2023-06-28 Nr. AB-12821-3-61-3-05664-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-521-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05664-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), 50 Eur turtinės žalos ir 1 275 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d. (atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN) atlyginimą: 1) 50 Eur turtinės žalos, padarytos neperdavus pareiškėjui 2022 m. liepos 25 d. S. J. atsiųstų lėšų (50 Eur); 2) 300 Eur neturtinės žalos, padarytos neįrengus laisvalaikio užimtumo kambario su televizoriumi ir kitu inventoriumi; 3) 200 Eur neturtinės žalos, padarytos netinkamai organizavus nuteistųjų užimtumą; 4) 400 Eur neturtinės žalos, padarytos neužtikrinus privatumo duše; 5) 250 Eur neturtinės žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 13–15 d. nesudarius sąlygų nusiprausti duše; 6) 50 Eur neturtinės žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 13 d. neužtikrinus pareiškėjo maitinimo; 7) 50 Eur neturtinės žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 15 d. nesudarius sąlygų planuotam pareiškėjo vaizdo skambučiui; 8) 25 Eur neturtinės žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarius sąlygas pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore 1 valandą vietoje nustatytų 2 valandų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo sąlygos, atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, taip pat toliau nurodomi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų, teismų praktikos.

3. Dėl jam skirtų lėšų pareiškėjas nurodė, jog 2022 m. liepos 25 d. į Vilniaus PN sąskaitą iš laisvėje esančios pilietės S. J. pareiškėjui (kurio tuo metu Vilniaus PN nebuvo) atsiųstos lėšos nepagrįstai ir neteisingai grąžintos siuntėjai, nesant pareiškėjo prašymo dėl jam priklausančių lėšų siuntimo kitiems asmenims. Vilniaus PN buvo žinoma įstaiga, kurioje pareiškėjas toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi 2022 m. birželio 23 d. Vilniaus PN persiuntė pareiškėjui į Pravieniškių PN-AK pareiškėjo vardu gautas lėšas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija). Pareiškėjas vertino, jog šiais veiksmais Vilniaus PN padarė jam 50 Eur turtinę žalą.

4. Dėl laisvalaikio užimtumo kambario pareiškėjas nurodė, jog nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d. buvo laikomas Vilniaus PN, visu tuo laikotarpiu Vilniaus PN neužtikrino galimybės naudotis laisvalaikio užimtumo kambariu su televizoriumi ir kitu inventoriumi. Vilniaus PN tokiais veiksmais pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 8.9 punktą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus normos) 3 punktą, kuris nustato, jog turi būti tarp inventoriaus ir televizorius. Vilniaus PN, neužtikrinę kalinimui būtinų patalpų kasdieniam laisvalaikio leidimui, atėmė pareiškėjo galimybę užsiimti prasminga ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, pažiūrėti žinias, pasinaudoti spaudiniais. Pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, nes kasdien laisvalaikį buvo priverstas leisti neišeidamas iš kameros, o tai sukėlė papildomus judėjimo suvaržymus. Pareiškėjas nurodė, jog tokiais veiksmais Vilniaus PN padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kurią jis vertino 300 Eur, atsižvelgdamas į pareiškėjui padarytos žalos pasekmes, įtaką, į tai, jog žala padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais.

5. Dėl nuteistųjų užimtumo neorganizavimo pareiškėjas nurodė, jog nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, buvo aplaidžiai organizuojamas ir vykdomas užimtumas. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 127 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnį pareiškėjas turi teisę užsiimti prasminga jo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Vilniaus PN nei vieną dieną nebuvo užtikrinę BVK nurodytų 8 valandų užimtumo, nors įstatymo nuostata galioja ilgiau kaip 2 metus, įstaiga nėra ėmusis priemonių dėl trečdalio paros laiko užimtumo. Pataisos įstaiga nereagavo nei į žodinius, nei į rašytinius pareiškėjo prašymus. Vilniaus PN, neorganizuodami pareiškėjo kasdienio užimtumo, nepagrįstai suvaržė jo teisę užsiimti kuo nors prasmingu, pozityviu, turiningu, pareiškėjas buvo priverstas nepagrįstai ilgą laiką praleisti kameroje nieko neveikiant, dėl ko pareiškėjas patyrė intensyvų baudimą, neigiamas pasekmes, emocinę depresiją ir didelius nepatogumus. Tokiais veiksmais Vilniaus PN padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kurią jis vertino 200 Eur, atsižvelgdamas į pareiškėjui padarytos žalos pasekmes, neigiamą poveikį, išgyvenimus ir patirtą baudimo kančią, į tai, jog žala padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais (atsakovui ignoruojant įstatymo reikalavimus nepagrįstai ilgą laiką), atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, siekiant nutraukti tolimesnį pareiškėjo kalinimą kankinančiomis sąlygomis.

6. Dėl privatumo prausiantis duše pareiškėjas nurodė, jog nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, kasdien (išskyrus 2022 m. rugsėjo 13–14 d.) buvo vedamas į dušą, kuris įrengtas taip, kad kiti asmenys galėjo netrukdomai pareiškėją matyti prausiantis duše. Tokios sąlygos pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą, yra žeminančios, prieštarauja Konvencijos 3 straipsnio reikalavimams. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus emocinius ir psichologinius išgyvenimus, kančias, pažeminimą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Šiais veiksmais Vilniaus PN padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kurią jis vertino 400 Eur, atsižvelgdamas į pareiškėjui padarytos žalos dydį, pasekmes, pareiškėjo teisių pažeidimo tęstinumą, į tai, jog žala padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, taip pat į tai, jog priteisiant mažesnę sumą nebus priartėta prie situacijos iki neteisėtais veiksmais padarytos žalos atsiradimo.

7. Dėl nesudarytos galimybės nusiprausti duše 2022 m. rugsėjo 13 d. (atvykus konvojumi į Vilniaus PN) ir 2022 m. rugsėjo 14 d. (po 1 val. sporto) pareiškėjas nurodė, jog tokie Vilniaus PN veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 45 punktui (į laisvės atėmimo vietą pristatyti asmenys švarinami (prausiami), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 4.4 punktui (nuteistajam atvykus į pataisos įstaigą, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše). Vilniaus PN atsisakė nuvesti pareiškėją nusiprausti į kitame aukšte esančias dušo patalpas. Pareiškėjas teigė dėl minėtų aplinkybių patyręs neigiamus pojūčius ir kančias, intensyvesnes nei leidžia Konvencijos 3 straipsnis, jautėsi žeminamas, kankinamas, buvo priverstas jausti nešvaros pojūtį, kadangi nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. (kai buvo konvojuotas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN) iki 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo nesiprausęs, juolab, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo vedamas į sporto salę. Tokiais veiksmais Vilniaus PN padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kurią jis vertina 250 Eur, atsižvelgdamas į pareiškėjui padarytus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.

8. Dėl maitinimo neužtikrinimo 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas nurodė, jog buvo konvojuojamas iš Pravieniškių PN-AK dar neatėjus pietų metui, atvyko į Vilniaus PN jau praėjus pietų metui, pareiškėjui nebuvo suteikti pietūs, taip pat nesuteiktas sausas davinys, neatsižvelgta į pareiškėjo situaciją, nereaguota į jo žodinius prašymus. Pareiškėjas vertino, jog jam turėjo būti suteiktas bent sausas davinys. Dėl minėtų aplinkybių nebuvo užtikrinta įstatymu nustatyta prievolė aprūpinti pareiškėją maistu pagal fiziologines mitybos normas (BVK 173 str. 5 d.), pareiškėjui turėjo būti suteikti pietūs pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė alkį, o neteisėtais Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus PN veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, vertinama 50 Eur.

9. Dėl nesudarytų sąlygų 2022 m. rugsėjo 15 d. planuotam vaizdo skambučiui pareiškėjas nurodė, jog vaizdo skambutis pareiškėjo prašymu buvo užregistruotas 2022 m. rugsėjo 15 d. 21.30 val., bandydamas skambinti pareiškėjas pastebėjo, kad nėra prijungtas internetas, ir kreipėsi į pareigūnus, tačiau pareigūnai juokėsi ir nesiėmė veiksmų trikdžiui pašalinti. Tokiu būdu buvo pažeistas BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Vidaus tvarkos taisyklių 37 punktas. Pareiškėjo žmonai dirbant įtemptu grafiku, paskambinti jai yra ribotos galimybės, todėl pareiškėjas vertino, jog pataisos įstaiga, neužtikrinusi skambučio pageidaujamu laiku, sunkina pareiškėjo socialinius ryšius. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus emocinius ir psichologinius išgyvenimus, o neteisėtais Vilniaus PN veiksmais pareiškėjui padaryta neturtinė žala, vertinama 50 Eur.

10. Dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytų sąlygų pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore 1 valandą vietoje nustatytų 2 valandų pareiškėjas nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. atvykus į Vilniaus PN, jam buvo leista pasivaikščioti tik 1 valandą, nors pareiškėjas pageidavo pasivaikščioti 2 valandas. Pasivaikščiojimas turi itin didelę svarbą, kadangi tai vienintelė galimybė išeiti iš kameros, nepasivaikščiojęs jis jaučia stiprų nuolatinį nuovargį, yra prastesnės nuotaikos. Vilniaus PN pažeidė BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 103 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareiškėjo teisę pasivaikščioti. Nurodytais neteisėtais Vilniaus PN veiksmais pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pabūti gryname ore ir pasimankštinti, taigi padaryta neturtinė žala, kuri vertinama 25 Eur.

11. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (Vilniaus PN teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Dėl pareiškėjui skirtų lėšų atsakovo atstovas nurodė, jog, nuteistajam 2022 m. birželio 17 d. išvykstant iš Vilniaus PN, administracija 2022 m. birželio 22 d. persiuntė pareiškėjo vardu gautas iš Ministerija lėšas į Pravieniškių PN-AK, kaip to reikalauja teisės aktai. Teisės aktais nenustatyta pareiga kalinimo įstaigos administracijai užtikrinti piniginių perlaidų siuntimą kituose pataisos namuose esantiems nuteistiesiems, todėl 2022 m. liepos 25 d. į Vilniaus PN sąskaitą iš laisvėje esančios pilietės pareiškėjui (kurio tuo metu Vilniaus PN nebuvo) atsiųstos lėšos pagrįstai grąžintos siuntėjai.

13. Dėl laisvalaikio kambario bei užimtumo atsakovo atstovas nurodė, jog BVK 126 straipsnio 2 dalyje numatytos įvairios nuteistųjų užimtumo formos. Vilniaus PN nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis (pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis), yra laikomi Vilniaus PN 2-ajame gyvenamajame korpuse rakinamose kamerose, šiame korpuse yra dvi laisvalaikio užimtumo patalpos, skirtos mankštintis, žaisti stalo tenisą, kuriose taip pat organizuojami susitikimai su savanoriais, grupiniai užsiėmimai. Drausmės grupės nuteistųjų įtraukimas į darbinę veiklą vykdomas laikantis BVK 70 straipsnio apribojimų (atskiras arba izoliuotas nuteistųjų laikymas, drausmės grupės nuteistieji įdarbinami atskirai nuo kitų nuteistųjų), atsižvelgiant į BVK 126 straipsnio 2 dalį, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis asmenims šiuo metu nėra galimybės pasiūlyti užsiimti darbine veikla, dėl labai riboto nuteistųjų darbo vietų skaičiaus 2-ame gyvenamajame korpuse. Užimtumas prasminga ir visuomenės interesus atitinkančia veikla drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems užtikrinamas įvairiomis formomis (sudarytos sąlygos mokytis bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklose, užsiimti individualia apmokestinama ir neapmokestinama veikla, gauti individualias resocializacijos specialisto, priklausomybių konsultanto, psichologo konsultacijas, bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, savanoriais, užsiimti piešimu, stalo žaidimais, klausytis kameroje įrengto radijo taško, skaityti literatūrą bei periodinę spaudą, naudotis riboto interneto prieiga, nuo 2022 m. balandžio mėnesio – žaisti krepšinį lauke).

14. Dėl Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse įrengtų dušų atsakovo atstovas nurodė, jog dušo patalpos yra įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (Taisyklėmis, HN 134:2015), dėl dušų patalpų pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), dušų patalpos periodiškai remontuojamos. Nuteistiesiems užtikrinamas privatumas naudojantis dušais. Pareiškėjo teiginiai dėl dušų atitikties teisės aktams yra abstraktūs, o teiginiai dėl patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis dušu nepagrįsti.

15. Dėl pareiškėjo konvojavimo į Vilniaus PN 2022 m. rugsėjo 13–15 d. aplinkybių ir šiuo laikotarpiu sudarytas sąlygas pareiškėjui nusiprausti bei gauti maitinimą atsakovo atstovas nurodė, jog maitinimas (pietūs) 2022 m. rugsėjo 13 d. nebuvo suteiktas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas planiniu konvojumi iš Pravieniškių PN-AK atvyko į Vilniaus PN pasibaigus pietų metui, nustatytam suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje, maistas jau buvo išdalintas. 2022 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas, prieš išvedant jį į sporto salę, buvo įspėtas apie tą dieną duše vykdomą remontą, ir jog nebus sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, tačiau 2022 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui suteikta galimybė pasinaudoti dušu po sporto salės ir vakare pagal įstaigos parengtą grafiką. Vilniaus PN nuteistiesiems yra nuolat prieinamas sanitarinis ir higienos mazgas su vandens tiekimo sistema.

16. Dėl vaizdo skambučio atsakovo atstovas nurodė, jog, remiantis 2022 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės tarnybiniu pranešimu Nr. 81-3149, 2022 m. rugsėjo 15 d. 21.30 val. vaizdo skambutis neįvyko dėl techninių trikdžių. Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti suplanuotu vaizdo skambučiu ne dėl Vilniaus PN administracijos kaltės.

17. Dėl pasivaikščiojimo atsakovo atstovas nurodė, jog, remiantis 2022 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto tarnybiniu pranešimu Nr. 81-3138, 2022 m. rugsėjo 13 d., po pareiškėjo atvykimo planiniu konvojumi iš Pravieniškių PN-AK 16.00 val., pagal patvirtintą grafiką jis buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį nuo 18.02 val. iki 19.02 val., pareiškėjas tą dieną neteikė pareigūnui prašymų pasivaikščiojimo kiemelyje būti ilgiau.

18. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2022 m. gegužės 13 d.; laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis Vilniaus PN atliko nuo 2022 m. kovo 18 d. (nuspręsta Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 7-133), ženkliai pablogėjus pareiškėjo elgesiui bausmės atlikimo metu. 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto tarnybinio pranešime Nr. 64-1481 pareiškėjas charakterizuotas neigiamai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. NN-123 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ pareiškėjas perkeltas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, siekiant apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems.

19. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsakovo atstovas teigė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

20. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (Pravieniškių PN-AK teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos) atsiliepime į skundą prašė skundo reikalavimą dėl žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 13 d. nesuteikiant pareiškėjui maitinimo, atlyginimo atmesti.

21. Atsakovo atstovas nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui suteikti pusryčiai nuo 7.45 val. iki 7.55 val., kaip numatyta Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-258 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 1-ame sektoriuje patvirtinimo“ patvirtintoje 6 būrio nuteistųjų dienotvarkėje. Sausas davinys pareiškėjui nebuvo suteiktas, atsižvelgiant į tai, jog konvojavimas iš Pravieniškių PN-AK iki Vilniaus PN užtruko mažiau nei 6 valandas, kaip tai numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 13 d. konvojavimui buvo perduotas Viešojo saugumo tarnybai, todėl Pravieniškių PN-AK negali pateikti tikslaus laiko apie pareiškėjo išvykimą iš Pravieniškių PN-AK. Atsakovo atstovas teigė, jog pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, susijusių su minėtomis aplinkybėmis, neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais padarė jam žalos.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 7-133, ženkliai pablogėjus pareiškėjo elgesiui bausmės atlikimo metu, pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. NN-123 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ pareiškėjas perkeltas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, siekiant apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems.

24. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl lėšų pervedimo, teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 25 d. į Vilniaus PN sąskaitą iš laisvėje esančios pilietės S. J. pareiškėjui (kuris nuo 2022 m. birželio 17 d. buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių PN-AK) atsiųstas lėšas Vilniaus PN grąžino siuntėjai 2022 m. liepos 27 d. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 14 d. prašymą nurodyti lėšų grąžinimo teisinį pagrindą, nurodė, jog, nuteistajam išvykstant iš pataisos įstaigos, įstaiga privalo per tris darbo dienas persiųsti nuteistojo lėšas į kitą įstaigą, taigi tuo metu (2022 m. birželio 22 d.) gautos iš Ministerijos lėšos buvo persiųstos pareiškėjui į kitą įstaigą (2022 m. birželio 23 d.), o lėšos, kurios gautos iš S. J. 2022 m. liepos 23 d. buvo grąžintos siuntėjai, kadangi pareiškėjo pataisos įstaigoje jau nebebuvo. Teismas vadovavosi Vidaus tvarkos taisyklių 87–88 punktais ir priėjo prie išvados, jog gautą ir įskaitytą į pareiškėjo sąskaitą piniginę perlaidą, adresuotą pareiškėjui, Vilniaus PN turėjo per tris darbo dienas nuo jos gavimo dienos persiųsti įstaigai, į kurią perkeltas pareiškėjas. Atsakovas pareiškėjui atsiųstas lėšas grąžindamas siuntėjai, o ne persiųsdamas pareiškėjui į kitą pataisos įstaigą, pažeidė nustatytą reguliavimą, veikė ne pagal nustatytą teisinį reguliavimą, tačiau vien tai, kad lėšos buvo grąžintos pareiškėjo artimam asmeniui, nereiškia, kad pareiškėjas neteko turto ar negavo pajamų, nepateikus duomenų apie Pravieniškių PN-AK pareiškėjo sąskaitoje gautas perlaidas. Teismas pažymėjo, kad lėšos nebuvo prarastos ir jų grąžinimas nebuvo atliktas netinkamam subjektui. Teismas nenustatė, kad pataisos namuose būtų buvę gauta skundų iš perlaidą dariusio asmens.

25. Dėl laisvalaikio užimtumo kambario teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. teikė Vilniaus PN skundą dėl to, jog į užimtumo kambarį buvo nuvestas tik keletą kartų ir tik po 1 valandą. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas teikė Vilniaus PN prašymą leisti neribotai naudotis laisvalaikio užimtumo kambariu nustatytu laisvalaikio laiku. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. neužtikrinto užimtumo, į kurį atsakydami Vilniaus PN 2022 m. rugsėjo 27 d. raštu nurodė, jog pareiškėjas atvyko į įstaigą po pietų, kai tos dienos užimtumas už kameros ribų jau suplanuotas. Vilniaus PN taip pat nurodė, jog korpuse yra tik dvi užimtumo patalpos, skirtos mankštai ir stalo tenisui, taip pat naudojamos susitikimams su savanoriais ir grupiniams užsiėmimams. Teismas vadovavosi Taisyklių 5, 8.9 punktais, Inventoriaus normų 3 punktu ir nurodė, jog atsakovo atstovas nepaneigė, jog Vilniaus PN nebuvo laisvalaikio kambario su sukomplektuota įranga (nei viename iš dviejų laisvalaikio kambarių nebuvo televizoriaus, kuris pagal nustatytas aprūpinimo normas yra privalomas). Teismas vertino, jog yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl pareiškėjo teisės į tinkamai įrengtus laisvalaikio kambarius pažeidimo, tačiau pareiškėjui nepagrindus leistinais įrodymais patirtos neturtinės žalos dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų (dėl vieno inventoriaus elemento), teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

26. Dėl užimtumo organizavimo teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. teikė Vilniaus PN prašymą dėl tinklinio grupės sudarymo drausmės grupėje, kuri galėtų būti išsiųsta pažaisti tinklinio. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 5 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl to, jog drausmės grupėje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iki šiol nesulaukė jokio prasmingo užimtumo, jog yra priverstas sėdėti kameroje nieko prasmingo neveikiant ir nuobodžiauti. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. teikė Vilniaus PN skundą dėl užimtumo galimybių, į kurį Vilniaus PN atsakė 2022 m gegužės 5 d. raštu.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 14 d. teikė Vilniaus PN skundą dėl galimybės būti išvestam į sporto salę nesuteikimo, į kurį Vilniaus PN atsakė 2022 m spalio 12 d. raštu. Teismas vadovavosi BVK 127 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsniu, nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose pataisos įstaigos administracijos organizuojamuose užsiėmimuose, tačiau pastaroji būtų atsisakiusi tai daryti. Iš byloje pateiktų Vilniaus PN administracijos raštų teismas nustatė, kad pareiškėjui nurodytos visos esamos galimybės užsiimti tam tikra pozityvia veikla ir praturtinti savo laisvalaikį, pasiūlytos įvairios užimtumo formos, išskyrus, jog nėra sąlygų užsiimti darbine veikla, ypač atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su apribojimais drausmės grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinei veiklai.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalyvavo užimtumo programose ar kitose organizuojamose veiklose. Teismas vertino Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 2 d. pažymą apie pareiškėjo dalyvavimą užimtume ir sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta ir išaiškinta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis, tačiau pareiškėjas šiomis galimybėmis nepasinaudojo savo iniciatyva. Kadangi teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas, teismas deklaratyviais ir nekonkretizuotais pripažino pareiškėjo skundo teiginius dėl laisvalaikio užimtumo galimybių neužtikrinimo.

Teismas vertino, jog abstraktaus pobūdžio teiginiai neįrodo pareiškėjo teisių pažeidimo.

27. Dėl galimybės praustis duše nesudarymo teismas nustatė, jog pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl 2022 m. rugsėjo 13–14 d. nesudarytos galimybės nusiprausti duše, į kurį atsakydami Vilniaus PN nurodė, jog pareiškėjas, prieš išvedant jį į sporto salę, buvo įspėtas apie tą dieną duše vykdomą remontą, ir jog nebus sudaryta galimybė pasinaudoti dušu; pažymėjo, jog pareiškėjui sudaryta galimybė nusiprausti duše 2022 m. rugsėjo 15 d. ryte. Teismas vadovavosi HN 134:2015 45 punktu, Vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punktu, vertino atsakovo atstovo argumentus šiuo aspektu ir priėjo prie išvados, kad nors negalimumą pasinaudoti dušu pareiškėjo gyvenamojo korpuso aukšte lėmė objektyvios aplinkybės (dušas sugedo, buvo remontuojamas), tačiau šios aplinkybės Vilniaus PN administracija nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, nepagrindė, jog negalėjo imtis priemonių šiam trūkumui pašalinti (pavyzdžiui, suteikti galimybę pasinaudoti kitomis dušo patalpomis pareiškėjo gyvenamajame korpuse). Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad atsakovas formaliai neužtikrino teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl nuteistųjų higienos palaikymo vykdymo vieną dieną. Tačiau teismas vertino, jog minėtos aplinkybės nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, jog pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės ar pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė kankinantį elgesį, draudžiamą Konvencijos 3 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš anksto buvo informuotas apie situaciją dėl galimybės nusiprausti po sporto nebuvimą, atkreipė dėmesį, kad nuteistieji nuolat prieina prie sanitarinio ir higienos mazgo su vandens tiekimo sistema, kur galimas apsiprausimas kaip alternatyva susiklosčius nenumatytai situacijai trumpu periodu.

28. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl maitinimo nesuteikimo, teismas nustatė, jog pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. nesuteikto maitinimo, į kurį atsakydami Vilniaus PN nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui nebuvo suteikti pietūs, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas planiniu konvojumi iš Pravieniškių PN-AK atvyko į Vilniaus PN 14.00 val. pasibaigus pietų metui (12.00–13.00 val.), nustatytam suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje, maistas jau buvo išdalintas. Teismas vadovavosi BVK 173 straipsnio 5 dalimi, Valgiaraščio nedirbantiems vyrams, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, nuostatomis ir nustatė, jog Pravieniškių PN-AK ir (ar) Vilniaus PN nepaneigė, jog pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 13 d. nesuteiktas maitinimas pietų metu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija, jog jis planiniu konvojumi iš Pravieniškių PN-AK atvyko į Vilniaus PN 14.00 val., pasibaigus pietų metui (pagal nustatytą grafiką 12.00–13.00 val.), todėl sprendė, kad neįrodyti neteisėti Vilniaus PN veiksmai, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjo konvojavimą organizavusi pataisos įstaiga privalėjo atsakingiau suplanuoti kelionės laiką, trukmę ir pasirūpinti pareiškėjo maitinimu. Teismas Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nekonstatavo, nes nenustatė, jog pareiškėjas, pavėluotai atvykęs į kitą pataisos įstaigą, būtų informavęs apie situaciją ir prašęs maitinimo, o šis prašymas nebūtų tenkintas. Teismas nurodė, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas turi galimybę nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš neteisėtus veiksmus atlikusio subjekto. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje reikalavimai dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nebuvo pareikšti ir nėra nagrinėjami.

29. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl nesuteikto planuoto vaizdo skambučio, į kurį atsakydami Vilniaus PN 2022 m. spalio 13 d. raštu nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 15 d. 21.30 val. pareiškėjui buvo suteikta teisė pasinaudoti iš anksto suplanuotu vaizdo skambučiu, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teismas vadovavosi BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vidaus tvarkos taisyklių 37–38 punktais, vertino atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentus (nesuteikto skambučio priežastis – techniniai trikdžiai) ir vertino, jog skambučio nesuteikimas pareiškėjui negali būti pateisintas objektyviomis aplinkybėmis, kurios nepriklausė nuo atsakovo atstovo valios. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pataisos įstaigoje nurodytą dieną ir laiką apskritai nebuvo interneto, jog atsakovo atstovas ėmėsi priemonių trūkumams ištaisyti (pavyzdžiui, suteikti pareiškėjui galimybę paskambinti kitomis priemonėmis). Nors ir konstatavęs neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui nustatymo, kadangi byloje nėra konkrečių duomenų apie pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad galimybė skambinti nuteistajam suteikiama kiekvieną mėnesį nustatytu dažnumu ir nėra duomenų, jog pareiškėjas apskritai būtų praradęs skambinimo teisę ir neįvykęs skambutis būtų buvęs užskaitytas kaip įvykęs ir pareiškėjui nesuteikta teisė skambinti artimiesiems. Nenustatęs neturtinės žalos kilimo fakto, teismas nenustatė ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei taikyti.

30. Dėl teisės pasivaikščioti teismas vadovavosi BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 103 straipsniu, Vidaus tvarkos taisyklių 104 punktu, nustatė, jog pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 14 d. teikė Vilniaus PN skundą dėl galimybės būti išvestam pasivaikščioti, į kurį atsakydami Vilniaus PN 2022 m. spalio 12 d. raštu nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui buvo užtikrintas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas, kadangi pareiškėjas su prašymais ar skundais nesikreipė į atsakingą pareigūną. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovo atstovas nepagrindė jokiais tinkamais įrodymais jo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas atsisakė pasivaikščioti nustatytas 2 valandas, taip pat nenurodė jokių kitų teisėtų pagrindų pasivaikščiojimui sutrumpinti, teismas sprendė, kad yra pagrindas teigti, jog atsakovo atstovas nesilaikė teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmės. Tačiau, teismas vertino, jog minėtos aplinkybės nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, jog pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės ar pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė kankinantį elgesį, draudžiamą Konvencijos 3 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui suteikiama teisė sportuoti, turėti kitą turiningą laisvalaikį, kas laikytina pakankamomis kompensacinėmis priemonėmis pašalinti hipotetinės pareiškėjui dėl vienkartinio sutrumpėjusio pasivaikščiojimo galėjusios kilti žalos pasekmes.

31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 6 ir 14 d. pateikė Vilniaus PN skundus dėl dušų įrengimo, į kuriuos atsakydami Vilniaus PN 2022 m. balandžio 28 d. rašte nurodė, jog nei HN 134:2015, nei Taisyklės nenumato reikalingumo bendro naudojimo dušuose įrengti atskiras (visiškai izoliuotas) dušo kabinas, kadangi maudytis duše vienu metu vedami tik tos pačios lyties asmenys. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. pateikė Vilniaus PN skundus dėl teisės į privatumą dušuose neužtikrinimo, į kuriuos atsakydami Vilniaus PN 2022 m. gegužės 9 d. rašte nurodė, jog Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame aukšte esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos yra atskirtos viena nuo kitos pertvaromis (iš abiejų pusių) ir tik viena, įėjimui į dušą skirta pusė yra atvira, dušo kabinos įrengtos viena eile (bet ne viena priešais kitą), todėl pagrindo teigti, kad užuolaidų nebuvimas dušuose pažeidžia teisę į privatumą.

Analogišką paaiškinimą pareiškėjui Vilniaus PN pateikė 2022 m. gegužės 11 d. raštu. Teismas vertino atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentus ir priėjo prie išvados, jog nepaneigtos aplinkybės dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, nepateikti įrodymai, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta bent minimaliai (nėra dušo patalpų fotonuotraukų). Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus dėl Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos atitikties teisiniam reguliavimui ir pastabų dušų patalpoms iš NVSC nebuvimo kaip nepaneigiančių pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl privatumo besinaudojant dušu teisės pažeidimo, kadangi jie nepatvirtinti leistinais įrodymais.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog būnant duše jis buvo matomas kitų asmenų, turi būti vertinami neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu Vilniaus PN buvo tinkamai užtikrinta, kad dušo patalpa buvo įrengta taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos. Teismas vertino Vilniaus PN 2022 m. gegužės 9 ir 11 d. raštus ir priėjo prie išvados, jog dušuose yra tik pertvaros, nėra užuolaidų, dėl ko atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog besimaudantis asmuo yra matomas kitų asmenų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas taip pat nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis dušu ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kiek kartų tokia jo teisė buvo pažeista.

32. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Vilniaus PN pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų (iš esmės dėl teisės į privatumą dušuose pakankamo neužtikrinimo), pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma laikytina 200 Eur.

III. 33. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti ir jį atmesti. Tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, atsakovo atstovas prašo apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

34. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais ir sprendimo motyvais, kuriais remiantis buvo priteista neturtinė žala pareiškėjui, nes Vilniaus PN dušo patalpose nebuvo užtikrintas visiškas privatumas naudojantis dušu (nors ir buvo įrengtos pertvaros tarp prausimosi vietų, tačiau nebuvo užuolaidų). Atsakovo atstovo vertinimu, teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo bylos aplinkybių vertinimo ir turėtų būti panaikintas. Atsakovo atstovas vadovaujasi Taisyklių, Inventoriaus normų, HN 134:2015 nuostatomis ir teigia, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti dušo kabinų su užuolaidėlėmis. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo įrengtos tvarkingos dušo patalpos. Atsakovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia dušo patalpų fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad Vilniaus PN dušo patalpos atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo laikotarpiu. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas grįstas vien abstrakčiais teiginiais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų.

35. Atsakovo atstovas vadovaujasi EŽTT praktika (2001 m. liepos 24 d. sprendimu Valašinas prieš Lietuvą), pabrėžia tai, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, tačiau akcentuoja, kad teismas nenustatė jokių ypač prastų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, o visus kitus pareiškėjo argumentus atmetė. Teismas sprendime abstrakčiai pasisakė, kad pareiškėjui nebuvo suteiktas privatumas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad laisvėje esančiuose tiek sporto klubuose, tiek vandens pramogų parkuose ir panašiose vietose įrengtos analogiškos prausimosi patalpos, kuriose būna sienelės tarp prausimosi vietų be papildomu sprendime paminėtų užuolaidų.

36. Atsakovo atstovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga (žr. 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

37. Atsakovo atstovo vertinimu, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ir nustatytų, jog pareiškėjui nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis ir tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, atsižvelgiant į pareiškėjo patirto minimalaus diskomforto lygį teisės pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikomas pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju, tuo labiau, kad būtent tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. V. kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d., atlyginimo priteisimo.

39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo teisės į privatumą duše neužtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstomis pripažino kitas pareiškėjo skunde išdėstytas pretenzijas.

40. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, konstatuodamas neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl privatumo pareiškėjui neužtikrinimo duše, šiuo aspektu nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, jog jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas visgi buvo pažeista, teisės pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikomas pakankama satisfakcija.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Atsakovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė dušo patalpų fotonuotraukas, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, kai byla iš esmės buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir visi įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo papildomai pateikti įrodymai neprijungiami prie bylos ir nevertinami.

43. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nors ir prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą, tačiau iš esmės nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, konstatavus neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl privatumo pareiškėjui neužtikrinimo duše. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau pasisakys tik šiais aspektais.

44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

45. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

46. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d. jis kasdien (išskyrus 2022 m. rugsėjo 13–14 d.) buvo vedamas į dušą, kur buvo neužtikrintas jo privatumas, dušinės buvo įrengtos taip, kad kiti asmenys galėjo netrukdomai pareiškėją matyti, tokios sąlygos, pareiškėjo vertinimu, pažeidė jo garbę ir orumą, žemino ir neatitiko Konvencijos 3 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino šiuos pareiškėjo argumentus pagrįstais, nes atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta bent minimaliai, nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog besimaudantis asmuo yra matomas kitų asmenų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimu, pažymi, jog teisės aktai, galioję ginčo laikotarpiu, nenumatė reikalingumo bendro naudojimo dušuose įrengti atskiras (visiškai izoliuotas) dušo kabinas. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-980-1047/2022; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-822/2023; ir kt.). Kita vertus, neatmestina galimybė, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos faktines aplinkybes, net ir nenustačius kitų netinkamų kalinimo sąlygų, gali būti konstatuotas pažeidimas dėl visiško privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2699-415/2020).

48. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus PN dušo patalpos yra atskirtos pertvaromis. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog duše yra įrengtos pertvaros ir šias aplinkybes patvirtina pateiktos nuotraukos, tačiau nepateikė jų su atsiliepimu į pareiškėjo skundą. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nei skunde, nei atsikirtime į atsakovo atsiliepimą neginčijo atsakovo nurodytų argumentų, jog dušuose įrengtos pertvaros, tik nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas duše.

49. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog būnant duše jis buvo matomas kitų asmenų, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018), kurioje buvo pripažinta, kad asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Tačiau nagrinėjamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-279-662/2018 nesutampa ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog kiti asmenys galėjo netrukdomai pareiškėją matyti, tačiau nei skunde, nei atsikirtime į atsiliepimą nenurodė jokių konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų, t. y. nei kas konkrečiai tie kiti asmenys (pareigūnai ir / ar nuteistieji), nei kada jis buvo jų stebimas / matomas. Pažymėtina ir tai, kad dalį ginčo laikotarpio, nurodyto šios nutarties 46 punkte, pareiškėjas net nebuvo kalinamas Vilniaus PN, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl tam tikrų individualių pareiškėjo savybių visiško privatumo naudojantis dušu užtikrinimas pareiškėjui būtų itin svarbus.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

51. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui pataisos įstaigai nesiskundus dėl konkrečių jo privatumo prausiantis duše pažeidimo atvejų, nenurodžius jokių reikšmingų aplinkybių šiuo aspektu, atsakovo atstovas ir negalėjo pateikti įrodymų, kad pareiškėjo stebėjimas buvo būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Byloje, be kita ko, konstatavus, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pertvarų Vilniaus PN dušo patalpose buvimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, dėl ko tokio pobūdžio pažeidimas skundžiamu teismo sprendimu konstatuotas nepagrįstai. Taigi konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu ir dėl to pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nėra jokio pagrindo

53. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant skundžiamo teismo sprendimo dalį ir pripažįstant, kad pareiškėjui prausiantis duše jo privatumas nebuvo pažeistas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 148 straispnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo dalį dėl privatumo prausiantis duše pakeisti ir šiuo aspektu pareiškėjo E. V. skundą atmesti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis