2018-09-26 Nr. AB-16880-3-64-3-01182-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2643-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01182-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 19 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2–4).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. spalio 26 d. buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) kamerose, kurių plotas buvo apie 18 kv. m. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikoma kamerose nuo 4 iki 8 asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo karšto vandens, unitazų (tik skylė grindyse), atskiros tualeto ventiliacijos. Pareiškėjas paaiškino, kad tualete blogai nusileisdavo vanduo, pareiškėjas miegojo netoli nuo tualeto ir nuolat jautė nemalonų kvapą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo drėgna, nuo drėgmės luposi dažai, byrėjo tinkas, ant sienų veisėsi pelėsis. Pareiškėjas paaiškino, kad kamerose būdavo tik viena kėdė ir tai sudarydavo nepatogumų valgant. Langas, pasak pareiškėjo, buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau atšalus orams jis buvo užsandarinamas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad kriauklės kamerose buvo surūdijusios, iš jų taip pat sklisdavo nemalonūs kvapai. Baudos izoliatoriuje, pasak pareiškėjo, sąlygos buvo dar baisesnės (jame pareiškėjui teko praleisti 30 parų). Čia nebuvo spintelės daiktams susidėti, o tualeto patalpa nebuvo niekaip atskirta nuo kameros ploto. Pareiškėjas nurodė, kad vieną kartą, užsikišus kanalizacijai, buvo užlieti ir sugadinti jo daiktai, kurie buvo laikomi ant žemės. Be to, pareiškėjas nurodė, kad trumpalaikio laikymo patalpose degė viena 10 vatų lemputė, trūko oro. Karantino patalpose nebuvo nei stalo, nei kėdės, tik smarvė, dulkės ir voratinkliai. Visa tai, pasak pareiškėjo, buvo nežmoniškos, kankinančios gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą. Pareiškėjas nurodė, kad buvo padaryta didelė ir neatitaisoma žala jo sveikatai. Pareiškėjas paaiškino, kad jaučia nuolatinius sąnarių skausmus, nuolat kosėja.

3. Šiaulių TI, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 94–104).

4. Šiaulių TI nurodė, kokiose (kokio ploto) kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas bei pažymėjo, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Šiaulių TI nurodė, kad ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, tačiau tai, pasak Šiaulių TI, nepriklauso nuo jų įstaigos. Šiaulių TI paaiškino, kad visose kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai (klozetas arba unitazas ir praustuvė), kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, todėl, Šiaulių TI nuomone, pareiškėjo skundo argumentai dėl šviesos, vėdinimo ir drėgmės yra atmestini. Šiaulių TI pripažino, kad kameros yra siauros, todėl dėl vietos stokos kai kuriose kamerose taburečių gali būti mažiau, nei 1 asmeniui 1 taburetė. Šiaulių TI taip pat paaiškino, kad į gyvenamąsias patalpas karštas vanduo neturi būti tiekiamas, taip pat paaiškino, kad higienos normos yra taikomos gyvenamosioms patalpoms, o laikino (trumpalaikio) sulaikymo ar priėmimo-paskirstymo kameros (karantinai) nėra skirtos asmenų apgyvendinimui. Šiaulių TI nurodė, kad šiose kamerose nėra stalų, sanitariniai mazgai neatskirti. Laikino sulaikymo kamerose ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo tik 3 kartus ir pareiškėjo laikymas šiose kamerose buvo trumpalaikis. Šiaulių TI nurodė, kad 15 dienų pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriaus vienvietėse kamerose, kuriose 2015 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais buvo atliktas remontas. Šiose kamerose yra sieninė lentyna bei viršutinių drabužių pakaba. Šiaulių TI pastebėjo, kad jokių skundų dėl užlietos drausmės izoliatoriaus kameros ar sugadintų daiktų nebuvo, pareigūnai apskaitos žurnale, kuriame fiksuojamos pastabos patikrinimų metu, taip pat su tuo susijusių pastabų neužfiksavo. Šiaulių TI pažymėjo, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nei į įstaigos administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą (toliau – Centras) nesikreipė.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 118–137).

6. Teismas konstatavo, kad minimali ploto norma (3,6 kv. m) pareiškėjui buvo pažeista tik 1,5 dienas iš 258, kurias pareiškėjas buvo Šiaulių TI. Be to, teismas pastebėjo, kad ši norma 126 dienas buvo nežymiai pažeista, atskaičiavus iš bendro kameros ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą. Dėl higienos reikalavimų nesilaikymo, įvertinęs byloje esančius Centro atlikto patikrinimo aktus, teismas dalį pareiškėjo skundo argumentų (dėl tam tikrose kamerose per mažos dirbtinės apšvietos, per didelės drėgmės, nešvarių sanitarinių mazgų, dulkių, voratinklių ir atsilupusios, byrančios sienų, lubų dangos) pripažino pagrįstais. Teismas nustatė, kad sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atskirti nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl blogo kvapo teismas pripažino pagrįstais.

7. Įvertinęs byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė jo nurodytus nepatogumus ar, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį pareiškėjo sveikatai. Apibendrindamas teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė 8 000 Eur neturtinę žalą ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 8. Pareiškėjas R. L. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti bei priteisti pareiškėjui 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 139–149). Pareiškėjas taip pat prašo teismo išreikalauti iš Šiaulių TI papildomus įrodymus.

9. Pareiškėjo nuomone, jam tekęs gyvenamasis plotas turėjo būti apskaičiuotas pagal kamerose buvusių miegamųjų vietų skaičių, nes Šiaulių TI pateikti duomenys dėl kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičiaus yra netikslūs. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, be to, turi būti vertinama, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Be to, kamerose esantys pertekliniai baldai taip pat mažina gyvenamųjų patalpų plotą. Pareiškėjo nuomone, viso inventoriaus užimamas plotas turi būti atimtas iš bendro kameros ploto ir tik tada likęs plotas turi būti dalinamas iš miegamų vietų skaičiaus.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, joga atsakovas suteikė tinkamas, švarias ir higienos normas atitinkančias kameras pareiškėjui. Pareiškėjas mano, kad teismas atliko neišsamią nurodytų faktų analizę, todėl netinkamai įvertino visas aplinkybes.

11. Šiaulių TI, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 170–173).

12. Šiaulių TI nuomone, teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aplinkybes ir sąlygas, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir vadovavosi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Šiaulių TI nuomone, apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir reiškiamais siekiant pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nežymų ploto trūkumą bei pažeidimus, susijusius su higienos reikalavimais, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos priteistos sumos dydžiu, taip pat nesutinka su teismo taikytu pareiškėjui tekusio ploto skaičiavimu. Be kita ko, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog Šiaulių TI suteikė tinkamas, švarias ir higienos normas atitinkančias kameras pareiškėjui. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad tokios išvados pirmosios instancijos teismo sprendime nėra. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Centro atliktais Šiaulių TI kamerų patikrinimais, nors ir ne visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tačiau konstatavo ne vieną pažeidimą, susijusį su higienos reikalavimais (dėl apšvietimo, drėgmės ir kt.).

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas atliko neišsamią nurodytų faktų analizę, todėl netinkamai įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo priimtą sprendimą, detaliai pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų (teismo sprendimo motyvuojamoji dalis sudaro daugiau nei 10 sprendimo lapų). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis savaime nereiškia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo dalį argumentų, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui (dėl galimybės naudotis dušu tik vieną kartą per savaitę, dėl visapusiško kišimosi į asmeninį pareiškėjo gyvenimą ir sudarymo tokių sąlygų, kurios įtakoja seksualinės orientacijos pakitimą). Šių argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina, nes apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo ar bylos nagrinėjimo pratęsimas apeliacinėje instancijoje, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tais pačiais motyvais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo dėl naujų įrodymų iš Šiaulių TI išreikalavimo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kaip minėta, nesutinka su išvada, jog jam turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat nesutinka su tuo, kaip buvo apskaičiuotas jam tekęs gyvenamasis plotas. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo tekti ne mažiau kaip 5 kv. m gyvenamojo ploto, kaip ir policijos įstaigų areštinėse.

19. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui dėl ploto normos tardymo izoliatorių kamerose, nėra jokio pagrindo vadovautis pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais teisės aktais, reglamentuojančius plotų normas kitose įstaigose. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjui Šiaulių TI turėjusį tekti minimalų gyvenamųjų patalpų plotą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą kankinimų draudimą, yra nurodęs, kad kalinių laikymas tokiomis sąlygomis, kai asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (neskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto), reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (pasiekiamas minimalus žiaurumo lygis) (pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Iš pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktų ploto skaičiavimų (kai iš bendro ploto buvo atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas) matyti, kad pareiškėjas nebuvo kalinamas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, t. y. pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas visada buvo didesnis nei 3 kv. m. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, susijusias su minimalaus gyvenamojo ploto suteikimu, buvo pažeista 1,5 dienos, t. y. dvi dienas iš 258.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių TI pateikti duomenys yra netikslūs, neparodantys realiai tuo metu kalėjusių asmenų skaičiaus per dieną, nes nėra vardinio asmenų judėjimo grafiko. Šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavo Šiaulių TI atsiliepimą (jame buvo nurodytos kameros ir ten buvusių asmenų skaičius), tačiau nenurodė, kad atsiliepime buvo pateikti klaidingi duomenys dėl kamerose buvusių asmenų skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti Šiaulių TI pateiktos informacijos atitikimu tikrovei ir kamerose buvusių asmenų skaičių vertinti ne pagal Šiaulių TI pateiktą informaciją dėl kamerose laikytų asmenų skaičiaus, o pagal kamerose įrengtų miegamų vietų skaičių.

21. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, iš esmės nustatė visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

22. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė