80adcc9d-c845-4e15-9889-a1dbce68a8f4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja ABaudžiamoji byla Nr. 1A-473-654/2017 teisminio proceso Nr. 1-13-1-01747-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.10.1;1.1.10.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.4.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. rugsėjo 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)sekretoriaujant Ingridai Janonytei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,nuteistojo A.

D. (A. D.) gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nuteistojo A. K. (A. K.), gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. D. ir A. K. bei BUAB „L“ administratoriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuoA. D. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , bausmės apimtos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktÄ , A. D. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. D. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelės) ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, asmens tapatybės kortelė grÄ Å¾intina A.

D..A. K. pripažintas kaltu:pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , bausmės apimtos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktÄ , A. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ nutarta skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Å iuo nuosprendžiu visiÅ¡kai patenkintas UAB „T“ pareikÅ¡tas 2 010,19 eurų dydžio civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteista solidariai iÅ¡ kaltinamųjų A. D. ir A. K. 2 010,19 eurų UAB „T“ naudai turtinei žalai atlyginti.2016 m. birželio 9 d.

A. D. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 200 eurų, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje (t. 5., b. l. 18-24), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas ir pinigai nukreipti UAB „T“ naudai civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti.Automobiliui Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam laikinai apribotos nuosavybės teisės ir jis perduotas saugoti UAB „L“ turto administratoriui R. B. (b. t. 3, b. l. 78-82), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir automobilis konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės A. D. ir A. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, bendrais veiksmais padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ Ä¯sibrovus į saugomÄ teritorijÄ , o bÅ«tent: jie, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2014 m. liepos 23 d., apie 1.30 val., nupjovė tvoros spynÄ , iÅ¡kirpo tvoroje skylę ir įsibrovė į saugomÄ teritorijÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pagrobė teritorijoje, Å¡eÅ¡iuose garažuose-sandėliukuose, į kuriuos įsibrovė iÅ¡laužęs spynas, automobilyje Renault Master, valst Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsibrovė iÅ¡daužęs jo galinį stiklÄ , buvusį UAB „TS“ priklausantį turtÄ : elektrinį virinimo aparatÄ â€žRitmo elektra light“, 753,01 eurų vertės, vamzdžių suvirinimo aparatÄ 675 eurų vertės, suvirinimo aparatÄ â€žKempi“, 508,06 eurų vertės, 180 kg (206 litrus) alyvos „OSO 32“, 317,48 eurų vertės, Å¡ildytuvÄ , 370,39 eurų vertės, Å¡ildytuvÄ , 347, 24 eurų vertės, obliaus peilį, 28,72 eurų vertės, kampinį Å¡lifuoklį „Bosch“, 95,74 eurų vertės, atskėlimo plaktukÄ â€žMakita“, 637,16 eurų vertės, GSH atskėlimo plaktukÄ , 574,45 eurų vertės, grandininę gervę, 32,81 Eurų vertės, 3 vnt.

įrankių rinkinių, 118,59 eurų vertės, 4 vnt. raktų rinkinių, 61,06 eurų vertės, įrankių rinkinį, 163,66 eurų vertės, perforatorių „SDS-max Hitachi“, 675,46 eurų vertės, suvirinimo aparatÄ , 509,83 eurų vertės, aÅ¡ies atlaisvintojÄ , 393,04 eurų vertės, grÄ Å¾tÄ , 463,39 eurų vertės, fiksavimo rinkinį, 93,92 eurų vertės, nuimtuvÄ , 31,98 eurų vertės, tepalo keitimo stotelę, 118,73 eurų vertės, dyzelinių purkÅ¡tukų testerį, 99,27 eurų vertės, 2 vnt. replių „Cobra“, 70,80 eurų vertės, 2 vnt. veržliarakčių, 151,42 eurų vertės, dvi padangas, 277,65 eurų vertės, suvirinimo aparatÄ , 508,06 eurų vertės, 100 m nerÅ«dijančio plieno lino 3 mm, 550,52 eurų vertės, dvi padangas, 598,39 eurų vertės, 250 l dyzelino, 260,3 eurų vertės, įrankių rinkinį, 622,56 eurų vertės, nuimtuvÄ guoliams, 75,67 eurų vertės, stakles „Split“, 1292,42 eurų vertės, oblių, 253,48 eurų vertės, įrankių dėžę, 21,54 eurų vertės, frezÄ , 392,3 eurų vertės, pjÅ«klÄ , 354,01 eurų vertės, gręžtuvÄ , 193,64 eurų vertės, automobilio užvedimo įrenginį „Pro start“, 191,49 eurų vertės, galvučių komplektÄ â€žTeng tools“, 167,55 eurų vertės, galvučių rinkinį „Forse“, 43,08 eurų vertės, sriegiklių komplektÄ , 114,89 eurų vertės, cilindriukų suspaudimo komplektÄ , 67,02 eurų vertės, stakles „Hilti“, 1292,42 eurų vertės, raktų komplektÄ â€žForse“, 76,59 eurų vertės, raudonos spalvos įrankių dėžę, 28,72 eurų vertės, 2 vnt. atsuktuvų rinkinių, 43,08 eurų vertės, 4 vnt. replių komplektų „Knipex“, 167,55 eurų vertės, terkÅ¡lių komplektÄ â€žBerner“, 191,49 eurų vertės, žiedų nuėmimo replių rinkinį, 35,9 eurų vertės, vežimėlį „Luna“, 81,38 eurų vertės, mikroautobusų spyruoklių suspaudėjÄ , 382,97 eurų vertės, vibrokojÄ â€žWacker“, 526,58 eurų vertės, preso antgalių komplektÄ , 71,81 eurų vertės, presÄ â€žRems“ dėžėje „Hilti“, 654,54 eurų vertės, 3 vnt. akumuliatorinių suktukų, 564,76 eurų vertės, benzininę vibro plokÅ¡tę, 469,18 eurų vertės, perforatorių „Bosch“, 143,61 eurų vertės, akumuliatorinį suktukÄ , 95,74 eurų vertės, 2 vnt. vamzdžių plėstuvų „Uponor“, 1452,65 eurų vertės, 3 vnt. kampinių Å¡lifuoklių, 215,42 eurų vertės, 3 vnt. akumuliatorinių suktuvų „Makita“, 374,48 eurų vertės, nivelyrÄ â€žGeo Fanell“, 1001,22 eurų vertės, automobilio“ Mercedes“ ratų komplektÄ (padangas su diskais R19) 479,32 eurų vertės, automobilio „Subaru“ ratų komplektÄ (padangas su diskais R17) 289,62 eurų vertės, automobilio „BMW“ ratų komplektÄ (padangas su diskais R18) 260,66 eurų vertės, automobilio „Mercedes“ lietų diskų komplektÄ , 499,44 eurų vertės;

UAB „T“ priklausantį turtÄ : kasimo kauÅ¡Ä 40 cm, 460,17 eurų vertės, planiravimo kauÅ¡Ä 100 cm, 247,18 eurų vertės, kasimo kauÅ¡Ä 30 cm, 428,33 eurų vertės, kasimo kauÅ¡Ä 30 cm, 524 eurų vertės, kasimo kauÅ¡Ä 60 cm, 503,28 eurų vertės, skaitmeninį generatorių IG1000, 318,58 eurų vertės, kampinį Å¡lifuoklį, 138,78 eurų vertės, įrankių rinkinį, 312,79 eurų vertės, kanistrÄ , 14,19 eurų vertės, benzino 95 64,59 litro, 86,98 eurų vertės, spynÄ , 28,96 eurų vertės, stebėjimo kamerÄ , 59,95 eurų vertės, dėžutę (prie kamerų), 5,17 eurų vertės, per kelis kartus automobiliu „Renault Master“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežus iÅ¡ nurodytos teritorijos pagrobė UAB „TS“ ir UAB „T“ priklausantį turtÄ , tuo padarydami UAB „TS“ 22 674,91 eurų turtinę žalÄ , UAB „T“ 3128,36 eurų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais A. D. ir A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje.Be to, A. D. ir A. K. veikdami kartu, bendrais veiksmais 2014 m. liepos 23 d., apie 1.30 val., įsibrovę į saugomÄ teritorijÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vagystės metu sugadino UAB „TS“ priklausantį turtÄ : 2 vnt. praustuvų „Mio 64“, 67,21 eurų vertės, 2 vnt. tualeto puodų, 132,18 eurų vertės, praustuvÄ Â Ä¯leidžiamÄ â€žIbon56“, 42,01 eurų vertės, kriauklę, 16,51 eurų vertės, maiÅ¡ytuvÄ virtuvinį 200 mm „Neon“, 14,91 eurų vertės, spynÄ â€žCEN Evo“, 3,83 eurų vertės, rankenÄ â€žTesa“, 7,18 eurų vertės, klozetÄ â€žNorma Rigo“, 40,89 eurų vertės, praustuvÄ â€žZeta“, 17,55 eurų vertės, pakabinamÄ spynÄ , 2,03 eurų vertės, bendros 344,3 eurų vertės, UAB „T“ priklausantį turtÄ : automobilio „Renault Master“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklÄ , 43,44 eurų vertės, kamerÄ â€žSigna“, 72,54 eurų vertės, bendros 115,98 eurų vertės. Å iais veiksmais A. D. ir A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis, t. y. A. D., pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir iÅ¡teisinti jį neįrodžius, kad jis dalyvavo Å¡ių nusikaltimų padaryme.Nuteistasis A.

D. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pažeidimus, neteisėtai ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Pasak nuteistojo A. D., jis inkriminuojamų nusikalstamų veikų neįvykdė ir kaltinime išvardintų daiktų nei vienas, nei su nuteistuoju A. K. nevogė. Pažįsta A.

K. virÅ¡ 15 metų, kÄ veikė įvykio vakarÄ , neprisimena, nes praėjo virÅ¡ trijų metų. Dėl jo rastų pėdsakų automobilyje Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kino, kad pėdsakai galėjo atsirasti tada, kai kaimynas A. K. Å¡iuo automobiliu parvežė jo motorolerį į servisÄ . Teismas vadovavosi vien tik kaltinimo pateiktais duomenimis, netyrė ir nesivadovavo kitais, jį teisinančiais duomenimis. Teismas jo kaltę pagrindė liudytojų E. B., V. P., S. N., R. P., A.

N., R. Č., N. P., J. S., N. L., G. D., V. K., J. T. bei G. J. parodymais, tačiau objektyviai ištyrus ir įvertinus liudytojų parodymus, jie ne tik nepatvirtino jo kaltės, bet griauna kaltinimo formuluotes. Liudytojai E. B., V. P., S. N., A. N. teisme, R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 23 d. naktį buvo įsibrauta į jų bendrovės teritorijas, iš kur dingo kaltinime nurodyti įvairūs daiktai, tačiau kas tai padarė, jie nematė. Liudytojai policijos darbuotojai R. Č., N. P., J.

S. asmenų, kurie iÅ¡Å¡oko iÅ¡ persekiojamo stabdomo mikroautobuso, atpažinti negali, abu įtariamieji pabėgo. Nuteistojo teigimu, teismas vienpusiÅ¡kai vertino liudytojų parodymus, byloje surinktÄ medžiagÄ , nesivadovavo BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymus vertino subjektyviai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį bei BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nuteistasis A. D. skunde pažymėjo, kad teismas atmetė bylos duomenis, kad įvykio dienÄ automobilis Renault Master, kuriuo įvykdyta vagystė, buvo parduotas ir nepriklausė A.

K.. Liudytojas V. K. parodė, kad ginčo automobilį Renault Master jo vadovaujama UAB „L“ 2013 m. lapkričio 28 d. įsigijo iÅ¡ UAB „G“, kurį buvo pirkę iÅ¡ T. L., A. K. sutuoktinės. Teismo vertinimas nuosprendyje, kad Å¡is automobilis galėjo bÅ«ti užfiksuotas vaizdo kameromis ties UAB „TS“ 2014 m. liepos 23 d., bylos medžiaga nepaneigtas, tačiau asmenys, įvykio metu disponavę Å¡iuo automobiliu, liko nenustatyti. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir 2014 m. liepos 23 d. pateiktose vaizdo kamerose iÅ¡ policijos automobilio vaizdo registratoriaus, kur matosi, kad asmenys, disponavę Å¡iuo automobiliu, pabėga ir taip lieka nenustatyti.Skunde nurodyta, kad byloje nustatyta, jog bendrovių teritorijose buvo sudarytos visos sÄ lygos paÅ¡aliniams asmenims, gal net ir ten dirbantiems, užvaldyti kaltinime nurodytÄ turtÄ .

Neveikė stebėjimo kameros, buvo iÅ¡laužta tvora, prieÅ¡ įvykį ne kartÄ buvo matyti paÅ¡aliniai asmenys, bandę vogti iÅ¡ teritorijos, tačiau administracija tiems trÅ«kumams paÅ¡alinti jokio dėmesio neskyrė, nors yra saugoma teritorija, joje realiai budi sargas, taip pat teritorija stebima per vaizdo fiksavimo kameras, tačiau vagystės metu budintis darbuotojas nieko nematė. Pasak nuteistojo A. D., teismas, apkaltinęs jį Å¡io nusikaltimo padarymu, nuosprendyje kaip jo kaltės įrodymÄ nurodė skambučius tarp jo ir A.

K., vaizdo įraÅ¡us 2014 m. liepos 23 d., 1.30 val., užfiksuotus prie įsibrautos teritorijos, jo mobilaus telefono duomenis, automobilyje rastus jo pirÅ¡tų antspaudus. Su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nuteistasis nesutinka. Teismas pasisakė, kad tai, jog jo delno antspaudas rastas vidinėje automobilio pusėje, o ne iÅ¡orinėje, paneigia jo aiÅ¡kinimÄ dėl paliktų delno antspaudų. Tačiau svarbi ta aplinkybė, kad kai buvo vežamas jo motoroleris į servisÄ , jis važiavo automobilio viduje, sėdėjo keleivio vietoje.

Skambučiai tarp jo ir A. K. galėjo bÅ«ti sutapimas, nes jie neneigia, kad yra kaimynai, dėl automobilių remonto, dėl kaimyniÅ¡kų santykių susiskambindavo, tačiau tai nepatvirtina, kad jie įvykdė vagystę. Be to, nebuvo aiÅ¡kintasi, kaip galima buvo sutalpinti į Renault Master automobilį, kuriuo buvo įvykdyta vagystė, kaltinime nurodytÄ kiekį technikos priemonių, kas yra neįmanoma. Nuteistasis A. D. taip pat nurodė, kad teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, jog jis, t. y.

A. D. su A. K. įvykdė turto vagystę iÅ¡ teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir sugadino turtÄ : praustuves, kriaukles, klozetÄ ir kitÄ turtÄ , tačiau neaiÅ¡ku, kaip ir kokioms aplinkybėms esant buvo įvykdytas BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas. Å ios aplinkybės netirtos, nėra įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų, fotonuotraukų, kur tie daiktai buvo.Nuteistojo A. D. teigimu, byloje neįrodyta, kad jis su A. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas netinkamai pritaikė jo atžvilgiu baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė esminių BPK pažeidimų.

Nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentai Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis, t. y. A. K., pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neįvykdė ir kaltinime išvardintų daiktų nei vienas, nei su nuteistuoju A.

D. nevogė. Ä®vykio vieta, kur yra kaltinime nurodytos bendrovės, iÅ¡ kurių buvo įvykdytos vagystės, yra netoli jo nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis turi autoservisÄ ir jame tenka dirbti ne tik dienomis, bet ir naktimis, tai priklauso nuo užsakymo skubumo. Apie įvykdytÄ nusikaltimÄ jis sužinojo iÅ¡ Vilniaus rajono policijos darbuotojų, kurie dažnai užklysta į jo namus ir jo darbovietę atsitikus vagystei jų teritorijoje. Su jais jis konfliktuoja, nes pareigÅ«nai pastoviai kaltina jį dėl padarytų vagysčių, ko pasėkoje dėl jų pareiginių įgaliojimų virÅ¡ijimo ir atliekamų provokacinių veiksmų jo atžvilgiu, jis ne kartÄ yra juos apskundęs. Po įvykio pareigÅ«nai, atlikę kratÄ ir nieko neradę, jį apkaltino, kad jis įvykio naktį vairavo sutuoktinės parduotÄ automobilį Renault Master, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas pabėgo nuo policijos pareigÅ«nų, palikęs automobilį su jame esančiais vogtais daiktais. Ä®vykio naktį, t. y. 2014 m. liepos 23 d., jis galėjo dirbti savo servise, tačiau neprisimena, galėjo ir pravažiuoti ties nurodytomis bendrovėmis, iÅ¡bandydamas automobilius po remonto, tačiau nei tÄ naktį, nei kitÄ jis nebuvo įsibrovęs į kaltinime nurodytų bendrovių teritorijas ir iÅ¡ ten nei vienas, nei su A. D. nieko nepavogė. Jis įsitikinęs, kad policijos pareigÅ«nai susidorojo su juo sukurpę Å¡iÄ bylÄ siekdami jam atkerÅ¡yti už pateiktus skundus.

Neneigia, kad tuo metu naudojosi savo mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bendravo su A. D., nes yra kaimynai ir bendrauja, tačiau dėl kokių reikalų, tiksliai neprisimena.Nuteistojo A. K. teigimu, teismas vadovavosi vien tik kaltinimo pateiktais duomenimis, netyrė ir nesivadovavo kitais, jį teisinančias duomenimis. Liudytojų parodymai nei atskirai, nei visumoje jo kaltės nepatvirtina. Nuteistasis pažymėjo, kad nuosprendyje nurodyta, kad liudytojai J. T., G. J., G. D. ir V. K. apklausti dėl automobilio Renault Master priklausomybės patvirtino, kad būtent jis įvykio metu naudojosi automobiliu.

Su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nuteistasis A. K. nesutinka, nes teismas vienpusiÅ¡kai vertino Å¡ių liudytojų parodymus, byloje surinktÄ medžiagÄ , nesivadovavo BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymus vertino subjektyviai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį bei BPK 44 straipsnio nuostatas. Teismas atmetė bylos duomenis, kad įvykio dienÄ Å¡is automobilis buvo parduotas. Liudytojas V. K. parodė, kad ginčo automobilį jo vadovaujama UAB „L“ 2013 m. lapkričio 28 d.

įsigijo iÅ¡ UAB „G“, kurį buvo pirkę iÅ¡ T. L. (jo žmonos). Å io automobilio draudimÄ mokėjo V. K. įmonė. Jis, t. y. A. K., laikinai naudojosi Å¡iuo automobiliu, kai jį remontuodavo, tačiau juo pastoviai nedisponavo, jis nebuvo nei jam perduotas, nei panaudos sutartimi duotas naudotis. Nuosprendyje nurodytų įvykių metu jo žinioje automobilio nebuvo, nes jis buvo atiduotas liudytojui G. D.. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino liudytojai G. J. ir liudytojas J. T.. Nors liudytojas G. D. teisme tvirtino, kad automobilio iÅ¡ jo nebuvo paėmęs ir nei jis, nei jo ir V.

K. bendrovės nesinaudojo automobiliu, jie negalėjo paneigti tos aplinkybės, kad tiek automobilis, tiek rakteliai jam užvesti buvo perduoti, nes G. D. dar prieÅ¡ įvykius atsiėmė automobilį grasindamas iÅ¡kviesti policijÄ , jei jis neperduos automobilio ir aiÅ¡kindamas, kad Å¡is automobilis yra jo nuosavybė. Nuteistojo A. K. teigimu, teismas neatsižvelgė ne tik į liudytojo J. T., bet ir liudytojo G. J. parodymus dėl automobilio priklausomybės pirkėjams. Liudytojai V. K. ir G. D. suinteresuoti aiÅ¡kinti, kad įvykio metu jo, t. y.

A. K., žinioje buvo šis automobilis, siekiant patvirtinti, kad nei jie, nei jų draugai ar pažįstami nėra susiję su šia vagyste. Teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojų G. D. ir V. K. parodymai dėl automobilio buvimo A. K. žinioje iš esmės sutampa. Šias aplinkybes patvirtinti teismas vadovavosi liudytojų G. D. ir V. K. parodymais, nekreipdamas dėmesio į tai, kad šie liudytojai meluoja teismui, nes jų parodymai nesutampa dėl automobilio apmokėjimo aplinkybių jį perkant, dėl automobilio disponavimo, remonto bei kitų aplinkybių, vienok teismas nuosprendyje nurodė, kad šiuo automobiliu A.

K. galėjo naudotis įvykio metu, nes jį matė Å¡alia jo namų nuteistasis A. D. bei jis yra baustas administracine tvarka už eismo pažeidimÄ vairuodamas šį automobilį 2014 m. vasario 7 d. nuteistasis A. K. pripažįsta laikinai eksploatavęs šį automobilį, tačiau tuo metu, kai jį remontuodavo ar po remonto laikinai saugodavo ir važiuodamas pietų į namus galėjo pažeisti kelių eismo taisykles ir bÅ«ti nubaustas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo automobilis jam priklausė įvykio metu, 2014 m. liepos mėnesį.

Kad Å¡is automobilis galėjo bÅ«ti užfiksuotas vaizdo kameromis ties UAB „TS“ 2014 m. liepos 23 d., bylos medžiaga nepaneigtas, tačiau asmenys, įvykio metu disponavę Å¡iuo automobiliu liko nenustatyti. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir 2014 m. liepos 23 d. pateiktose vaizdo kamerose iÅ¡ policijos automobilio vaizdo registratoriaus, kur matosi, kad asmenys, disponavę Å¡iuo automobiliu, pabėga ir taip pat lieka nenustatyti.Nuteistasis pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog bendrovių teritorijose buvo sudarytos visos sÄ lygos paÅ¡aliniams asmenims, galbÅ«t ir ten dirbantiems, užvaldyti kaltinime nurodytÄ turtÄ .Pasak nuteistojo A.

K., policijos darbuotojo J. S. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu parodo, kad po įvykio iÅ¡ anksto buvo sakoma, jog Å¡iÄ vagystę galimai įvykdė A. K., nenustačius tikrųjų vagystės kaltininkų jis buvo pasirinktas kaip asmuo, iÅ¡ anksto įtariamas ir apkaltintas neįvykdyto nusikaltimo padarymu. Apeliantas A. K. pažymėjo, kad teismas kaip jo kaltės įrodymÄ nurodė skambučius tarp jo ir A. D., 2014 m. liepos 23 d., 1.30 val., prie įsibrautos teritorijos užfiksuotais vaizdo įraÅ¡ais, jo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, automobilyje rastomis kamufliažinėmis kelnėmis.

Su šiomis teismo išvadomis nuteistasis nesutinka. Kamufliažinės kelnės, rastos automobilyje, galėjo jam priklausyti ir jis galėjo jomis naudotis remontuodamas automobilius savo autoservise. Gali būti, perduodant automobilį G. D., jos ir buvo likusios automobilyje. Skambučiai tarp jo ir A. D. galėjo būti vertinti kaip sutapimas, jie neneigė, kad yra kaimynai, dėl automobilių remonto, dėl kaimyniškų santykių susiskambindavo, tačiau tai nepatvirtina, kad jie įvykdė vagystę. Nuteistasis A.

K. nurodė, kad teismas vadovavosi ir jo naudojamo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad 2014 m. liepos 23 d., nuo 1.12 val. iki 1.24 val. jo abonentas buvo celės VL033UC zonoje, tai yra netoli įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis teisme paaiÅ¡kino ir tai yra nustatyta, kad jo autoserviso buvimo vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra apie 500 metrų nuo įvykio vietos. Å ios dvi vietos – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gali veikti ties ta pačia celės zona. Tuo tikslu teisme prašė apklausti ryÅ¡ių reguliavimo tarnybos arba kitÄ specialistÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas liko neiÅ¡nagrinėtas ir atmestas.Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kinta, kaip galima sudėti į automobilį Renault Master, kuriuo įvykdyta vagystė, kaltinime nurodytÄ kiekį technikos priemonių ir kitų detalių, tokių kaip keletÄ suvirinimo aparatų, perforatorių, ne vienÄ komplektÄ padangų su diskais, penkis kasimo traktoriaus kauÅ¡us, benzino kanistrus bei kitÄ didžiulį turtÄ , tiek pagal kiekį, tiek pagal vertę.

Be to, teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad jis su A. D. įvykdė turto vagystę ir sugadino turtÄ : praustuves, kriaukles, klozetÄ ir kitÄ turtÄ , tačiau neaiÅ¡ku, kaip ir prie kokių aplinkybių BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas buvo įvykdytas. Nuteistojo A. K. nuomone jį teisinantys duomenys liko nutylėti arba iÅ¡dėstyti deklaratyviai ir visai neįvertinti. Teismas netenkino jo praÅ¡ymo dėl papildomų liudytojų apklausos, dėl specialistų iÅ¡kvietimo į teismÄ ir jų apklausos, tai rodo, kad jis nevykdė savo pareigos, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta LAT praktikoje teismo nutartyje Nr. 2-K-7-398/2013, kad teismai, be kitų aplinkybių, turi ir pareigÄ nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, kad teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus.

BUAB „L“ apeliacinio skundo ir praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ apeliaciniam skundui paduoti argumentai BUAB „L“ administratorius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę automobilį Renault Master, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Skunde nurodo, kad Å¡i nuosprendžio dalis prieÅ¡tarauja BK 72 straipsnio, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normoms ir vieÅ¡ajam interesui, nes teismui nepagrįstai sumažinus BUAB „L“ turtÄ pažeidžiami BUAB „L“ kreditorių interesai.

Įmonės automobilis Renault Master nebuvo perduotas ar suteiktas kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti ir šis turtas BUAB „L“ nebuvo gautas iš nusikalstamos veikos. Įmonė nežinojo ir neturėjo bei negalėjo žinoti, kad šiuo automobiliu bus daroma nusikalstama veika. Įmonei 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl įmonės turtui taikomos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos dėl bankrutavusios įmonės turto.Teismo posėdyje nuteistieji A.

D. ir A. K. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti ir juos iÅ¡teisinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistųjų A. D. ir A. K. apeliaciniai skundai atmestini, BUAB „L“ atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.Nuteistieji ginčija pirmosios instancijos teismo pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ nurodydami, kad teismas neteisingai juos įvertino ir patys siÅ«lo, kaip, jų nuomone, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai. Ä®rodymų leistinumo, liečiamumo ir vertinimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis.

Taikant šį straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-75-677/2016). Šiuo sprendimu kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų ir ar ištirti bei įvertinti įrodymai veda prie nuosprendyje padarytų išvadų.

Apklausti teisme nuteistieji paaiÅ¡kino, kad įvykio aplinkybių ir anksčiau duotų savo parodymų jie neatsimena. A. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apie santykius su A. K., paaiÅ¡kino, kad anksčiau jis su A. K. atsitiktinai susitikdavo, pasisveikindavo, jokių reikalų su juo neturėjo. Telefonu su juo nebendravo, gal kartais vienas kitam paraÅ¡ydavo vienÄ kitÄ Å¾inutę (t. 5, b. l. 12). A. K., apklaustas apie santykius su A. D., paaiÅ¡kino, kad A. D. yra jo kaimynas, santykiai apsiriboja pasisveikinimu susitikus gatvėje, o pastaruoju metu su juo iÅ¡ viso nebendrauja, jokių reikalų su juo nėra turėjęs (t. 4, b. l. 93).

Abu negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl įvykio dienÄ tarp jų buvo tiek daug telefoninių skambučių. Taigi, iÅ¡ kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie tarpusavyje nebendrauja, jokių bendrų reikalų neturi, jie nebuvo draugai, o tik kaimynai, jų bendravimas buvo labai epizodiÅ¡kas, A. D. kartais praÅ¡ydavo A. K. paskolinti pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu pas kaltinamuosius buvo rasti ir paimti mobilaus ryÅ¡io telefonai, SIM kortelės, jų dėklas, taip pat buvo gauti duomenys apie telekomunikacinius įvykius, susijusius su Å¡iais paimtais daiktais.

Apylinkės teismas išanalizavo byloje esančius duomenis ir nustatė, kad 2014 m. liepos 22 d., laikotarpiu nuo 23:03 val. iki 23:31 val., A. K. ir A. D. vienas kitam siuntė 20 SMS žinučių, o laikotarpiu nuo 7:14 val. iki 23:31 val. buvo siųstos 38 SMS žinutės ir telefoniniai skambučiai. Tai yra objektyvūs įrodymai, kurių turinys nepriklauso nuo žmogaus pasakojimo, surinkti nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos ir kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie telefonų numerių priklausomybės kaltinamiesiems.

Jie rodo, kad kaltinamųjų parodymai apie jų tarpusavio bendravimo epizodiÅ¡kumÄ yra melagingi. Galimai kaltinamieji paprastai ir bendrauja epizodiÅ¡kai, bet nusikaltimo darymo dienÄ jų bendravimas buvo labai intensyvus. Kadangi patys kaltinamieji tokio intensyvaus bendravimo paaiÅ¡kinti negalėjo, teismas teisingai tokį bendravimÄ vertino kaip pasiruoÅ¡imÄ nusikalstamos veikos darymui, bendravimÄ dėl nusikalstamos veikos. Nusikalstama veika buvo padaryta apie 1:30 val. ir nuteistiesiems pasiruoÅ¡imÄ suderinus telefonu ir prieÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ darant nebuvo reikalo skambintis, todėl po 23:31 val. daugiau skambučių tarp nuteistųjų nebuvo.

A. K. nurodo, kad jis dirba netoli įvykio vietos, todėl jo mobilaus ryÅ¡io telefonas galėjo bÅ«ti prisijungęs prie tos pačios bazinės stoties, kuri veikia ir įvykio vietoje. Kaip tokios versijos pagrindimÄ nuteistasis nurodė, kad kai turi skubių užsakymų jis dirba naktimis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 85-86) A. K. paaiÅ¡kino, kad dienos metu jis dirba autoservise, važinėja po parduotuves. Paklaustas, ar tekdavo nakties metu bÅ«ti Žirnių gatvėje, A. K. atsakė, kad nežino ir nepamena, po darbo vakarais dažnai važiuoja apsipirkti į Liepkalnio gatvėje esantį prekybos centrÄ â€žMaxima“.

Tokie nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali bÅ«ti pripažinti vienodi teisme duotiems parodymams, kad kartais reikėdavo skubiai suremontuoti automobilį ir jis servise dirbdavo iki 3-5 valandos nakties. Savo skunde A. K. neigė įvykio metu naudojęsis automobiliu Renault Master, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tuo metu Å¡iuo automobiliu naudojosi bÅ«tent jis. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus V. K. ir G. D., kurie paneigė kaltinamojo versijÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ių liudytojų parodymus pagrįstai įvertino kaip tarpusavyje sutampančius, Å¡ie liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

Liudytojų teisme duoti parodymai iš esmės atitiko ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio metu automobiliu Renault Master naudojosi A. K.. Savo skunde A. D. teigia, kad jo rankų pėdsakai ant automobilio lango vidinės pusės stiklo atsirado prieš įvykį vežant jo motorolerį remontuoti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l.

12) jis teigė, kad kartu A. K. porÄ kartų motorolerį vežė remontuoti pas pastarÄ jį į servisÄ , kur A. K. ir turėjo jį suremontuoti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l.

93) A. K. paklaustas, ar A. D. važiavo su juo automobiliu Renault Master, paaiÅ¡kino, kad vienÄ kartÄ kartu su A. D. vežė pastarojo motorolerį remontuoti į Kauno gatvę. Matyti, kad įvairiu metu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. D. ir A. K. duoti parodymai apie neva vežtÄ A. D. motorolerį ir apie vietÄ , į kuriÄ jį vežė, skiriasi. Å ie iÅ¡dėstyti nuteistųjų parodymų skirtumai yra esminiai ir daro jų parodymus nepatikimus, kaip ir jų keliamas versijas daro neįtikinamas ir niekuo nepagrįstas, priderintas prie ikiteisminio tyrimo įstaigos surinktų įrodymų siekiant pateisinti savo nekaltumÄ .

A. D. iÅ¡ dalies teisus teigdamas, kad liudytojai E. B., V. P., S. N., R. P., A. N., R. Č., N. P., J. S., N. L., G. D., V. K., J. T. bei G. J. nepatvirtino jo kaltės, bet griovė kaltinimo formuluotes. IÅ¡ ties, dalis liudytojų – pagrobto ar sugadinto turto savininkų, paaiÅ¡kino tik aplinkybes apie turtÄ , jo bÅ«vimo vietÄ ir dingimo laikÄ . Nusikaltimo aplinkybių jie nematė ir nieko apie jas papasakoti negalėjo, tačiau jų parodymai jokiu bÅ«du negriauna kaltinimo formuluočių. Teismas jau įvertino G.

D. ir A. K. parodymus. Nagrinėdama nuteistųjų skundus kolegija patikrina, ar baudžiamojo byloje turimų įrodymų pakanka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Å ioje baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, leidžiančių spręsti apie nuteistųjų dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau iÅ¡vadų pagrįstumÄ lemia ne įrodymų rÅ«Å¡is, o jų kiekis ir tarpusavio ryÅ¡iai, pirmosios instancijos teismo motyvai vertinant įrodymus ir darant iÅ¡vadas.

Kolegija mano, kad Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų pakako iÅ¡vadoms dėl nuteistųjų kaltės padaryti, pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vados pagrįstos ir motyvuotos. A. D. skundo argumentas, kad įmonėje buvo sudarytos visos sÄ lygos paÅ¡aliniams asmenims užvaldyti turtÄ , nėra aiÅ¡ku, kur buvo pavogtas turtas, neturi teisinės reikÅ¡mės. Tai, kad turtas nėra saugomas ar jo apsaugos priemonės nėra pakankamos, nereiÅ¡kia, kad kaltinamasis gali vogti svetimÄ turtÄ .

BUAB „L“ apeliaciniame skunde ginčijamas automobilio konfiskavimo klausimas. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje nėra duomenų, kad BUAB „L“ ar jos darbuotojai žinojo ar galėjo ir turėjo žinoti, jog automobilis Renault Master, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Automobilį darbiniais, asmeniniais reikalais, o taip pat darydamas nusikalstamas veikas naudojo A. K., nedirbęs BUAB „L“. Juridinis asmuo neperdavė automobilio A. K. žinodamas, kad jis turi tikslÄ daryti nusikalstamas veikas, todėl įmonei priklausančio automobilio konfiskavimas bÅ«tų nepagrįstas. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija n u t a r i a :

A. D. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.BUAB „L“ administratorius apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.Panaikinti 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta konfiskuoti automobilį Renault Master, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonę.LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ automobiliui Renault Master, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija:Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė Alenas Piesliakas