2018-08-01 Nr. AB-13785-3-61-3-00862-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4497-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00862-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. (R. A.) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-44 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Biškeke turėjo kavinę. 2009 m. pas jį atėjo grupuotės „Kamchi Kolbaev“ nariai ir reikalavo jo mokėti duoklę. Pareiškėjui nesutikus, jis buvo stipriai sumuštas. Po šio incidento pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, tačiau šie sulaikę gaujos narius juos po dviejų dienų paleido. Tuomet jie vėl grįžo pas pareiškėją, apkaltino jį įskundus policijai ir teigė, jog jis jiems skolingas 50 000 (grupuotės duoklė, sumokėta policijai). Po šio reikalavimo pareiškėjas paliko Kirgiziją ir išvyko į Švediją, kur pasiprašė prieglobsčio. Švedijoje dirbo ir gyveno ketverius metus, bet nesuteikus prieglobsčio, 2013 m. grįžo atgal į Kirgiziją, tikėjęsis, kad konfliktas bus pamirštas, tačiau po savaitės grupuotės nariai susirado jį ir grasino susidoroti. Pareiškėjas slapstėsi Biškeke, nuomojamuose butuose, tačiau jis nuolatos būdavo surastas. Pareiškėjas buvo sumuštas penkis kartus, grupuotės nariai iš jo nuolat tyčiojosi, grasino išprievartauti ir visiems apie tai papasakoti. 2015 m. pareiškėjas išvyko į Kazachstaną, kur dirbo Družbos gyvenvietės turguje, bet ir vėl buvo surastas grupuotės narių. Iš jo vėl buvo reikalauta pinigų, pareiškėjas buvo sumuštas. Pareiškėjas nesikreipė į policiją, kadangi grupuotė grasino jo dukrai. Tais pačiais metais pareiškėjas vėl grįžo į Biškeką (Kirgiziją), 5 mėn. slapstėsi nuomojamuose butuose, vėliau susipažino su asmeniu, kalnuose turinčiu ūkį, kur apsigyveno ir dirbo iki 2017 m. Tuo metu su jokiu persekiojimu nesusidūrė, bet 2017 m. ūkis buvo parduotas, todėl pareiškėjui teko vėl bėgti iš kilmės valstybės siekiant išvengti pasikartojančio persekiojimo ir grėsmės. Pareiškėjas pažymėjo, jog kitoje vietoje Kirgizijoje gyventi negali, nes bus surastas grupuotės narių. Be to, į kilmės valstybę pareiškėjas negali grįžti ir dėl to, jog negautų gydymo nuo ŽIV, o informacija apie jo diagnozę būtų paviešinta.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, susijusius su turėta kavine, ir konstatavo, kad jie neatitinka kilmės valstybės informacijos, kadangi atlikus patikrinimą nerastas kavinės pastatas. Be to, pareiškėjo nuomone, Departamentas neatliko pareigos surinkti naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę bei vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo pateikimo motyvus. Departamentas turėjo pareigą surinkti ir įvertinti informaciją apie grupuotę, teisėsaugos institucijų korumpuotumą, galimybes kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Departamentas pareiškėjo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 22–26) prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, kadangi jis neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai turėtą kavinę neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos, todėl ši pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė bei teiginiai, jog pareiškėją reketavo nusikalstama grupuotė, nelaikytini nustatytais faktais ir nepagrindžia prieglobsčio prašytojo baimės patirti persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Be to, surinkus informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybėje vykdomą ŽIV gydymą nustatyta, kad gydymas yra nemokamas, o pagrindinė problema – pačių infekuotojų nenoras gydytis. Departamento teigimu, pareiškėjo nurodoma grėsmė, jog bus paviešinta informacija apie pareiškėjo sirgimą ŽIV, teoriškai egzistuoja, tačiau paviešinimo tikimybė nėra siejama nei su sistemingu informacijos apie ŽIV infekuotus atskleidimu valstybėje, nei su konkrečiu persekiojimo vykdytoju, nei asmeniškai su pareiškėju, todėl pareiškėjo baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, negali būti laikomi persekiojimu, nes nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, o įvertinus informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, konstatuota, kad šiuo metu joje nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas.

7. Departamentas, atlikęs apklausą, įvykdė pareigą ir uždavė papildomus klausimus, be to, apklausos metu pareiškėjo buvo paklausta, ar jis turi kokius nors dokumentus įrodančius kavinės egzistavimą, taip pat buvo tikslinta, ar kavinės egzistavimo faktą įrodančių dokumentų jis neteikė Švedijos migracijos tarnybai, kuri dar 2009 m. nagrinėjo jo prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą jo netenkinti. Atsakovo teigimu, pareiga pagrįsti savo prieglobsčio prašymą teko pareiškėjui.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo R. A. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad jį jo šalyje jau daug metų persekioja kriminalinė grupuotė. Pareiškėjas išsiskyrė su šeima, kad ji galėtų ramiai gyventi, prarado verslą, negali būti mieste ir dirbti. 2018 m. kovo 5 d. Departamentas priėmė išvadą Nr. (15/6-5)13PR-44RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kurioje siūlė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalyje bei Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų bei nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (Departamento byla Nr. KGZ 0056, b. l. 59–65). Atsižvelgęs į šią išvadą, 2018 m. kovo 5 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-44 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Taip pat nusprendė pareiškėjui nesuteikti ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (Departamento byla Nr. KGZ 0056, b. l. 56–58).

10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) 116 punkto nuostatomis, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių jo pasakojimą patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašyme nurodomų ir apklausos metu išsakytų teiginių patikimumas pagrįstai buvo vertinamas pagal Aprašo 116 punkte įtvirtintus kriterijus.

11. Remdamasis 2018 m. kovo 5 d. išvada Nr. (15/6-5)13PR-44RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, teismas nurodė, kad atsakovas, spręsdamas, ar pareiškėjui gali būti suteikiamas prieglobstis, nevertino pareiškėjo tiek prašyme, tiek vykusios apklausos metu nurodytų aplinkybių, susijusių su turėta kavine bei jį reketavusiais kriminalinės grupuotės nariais. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie turėtą kavinę neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos, kadangi pareiškėjo nurodomu adresu, Žukijeva-Podovkina ir Medevora gatvių sankryžoje namas Nr. 86 nebuvo rastas. Namas Nr. 86 nuo minėtos sankryžos nutolęs 3,2 km. Taip pat nerastas joks pastatas su pareiškėjo minėtais biurais. Be to, Departamentas nerado ir jokios informacijos apie pareiškėjo kavinę „Minutėlė“. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo turėtą kavinę yra labiau netikėtinas nei tikėtinas. Departamentas nustatęs minėtas aplinkybes savarankišku materialiniu faktu nelaikė pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jį persekioja kriminalinė grupuotė, kadangi pareiškėjas savo pasakojime teigė, jog grupuotė atėjo pas jį į kavinę ir būtent dėl jos jį reketavo. Departamentas nevertino ir pareiškėjo argumentų, jog kilmės valstybėje jis nesulauks gydymo nuo ŽIV bei, kad informacija, jog jis serga šia liga bus paviešinta. Kadangi buvo nustatyta, jog Kirgizijoje per gana trumpą laiką buvo išvystyta ŽIV diagnozavimo ir gydymo sistema. Nuo 2011 m. iki 2014 m. beveik dvigubai padidėjo gaunančių Kirgizijoje ŽIV gydymą (nuo 229 iki 445). Vaistai, stabdantys šią ligą, bei jos terapija Kirgizijoje yra nemokama. Atsakovas, atlikęs tyrimą, nerado informacijos, kad būtų viešinama informacija apie asmenis sergančius ŽIV. Įvertinęs surinktą informaciją, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nesulauks gydymo Kirgizijoje, negali būti laikomi labiau tikėtini nei netikėtini. Nenustatyta jokių individualių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad duomenys apie pareiškėjo ligą bus paviešinti.

12. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo nustatytais duomenimis ir padaryta išvada, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pabėgėlio statusui gauti, kadangi nebuvo nustatyta, jog pareiškėjo baimė kilmės valstybėje patirti persekiojimą yra pagrįsta, pareiškėjo pasakojimas neatitiko surinktos informacijos. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų nurodytas Departamento nustatytas aplinkybes.

13. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Departamentas neužtikrino bendradarbiavimo pareigos, nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti papildomų paaiškinimų ar įrodymų dėl kavinės lokacijos pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Aprašo 96 punkte nustatyta, kad duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Remdamasis pareiškėjo 2018 m. vasario 26 d. duomenimis, teismas nurodė, jog pareiškėją apklausęs pareigūnas suteikė galimybę jam detaliai papasakoti visą situaciją dėl kurios jis bijo grįžti į kilmės valstybę bei pateikti įrodymus, todėl įvykdė Aprašo 96 punkte įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą. Be to, pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad negali pateikti jokių dokumentų apie tai, jog jam priklauso nurodoma kavinė bei apie tai, kad kreipėsi į policiją ir ligoninę. Visą reikiamą informaciją, reikalingą įvertinti, ar pareiškėjui gali būti suteikiamas prieglobstis surinko pats Departamentas. Nenustatęs informacijos trūkumo skundžiamam sprendimui priimti, atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos ar papildomų dokumentų pateikimo.

14. Pareiškėjas nenurodė kitokio kilmės valstybėje jam gresiančio pavojaus, todėl teismas neturėjo pagrindo manyti, kad grįžus į kilmės valstybę pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Taip pat, kad yra rimta grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, kadangi nenustatyta, jog Kirgizijoje vyktų tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Todėl Departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos teismas laikė tinkamu.

III. 15. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde (b. l. 55–59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos ar papildomų dokumentų pateikimo, ir pažymi, kad jo prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas skubos tvarka, dėl ko, neatlikus papildomos apklausos, siekiant išsiaiškinti jo nurodytų duomenų apie kavinės buvimo vietą ir surinktos kilmės valstybės informacijos tikrumą, nebuvo užtikrintas Aprašo 96 punkte numatytos pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas. Be to, pareiškėjo nuomone, Departamentas neatliko pareigos surinkti naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę bei vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus motyvus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turi būti įpareigotas surinkti ir įvertinti šią pareiškėjo prieglobsčio prašymą patvirtinančią / paneigiančią informaciją apie: Kamchi Kolbaev grupuotę, teisių į gynybą efektyvumą bei teisėsaugos institucijų korumpuotumą, galimybes kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje. Pareiškėjas pažymi, jog šie argumentai Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nebuvo vertinti, todėl tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

17. Pareiškėjo nuomone, Departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, matydamas akivaizdžius atlikto tyrimo trūkumus, kas galbūt lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, privalėjo panaikinti Departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjo įsitikinimu yra akivaizdu, kad jis atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 76–80) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Departamento vertinimu, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais grindžiamas teismo sprendimas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad Departamentas neatliko pareigos surinkti bei vadovautis naujausia informacija bei informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į pareiškėjo nurodytus motyvus. Atsakovas pažymi, jog teisės aktų nuostatos (Aprašo 167 ir 168 p.) nenustato, kad visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Kaip rodo išvados, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, turinys. Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją, susijusią su pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo motyvais. Ši informacija surinkta iš keleto šaltinių, pateikti šaltiniai tarpusavyje neprieštarauja ir yra darnūs, taigi, Departamentas pareigos įvertinti aktualią kilmės valstybės informaciją nepažeidė, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo atlikto tyrimo rezultatais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tyrimas yra neišsamus arba atliktas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

20. Departamentas neturėjo pareigos rinkti informacijos apie kilmės valstybę, kuri nėra susijusi su pareiškėjo tariamu persekiojimu jo kilmės valstybėje. Atsakovas, vykdydamas savo pareigą įvertinti pareiškėjui kilmės valstybėje kylančias grėsmes, konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie turėtą kavinę labiau netikėtinas nei tikėtinas, todėl jo pasakojimas apie tariamą persekiojimą dėl kavinės nebuvo vertinamas kaip savarankiškas materialinis faktas, o skundo teiginiai, kad Departamentas nesurinko informacijos, kuri nėra susijusi su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais, nesudarė pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

21. Dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka atsakovas nurodo, jog Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka procedūra neužkerta kelio atlikti papildomas apklausas, o nustačius, kad nėra pagrindo tęsti procedūros skubos tvarka, procedūra gali būti tęsiama nagrinėjant prieglobsčio prašymą remiantis Įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, t. y. iš esmės. Pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka remiantis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nes prašyme suteikti prieglobstį buvo pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Atlikus apklausą pagrindo tęsti procedūrą remiantis Įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-44 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo Kirgizijos Respublikos piliečiui R. A. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija, vertindama teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pažymi, kad teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas, 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje.

24. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

25. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

26. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir LVAT nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tam, jog būtų pripažinta esant pagrindui suteikti prieglobstį, pareiškėjas turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias konkretaus persekiojimo pavojų savo kilmės valstybėje. Kadangi pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, o Departamentas, įvertinęs turimus duomenis apie pareiškėją, taip pat duomenis apie bendrą padėtį jo kilmės valstybėje, tokių aplinkybių nenustatė, pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jam prieglobstis turi būti suteiktas dėl to, kad kilmės valstybėje jį persekioja kriminalinė grupuotė, taip pat kilmės valstybėje jis nesulauks gydymo nuo ŽIV. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pabėgėlio statusui gauti, kadangi nebuvo nustatyta, jog pareiškėjo baimė kilmės valstybėje patirti persekiojimą yra pagrįsta, pareiškėjo pasakojimas neatitiko surinktos informacijos. Atsakovas, kaip matyti iš Išvados, įvertino duomenis, susijusius su asmenų, sergančių ŽIV, gydymu ir pareiškėjo teiginius dėl jo galimo negydymo nuo ŽIV laikė nepagrįstais.

29. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis bus kankinamas ar kokiu nors kitu būdu nepagrįstai baudžiamas, taip pat, kad yra rimta grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoti konflikto metu, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų.

30. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas savo ruožtu įvertino įrodymus, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog Migracijos departamento 2018 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-44 yra pagrįstas ir teisėtas, taigi, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė