80a73606-12ba-475b-bbd4-4f3f76ec3fae · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-300-860/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04121-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.6; 3.4.5.9. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 22 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius Jakaitis, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L.

V., atsakovės J. Å . atstovei adv. JÅ«ratei Kleinauskienei, trečiojo asmens VÅ¡Ä® „Šv. Jono vaikai“ atstovei Ligitai PabijÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei J. Å . dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – VÅ¡Ä® „Šv. Jono vaikai“. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o: - neterminuotai apriboti J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžiÄ jos nepilnamečio sÅ«naus E. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; - priteisti iÅ¡ atsakovės J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo patirtas iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad nepilnametis E. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), yra netekęs tėvų globos.

Tėvystė E. Š. atžvilgiu nėra nustatyta, o motina J. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-21775-726/2013) buvo atskirta nuo sūnaus. E. Š. biologinėje šeimoje neauga nuo pat gimimo. Nuo 2012-08-17 iki 2016-04-10 berniukas buvo globojamas Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o nuo 2016-04-11 yra globojamas VšĮ „Šv. Jono vaikai“. E. Š. motina J. Š. nuo 2000 metų serga psichikos liga, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Nuo 2012-12-17 iki 2046-06-10 J.

Š. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Atsakovė nuo 2016-10-05 gyvena Prūdiškių socialinės globos namuose, kuriuose jai teikiamos ilgalaikės socialinės paslaugos. J. Š. su sūnumi E. Š. jokių ryšių nepalaiko ir su juo visiškai nebendrauja jau trečius metus, ryšiai tarp vaiko ir motinos visiškai nutrūkę, E. mamos nepažįsta. J. Š. sūnumi visiškai nesirūpina, nesidomi, globos namų nesiteirauja apie jį, motinos pareigų nevykdo. Akivaizdu, kad priežastys, dėl kurių J.

Å . buvo taikytas atskyrimas nuo sÅ«naus E. Å ., neiÅ¡nyks ir nepilnametis nebus grÄ Å¾intas į biologinę Å¡eimÄ , todėl atskyrimo institutas nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra netinkama priemonė ir negali bÅ«ti tęsiama. Taigi atsakovė sÅ«numi nesirÅ«pina ir nesidomi jau ne vienerius metus, iki Å¡iol nelanko jo globos namuose, telefonu taip pat nesiteirauja apie sÅ«naus gerovę, sveikatÄ , gyvenimo sÄ lygas. Atsakovė visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo motinos pareigų sÅ«nui, nesiekia ir nesistengia iÅ¡laikyti su sÅ«numi ryÅ¡ių, santykių, t. y. ji veikia prieÅ¡ingai sÅ«naus interesams.

IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad mažametis E. Å . globos institucijose auga nuo gimimo, jau septintus metus, nėra patyręs namų Å¡ilumos ir artimųjų meilės, nėra gyvenęs Å¡eimoje, kas ypatingai svarbu, siekiant, jog vaikas užaugtų sveikas, sÄ moningas bei savarankiÅ¡kas. Be to, per visÄ E. Å . globos laikotarpį neatsirado nė viena Lietuvos Respublikos piliečių Å¡eima, kuri norėtų ir galėtų globoti E.. Kadangi ryÅ¡iai tarp motinos ir vaiko yra visiÅ¡kai nutrÅ«kę, ieÅ¡kovas mano, kad bÅ«tina atsižvelgti į E. Å . interesus, jo teisę augti Å¡eimoje, turėti tėvus ir jausti jų meilę, rÅ«pestį, Å¡ilumÄ , todėl reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad tai bÅ«tų užtikrinta.

IeÅ¡kovo vertinimu, tai bÅ«tų įmanoma užtikrinti, jei vaikas bÅ«tų įraÅ¡ytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitÄ ir bÅ«tų siÅ«lomas įvaikinti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiams.

2. Atsakovė J. Å . nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimo metu jÄ atstovavo advokatė.

3. Trečiojo asmens VÅ¡Ä® „Šv. Jono vaikai“ direktorė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį pilnai tenkinti. Pažymėjo, kad E. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupėje. Vaiko motina sÅ«numi nesidomi, nelanko, dėl bendravimo su juo nesikreipė. Kai berniukas buvo apgyvendintas įstaigoje, su juo ryšį palaikė promočiutė. Jiedu matėsi vienÄ kartÄ , kai E. nuvyko į promočiutės namus 2016 metų vasarÄ ; 2016 metų rugsėjo mėnesį promočiutė mirė.

Taip pat, tik apgyvendinus E. įstaigoje, jo močiutė D. B. reikalavo grÄ Å¾inti berniukÄ Ä¯ Vilniaus vaikų globos namus, siekė su juo susitikti, tačiau taip vaiko ir neaplankė, nesidomėjo jo gyvenimu įstaigoje ir iki Å¡iol to nedaro. Per visÄ laikotarpį berniukÄ Ä¯staigoje kelis kartus aplankė senelis, tačiau artimesnio ryÅ¡io nepalaiko. E. teta L. Å . – Č. apgyvendinus berniukÄ Ä¯staigoje iÅ¡ pradžių jo nelankė, tačiau vėliau ėmė domėtis vaiku, porÄ kartų aplankė globos namuose.

Tetai norint įsitikinti, ar galėtų auginti E. savo Å¡eimoje, 2017-09-14 buvo suteikta galimybė pasiimti vaikÄ pasisvečiuoti į Å¡eimÄ , tačiau Å¡ia galimybe ji pasinaudojo tik du kartus. Po paskutinio vaiko apsilankymo buvo galutinai apsispręsta, kad tetos Å¡eima E. neglobos, tik retkarčiais aplankys globos įstaigoje, kadangi E. skriaudžia tetos vaikÄ . Be to, L. Å . – Č. pritaria sprendimui keisti vaiko statusÄ ir siekti galimybės jam bÅ«ti įvaikintam.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovė adv. J. Kleinauskienė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiojo asmens VšĮ „Šv. Jono vaikai“ atstovė Ligita Pabijūnienė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Ieškinys tenkintinas.

5. Bylos duomenimis, atsakovė J. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) yra mažamečio E. Å . (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina; duomenys apie vaiko tėvÄ gimimo įraÅ¡e nenurodyti. Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo 6. CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais, teismas gali priimti sprendimÄ dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimÄ teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

7. Byloje nustatyta, kad VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 2012-08-22 faksu iÅ¡siuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje J. Å . (duomenys neskelbtini) pagimdė berniukÄ , kurį pasiimti iÅ¡ ligoninės ir auginti laikinai atsisakė dėl savo sveikatos bÅ«klės; motina praÅ¡o kÅ«dikiui steigti laikinÄ valstybės globÄ .

8. Taip pat, į bylÄ pateiktas ir pačios J. Å . 2018-08-20 praÅ¡ymas, kuriuo ji praÅ¡o įsteigti laikinÄ valstybės globÄ jos sÅ«nui, teigdama, kad vaiko negalinti auginti dėl savo sveikatos bÅ«klės; praÅ¡o vaikui suteikti „E.“ vardÄ ; nurodė, kad su vaiko tėvu nebendrauja.

9. Atsakovės sveikatos būklę vaiko gimimo metu patvirtina byloje esantis VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro 2018-08-23 raštas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro universitetiniame I moterų skyriuje nuo 2012-08-22 gydosi pacientė J. Š.. Pažymėtina, kad pacientė psichikos liga susirgo 2000 metais; jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Rašte nurodomi gydymosi laikotarpiai nuo 2000-08-25 iki 2012-08-16, o nuo 2012-08-22 pažymėta, kad gydymas tęsiamas.

10. Atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-08-31 įsakymu mažamečiam E. Å . nuo 2012-08-27 buvo nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėju buvo paskirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namai, esantys Žolyno g. 47, Vilniuje.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-08 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-21775-726/2013, nusprendė atskirti nepilnametį E. Å . nuo motinos J. Å . ir priteisti iÅ¡ jos iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė nuo 2000 metų serga psichikos liga, buvo ne kartÄ gydoma psichiatriniuose skyriuose; jos liga įgavo nepertraukiamÄ eigÄ , atsirado socialinis atsiribojimas, izoliavimasis, sutrikęs ryÅ¡ys su realybe, emocijų skurdumas, interesų nykimas, sutrikusi socialinė adaptacija, nesugebėjimas pasirÅ«pinti pačia savimi.

Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad atsakovė, negalėdama pasirūpinti savimi dėl psichikos ligos, negali pasirūpinti ir mažamečiu sūnumi E. Š.. Bylos duomenimis, atsakovei vaikų priežiūra yra nežinoma bei nesuvokiama problema, ir nors sūnų atsakovė kūdikių namuose lankė, tačiau dėl savo sveikatos būklės pati jo auginti nepajėgtų. Be to, atsakovė yra tik iš dalies darbinga, nuolat gydosi stacionare, todėl galimybių įsidarbinti ji neturi.

12. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-11 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2YT-16533-127/2016, atleido Vilniaus sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namus nuo mažamečio E. Å . globėjo pareigų ir paskyrė jo nuolatiniu globėju VÅ¡Ä® „Šv. Jono vaikai“, nustatydamas mažamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ globėjo VÅ¡Ä® „Šv. Jono vaikai“ buveinėje.

13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriuje Socialinės globos skyrimo komisijos 2016-06-07 posėdžio metu buvo nutarta skirti J. Š. ilgalaikės socialinės globos paslaugas Prūdiškių socialinės globos namuose. Skyrius atsižvelgė į tai, jog J. Š. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, ji nesuvokia savo poreikių, tikrovės, pasitaiko haliucinacijų, sutrikusi jos kalbos bei emocinė raiška, moteris nekontroliuoja savo emocijų ir elgesio. Pažymėta, kad J. Š. motina taip pat daug metų serga psichikos liga, o dėl dažnų konfliktų su ja J. Š. būklė dar pablogėja.

14. Byloje nustatyta, kad mažamečiam E. Å . sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sÄ lygos globos įstaigoje VÅ¡Ä® „Šv. Jono vaikai“, jokių pažeidimų nenustatyta. Berniukui diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, jis ypatingai aktyvus, judrus, reikalauja daug aplinkinių dėmesio, mėgsta dominuoti, yra jautrus. Vaiko įgÅ«džiai atitinka amžiaus raidos tarpsnį, tačiau emocijos ir veiksmai dažnai neprognozuojami, jis trukdo kitiems vaikams, gali juos nuskriausti. Pažymėtina, kad be atidžios priežiÅ«ros E. negalima palikti vieno dirbti su aÅ¡triais daiktais, pieÅ¡imo priemonėmis, nes gali sužaloti kitus ar save patį.

Berniukas bet kokioje veikloje negali ilgai sukoncentruoti dėmesio, dažniausiai bendravimas su kitais vaikais baigiasi konfliktu, į pastabas sureaguoja ne iš pirmo karto. Mokykloje vaiko elgesys neprognozuojamas, aršus, emocijas jis reiškia rėkimu ar verkimu, dažnai atsikalbinėja. E. sudėtinga ilgai išlaikyti dėmesį, jis nesugeba užbaigti pradėto darbo, dažnai būna išsiblaškęs.

15. Bylos duomenimis, atsakovė J. Š. neteista, administracine tvarka nebausta.

16. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu ir kita, tai reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, jog vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiÅ«rimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Jeigu tėvai nesirÅ«pina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neiÅ¡laiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankcijÄ â€“ tėvų valdžios apribojimÄ . Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.

Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rÅ«pintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas muÅ¡amas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti keliÄ vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

17. Įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigos rūpintis vaiku dėl objektyvių priežasčių – savo psichikos ligos (paranoidinės šizofrenijos), vaiku nesidomi ir nesirūpina. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, t. y. kad atsakovė pasveiktų ir gebėtų rūpintis savo mažamečiu vaiku, priešingai, atsakovei pradėtos teikti ilgalaikės socialinės paslaugos, ji gyvena globos namuose, atsakovei nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis.

Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad per visÄ E. Å . globos laikotarpį neatsirado nė viena Lietuvos Respublikos piliečių Å¡eima, kuri norėtų ir galėtų globoti E., o kadangi ryÅ¡iai tarp motinos ir vaiko yra visiÅ¡kai nutrÅ«kę, ieÅ¡kovas mano, kad bÅ«tina atsižvelgti į vaiko interesus, jo teisę augti Å¡eimoje, todėl neterminuotai apribojus motinos valdžiÄ , bÅ«tų galima įraÅ¡ytį berniukÄ Ä¯ galimų įvaikinti vaikų apskaitÄ , kur jis bÅ«tų siÅ«lomas įsivaikinti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiams.

18. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad motina dėl savo psichinės ligos yra nusiÅ¡alinusi nuo vaiko priežiÅ«ros, auklėjimo, jo iÅ¡laikymo, taigi yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžiÄ jos nepilnamečio sÅ«naus E. Å . (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

19. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkintinas, nustatant, kad sustabdomos atsakovės asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovei išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

20. Atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, jog pagerėjo motinos sveikata / motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė turės teisę kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti panaikinti neterminuotÄ motinos valdžios apribojimÄ vaiko atžvilgiu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 21.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal to paties straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas reglamentuojamas CPK 96 straipsnyje.

22. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. Tad jis turi teisę į savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tad pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ . Tačiau atsakovei bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, be to, atsakovė gyvena globos namuose, kur jai teikiamos ilgalaikės socialinės paslaugos, ir yra iÅ¡laikoma valstybės.

23. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jų dydį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir 96 straipsnio 4, 5 dalimis, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas nepriteisti Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

24. Teismas taip pat nepriteisia iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnis). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 400 – 407 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Neterminuotai apriboti atsakovės J. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžiÄ nepilnamečio vaiko E. Å . (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per tris darbo dienas iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Saulius Jakaitis