad neblaivumas jam buvo nustatytas naktį po šaunamojo ginklo naudojimo, o ne kitą dieną. Jokių konsultaciją su gydytoju patvirtinančių įrodymų (pvz. skambučių telefonu išklotinių, asmens sveikatos dokumentų), gydytojo patarimo dėl sveikatos problemų vartoti tokį alkoholio kiekį, kuris lėmė 1,59 promilių neblaivumą, pareiškėjas į bylą nepateikė, jį konsultavusio gydytojo pavardės taip pat nenurodė. Paties alkoholio vartojimo fakto ar nustatyto neblaivumo pareiškėjas neneigė jokiais tinkamais įrodymais (pvz., kraujo tyrimu medicinos įstaigoje). Minėtų aplinkybių visuma lemia išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl alkoholio vartojimo laiko ir priežasties yra prieštaringi, nenuoseklūs, nepagrįsti įrodymais, negali būti laikomi patikimais, todėl vertinti kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant sau naudingo rezultato, dėl to buvo atmesti. Be to, alkoholio vartojimo draudimas (panaudojus ginklą iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti), yra imperatyvi nuostata, nesiejama su asmens kalte, todėl pareiškėjo argumentai dėl vykstančių teisminių ginčų nustatinėjant pareiškėjo kaltę administracinio nusižengimo byloje, teismo manymu, neturėjo teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

6.4. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. kovo 1 d. tarnybinis pranešimas patvirtino, kad 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta 15 Eur bauda. Pareiškėjui administracinio nurodymo neįvykdžius, pagal informaciją, gautą iš Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus, 2021 m. kovo 1 d. minėtas administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas, tačiau surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 482 straipsnio 1 dalyje („Neteisėtas šaudymas iš ginklo“) ir 227 straipsnio 3 dalyje („Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys”) padarymo. Taigi, Sprendimo priėmimo metu, t. y. 2021 m. vasario 25 d., jame minimas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas ir dar nebuvo anuliuotas, todėl aplinkybės apie pareiškėjui taikytą administracinę nuobaudą Sprendime nurodymas negali lemti jo neteisėtumo. Pareiškėjo argumentai dėl Sprendime nurodytų tikrovės neatitinkančių faktų teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

7. Teismas, įvertinęs, be kita ko, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, pažymėjo, kad ji yra imperatyvi, jokių išimčių iš draudimo vartoti alkoholį iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, nenumatyta, todėl pareiškėjo argumentai, jog ginklu iššovus į orą alkoholio vartojimas nėra draudžiamas, arba, kad įspėjamasis šūvis į orą nelaikomas šaunamojo ginklo panaudojimu, nebuvo laikomi pagrįstais ir turinčiais reikšmės ginčo sprendimui.

8. Argumentai dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, o taip pat neįrodytos pareiškėjo kaltės (nekaltumo prezumpcijos), teismo manymu, negali turėti teisinės reikšmės Sprendimo panaikinimui, nes Įstatymo 40 straipsnio imperatyvios nuostatos leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimą nesieja išimtinai tik su baudžiamosios atsakomybės taikymu ar pripažinimu atlikus kaltus veiksmus (kaltės įrodymu). Įstatymo 17, 18 ir 30 straipsnių analizė patvirtina, kad asmenų, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šaunamąjį ginklą naudojo gyvenvietėje, namo kieme, t. y. šaudymui neskirtoje vietoje, kieme esant ne vienam žmogui, todėl kėlė grėsmę savo paties ir greta buvusių žmonių sveikatai ar gyvybei. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą draudimą panaudojus ginklą vartoti alkoholinius gėrimus iki bus patikrintas blaivumas. Byloje nustatytos aplinkybės charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti grėsmę savo, kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Duomenų, kad ginklų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, kitų išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl Sprendimu taikytos sankcijos neatitikimo proporcingumo principui, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, teismas nenustatė. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, atitinkamai jo naikinti nėra pagrindo.

III. 9. Pareiškėjas V. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir bei nurodo šiuos argumentus:

10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teisės aktai negali būti taikomi, kol įsiteisėjusio teismo sprendimu nėra pripažintas teisės aktų pažeidimo faktas ir jį padariusio asmens kaltė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu minėtas apylinkės teismo nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir apeliacinio skundo pateikimo metu buvo vis dar nagrinėjama.

10.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi vien tik prokuratūros nutarimu nutrakti tyrimą. Atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjo kaltė nebuvo įrodyta, pareiškėjas taip pat įžvelgia dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba požymių. Taip pat Sprendimas galbūt lems neteisėtą pareiškėjo turto konfiskavimą.

11. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pažymi, kad:

12.1. Konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nebūtina nustatyti, kad jis būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl priimant skundžiamą Sprendimą pareiškėjo veiksmai buvo vertinti vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, nepriklausomai nuo pareiškėjo kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata yra imperatyvi, nesiejama su asmens kalte.

12.2. Nors pareiškėjas teigia, kad būtinosios ginties metu šaudamas į orą atliko įspėjamąjį šūvį, o įspėjamasis šūvis į orą nėra ginklo panaudojimas, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime pareiškėjo veiksmai nebuvo įvertinti kaip būtinoji gintis, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai – šaunamojo ginklo panaudojimas – nesukėlė baudžiamajai atsakomybei būtinų pasekmių. Pareiškėjo neteisėtas šaudymas gyvenamojoje vietovėje bei alkoholio vartojimas panaudojus ginklą vertintas administracine tvarka. Kaip matyti iš prokuratūros nutarimo, prieš panaudodamas ginklą, pareiškėjas neįspėjo kito asmens, o iš kart šovė į viršų, t. y. panaudojo ginklą. Po kelių valandų pareiškėjui buvo nustatytas 1,59 prom. girtumas, taigi, pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto draudimo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo nuostatas ir tai jį charakterizuoja kaip asmenį, keliantį grėsmę Įstatymo saugomoms visuotinėms vertybėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Sprendimo, kuriuo, be kita ko, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

14. Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 XII skyriaus 92.1 punktu, 93–94 punktais.

15. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.

17. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Įstatymas (Įstatymo 1 str. 1 d.). Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.).

18. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

19. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimo panaikinimo pagrindai, vienas iš jų – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendžiant dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022). Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

21. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

22. Įvertinus ginčo pobūdį ir aktualų teisinį reguliavimą pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

23. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, 2020 m. gegužės 16 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme žodinio konflikto metu su kitu asmeniu, vieną kartą iššovė į viršų. Vėliau (2020 m. gegužės 17 d., apie 01.34 val.), kaip matyti iš bylos medžiagos, jam buvo nustatytas 1,59 prom. girtumas.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad:

24.1. Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas 2021 m. kovo 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui už tai, kad jis 2020 m. gegužės 16 d. iššovė vieną kartą į orą iš jam priklausančio pistoleto gyvenamųjų namų kvartale, taip pažeisdamas nustatytą tvarką, taip pat, panaudojęs šaunamąjį ginklą, vartojo alkoholinius gėrimus iki kol pareigūnai jam nustatė neblaivumą (nustatytas 1,59 prom. girtumas). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo pareiškėjas pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir 482 straipsnio 1 dalyje.

24.2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir ANK 482 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, konfiskuojant pistoletą ir pistoleto šaudmenis.

24.3. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutarimą, grąžino administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose.

24.4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį ir 482 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad įspėjamojo šūvio atlikimas, laikantis Įstatymo numatytos tvarkos, nelaikomas ginklo panaudojimu Įstatymo 34 straipsnio 6 dalies ir ANK 227 straipsnio 3 dalies prasme, todėl pareiškėjui administracinė atsakomybė pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį negalima, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai galėjo suvokti kito asmens veiksmus jo atžvilgiu kaip pavojingą ir realų kėsinimąsi bei akivaizdžiai jausti grėsmę dėl tolimesnių kito asmens veiksmų, todėl, siekdamas išvengti didesnio pavojaus (neigiamų padarinių savo sveikatai ar turtui), ginklu į orą iššovė ne siekdamas paminti demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, o veikdamas būtinosios ginties sąlygomis ir jos ribose, todėl nenustačius jo veiksmuose vieno iš privalomo administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 482 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

24.5. Nesutikdamas su priimtu nutarimu Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus ir jam paskirta administracinė nuobauda.

24.6. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje, pripažįstant pareiškėją padarius ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir 482 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei paskiriant jam 400 Eur baudą, konfiskuojant jo turimą pistoletą ir pistoleto šaudmenis.

25. Kauno apygardos teismas minėtoje byloje, be kita ko, konstatavo, kad „<...> V. C. panaudoti ginklą nebuvo būtinybės. Todėl pripažįstama, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 482 straipsnio 1 dalyje, t. y. V. C. 2020 m. gegužės 16 d. 20.45 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, iššovė vieną kartą į orą iš jam priklausančio pistoleto „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kvartale, taip pažeidė nustatytą tvarką.“. Aptariamame nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėjui 2020 m. gegužės 17 d. 1:34 val. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Taigi, asmens neblaivumo faktas buvo patikrintas ir nustatytas nuo įvykio praėjus daugiau nei 4 valandoms. Kauno apygardos teismas nustatė, kad nors pareiškėjas ir nurodė ginklą panaudojęs įstatyme nustatyta tvarka, tačiau teismas pripažino, kad panaudodamas šaunamąjį ginklą pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 482 straipsnio 2 dalyje ir taip pažeidė ANK šiuo straipsniu saugomą viešąją tvarką. Todėl šiuo atveju ginklo panaudojimas teismo buvo laikomas neteisėtu Įstatymo 34 straipsnio prasme ir Įstatymo 34 straipsnio 6 dalis nėra taikoma. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, iššovęs vieną kartą į orą iš jam priklausančio pistoleto gyvenamųjų namų kvartale, vartojo alkoholinius gėrimus iki kol pareigūnai jam nustatė neblaivumą (nustatytas 1,59 prom. girtumas), t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 3 dalyje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Kauno apygardos teismas nustatė, kad pareiškėjas panaudojo ginklą gyvenamųjų namų kvartale, kai tam nebuvo būtinybės, tokiu būdu pažeidė nustatytą tvarką, be to, pareiškėjas, iššovęs vieną kartą į orą, vartojo alkoholinius gėrimus iki kol pareigūnai jam nustatė neblaivumą (buvo nustatytas, kaip minėta, 1,59 prom. girtumas), tokiu būdu buvo pažeistas ir Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas)) rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jam teisėtai buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

27. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, kad jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas; kad nebuvo nustatyta, jog jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kadangi šias aplinkybes paneigia minėtas ir aptartas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimas.

28. Išdėstytų aplinkybių ir išvadų kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų; išskirtinių aplinkybių, paneigiančių šiuos argumentus, pareiškėjas nepateikė.

29. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

31. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys