80ab3170-25e2-4d92-a6e9-e963e048502b · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1605-230/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01270-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G.

L., V. L. ir atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. L. ir V. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. S. ir atsakovo V. S. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams G. L. ir V. L. dėl pastatų (statinių) ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai G. ir V. L. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė:

1) nustatyti naudojimosi 3 235 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1618/3235 dalimis tvarkÄ pagal N. G. IÄ® parengtÄ sklypo planÄ ;

2) nustatyti naudojimosi tvarkÄ Â½ dalimi pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtÄ pirmÄ jį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantÄ , ieÅ¡kovams paskiriant naudotis patalpomis 05 (6,81 kv. m), 06 (23,74 kv. m), 07 (14,2 kv. m), iÅ¡ viso 44,78 kv. m patalpomis, o atsakovui paskiriant naudotis patalpomis 04 (15,33 kv. m), 03 (12,01 kv. m), 02 (6,89 kv. m), 01 (3,70 kv. m), 08 (3,78 kv. m), iÅ¡ viso 41,72 kv. m patalpomis, atsakovui V.

S. sumokant už jiems tenkančiÄ didesnę gyvenamojo namo dalį – 1,58 kv. m, 132,13 Eur ir nustatant ieÅ¡kovams pareigÄ panaikinti duris tarp patalpų Nr. 04 ir 06 savo lėšomis ir darbu, atliekant Å¡iuos darbus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei teisę naudotis gyvenamojo namo palėpe pagal laikančiÄ sienÄ virÅ¡ naudojamų patalpų, o atsakovui V. S. nustatant pareigÄ panaikinti duris tarp patalpų Nr. 03 ir 07 savo lėšomis ir darbu, atliekant Å¡iuos darbus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) nustatyti naudojimosi tvarkÄ Â½ dalimi pastato – Å«kinio pastato su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių indeksai 2I1p, 4I1m, 5I1m, 6I1p ir kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant naudojimosi tvarkÄ nuo įėjimo į pastatÄ deÅ¡inėje ar kairėje pusėje;

4) nustatyti naudojimosi tvarkÄ pastatui – Å«kiniam pastatui, kurio indeksas 4I1m ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui – garažui, kurio indeksas 8I1m ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra įregistruoti kaip pastatai Nekilnojamo turto registre, tačiau realiai jų nėra, ieÅ¡kovams paskiriant visÄ pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , o atsakovui V. S. visÄ pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ ;

5) kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (Å¡ulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovams ir atsakovui V. S. Å¡uliniu naudotis lygiomis dalimis, o tualetÄ , įregistruotÄ Nekilnojamo turto registre, priskirti atsakovui V. S., įpareigojant jį nugriauti ir sutvarkyti nugriovimo vietÄ , atsižvelgiant į tai, kad jis yra pasistatęs neregistruotÄ lauko tualetÄ ;

6) pripažinti ieškovams teisę be bendraturčio atsakovo V. S. sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei gyvenamojo pastato bei ūkinių pastatų dalyje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių, interneto, dujų ir kt.) remontu, renovavimu, rekonstrukcija.

2. Atsakovas V. S. pateikė teismui patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė:

1) nustatyti naudojimosi 3 235 kv. m žemės sklypo 1617/3235 dalimis tvarkÄ pagal 2019 m. gruodžio 20 d. parengtÄ UAB „DzÅ«kijos valdos“ planÄ ;

2) nustatyti naudojimosi tvarkÄ Â½ dalimi gyvenamojo namo pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ MB „Una voce“ architekto T. G. parengtÄ trečiÄ jį naudojimosi gyvenamuoju namu variantÄ , atsakovui paskiriant naudotis patalpomis Nr. 01 (3,70 kv. m), 02 (6,89 kv. m), 03 (12,01 kv. m), 07 (14,32 kv. m), iÅ¡ viso 40,70 kv. m patalpomis, o ieÅ¡kovams paskirti naudotis patalpomis Nr. 04 (15,33 kv. m), 05 (6,81 kv. m), 06 (23,74 kv. m), iÅ¡ viso 45,88 kv. m patalpomis, nustatant ieÅ¡kovams pareigÄ panaikinti duris tarp patalpų Nr. 06 ir 07 savo lėšomis ir darbu, Å¡iuos darbus atliekant per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovui nustatant pareigÄ panaikinti duris tarp patalpų Nr. 04 ir 03 savo lėšomis ir darbu, Å¡iuos darbus atliekant per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant ieÅ¡kovus sumokėti jam 216,58 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovams tenkančiÄ didesnę gyvenamojo namo dalį;

3) nustatyti naudojimosi tvarkÄ Â½ dalimi pastato – Å«kinio pastato su rÅ«siu, plane pažymėto indeksu 2I1p, kairę pusę nuo įėjimo, paskiriant atsakovui, o ieÅ¡kovams deÅ¡inę pusę, visiems kitiems Å«kiniams pastatams, esantiems namų valdoje, atsakovui paskiriant deÅ¡inę pusę nuo įėjimo, o ieÅ¡kovams kairę;

4) kitais inžinieriniais statiniais – Å¡uliniu nustatyti naudotis bendrai, o lauko tualetÄ nugriauti bendromis Å¡alių jėgomis ir bendrai sutvarkyti griovimo vietÄ ;

5) įpareigoti tiek atsakovÄ , tiek ieÅ¡kovus per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į teritorinį registratorių su praÅ¡ymu iÅ¡registruoti nesamus statinius – Å«kinį pastatÄ (indeksas – 4I1m) ir pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (indeksas – 8I1m) ir juos iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamo turto registro;

6) pripažinti atsakovui teisę be bendraturčių – ieÅ¡kovų sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo namo dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei naudojamoje gyvenamojo pastato dalyje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryÅ¡ių ir interneto, dujų ir kt.), remontu renovavimu ir rekonstrukcija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 23d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, nustatė naudojimosi tvarkÄ Â½ dalimi pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal MB „Una voce“ architekto T.

G. parengtÄ naudojimosi gyvenamuoju namu 1-ajį variantÄ , G. L. ir V. L. paskiriant naudotis patalpomis 05 (6,81 kv. m), 06 (23,74 kv. m), 07 (14,2 kv. m), iÅ¡ viso 44,87 kv. m patalpomis ir gyvenamojo namo palėpe virÅ¡ naudojamų patalpų, o V. S. paskiriant naudotis patalpomis 04 (15,33 kv. m), 03 (12,01 kv. m), 02 (6,89 kv. m), 01 (3,70 kv. m), 08 (3,78 kv.

m) iÅ¡ viso 41,72 kv. m patalpomis ir gyvenamojo namo palėpe virÅ¡ naudojamų patalpų, įpareigojo G. L. ir V. L. panaikinti savo lėšomis ir darbu duris tarp patalpų 04 ir 06, įpareigojant atlikti Å¡iuos darbus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo V. S. panaikinti savo lėšomis ir darbu duris tarp patalpų 03 ir 07, įpareigojant Å¡iuos darbus atlikti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė iÅ¡ G. L. ir V. L. V. S. 132,13 Eur kompensacijÄ , priteisė iÅ¡ V. S. ir D. S. iÅ¡ kiekvieno po 231,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas G. L. ir V. L..

4. Teismas nustatė, kad šalys yra nekilnojamo turto – 3 235 kv. m žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais bei inžinieriniais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Teismo vertinimu, efektyviausias, racionaliausias ir mažiausiai konfliktų ateityje sukelsiantis gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo variantas yra ieškovų siūlomas architekto T. G. parengtas pirmasis variantas dėl šių aplinkybių: labiausiai atitinka turimas nuosavybės dalis ir mažiausiai reikalinga papildomų įdėjimų (2-jų durų panaikinimas), patogi, racionali ir autonomiška bendraturčiams tvarka, kuri tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (atskiri įėjimai, namo dalis skiria laikančioji siena, ir vienoje ir kitoje dalyje išlieka galimas autonomiškas patalpų apkūrenimas krosnimi, mažiau sudėtingas atsakovo įrengtos šildymo sistemos demontavimas (tik radiatorių pašalinimas ieškovui priskirtinoje dalyje)).

5. Teismo nuomone, nustatant tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne paskutinę vietÄ užima ir nusistovėjusios tvarkos kriterijus. IeÅ¡kovai įsigiję namo dalį naudojasi tuo kambariu, kuriuo naudojosi ir pardavėjas – atsakovo brolis H. S.. Taip pat praÅ¡oma priskirti naudotis tuo kambariu, kurį nurodė pardavėjas, kaip jo naudojamÄ , tik mainais už naudojamÄ Å¾emę, perleistÄ naudotis atsakovui, nors jame ir negyveno, pagal susitarimÄ su broliu atsakovu V. S.. Tokiu bÅ«du, pirmame variante naudojimosi namu tvarka nustatyta tokia, dėl kurios ir tarėsi pardavėjas ir pirkėjas, ir Å¡i aplinkybė atsakovo nėra paneigta. IeÅ¡kovai sutinka kompensuoti už jiems tenkančiÄ 1,58 kv. m didesnę namo dalį 132,13 Eur. Tuo tarpu atsakovo siÅ«lomas naudojimosi gyvenamuoju namu variantas mažiausiai atitinka turimas nuosavybės dalis.

6. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų pateiktas projektas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo labiausiai atitinka pagal Å¡alių turimas žemės sklypo dalis, mažiau nustatyta bendro naudojimo ploto, tačiau tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo parengti planai yra ydingi, nes nenurodytas įvažiavimas į namų valdos sklypÄ , nenurodyta mini infrastruktÅ«ra, sodas, želdiniai, daržai, tvoros, maÅ¡inų stovėjimo vietos (aikÅ¡telės), kelio servitutai (duomenys byloje), Å¡iltnamis, apie kurį kalba atsakovas.

Ieškovų pateiktame plane jiems priskirtinas naudojimui žemės plotas didesne dalimi yra išsidėstęs prie atsakovui priskirtinos namo naudojimo dalies ir neaišku, ar yra pakankamai bendro naudojamo ploto tai namo daliai eksploatuoti. Atsakovo pateiktame namų valdos plane yra per daug namų valdos ploto skaidymo į atskiras dalis, naudojimosi plotai nefunkcionalūs, o šalių pateiktuose planuose nenurodžius mini infrastruktūros apskritai negalima nustatyti, ar jie yra racionalūs ir geriausiai atitinka šalių interesus.

Dėl nurodytų priežasčių visų bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios nuosavybės objektu – namų valdos sklypu, yra netinkami ir ydingi, todėl teismas juos atmetė.

7. Atmetus reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos namų valdos sklypu nustatymo, teismas atmetė reikalavimÄ dėl Å«kinių pastatų ir kitų bendro naudojimo statinių bei realiai neegzistuojančių statinių naudojimosi tvarkos nustatymo pusėmis (kaire/deÅ¡ine) dėl jų nekonkretumo ir dėl to užprogramuotų konfliktinių situacijų ateityje dėl Å¡alių konfliktinių santykių ir dėl galimos Å«kinių pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo kitu bÅ«du, dėl ko galėtų bÅ«ti nustatyta ir kita (racionalesnė) naudojimosi namų valdos sklypu tvarka su kuo mažesniu bendro naudojimo plotu.

Teismo vertinimu, naudojimosi kitais statiniais, esančiais namų valdoje, tvarkos pagal puses (deÅ¡inė/kairė) bÅ«das nėra racionalus, autonomiÅ¡kas, netarnauja geresniam nuosavybės valdymui. Jis, Å¡alių santykiams esant konfliktiÅ¡kiems, nustačius tokiÄ naudojimosi statinių pusėmis (kairė/deÅ¡inė) tvarkÄ , iÅ¡ karto užprogramuoja naujus konfliktus, nes neaiÅ¡ku, kurioje pusėje yra įėjimai į Å¡iuos pastatus, t. y. kaip į juos galima patekti ir kaip juos naudoti pagal jų paskirtį.

Taip pat nėra patikimų duomenų, kokie ieškovų įsigyti statiniai yra išlikę natūroje. Kas turi išregistruoti nesančius nekilnojamus daiktus, nėra šios bylos dalykas.

8. Teismas konstatavo, kad klausimas dėl turto dalies, kuriai nustatyta naudojimosi tvarka, remonto, renovacijos klausimai nespręstini, nes jie privalomi bendraturčiui, kad turtas bÅ«tų naudojamas pagal paskirtį. Statinio rekonstrukcijÄ reguliuoja statybos įstatymai, todėl praÅ¡ymas be bendraturčio sutikimo atlikti statinio rekonstrukcijÄ , siekiant užsitikrinti perspektyvoje atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, nežinant, ar rekonstrukcijos projektai nepažeidžia kitų bendraturčių teisių, negali bÅ«ti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai V. ir G. L. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. IeÅ¡kovai, pateikdami ieÅ¡kinį, pateikė žemės naudojimosi tvarkos projektÄ , kuris buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, ieÅ¡kinio pateikimo momentu patikėjimo teise valdžiusia dalį žemės sklypo.

Bylos nagrinėjimo procese ieÅ¡kovams nebuvo nurodyta, kad pateiktas žemės sklypo projektas yra ydingas, taisytinas, teismas neįpareigojo ieÅ¡kovų pateikti patikslintÄ projektÄ . Nepagrįsti teismo motyvai, kad ieÅ¡kovų plane nenurodytas įvažiavimas į namų valdos žemės sklypÄ , nes tokie duomenys žemės sklypo plane yra. Be to, nepagrįstai keliami padidinti reikalavimai žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui, kuriame esÄ turi bÅ«ti nurodyta mini infrastruktÅ«ra. 1.2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsisakymas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ .

Teisme sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs ginčas, kurio Å¡alys neiÅ¡sprendė geranoriÅ¡kai. Teismui buvo teikiami įrodymai, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į institucijas dėl netinkamo žemės sklypo naudojimo, prašė atsakovo nesodinti (nesėti) žemės Å«kio kultÅ«rų ginčo objekte – namų valdos žemės sklype. Taigi teismo pasiÅ«lymas Å¡alims dar kartÄ kreiptis į teismÄ dėl to paties dalyko vertintinas kritiÅ¡kai. 1.3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡alių pateiktus žemės naudojimosi tvarkos planus, realų žemės sklypo naudojimÄ Å¡alių poreikiams, nepažeidžiant kitos Å¡alies teisių ir teisėtų interesų.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovai siekia nustatyti racionaliÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , bendram naudojimui paskiriant žemės sklypo dalį, užimtÄ pastatais ir statiniais, individualiam naudojimui paskiriant normalios konfigÅ«racijos žemės sklypo dalis, kuriose kiekvienas savininkas savo nuožiÅ«ra galėtų sodinti, auginti, statyti. Atsakovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, nes tokiais ruožais padalintame žemės sklype ieÅ¡kovai negalėtų įgyvendinti savo planų dėl naujo statinio statybos.

Be to, ieÅ¡kovams atitektų žemės sklypo dalis, kurioje daug metų atsakovas laikė įvairiÄ technikÄ , užterÅ¡iant žemę kenksmingomis medžiagomis. 1.4. Aplinkybė, kad statiniai yra konkrečiame žemės sklype, nereiÅ¡kia, jog neiÅ¡sprendus žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimo, negali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie pageidauja naudotis kiekvieno Å«kinio pastato deÅ¡ine dalimi nuo įėjimo, tačiau sutiktų ir su kaire dalimi, tačiau naudojamos pusės nustatymas turėtų bÅ«ti visiems pastatams, bet ne taip, kaip praÅ¡o nustatyti atsakovas – vienam pastatui viena pusė, kitiems pastatams – kita pusė. 1.5.

Naudojimosi Å«kiniais pastatais tvarkos nenustatymas tęsia ieÅ¡kovų, kaip turto savininkų, teisių į nuosavybės valdymÄ pažeidimÄ , nes jie ne tik negali naudotis jiems priklausančiu turtu, bet net neįleidžiami į Å¡iuos pastatus. Atsakovui atsainiai prižiÅ«rint atskirus pastatus, tikėtina pastato (pastatų) sugriuvimo, sunykimo rizika. Tokia situacija sukeltų naujus teisminius procesus dėl žalos atlyginimo, kas sÄ lygotų ieÅ¡kovams papildomas iÅ¡laidas, kurių kompensavimas bÅ«tų problematiÅ¡kas, atsižvelgiant į byloje esančiÄ informacijÄ apie turto areÅ¡tus. 1.6.

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbų pagrįstas konkrečia esama situacija, konfliktiÅ¡kais santykiais su atsakovu. Bet koks su nekilnojamuoju turtu susijęs veiksmas bÅ«tų susijęs su naujais teisminiais procesais. Be to, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir jo patikslinimuose reiÅ¡kė analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ . 1.7. Teismas tik iÅ¡ dalies iÅ¡spręsdamas Å¡alių ginÄÄ pažeidė civilinio proceso ir civilinės teisės principus, nebuvo įvertintas įrodymų visetas, visiÅ¡kai neatsižvelgta į ieÅ¡kovų atstovės argumentus teisminiuose ginčuose, neįvertintas pats faktas, kad nuo 2017 m. kovo 3 d. pažeidžiama ieÅ¡kovų teisė disponuoti nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nustatant naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtÄ naudojimosi namu l-Ä jį variantÄ , jis neatitinka realios situacijos ir atsakovo bei pačių ieÅ¡kovų interesų.

Namo stogas yra Å¡laitinis, pastatytas 45 laipsnių kampu. Nustatant tokiÄ naudojimo tvarkÄ palėpėje, gaunasi, kad vienas per visÄ namÄ esantis stogo Å¡laitas tik su dalimi laikančių jį konstrukcijų atitenka ieÅ¡kovams, o skaičiuojant palėpę virÅ¡ naudojamų patalpų atsakovui tenka mažesnė palėpės dalis su dalimi laikančių konstrukcijų. Å ios konstrukcijos yra sujungtos tarpusavyje. Tokiomis sÄ lygomis atsakovas arba ieÅ¡kovai negali vieni remontuotis stogo laikančių konstrukcijų (gegnių ir pan.).

Ateityje tokiu bÅ«du atidalijus palėpę užkertamas kelias įsirengti palėpėje gyvenamÄ patalpÄ . 2.2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kambaryje Nr. 07 (14,2 kv. m), kuris pagal sprendimÄ priteistas ieÅ¡kovams, atsakovas asmeniÅ¡kai atliko remontÄ , t. y. sustiprino ir atrestauravo sienas, sutvarkė lubas, pakeitė grindis, langus. Å is remontas vyko ilgÄ laikÄ ir tai matydami ieÅ¡kovai nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, kad į šį kambarį pretenduos ateityje. Atsakovui Å¡is remontas kainavo apie 2 000 Eur. 2.3.

Teismas nevertino to, kad gyvenamajame name atsakovas gyvena pastoviai, kambarius, pažymėtus plane Nr. 07 (14,2 kv.

m) ir 03 (12,01 kv.

m) atsakovas naudojo ir juose gyveno, tvarkė ir prižiÅ«rėjo dar gyvenant kitam bendrasavininkui, ieÅ¡kovai įgydami namo dalį apie tai žinojo ir jiems buvo paaiÅ¡kinta, kokiÄ bÅ«tent namo dalį jie įgyja ir su tuo sutiko. 2.4. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo atidalijimo projektÄ , nustačius naudojimo tvarkÄ atsakovui naudotis kambariais 03 (12,01 kv.

m) ir 04 (15,33 kv. m), atsakovas netenka priėjimo prie iÅ¡orinės atsakovo dalies namo sienos, t. y. kiltų pagrįstas klausimas, kaip atsakovas atliks reikalingÄ remontÄ , namo apÅ¡iltinimÄ ir pan. iÅ¡ iÅ¡orės, nes prie iÅ¡orinės namo sienos žemė priklausytų ieÅ¡kovams ir nėra jokių garantijų, kad jie leis ja pasinaudoti. 2.5. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria priteista iÅ¡ V. S. ir D. S. iÅ¡ kiekvieno po 231,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų G. L. ir V. L.. D. S. atsakovo sutuoktinė Å¡ioje byloje nėra atsakovė arba trečiasis asmuo, ji buvo tik atsakovo atstovė, ginčo turtas priklauso tik atsakovui, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

11. IeÅ¡kovai V. ir G. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal pirmÄ jį variantÄ , skiriamoji riba – laikančioji siena. Palėpė naudojama virÅ¡ gyvenamųjų patalpų. Baigiamosiose kalbose atsakovo atstovė advokatė R. K., palaikydama atsakovo pozicijÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu pagal trečiÄ jį variantÄ , nurodė, kad nemato kliūčių atsakovui naudotis palėpe skersai arba iÅ¡ilgai.

Toks palėpės naudojimas sÄ lygojamas paskiriamomis naudotis gyvenamosiomis patalpomis: pagal pirmÄ jį variantÄ palėpe naudojamasi skersai palėpės, pagal trečiÄ jį variantÄ iÅ¡ilgai palėpės. Skunde atsirado teiginiai dėl palėpės, kurie nebuvo nagrinėjami teismo posėdyje. 3.2. Dėl gyvenamųjų patalpų remonto tarp atsakovo ir ieÅ¡kovų nebuvo jokios kalbos, nes naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Atsakovo atstovė D. S. teigė, kad remonto darbus atliko apie 2015 metus, tačiau nurodė, kad negali pateikti jokių su remontu susijusių dokumentų. 3.3.

IeÅ¡kovai žinojo, kad perka ½ nekilnojamojo turto, kad naudojimosi tvarka nenustatyta, tačiau jie nesutiko ir negalėjo sutikti su tuo, kokios patalpos kuriam savininkui priklausys. 3.4. IeÅ¡kovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos variante numatytas privalomas 1 metro atstumas nuo namo sienos. Be to, ieÅ¡kovai ne vienÄ kartÄ teigė, kad sutiktų perkelti naudojimosi žemės sklypu ribÄ toliau nuo gyvenamojo namo (7-8-9), kompensuojant šį plotÄ 3-8 kraÅ¡tinės perkėlimu, kad iÅ¡liktų toks pats dydis ieÅ¡kovų ir atsakovo naudojamo žemės sklypo.

Skunde keliami klausimai, dėl kurių teismas nepriėmė sprendimo, o atsakovas neskundžia teismo sprendimo dalies dėl nenustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl atsakovo teiginiai dėl priėjimo prie išorinės namo dalies sienos nepagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir atmesti šalių reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovai G. L. ir V. L. bei atsakovas V. S. yra 3 235 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiame sklype esančio gyvenamojo namo, 6 ūkinių pastatų ir inžinerinių statinių – kiemo statinių bendraturčiai, ieškovams ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto.

15. Ieškovai ieškinyje prašė:

1) nustatyti naudojimosi 3 235 kv. m ploto žemės sklypu tvarkÄ pagal N. G. IÄ® parengtÄ sklypo planÄ ;

2) nustatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtÄ pirmÄ jį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantÄ ;

3) nustatyti naudojimosi 4 Å«kiniais pastatais tvarkÄ nuo įėjimo į pastatÄ deÅ¡inėje ar kairėje pusėje;

4) nustatyti Å«kinio pastato 4I1m ir pastato – garažo 8I1m, kurių realiai nėra, naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovams paskiriant visÄ pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , o atsakovui V. S. visÄ pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ ;

5) nustatyti naudojimosi tvarkÄ kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (Å¡uliniu, lauko tualetu), paskiriant ieÅ¡kovams ir atsakovui V. S. Å¡uliniu naudotis lygiomis dalimis, o tualetÄ , įregistruotÄ Nekilnojamo turto registre, paskirti atsakovui V. S., įpareigojant jį nugriauti ir sutvarkyti nugriovimo vietÄ ;

6) pripažinti ieškovams teisę be bendraturčio – atsakovo V. S. sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei gyvenamojo pastato bei ūkinių pastatų dalyje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių, interneto, dujų ir kt.), remontu, renovavimu, rekonstrukcija.

16. Atsakovas priešieškinyje prašė:

1) nustatyti 3 235 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovo pateiktÄ 2019 m. gruodžio 20 d. parengtÄ UAB „DzÅ«kijos valdos“ planÄ ;

2) nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ MB „Una voce“ architekto T. G. parengtÄ trečiÄ jį naudojimosi gyvenamuoju namu variantÄ ;

3) nustatyti Å«kinio pastato su rÅ«siu 2I1p naudojimosi tvarkÄ , atsakovui paskiriant kairę pusę nuo įėjimo, o ieÅ¡kovams – deÅ¡inę pusę, visų kitų Å«kinių pastatų, esančių Å¡ioje namų valdoje, naudojimosi tvarkÄ nustatyti, atsakovui paskiriant deÅ¡inę pusę nuo įėjimo, o ieÅ¡kovams – kairę;

4) kitais inžinieriniais statiniais – Å¡uliniu nustatyti naudotis bendrai, o lauko tualetÄ nugriauti bendromis Å¡alių jėgomis ir bendrai sutvarkyti griovimo vietÄ ;

5) įpareigoti tiek atsakovÄ , tiek ieÅ¡kovus per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į teritorinį registratorių su praÅ¡ymu iÅ¡registruoti nesamus statinius – Å«kinį pastatÄ 4I1m ir pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä 8I1m ir juos iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamo turto registro;

6) pripažinti atsakovui teisę be ieškovų sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo namo dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei naudojamoje gyvenamojo pastato dalyje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių ir interneto, dujų ir kt.), remontu, renovavimu ir rekonstrukcija.

17. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , t. y. pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtÄ pirmÄ jį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantÄ , kitoje dalyje reikalavimų dėl žemės sklypo, Å«kinių pastatų, kitų inžinerinių statinių naudojimosi tvarkos nustatymo netenkino, kadangi sprendė, jog Å¡alių pateikti naudojimosi tvarkos nustatymo projektai yra netinkami ir ydingi, taip pat netenkino Å¡alių reikalavimo dėl teisės be kitos Å¡alies (bendraturčio(-ių)) sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo namo dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei naudojamoje gyvenamojo pastato dalyje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryÅ¡ių ir interneto, dujų ir kt.), remontu, renovavimu ir rekonstrukcija, pripažinimo.

18. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu atmestų reikalavimų dalyje, o atsakovas – patenkinto reikalavimo dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo (pagal atsakovo skundÄ ) 19. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

20. Kaip nurodyta, tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu buvo iÅ¡spręstas, remiantis ieÅ¡kovų pasiÅ«lymu pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtÄ pirmÄ jį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantÄ (e. b. t., b. l. 30). Atsakovas prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ to paties architekto trečiÄ jį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantÄ (e. b. t. 1, b. l. 32). Esminis skirtumas tarp Å¡ių pasiÅ«lymų yra tas, kad pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lymÄ patalpos gyvenamajame name Å¡alių naudojimuisi yra paskiriamos, atsižvelgiant į jų atribojimÄ namo laikančiÄ ja konstrukcija – siena, t. y. skersai pastato Å¡iaurės-pietų kryptimi, o pagal atsakovo pasiÅ«lymÄ â€“ patalpas atskiriant pagal kitÄ namÄ iÅ¡ilgai kertančiÄ linijÄ rytų-vakarų kryptimi.

Pagal abu pasiÅ«lymus numatyti tie patys atskiri įėjimai Å¡alims, pagal juos, nustatant naudojimosi patalpomis tvarkÄ , taip pat turi bÅ«ti atliktas dvejų durų panaikinimas, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių panaikinant po vienerias duris. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie pasiÅ«lymai iÅ¡ esmės yra panaÅ¡Å«s.

21. Tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ priimtinesnis yra ieÅ¡kovų siÅ«lomas MB „Una voce“ architekto T. G. parengtas pirmasis naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantas. Å is variantas labiau atitinka Å¡alių turimas nuosavybės dalis, o pagal atsakovo pasiÅ«lymÄ daugiau nukrypstama nuo Å¡alims tenkančių nuosavybės dalių, todėl ieÅ¡kovai turėtų sumokėti atsakovui didesnę kompensacijÄ . Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis labiau atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Å iuo atveju nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka labiau atitinka Å¡iuos principus.

22. Nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lymÄ taip pat labiau užtikrina Å¡alių autonomiÅ¡kumÄ ir geresnį bendros nuosavybės valdymÄ , nes Å¡alys įgyja ne tik atskiras ir atribotas patalpas su atskiru įėjimu, kas, beje, numatyta ir pagal atsakovo pasiÅ«lymÄ , bet ir Å¡alių naudojimuisi tenkančios patalpos atribojamos laikančiÄ ja konstrukcija – siena, be to, pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lymÄ vienoje ir kitoje Å¡alims tenkančių patalpų dalyje iÅ¡lieka galimas autonomiÅ¡kas patalpų apkÅ«renimas krosnimi, nesudarantis keblumų ir atsakovo įrengtos Å¡ildymo sistemos demontavimui, t. y. ieÅ¡kovui priskirtinoje dalyje esančių radiatorių demontavimui.

23. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lymÄ nėra nepagrįstai kokiu nors bÅ«du suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių, tokia naudojimosi tvarka taip pat panaikina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo.

24. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis ieÅ¡kovams atitekusiame naudotis kambaryje Nr. 07 (14,2 kv. m), kuriuo naudotis pageidauja atsakovas, yra atlikęs remontÄ , neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatyta naudojimosi tvarka yra netinkama ir pažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, teises. Pirmiausia, įrodymų apie tai, kad Å¡iame kambaryje atsakovas atliko remontÄ ir patyrė iÅ¡laidas, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), Å¡ias aplinkybes tvirtina tik atsakovo atstovė D. S. savo paaiÅ¡kinimais. Be to, atsakovo atstovė D. S. pripažino, kad jie naudojosi trimis gyvenamojo namo kambariais, t. y. didesne dalimi, nei priklausytų pagal jiems tenkančiÄ nuosavybės dalį, teigia, kad visuose kambariuose yra pakeitę langus į plastikinius. Taigi ir pagal atsakovo pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovams paskyrus kambarį Nr. 04 (15,33 kv.

m) jiems taip pat atitektų, atsakovo teigimu, atlikti pagerinimai. Antra, ieÅ¡kovai nuosavybės teises įgijo 2017 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ atsakovo brolio H. S., naudojimosi tvarka iki tol tarp atsakovo V. S. ir H. S. niekada nebuvo nustatyta, todėl, jei atsakovas V. S. ir remontavo patalpÄ Nr. 07 (14,2 kv. m), jis tai darė savo rizika, ypač kai atsakovo atstovė D. S. bylos nagrinėjimo metu net teigė, jog remontas buvo atliktas po to, kai ieÅ¡kovai įsigijo nuosavybės dalį.

25. Nors atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovai, įgydami nuosavybės dalį, neva žinojo apie tai, jog atsakovas V. S. yra suremontavęs nurodytÄ patalpÄ , žinojo, kokiÄ dalį jie įgyja ir su tuo sutiko, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, pirkimo–pardavimo sutartyje ankstesnis savininkas H. S. tokių susitarimų su atsakovu dėl naudojimosi patalpomis nėra nurodęs. Atvirkščiai, 2017 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties (e. b. t. 1, b. l. 34-51) 7.1.1. punkte pardavėjas H. S. garantavo, kad nėra asmenų, kurie pagal įstatymÄ ar sutartis iÅ¡saugo teisę naudotis parduodamo gyvenamojo namo dalimis ir pasikeitus jų savininkui.

26. Nepagrįstais pripažintini ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jam paskyrus naudotis patalpas Nr. 03 (12,01 kv.

m) ir Nr. 04 (15,33 kv.

m) atsakovas netenka priėjimo prie Å¡ių patalpų iÅ¡orinės namo sienos, todėl kiltų sunkumų atlikti reikalingÄ remontÄ , namo apÅ¡iltinimÄ ir pan. Tai lemia ne konkrečių patalpų paskyrimas naudotis, bet tinkamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas, užtikrinantis priėjimÄ prie gyvenamojo namo sienų ir galimybę atlikti atsakovo nurodytus remonto veiksmus. Tačiau reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teismo sprendimu buvo atmesti ir žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovui ribojamas priėjimas prie gyvenamojo namo.

27. Atsakovas nesutinka ir su teismo nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo palėpe tvarka, kuri nustatyta kaip palėpės dalis, tenkanti Å¡alims virÅ¡ joms tenkančių naudotis patalpų. Savo nesutikimÄ grindžia tuo, kad atsakovui tenka mažesnė palėpės dalis su dalimi laikančių konstrukcijų, kurios sujungtos tarpusavyje su kitomis, todėl Å¡alys vienos negalės jų remontuoti, be to, nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ užkertamas kelias įsirengti palėpėje gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

28. Kolegija pažymi, kad patalpų savininkai palėpę valdo remiantis bendrÄ ja dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas Å¡io namo dalies savininkas yra ir dalies palėpės savininkas, nežiÅ«rint to, kad jis nėra savo nuosavybės teisės į palėpės dalį įregistravęs. Pastogė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, valdomas, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.), todėl esant nesutarimams gali bÅ«ti nustatyta naudojimosi palėpe tvarka.

29. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kaus ir konkrečiais argumentais pagrįsto savo nesutikimo dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lymÄ , kuris grindžiamas bendraturčių teise naudotis palėpės dalimi virÅ¡ gyvenamajame name paskirtų Å¡alims naudotis patalpų, atsakovas jokio savo pasiÅ«lymo neteikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ palėpės naudojimosi tvarkÄ .

30. Kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi palėpe tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai naudojasi palėpe virÅ¡ jiems atitenkančių naudotis gyvenamojo namo patalpų, o atsakovui – palėpės dalimi virÅ¡ jam tenkančių naudotis patalpų, yra racionali, ekonomiÅ¡ka, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, proporcingumo principÄ . Nežymus atsakovams atitenkančios palėpės dalies skirtumas neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi palėpės dalis virÅ¡ Å¡alių naudojamų patalpų gyvenamajame name labiau užtikrina Å¡alių autonomiÅ¡kumÄ , jų racionalesnę galimybę naudotis tokia palėpės dalimi, įsirengiant atskirÄ patekimÄ iÅ¡ naudojamų gyvenamojo namo patalpų į palėpę, kas užtikrintų Å¡alims galimybę joje įsirengti patalpÄ (-as) ir izoliuotai atsiskirti nuo kitam bendraturčiui tenkančios palėpės dalies.

Tai, kad pastogėje yra bendros stogo konstrukcijos, kol palėpės patalpos nėra izoliuotos, nepaneigia šalių galimybės naudotis palėpės dalimi virš jų naudojimuisi paskirtų gyvenamojo namo patalpų, nes visi iškilę bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimai turi būti sprendžiami bendru šalių sutarimu.

31. Apibendrinant, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais nenustatyti pagrindai panaikinti ar pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, todėl atsakovo skundas atmetamas, o Å¡i sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 32. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė, nurodydamas, kad abiejų Å¡alių pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ nustatantys planai yra netinkami ir ydingi, o teismas turi pareigÄ tik vertinti, ar pateikti planai yra tinkami, tačiau negali pats jų parengti. Pažymėtina, kad atsakovas teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neskundė, todėl jo pasiÅ«lytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas (e. b. t 1., b. l. 180) nebesvarstytinas.

33. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas ir Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus, taip pat sutinka, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ ir kad teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, nes jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Å is teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

34. Tačiau teisėjų kolegija kartu pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, turi vertinti Å¡alių pateiktus naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, laikydamasis teismų praktikoje suformuotų reikalavimų. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Nustatoma naudojimosi tvarka turi bÅ«ti patogi bendraturčiams, racionali ir tarnauti geresniam nuosavybės valdymui. Todėl teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Siekdami Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sÄ lygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

35. Pirmosios instancijos teismas ieškovų pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano nurodytais aspektais sprendime nevertino, o tik nurodė, kad ieškovų pateiktame projekte (e. b. t. 1, b. l.

77) nenurodytas įvažiavimas, sklypo mini infrastruktūra, sodas, želdiniai, daržai, tvoros, mašinų stovėjimo vietos (aikštelės), kelio servitutai, šiltnamis, apie kurį kalba atsakovas, ieškovo pateiktame plane jiems priskirtinas naudojimui žemės plotas didesne dalimi yra išsidėstęs prie atsakovui priskirtinos namo naudojimo dalies ir neaišku, ar yra pakankamai bendro naudojamo ploto tai namo daliai eksploatuoti. Tačiau kadastrinių matavimų byloje (e. b. t. 1, b. l.

68) žemės sklype yra nurodyta įvažiavimo vieta, o projektams nėra keliamas reikalavimas, kad jame turėtų bÅ«ti nurodyti medžiai, želdiniai, daržo vieta, tvoros, maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės ir pan. Å ios faktinės aplinkybės, galinčios turėti įtakos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės eigoje, iÅ¡klausant Å¡alių paaiÅ¡kinimus, kÄ , beje, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu faktiÅ¡kai aiÅ¡kinosi. Esant faktų neatitikimams Å¡alių paaiÅ¡kinimuose, siekiant juos tinkamai nustatyti, gali bÅ«ti pasiÅ«lyta pateikti jų nurodomus faktus patvirtinančius papildomus įrodymus CPK 179 straipsnio 1 dalies tvarka. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų ir apie Å¡iltnamio vietÄ , ji nurodyta atsakovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, o sodo vieta pažymėta 2012 m. žemės sklypo plane (e. b. t. 1, b. l.

63) ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 60/288 (e. b. t. 1, b. l. 68). Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovų pateiktame plane jiems priskirtinas naudojimui žemės plotas didesne dalimi yra iÅ¡sidėstęs prie atsakovui priskirtinos namo naudojimo dalies ir neaiÅ¡ku, ar yra pakankamai bendro naudojamo ploto tai namo daliai eksploatuoti, taip pat nerodo pateikto projekto ydingumo, kadangi jame numatyta Å¡alių bendrai naudojamo žemės sklypo dalis apie gyvenamÄ jį namÄ , o ar jos pakanka turi bÅ«ti nustatyta bylos nagrinėjimo eigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodo, kad ieÅ¡kovai buvo nurodę ir tebesilaiko pozicijos, kad sutiktų perkelti naudojimosi žemės sklypu ribÄ toliau nuo gyvenamojo namo, t. y. jie gali padaryti siÅ«lomo projekto korekcijÄ ir iÅ¡kilus tokiam poreikiui, siekiant teisingai spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , jiems gali bÅ«ti pasiÅ«lyta tai padaryti.

36. Be to, Å¡alių pateikiami naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka visų ginčo Å¡alių interesus. Tokiose bylose formalus Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ribų laikymasis reikÅ¡tų jų atmetimÄ net ir tuo atveju, kai galimybė iÅ¡spręsti ginÄÄ egzistuoja iÅ¡ esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami Å¡alių reikalavimai. Kasacinis teismas pripažįsta, kad tokiais atvejais teismas turi teisę nukrypti nuo Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarkÄ , kuri ne visiÅ¡kai atitinka Å¡alių teiktus projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

37. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti reikalavimų nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ atmetimo motyvai laikytini formaliais, o ieÅ¡kovų pateikto naudojimosi tvarkos nustatymo projekto nurodyti trÅ«kumai iÅ¡ esmės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neiÅ¡tyrė Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui bÅ«tinų svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, t. y. Å¡ioje bylos dalyje neatskleidė bylos esmės. Dėl bÅ«tinų tirti aplinkybių ir galimai bÅ«tinų reikalauti įrodymų apimties ir pobÅ«džio bei su tuo susijusio galimai bÅ«tino reikalavimo patikslinimo yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla Å¡ioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

38. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2018 m. kovo 28 d. nutarties, priimto civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018, 35 punktas).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ atmesti reikalavimÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nurodytų aplinkybių, kaip jų atmetimo pagrindo, nevertino, todėl dėl jų tiek apeliantai, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti. Todėl sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir Å¡i bylos dalis dėl jos esmės neatskleidimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl naudojimosi Å«kiniais pastatais nustatymo tvarkos 39. Å alys Å«kinių pastatų ir kitų statinių, esančių namų valdoje, naudojimosi tvarkÄ prašė nustatyti pagal Å¡alims tenkančias naudotis tam tikras Å¡ių pastatų puses, t. y. Å¡alims paskiriant naudotis pastatų kaire arba deÅ¡ine puse nuo įėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks naudojimosi tvarkos pusėmis bÅ«das nėra racionalus ir autonomiÅ¡kas ir netarnauja geresniam nuosavybės valdymui, kadangi užprogramuoja naujus konfliktus.

Kartu teismas nurodė, kad nėra aišku, kurioje pusėje yra įėjimai į šiuos pastatus, t. y. kaip į juos galima patekti ir kaip juos naudoti pagal jų paskirtį, taip pat nėra patikimų duomenų, kokie statiniai yra išlikę natūroje.

40. Kolegija atkreipia dėmesį, kad toks naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo būdas buvo priimtinas abiem šalims ir tenkino jų interesus, todėl galėjo būti svarstomas, ypač kai ūkiniuose pastatuose nėra izoliuotų patalpų ir jais iki šiol naudojasi tik atsakovas. Ginčas pagal tokius šalių pareikštus reikalavimus vyko tik dėl tam tikros ūkinių pastatų pusės nuo įėjimo paskyrimo šalims naudotis, būtent toje ginčo apimtyje turėjo būti sprendžiama, įvertinant, ar vienos arba kitos pusės paskyrimas naudoti vienai ar kitai šaliai gali sukelti konfliktus.

Kadangi ieÅ¡kovams nebuvo svarbu, kuri Å«kinių pastatų pusė nuo įėjimo jiems turėjo bÅ«ti paskirta naudotis, faktiÅ¡kai esminis ginčas kilo dėl pastato 2I1p naudojimosi tvarkos, nes atsakovas prašė paskirti jam kitÄ , nei kitų Å«kinių pastatų pusę, t. y. kairę nuo įėjimo, kai kitų Å«kinių pastatų – deÅ¡inę pusę, tuo tarpu ieÅ¡kovai prašė nustatyti jiems teisę naudotis visų Å«kinių pastatų deÅ¡ine puse, bet neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų nustatyta ir kairė pusė nuo įėjimo, tačiau vienodai visiems pastatams.

Vadinasi, tereikėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovai prieštarauja pastato 2I1p kairės pusės nuo įėjimo paskyrimui atsakovui ir ar dėl to pažeidžiamos ieškovų teisės, ir atvirkščiai, ar atsakovas turi kokių nors pagrįstų motyvų reikalauti, kad naudojantis kitais ūkiniais pastatais jam būtų paskirta būtent dešinė pusė, o ne kairė, kaip ir pastato 2I1p.

41. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad abiejų Å¡alių siÅ«lomas naudojimosi Å«kiniais pastatais bÅ«das (naudotis tam tikromis Å«kinių pastatų pusėmis nuo įėjimo) nėra racionalus, autonomiÅ¡kas ir netarnauja geresniam nuosavybės valdymui, kadangi užprogramuoja naujus konfliktus, nes tai paneigia sutampanti abiejų Å¡alių pozicija Å«kinių pastatų naudojimosi klausimu, todėl Å¡is reikalavimas buvo nepagrįstai atmestas. Nors Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti nedidelės apimties aplinkybes, šį klausimÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti ir apeliacinės instancijos teisme žodinio bylos nagrinėjimo metu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos bylos esmės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo dalyje, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principu, panaikinus sprendimo dalį dėl naudojimosi Å«kiniais pastatais tvarkos nustatymo, Å¡i bylos dalis taip pat grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo.

GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo gali bÅ«ti svarstomi ir kiti, galbÅ«t racionalesni, nauji Å¡alių pasiÅ«lymai dėl naudojimosi Å«kiniais pastatais tvarkos. Be to, tam įtakos gali turėti ir žemės sklypo naudojimosi vienokios ar kitokios tvarkos nustatymas. Dėl atmestos ieÅ¡kovų reikalavimo dalies, susijusios su jų teisės pripažinimu į remonto, renovavimo, rekonstrukcijos darbus be bendraturčio (atsakovo) sutikimo 42. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas reiÅ¡kė tapačius reikalavimus, kuriais prašė pripažinti jiems teisę be kito bendraturčio sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei gyvenamojo pastato bei Å«kinių pastatų dalyje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryÅ¡ių, interneto, dujų ir kt.), remontu, renovavimu, rekonstrukcija.

43. Šie reikalavimai skundžiamu teismo sprendimu buvo atmesti, nurodant, kad remonto, renovacijos klausimai nespręstini, kadangi jie yra privalomi spręsti bendraturčiams tam, kad turtas būtų naudojamas pagal paskirtį, o nustatyti teisę ateityje į rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, nežinant, ar rekonstrukcijos projektai nepažeis kitų bendraturčių teisių, nėra galimybės.

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Nurodyti reikalavimai pripažintini itin abstrakčiais, neaišku, ar tokie darbai apskritai bus vykdomi ir ar visų jų atlikimui bus būtinas bendraturčio sutikimas. Pažymėtina, kad ne visiems darbams atlikti yra būtinas bendraturčio sutikimas (pvz. paprastojo remonto darbams, kai neliečiamos laikančiosios konstrukcijos ir nereikalaujama statybos leidimo), o įstatymų numatytais atvejais reikalaujamas sutikimas atlikti tam tikrus statybos darbus negali būti duotas iš anksto, nes nėra galimybės, nesant konkretaus projekto, įvertinti, ar nebus pažeidžiamos bendraturčio teisės. Taigi, tokie reikalavimai nėra grindžiami konkrečių teisių pažeidimu ir būtinybe juos ginti.

45. Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo pateikimas.

Ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

46. Dėl nurodytų argumentų ieškovų skundas šioje dalyje atmestinas ir ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylos procesinės baigties 47. Apibendrindama, teisėjų kolegija nurodo, kad paliekama nepakeista teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir palėpe tvarkos nustatymo ir sprendimo dalis dėl atmesto ieškovų reikalavimo pripažinti ieškovams teisę atlikti remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, taip pat paliekama nepakeista sprendimo dalis, kuria buvo atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai (atsakovas skundė tik sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo).

Panaikinama sprendimo dalis, kuria atmesti ieÅ¡kovų reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu, Å«kiniais pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (Å¡uliniu, lauko tualetu) nustatymo ir Å¡i bylos dalis grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Kadangi sprendimas paliekamas nepakeistas tik iÅ¡ dalies, o likusioje dalyje sprendimas panaikinamas ir grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, kurios turėtų bÅ«ti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iÅ¡nagrinėjus bylÄ visoje apimtyje.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieškovų G. L. ir V. L. reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu, ūkiniais pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu) nustatymo, taip pat sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LikusiÄ teismo sprendimo dalį (dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir palėpe tvarkos nustatymo, dėl atmesto ieÅ¡kovų G. L. ir V. L. reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, sprendimo dalį, kuria buvo atmesti atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai) palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nijolia Indreikienė Virginija Lozoraitytė Tomas Romeika