2016-07-07 Nr. AB-14084-3-61-3-00392-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-07-07 Nr. AB-14084-3-61-3-00392-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. B. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (15/6-5)20PR-2 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B., pateikusio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perdavimo Lenkijos Respublikai“ (toliau – ir Sprendimas); sustabdyti atsakovo Sprendimo vykdymą.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-3764-756/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00392-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. B. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (15/6-5)20PR-2 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B., pateikusio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perdavimo Lenkijos Respublikai“ (toliau – ir Sprendimas); sustabdyti atsakovo Sprendimo vykdymą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi, priėmęs pareiškėjo skundą, taip pat nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo Nr. (15/6-5)20PR-2 vykdymą iki kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-5513-815/2016.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, kuriuo nuspręsta jį perduoti Lenkijos Respublikai, perdavimą vykdyti pavesta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybai. Pareiškėjas pažymi, kad Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2015 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“, kuris nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. el-5513-815/2016); ši byla neišnagrinėta. Minėtoje byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl to, kad Lietuvos Respublika galėjo priimti sprendimą pasinaudoti išimtine diskrecinės išlygos teise ir nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, nes pareiškėjas yra susijęs su Lietuvos Respublika. Būsimasis teismo sprendimas byloje Nr. eI-5513-815/2016 turi tiesioginę įtaką šio skundo nagrinėjimui bei pareiškėjo perdavimui Lenkijos Respublikai, todėl pareiškėjas negali būti perduodamas Lenkijai, kol nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublika neturėjo prisiimti atsakomybę už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad už pareiškėjo prašymo nagrinėjimą atsakomybę turėtų prisiimti Lietuvos Respublika, sprendimo Nr. (15/6-5) 20PR-2 vykdymo pasekmės būtų skaudžios ir neteisingos pareiškėjui, kadangi jis patirtų daug nepatogumų persikeldamas į kitą valstybę, būtų blaškomas po teismus ir migracijos įstaigas. Dėl nurodytų priežasčių tikslinga sustabdyti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjo perdavimu Lenkijos Respublikai, kol bus išnagrinėta byla Nr. eI-5513-815/2016 ir nuspręsta, ar pagrįstai Lietuvos Respublika atsisakė nagrinėti jo prašymą, ar pagrįstai nepasinaudojo diskrecine išlyga.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Teigė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 48 punkte nustatyta, kad nustačius Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybę narę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, Departamentas priima sprendimą perduoti prieglobsčio prašytoją šiai valstybei. 2016 m. sausio 11 d. gautas Lenkijos Respublikos Dublino padalinio raštas Nr. 9K-644, kuriame informuojama, kad Lenkijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A.
B. pateikto Lietuvos Respublikoje prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimą. Lenkijos Respublika yra viena iš Šengeno susitarimo narių, kuri įgyvendina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatas bei pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo prielaidai, jog Lenkijos Respublika netinkamai įvertintų pareiškėjo prašymo pateikimo motyvus bei priimtų jo byloje sprendimą, neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
Taigi, neturint jokio pagrindo abejoti Lenkijos Respublikos kompetencija prieglobsčio teisės srityje ir siekiant harmonizuoti Europos prieglobsčio sistemą, vykdyti įsipareigojimus pagal tarptautinės, ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktus, Departamente priimtas pagrįstas ir teisėtas Sprendimas. Dėl administracinių bylų Nr. eI-5743-815/2016 ir Nr. eI-5513-815/2016 sujungimo, atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos dvi bylos, susijusios su pareiškėjo perdavimu Lenkijos Respublikai, t. y. administracinė byla Nr. eI-5743-815/2016 ir administracinė byla Nr. el-5513-815/2016.
Remiantis teismų praktika, vieno ir to paties pareiškėjo pradėtos skirtingos administracinės bylos gali būti sujungtos, jeigu reiškiami reikalavimai susiję (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) adm. byla Nr. ASS02-471/2008). Teismo sprendimas dėl Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (15/6-5)15PR-225 (administracinė byla Nr. el-5513-815/2016) turės tiesioginę įtaką šios administracinės bylos baigčiai (Nr. eI-5743-815/2016), tai patvirtina ir pareiškėjo argumentai jo pateiktame skunde dėl sprendimo Nr. (15/6-5)15PR-225.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 69 straipsniu, siekiant užtikrinti proceso efektyvumą bei įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Reglamentas) 29 straipsnio 1 dalies reikalavimą perduoti asmenį atsakingai valstybei narei per kiek įmanomą trumpesnį laiką, Departamentas prašo sujungti administracines bylas Nr. eI-5743-815/2016 ir Nr. eI-5513-815/2016.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą; panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartyje taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktų duomenų, be kita ko, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. į Vilniaus AVPK Migracijos valdybą atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 28 d. prašyme prašė priimti ir išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, be kita ko, nurodė, kad (asmens byla, b. l. 4–5): yra, (duomenys neskelbtini) pilietis, oficialiai įdarbintas Lenkijoje ir komandiruotas į Vilnių; šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra nestabili politinė padėtis ir karas rytuose; jam ne kartą buvo atėję šaukimai iš karo komiteto eiti atlikti karinės tarnybos į (duomenys neskelbtini) Karines pajėgas, tėvai pareiškėjui pasakoja apie tai telefonu, ir kai tik pareiškėjas ten pasirodys, jį gali jėga paimti (jėga privers pasirašyti šaukimą), panašūs atsitikimai (duomenys neskelbtini) pastebimi dažnai; Vilniuje pareiškėjas dirba 2,5 mėnesio, ruošiasi tai daryti toliau; nenorėtų pasilikti Lenkijoje; pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu prašo leisti gyventi adresu: Lietuva, Vilnius, (duomenys neskelbtini), būsto nuomos sutartį pareiškėjas pateikia su visais dokumentais.
Remiantis UAB „LT namukas“ 2015 m. gruodžio 22 d. pažyma, bendrovės direktorius J. Ž. patvirtino, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. kovo 21 d. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (asmens byla, b. l. 6).
Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2015 m. gruodžio 29 d. pateikė išvadą Nr. (15/6-5)19PR-225RN „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymą“, kurioje, be kita ko, nurodė (asmens byla, b. l. 21–22), kad, įvertinus visus surinktus dokumentus bei vadovaujantis Reglamentu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 72 straipsnio 1 dalimi, 73 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 2 dalimi bei Tvarkos aprašo 39, 42, 43 punktais, siūloma: nenagrinėti pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) piliečio, prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, nes už jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita ES valstybė narė (turi galiojančią Lenkijos Respublikos išduotą Šengeno vizą); nustatyti ES valstybę narę, atsakingą už pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą; išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą; leisti pareiškėjui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilnius); informuoti pareiškėją kad šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Reglamentu, Įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, 73 straipsnio 1 dalimi ir 78 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 2 dalimi bei Tvarkos aprašo 39, 42, 43 punktais, remdamasis Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus išvada, 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (15/6-5)15PR-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ nusprendė (asmens byla, b. l. 23): 1) nenagrinėti pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) piliečio, prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, nes už jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita ES valstybė narė (turi galiojančią Lenkijos Respublikos išduotą Šengeno vizą); 2) nustatyti ES valstybę narę, atsakingą už pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą; 3) išduoti pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą ir leisti pareiškėjui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilnius); 4) informuoti pareiškėją kad šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas su sprendimu Nr. (15/6-5)15PR-225, sprendimo tekstą išvertus į rusų kalbą, pasirašytinai supažindintas 2015 m. gruodžio 30 d. (asmens byla, b. l. 23).
Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. išvadoje Nr. (15/6-5)20PR-2RN „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B., pateikusio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perdavimo Lenkijos Respublikai“ (asmens byla, b. l. 29), be kita ko, nurodė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) piliečio, bylą nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 28 d. atvykęs į Vilniaus AVPK Migracijos valdybą paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas nacionalinę vienkartinę Šengeno vizą Nr. 004703713, išduotą Lenkijos Respublikos, galiojančią nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. vasario 19 d., pareiškėjas Vilniaus AVPK pateikė galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą; pareiškėjas prašymą argumentuoja tuo, kad jis bijo būti pakviestas tarnauti kariuomenėje ir žūti (duomenys neskelbtini) vykstančiame ginkluotame konflikte;
Departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui Lenkijos Respublikos išduota Šengeno viza yra galiojanti, remdamasis Reglamento 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225; Departamentas, 2015 m. gruodžio 30 d. išsiuntė paklausimą Lenkijos Respublikos Dublino reglamento įgyvendinimo padaliniui dėl atsakomybės prisiėmimo už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; Departamente 2016 m. sausio 11 d. gautas Lenkijos Respublikos Dublino reglamento įgyvendinimo padalinio atsakymas, kad jie prisiima atsakomybę už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; atsižvelgus į tai, kad Lenkijos Respublika sutiko prisiimti atsakomybę už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, minėtas užsienietis turi būti perduotas Lenkijos Respublikai.
Siūloma: perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai ir pavesti Vilniaus AVPK Migracijos valdybai vykdyti pareiškėjo perdavimą Lenkijos Respublikai; išduoti pareiškėjui vykimui į Lenkijos Respubliką kelionės dokumentą – laissez-passer; informuoti pareiškėją, kad sprendimas, priimtas šios išvados pagrindu, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas 2016 m. sausio 13 d. sprendime Nr. (15/6-5)20PR-2 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A.
B., pateikusio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perdavimo Lenkijos Respublikai“ nusprendė (asmens byla, b. l. 30, 31): perdavė pareiškėją Lenkijos Respublikai ir pavedė Vilniaus AVPK Migracijos valdybai vykdyti pareiškėjo perdavimą Lenkijos Respublikai; išdavė pareiškėjui vykimui į Lenkijos Respubliką kelionės dokumentą – laissez-passer; informavo pareiškėją, kad sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas pasirašytinai su sprendimu Nr. (15/6-5)20PR-2, šio sprendimo tekstą išvertus į rusų kalbą, supažindintas 2016 m. sausio 15 d. (asmens byla, b. l. 31).
Pasisakydamas dėl bylos esmės Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. B. prašo teismą panaikinti Migracijos departamento 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (15/6-5)20PR-2, nes, pasak pareiškėjo, Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra išnagrinėjęs administracinės bylos Nr. el-5513-815/2016, kurioje yra ginčijama Departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (15/6-5)15PR-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ dalis.
Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. el-5513-815/2016, kuriame netenkino pareiškėjo A. B. skundo, paliko galioti Departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225. Minėtoje administracinėje byloje konstatuota, jog Departamentas 2015 m. gruodžio 29 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą ES teisės, konkrečiai Dublino reglamento, normomis sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225, kurio nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Taigi, atitinkamai nėra teisinio pagrindo naikinti ir šioje administracinėje byloje skundžiamo Migracijos departamento 2016 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (15/6-5)20PR-2 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A.
B., pateikusio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perdavimo Lenkijos Respublikai“; juolab, kad 2016 m. sausio 11 d. gautas Lenkijos Respublikos Dublino padalinio raštas Nr. 9K-644, kuriame informuojama, kad Lenkijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. pateikto Lietuvos Respublikoje prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimą. Lenkijos Respublika yra viena iš Šengeno susitarimo narių, kuri įgyvendina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m.
Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatas bei pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Šioje administracinėje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, be to, konstatavus, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. el-5513-815/2016, kuriame netenkino pareiškėjo A. B. skundo, naikintina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartyje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (ABTĮ 71 straipsnis).
III. Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Apelianto teigimu, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas yra glaudžiai susijęs su to paties teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5513-815/2016. Pastarąjį sprendimą pareiškėjas apskundė apeliacinės instancijos teismui, todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas negalėjo minėtu sprendimu vadovautis (jis neįsiteisėjęs). Skundžiamas teismo sprendimas skubotas, priimtas vadovaujantis faktais, kurie nėra įgiję galutinės ir neginčijamos galios. Vadinasi, teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, jų iš esmės neišnagrinėjo.
Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kurių vykdymas yra sustabdomas juos apskundus. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad 139 straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Kadangi minėtame įstatyme nėra numatyta, jog apskundus sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei ES valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, jo vykdymas būtų sustabdytas, taip pat atsižvelgus į tai, kad teismas nutartimi nesustabdė minėto sprendimo vykdymo, konstatuotina, kad Departamento sprendimas turėjo būti vykdomas. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo sprendimas „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ turėjo būti vykdomas, konstatuotina, kad skundžiamas Departamento sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, todėl laikytinas teisėtu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą, užtikrinti galimybę jam dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat užtikrinti vertėjo į/iš rusų kalbą dalyvavimą. Vertindama šį apelianto prašymą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas bei jo atstovas, tiek atsakovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas pateikto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka niekaip nepagrindė, t. y. nenurodė, kokias aplinkybes jis nori papildomai paaiškinti. Kadangi proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu (į bylą procesiniuose pateiktuose dokumentuose), o pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys teikti kitus rašytinius paaiškinimus nagrinėjamu klausimu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir administracinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (15/6-5)20PR, kuriuo nuspręsta perduoti (duomenys neskelbtini) pilietį A. B. Lenkijos Respublikai (1 punktas); pavesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai vykdyti A. B. perdavimą Lenkijos Respublikai (2 punktas); išduoti A. B. vykimui į Lenkijos Respubliką kelionės dokumentą – laissez-passer (3 punktas) ir informuoti pareiškėją, kad šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (toliau – Sprendimas).
Kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto 2016 m. sausio 26 d. skundo turinio, prašymą panaikinti ginčijamą Sprendimą pareiškėjas grindė iš esmės tik vienu argumentu, t. y. tuo, kad Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2015 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“, kurį pareiškėjas yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eI-5513-815/2016); minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-5743-815/2016, be kita ko, priėmė pareiškėjo A. B. 2016 m. sausio 26 d. skundą bei taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Sprendimo vykdymą iki tol, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-5513-815/2016.
Apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo A. B. 2016 m. sausio 26 d. skundą bei panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartyje taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. el-5513-815/2016, kuriame netenkino pareiškėjo A. B. skundo, t. y. paliko galioti Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225, kuriuo už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybe nustatyta Lenkijos Respublika. Minėtoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (15/6-5)15PR-225 (kuriuo remiasi pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčydamas Sprendimą) yra teisėtas bei pagrįstas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (Dublino reglamento) normomis, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, todėl iš naujo nekartoja teismo šiame sprendime išdėstytų argumentų. Teisėjų kolegija papildomai pažymi tik tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra skubotas, priimtas vadovaujantis faktais, kurie nėra įgiję galutinės ir neginčijamos galios. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Sprendimo vykdymą iki tol, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-5513-815/2016. Minėta, byla buvo išnagrinėta ir 2016 m. balandžio 12 d. priimtas teismo sprendimas, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi sprendimo administracinėje byloje Nr. el-5513-815/2016 priėmimo faktu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas A. B. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. el-5513-815/2016 apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2016 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir jų iš esmės neišnagrinėjus. Su šiuo apelianto teiginiu apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje Sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindė tik vienu argumentu – tuo, kad jis šiam teismui apskundė Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-225 ir teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el-5513-815/2016 dar nėra įsiteisėjęs. Taigi, jokių kitų argumentų, dėl kurių teismas galėtų pasisakyti, pareiškėjas nenurodė. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, atsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes.
Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartyje taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija nenustatė jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo A. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė