80a9b08d-e403-4dd6-b3fe-212da06b43c0 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Dalia Višinskienė

Civilinė byla Nr.2S-739-611/2010

                              Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1; 106.3; 122.4;

122.5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Algirdo AuruÅ¡kevičiaus ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „AV veikla“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal

ieškovo UAB „AV veikla“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarčių

nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis, sutarčių sÄ lygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas UAB „AV veikla“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų 2008-01-18 Lizingo sutarties Nr. LT067679, 2008-01-18 Lizingo sutarties Nr. LT067680 ir 2006-06-02 Lizingo sutarties Nr. LT034038 nutraukimÄ neteisėtu, pripažinti minėtų Lizingo sutarčių 2.14 p. sÄ lygÄ negaliojančia bei pakeisti Lizingo sutarčių įmokų grafikus, atidedant mokėjimus dvejiems metams.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojo iki 2009 m. gruodžio 30 d. paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – patikslinti ieÅ¡kinio sumÄ ir sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį.

IeÅ¡kovas per teismo nustatytÄ terminÄ teismo nutarties neįvykdė. Teismui atsiuntė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad pirmas ir antras ieÅ¡kinio reikalavimai yra neturtinio pobÅ«džio ir už Å¡iuos reikalavimus žyminis mokestis sumokėtas tinkamai, o trečio reikalavimo dydžio ieÅ¡kovas nustatyti neturi galimybės.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinę bylÄ perdavė nagrinėti pagal rÅ«Å¡inį teismingumÄ â€“ Vilniaus apygardos teismui. Nurodė, jog Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieÅ¡kiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ turtinio ginčo įkainojimÄ lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kinio netenkinimo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo butų paimtas turtas, t.y. kosmetologiniai įrenginiai bei automobilis Volkswagen Toureg. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus teismas konstatavo, jog ginčas – turtinis. Teismas nustatė ieÅ¡kinio sumÄ pagal sandorio kainÄ â€“ 55224,16 Eur. Kadangi iÅ¡kėlus bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismas perdavė bylÄ nagrinėti kompetentingam teismui – Vilniaus apygardos teismui.

 Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodė, jog tiek atmetus tiek patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡alių turtinių teisių ir pareigų pusiausvyra liks nepakitusi. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai kvalifikavo reikalavimÄ pripažinti Lizingo sutarčių nutraukimÄ neteisėtu kaip turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ir ieÅ¡kinio sumÄ nustatė pagal sutarčių kainÄ . Pažymėjo, jog teismui patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ atidėti lizingo įmokų ir palÅ«kanų mokėjimÄ 2 metams ieÅ¡kovas įgytų teisę nemokėdamas įmokų naudotis lizinguojamais daiktais, o atsakovas laikinai negautų įmokų už lizinguojamų prekių pirkimÄ bei palÅ«kanų nuo ieÅ¡kovo negrÄ Å¾intos turto vertės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Å¡alių turtinių teisių ir prievolių pusiausvyra gali kisti. Kadangi ieÅ¡kovui nėra žinoma, kokia EURIBOR palÅ«kanų norma bus po kelių dienų ar pusės metų, todėl neįmanoma nustatyti tikslaus sutartinių palÅ«kanų dydžio ir paties reikalavimo dydžio. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių materialinius santykius, netinkamai įvertino kiekvienos iÅ¡ Å¡alių gautinÄ turtinę naudÄ teismui priėmus sprendimÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas proceso teisės normas, neteisingai kvalifikavo ginčo pobÅ«dį bei dėl to nepagrįstai nurodė, kad ginčas teismingas apygardos teismui.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir

teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina

teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Lizingo sutarčių Nr. LT067679, Nr. LT067680 ir Nr. LT034038 nutraukimÄ neteisėtu, pripažinti minėtų Lizingo sutarčių 2.14 p. sÄ lygÄ negaliojančia bei pakeisti Lizingo sutarčių įmokų grafikus atidedant mokėjimus dvejiems metams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi pripažino, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė turtinius reikalavimus, todėl įpareigojo paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nurodant ieÅ¡kinio sumÄ ir primokant trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį. IeÅ¡kovui nepaÅ¡alinus minėtoje nutartyje nustatytų trÅ«kumų, skundžiama 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos

teismas ginÄÄ Ä¯vertino kaip turtinį, kurio suma virÅ¡ija 100 000 Lt ir pagal LR CPK 27 str. 1 p. perdavė bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kadangi atskirajame skunde ieÅ¡kovas kelia klausimus, ar jo pareikÅ¡ti reikalavimai yra turtinio pobÅ«džio ar ne, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu pasisako. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismo sprendimas nepakeis ieÅ¡kovo turtinės prievolės ir atsakovo turtinio reikalavimo dydžio, todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti laikomas turtiniu. Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo bÅ«dÄ gali bÅ«ti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieÅ¡kinio sumos iÅ¡raiÅ¡ka. Paprastas žyminis mokestis iÅ¡reiÅ¡kiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu. Minėta, jog teisės teorijoje ir teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu, taigi Å¡iuo atveju akivaizdu, jog ginčas yra dėl lizingo (finansinės nuomos) sutarčių

nutraukimo teisėtumo ir pagal Å¡ias sutartis gautų daiktų grÄ Å¾inimo. Taip pat nutartyje jau minėta, jog teismų

praktikoje vyrauja nuomonė, kad tuo atveju sutarties sÄ lygos modifikavimas keičia sutarties Å¡alių prievolių apimtį, tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydį, todėl toks reikalavimas yra turtinis.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra neturtiniai. IeÅ¡kovas pirmu ir antru reikalavimu siekia, kad bÅ«tų pripažintas Lizingo sutarčių Nr. LT067679, Nr. LT067680 ir Nr. LT034038 nutraukimas neteisėtu, taip pat sutarčių 2.14 punktas, kuriuo atsakovas rėmėsi kaip pagrindu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, taigi bÅ«tų pripažintas negaliojančiu ir pats vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas, kurio sukeliama pasekmė – pareiga grÄ Å¾inti visÄ gautÄ turtÄ pagal Lizingo sutartis, sumokėti skolÄ , netesybas bei atlyginti visus atsakovo nuostolius, susijusius su sutarčių nutraukimais, be to, apeliantas prarastų sumokėtas įmokas už lizinguojamÄ turtÄ . Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas Å¡io ginčo atveju sukurs ieÅ¡kovui turtines pasekmes, kurios apibrėžtos įmokų už atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du perduotÄ automobilį suma ir ieÅ¡kinys pagal reikalavimÄ dėl lizingo sutarčių nutraukimo kaip turtinis reikalavimas turi bÅ«ti įkainotas pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio kainÄ nustatė ir pareikalavo primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį nuo visos bendros lizingo sutarčių kainos (LR CPK 329 str. 1 d.).

Taip pat ieÅ¡kovas siekia pakeisti sutarčių sÄ lygas ir atidėti įmokų mokėjimo terminus dvejiems metams. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tuo atveju, jeigu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pakeisti Å¡alių sutarties sÄ lygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sÄ lygos modifikavimas keičia sutarties Å¡alių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad Å¡alis nereikalauja priteisti lėšų. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pakeitus mokėjimo grafikus pagal lizingo sutartis, panaikinus lizingo sutarčių ginčijamÄ sÄ lygÄ , ieÅ¡kovo ir atsakovo turtinės teisės nepasikeistų, nes tai nepaÅ¡alintų ieÅ¡kovo turtinių įsipareigojimų atsakovui pagal aukščiau minėtas lizingo sutartis. Taigi, nagrinėjamu atveju priėmus sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo antro ir trečio reikalavimų, nė viena Å¡alis negaus turtinės naudos ar nepraras jos. Todėl, Å¡ie ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai vertinami kaip turtiniai neįkainotini ir antras bei trečias ieÅ¡kovo reikalavimai turi bÅ«ti apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , pažymi, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir ieÅ¡kovui nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, t.y. įpareigoti pateikti ieÅ¡kinį, nurodant ieÅ¡kinio sumÄ , apskaičiuotÄ pagal ieÅ¡kovo įmokėtų lizingo įmokų sumÄ , nes tik žinant tiksliÄ ieÅ¡kinio sumÄ , galima nustatyti bylos teismingumÄ . Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumo nustatymas reiÅ¡kia ir tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , todėl kiekvienu atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla. IeÅ¡kovui nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų per teismo nutartimi nustatytÄ terminÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (LR CPK 115 str.

3 d., 138 str., 296 str. 1 d. 11 p.). Tik ieÅ¡kovui paÅ¡alinus trÅ«kumus, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti klausimÄ dėl bylos teismingumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovui nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡sprendė bylos teismingumo klausimÄ

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo klausimÄ (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3p.).

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 3 d., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo ir teimingumo klausimÄ iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkas                                                                       Andžej Maciejevski

Kolegijos teisėjai                                                                               Henrichas

Jaglinskis

                                                                                               Algirdas

Auruškevičius