2024-08-05 Nr. CB-5154-2-68-3-02398-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2931

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02398-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 25 d. paduotu ieškovės I. K. kasaciniu skundu Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį 0,15 ha ploto žemės sklypą, garažą, pirtį, stoginę, tvorą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kaip įgytą jungtinės veiklos kartu su atsakovu M. K. pagrindu; pripažinti ieškovę asmeniškai atsakinga už 1/2 paskolos pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Būsto kreditavimo sutartį dalį. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Byloje ieškovė kėlė teisės taikymo klausimą, nurodydama, kad šiame ginče, kuris kyla iš šeimos santykių, buvusių tarp asmenų, nesudariusių santuokos, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos normomis, nes nėra nustatytas asmenų, gyvenančių šeimoje, tačiau nesudariusių santuokos, turtinių klausimų reglamentavimas, prašė tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstituciją bei remtis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, tiek kiek ji apibrėžia šeimos sąvoką. Tuo tarpu teismai, pažeisdami CPK 270 straipsnio 4 dalį, dėl šio klausimo nepateikė argumentų, kodėl byloje nebuvo pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CK 3 knygos teisinio reglamentavimo išaiškinimo, tiek kiek šis įstatymas nereglamentuoja šeimoje gyvenančių, tačiau santuokos nesudariusių asmenų, turto pasidalijimo klausimų, ir tai susiję su ieškovės konstituciniu teisėtų lūkesčių principo pažeidimu. Teismai nepasisakė ir dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiesioginio (ne)taikymo šioje byloje.

2. Bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė CK 1.8 straipsnio 1 dalį, neteisingai parinko taikomą teisę, ginčą išsprendė netinkamai. Šioje byloje šeimos santykių turiniui būdinga tai, kad savo turiniu šie santykiai yra ne tik šeimos santykiai Konstitucijos turinio prasme, tačiau šie santykiai iš esmės laikomi faktiniais sutuoktinių santykiais, o tai reiškia, kad ieškovė ir atsakovas gyveno faktiškai susituokę. Dėl to pagal įstatymo analogiją bylai spręsti turėjo būti taikytos CK 3 knygos nuostatos.

3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė pareigą taikyti teisę pagal pareigas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nepaisant to, kokia materialine teise remiasi bylos šalis pateikdama ieškinį, teismas, nagrinėdamas bylą, turi pareigą pats savarankiškai nustatyti, iš kokių santykių kyla ginčas ir, nustatęs šiuos santykius, taikyti šiems santykiams taikytiną teisę.

4. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad byloje buvo pagrindas remtis kasacinio teismo praktika, pagal kurią nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai. Galiojanti kasacinio teismo praktika neatitinka Konstitucinės precedentų doktrinos turinio, nes bylos buvo nagrinėtos neteisingai taikant įstatymo analogiją, t. y. netaikant CK 3 knygos nuostatų, todėl kasacinis teismas nėra įpareigotas remtis šia kasacinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti advokatui Tomui Jurgelioniui (advokato pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) už ieškovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kasacinį skundą 2024 m. liepos 25 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą sumokėtą 1689 (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė