80a3ab84-0e79-4c04-80d7-e0a7fff20fbc · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2A-1747-259/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16191-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.;3.3.1.21.;3.4.4.15.2.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-410-191/2016 pagal pareiÅ¡kėjo D.

S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centras, valstybės įmonei Turto bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno komprojektas“, 36-ajai butų savininkų bendrijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinį faktÄ , kad jis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į vieno kambario butÄ su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad butÄ nepertraukiamai, atvirai ir sÄ Å¾iningai valdo apie 18 metų. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį mokėjo komunalinius mokesčius, rÅ«pinosi butu kaip savo nuosavybe, niekas kitas nėra ir nebuvo pareiÅ¡kęs jokių teisių ar pretenzijų į šį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . PareiÅ¡kėjas gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 1986 m., prieÅ¡ tai Å¡is butas buvo suteiktas valdyti motinai R. O. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo santykiai nesusiformavo, nes jos vardu registruoto turto nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino, nustatė juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas D. S. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nepertraukiamai, atvirai ir sÄ Å¾iningai valdo ginčo patalpÄ virÅ¡ 18 metų, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį mokėjo komunalinius mokesčius, rÅ«pinosi butu kaip savo nuosavybe.

Ginčo patalpa buvusio instituto „Kauno komprojektas“ bendrabutyje (duomenys neskelbtini) buvo suteikta pareiÅ¡kėjo motinai R. O. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Instituto „Kauno komprojektas“ direktorių valdybos 1993-03-26 nutarimu ir priedėliu Nr. 78 bendrabučio gyventojams buvo leista privatizuoti turimas patalpas, liko neprivatizuota tik viena ginčo patalpa (301), kurioje gyveno pareiÅ¡kėjo motina. Å ios patalpos privatizavimas galimai buvo pradėtas, tačiau dokumentai neiÅ¡likę. 1993-06-08 priėmimo - perdavimo aktu bendrabutis (duomenys neskelbtini) iÅ¡ instituto „Kauno komprojektas“ balanso buvo perduotas butų savininkų bendrijai Nr. 36, kuri pretenzijų dėl nuosavybės teisių į šį nekilnojamojo turto objektÄ neturi.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į ginčo butÄ neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kito subjekto vardu. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybėms, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjo motina, pats pareiÅ¡kėjas daiktÄ pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodamas prievarta ar apgaule, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ valdo sÄ Å¾iningai ir teisėtai.

Kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡iuo nekilnojamuoju turtu naudojasi, byloje nėra duomenų, kad Å¡iuo turtu bÅ«tų ar yra naudojęsis koks nors kitas asmuo, todėl teismas laikė, kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį turtÄ valdo nepertraukiamai. IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ne mažiau kaip deÅ¡imt metų kaip savÄ valdė, todėl įgijo nuosavybės teisę į šį daiktÄ (CK 4.68 str., 4.71 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo D. S. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos privalomos sÄ lygos pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui konstatuoti, todėl netinkamai taikė šį savarankiÅ¡kÄ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis ar jo motina, gyvenusi ginčo bute, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ginčo butÄ privatizavo. Teismas sprendime taip pat konstatavo, kad ginčo butas nebuvo privatizuotas. Pagal CK 95 straipsnio redakcijÄ , galiojusiÄ iki 1994 m. gegužės 17 d., Lietuvoje buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Valstybės turtas galėjo bÅ«ti perleistas kitų asmenų nuosavybėn tik įstatyme specialiai nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nesant byloje duomenų, kad ginčo butas, sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn, taip pat nesant byloje nustatytų kitų aplinkybių, dėl ko bÅ«tų pasibaigusi subjektinė valstybės nuosavybės teisė į ginčo turtÄ , yra pagrindas teigti, jog ginčo turtas buvo ir liko valstybės nuosavybe. Byloje pateiktas 1993-06-08 perdavimo - priėmimo aktas dėl bendrabučio perdavimo iÅ¡ instituto „Kauno Komprojektas“ balanso į BSB Nr. 36 balansÄ , kuriame buvo nurodyta, kad „Kauno Komprojektas“ perduoda bendrijai eksploatuoti viena neprivatizuotÄ butÄ (t. y. ginčo butÄ ), o valstybės nuosavybėje liekamojo ploto eksploatacija bus apsprendžiama atskira tarpusavio sutartimi (perdavimo-priėmimo akto 3 ir 4 punktai), taip pat įrodo, kad ginčo butas buvo ir liko valstybės nuosavybe.

LR CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Teismas nevisapusiÅ¡kai nustatė reikÅ¡mingas Å¡ioje byloje faktines aplinkybes, neobjektyviai ir nenuosekliai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas Teismas netyrė ir nenustatė svarbių Å¡ioje byloje aplinkybių dėl ginčo buto priklausymo valstybei, dėl Å¡io turto kilmės, nesiaiÅ¡kino iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas (pastatytas) ir apsiribojo tik fakto konstatavimu, kad ginčo butas nuosavybės teise neįregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu ir pagal tai sprendė, kad ginčo butas nėra valstybės nuosavybė.

Taip pat teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tarp jų – 1993-06-08 perdavimo - priėmimo aktÄ dėl bendrabučio perdavimo iÅ¡ instituto „Kauno Komprojektas“ balanso į Butų savininkų bendrijos Nr. 36 balansÄ , iÅ¡ kurio turinio matyti, kad bendrijai eksploatuoti buvo perduotas neprivatizuotas ir valstybei nuosavybės teise priklausantis ginčo butas.PareiÅ¡kėjas D. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Teismas, priimdamas sprendimÄ , pažymėjo, kad pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Tačiau teismas nustatė, kad iÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į butÄ (duomenys neskelbtini), neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kito subjekto vardu.

Esant tokioms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad ir pareiÅ¡kėjo motina, pats pareiÅ¡kėjas daiktÄ pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodamas prievarta ar apgaule, teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad D. S. daiktÄ valdo sÄ Å¾iningai ir teisėtai. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad Å¡iuo turtu bÅ«tų ar yra naudojęsis koks nors kitas asmuo, todėl padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamojo turtÄ valdo nepertraukiamai.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ne mažiau kaip deÅ¡imt metų kaip savÄ valdė, todėl pripažino, kad pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ . Daugiau kaip 20 metų Å¡is turtas netgi nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre, nebuvo atlikti jo kadastriniai matavimai, neturėjo savo unikalaus numerio.

Visa tai D. S. atliko savo sÄ skaita, kadangi tokia teisinio neapibrėžtumo bÅ«sena kliudė ir pačiai bendrijai, į kurios balansÄ buvo perduotas Å¡is turtas, ir jam, kaip valdančiam ir savo sÄ skaita iÅ¡laikančiam šį turtÄ sÄ Å¾iningam įgijėjui. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, ir vykdydamas įstatymų nustatytÄ teisingumÄ priėmė sprendimÄ pagal vidinį savo įsitikinimÄ , įrodymų visetÄ , bei iÅ¡ įrodymų duomenų padarė teisingas iÅ¡vadas.Suinteresuotas asmuo UAB „Kauno komprojektas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad pritaria apelianto pozicijai.

Butas buvo perduotas bendrijai neprivatizuotas, t. y. kaip valstybės turtas, kadangi pareiÅ¡kėjo motina R. O. S. Å¡io buto neprivatizavo, nors tokia teisė jai buvo suteikta. Apie bendrabučio perdavimÄ bendrijai, įskaitant neprivatizuotÄ butÄ , žinojo ir Kauno miesto savivaldybė. Bendrija nepasirÅ«pino, kad ginčo butas bÅ«tų įregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, o pareiÅ¡kėjui - tik iÅ¡nuomotas.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo, įrodymų Å¡iam faktui įrodyti pakankamumo, įrodymų vertinimo procedÅ«rų tinkamumo (CK 4.47 str. 11 p., CPK 178 str., 185 str.).IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, jog tarp Å¡alių kilo ginčas dėl vieno kambario buto su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu.

IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo, jog pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į šį turtÄ . Šį faktÄ jis įrodinėjo tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog nurodomÄ butÄ jis nepertraukiamai, atvirai ir sÄ Å¾iningai valdo apie 18 metų, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jis mokėjo komunalinius mokesčius, rÅ«pinosi butu kaip savo nuosavybe, jog butas nėra nekilnojamojo turto registre įregistruotas kito asmens ar valstybės nuosavybe, per visÄ turto valdymo laikotarpį niekas nėra pareiÅ¡kęs pretenzijų pareiÅ¡kėjui dėl Å¡io turto priklausomybės. Kauno apylinkės teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkino visiÅ¡kai, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas įrodė kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos, kad taikyti įgyjamosios senaties institutÄ .Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos privalomos sÄ lygos pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui konstatuoti ir kad teismas neobjektyviai ir nenuosekliai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja. Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daiktas valdomas nepertraukiamai; visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas) ; valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Kauno apylinkės teismas visiÅ¡kai teisingai byloje konstatavo, kad byloje yra nustatytos jog egzistuoja visos privalomos sÄ lygos pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui konstatuoti.

IÅ¡ byloje pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į butÄ (duomenys neskelbtini), neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kito subjekto vardu. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad Å¡iuo butu pareiÅ¡kėjas apie 18 metų naudojasi, jį valdo teisėtu pagrindu, nepertraukiamai, atvirai, kaip savu, nes moka už jį privalomus mokėjimus ir valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįstas apelianto argumentas, jog byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis ar jo motina, gyvenusi ginčo bute, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ginčo butÄ privatizavo, todėl teismas neturėjo galimybės spręsti dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo. Teismas atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tent ir siekė įgyti ginčo turtÄ Ä¯gyjamosios senaties fakto nustatymo pagrindu, tai buvo bylos faktinis pagrindas ir dalykas.

Jei byloje bÅ«tų duomenų apie buto privatizavimÄ apelianto nurodomu bÅ«du, įgyjamosios senaties faktas negalėtų bÅ«ti teismo konstatuotas.Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ nustatyti praÅ¡omÄ faktÄ , netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, teismo sprendime nurodė, kokie įrodymai pagrindžia pareiÅ¡kėjo nurodomas faktines aplinkybes, pagrindė Å¡iais įrodymais teismo konstatuotas svarbias bylai aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodė jokių aplinkybių dėl ginčo buto priklausymo valstybei, Å¡iam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Todėl apelianto skundo teiginiai dėl turto priklausymo valstybei ir pasvarstymai apie hipotetinę turto kilmę neturi jokios reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                     Arvydas Žibas                                                                                                                                  Â