2018-05-22 Nr. AB-10026-3-61-3-01061-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-371-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01061-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. kovo 31 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. K-63 „Dėl D. Z. atleidimo iš valstybės tarnybos“, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą – Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Direkcijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. K-63, grąžino pareiškėją į Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir jam priteisė 29 461,39 Eur darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. kovo 7 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų), vidutinį darbo užmokestį po 127,65 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki šio procesinio sprendimo įvykdymo dienos, pradedant skaičiuoti šį terminą kitą dieną nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų).

Pareiškėjas 2018 m. vasario 20 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo – iš viso 4 904 Eur (su PVM).

Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė mažinti pareiškėjui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Paaiškino, kad 2017 m. kovo 13 d. skundą teismui pateikė pareiškėjas, nurodydamas, jog jis teisme nebus atstovaujamas. Skundo parengimas nebuvo nurodytas ir pateiktoje atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinėje. Taip pat turėtų būti mažinamos prašomos priteisti išlaidos dėl pasirengimo teismo posėdžiui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjo D. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ir jam iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos priteisė 2 000 Eur.

Teismas iš 2017 m. kovo 10 d. išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, 2017 m. birželio 20 d. PVM sąskaitos faktūros Serija TAX Nr. 964 už teisines paslaugas, atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinės (priedas prie PVM sąskaitos faktūros TAX Nr. 964) ir mokėjimų nurodymų nustatė, jog pareiškėjas patyrė realias bylinėjimosi išlaidas. Atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinėje detalizuotos suteiktos paslaugos ir nurodyta, kad buvo susipažįstama su dokumentais, rengiami procesiniai dokumentai, teikiamos konsultacijos, rengiama pozicija bei pasirengiama bylos nagrinėjimui, taip pat atstovaujama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Už šias paslaugas pareiškėjas sumokėjo 2 000 Eur. Prašyme dėl išlaidų priteisimo nurodyta, kad šios paslaugos bendrai sudarė 16,5 val., iš kurių 1 val. 42 min. sudarė atstovavimas teismo posėdyje, 14,5 val. – skundo parengimas bei pasiruošimas nagrinėti bylą.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdis Vilniaus apygardos administraciniame teisme truko 1 val. 42 min. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 9 punktu, posėdžio trukmė suapvalinta iki 2 val. Maksimali suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą buvo 82,28 Eur, už 2 valandas – 164,56 Eur. Kadangi prašyme nebuvo nurodytas valandinis įkainis už atstovavimą teisme, teismas vadovavosi maksimaliu dydžiu.

Pareiškėjas prašyme nepateikė duomenų apie tai, kokią sumą sumokėjo už skundo parengimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, jis už visas paslaugas sumokėjo 2 000 Eur, taigi darytina išvada, kad už skundo parengimą sumokėjo 1 835,44 Eur (2 000 Eur - 164,56 Eur). Maksimali priteistina suma už skundo parengimą buvo 1 983,25 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršijo maksimalaus dydžio, todėl buvo priteistina.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma – 2 000 Eur – neviršijo maksimalios Rekomendacijose nurodytos priteistinos sumos, buvo pagrįsta ir nebuvo neproporcingai didelė, todėl ši suma priteista pareiškėjui. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjui priteistino bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo dydį sumažinti iki 719,87 Eur, o, jeigu apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas šioje byloje, bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti priteisti ne daugiau nei 1 725,40 Eur.

Atsakovas teigia, kad teismas, apskaičiuodamas pareiškėjo patirtas išlaidas už skundo parengimą, nevertino paties pareiškėjo pateiktų įrodymų. Atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinėje nėra nurodytas skundo parengimas, t. y. už skundo parengimą sąskaita nebuvo išrašyta. Skundą parengė ir teismui pateikė pats pareiškėjas, nurodydamas, kad advokatas jam teisme neatstovaus. Teismas, pareiškėjui priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundo parengimą, netinkamai įvertino šalių patiektus įrodymus ir paaiškinimus, todėl už paslaugas, kurioms turėjo būti taikomas Rekomendacijų 8.17 ir 8.19 papunkčiuose nurodytas koeficientas 0,1, pritaikė koeficientą 2,5. Už 14,5 valandų, advokato sugaištų rengiantis teismo posėdžiui, galima priteisti ne daugiau kaip 1 150,29 Eur. Net ir už tokį nepagrįstai ilgai trukusį pasirengimą teisminiam bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje rekomenduojama priteisti ne daugiau nei 1 314,85 Eur (1 150,29 Eur + 164,56 Eur). Be to, atsižvelgiant į tai, kad skundą parengė ir teismui pateikė pats pareiškėjas, 14,5 valandų sąnaudos pasirengti 1 val. 42 min. trukmės teismo posėdžiui yra visiškai neproporcingos ir neprotingos, todėl laikytinos neproporcingu išlaidavimu. Šios sąnaudos turėtų būti sumažintos iki 7 valandų. Taigi, rekomenduotina pareiškėjui priteisti suma neturėtų viršyti 719,87 Eur.

Pareiškėjas D. Z. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundą teismui pasirašė ir pateikė jis pats, tačiau skundą parengė jo atstovas advokatas. Patirtų išlaidų išklotinėje aiškiai nurodoma, jog atlikti darbai yra, be kita ko, procesinių dokumentų rengimas. Vėliau, kilus poreikiui, buvo susitarta ir dėl atstovavimo teismo posėdyje bei kitų teisinių paslaugų. Aplinkybę, kad skundą parengė advokatas, o pareiškėjas jį tik pasirašė ir pateikė, taip pat patvirtina advokato elektroninis laiškas, kuriuo pareiškėjui pateiktas skundo projektas. Pareiškėjo nuomone, išnagrinėta byla laikytina sudėtinga, nes joje buvo keliamas naujas teisės klausimas, kuris praktikoje anksčiau nebuvo analizuotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje, kuria, be kita ko, kreiptasi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją bylos nagrinėjimui, pažymėta, kad nagrinėjamoje byloje yra keliami aktualūs teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, turėsiantis reikšmės tolimesniam administracinių teismų praktikos, susijusios su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktais, vystymuisi; Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme praktikos šiuo aspektu stokojama.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą priteisti išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimą – 363 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pareiškėjui priteistos sumos bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti dydžiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. I-3112-244/2017 (I t., b. l. 168-172) nurodė, kad išlaidas advokato teisinei pagalbai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudarė susipažinimas su dokumentais, procesinių dokumentų rengimas, konsultacijos, pozicijos parengimas, pasirengimas nagrinėjimui ir atstovavimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Iš 2017 m. birželio 20 d. PVM sąskaitos faktūros ir priedo prie PVM sąskaitos faktūros „Atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinė“ (I t., b. l. 173, 174) matyti, kad pareiškėjui už minėtas paslaugas nurodyta sumokėti 2 000 Eur (su PVM). Pateikti 2017 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymai (I t., b. l. 175, 176) patvirtina, jog pareiškėjas šią sumą atstovui sumokėjo. Taigi, byloje esantys dokumentai įrodo, kad pareiškėjas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė realias išlaidas.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą, kadangi, atsakovo teigimu, skundą surašė ir padavė pats pareiškėjas, jam tuo metu niekas neatstovavo. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad šį skundą pasirašė pareiškėjas, jokie jo atstovai skunde nenurodyti, ir pažymima, kad byla nebus vedama per advokatą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės savaime nereiškia, jog pareiškėjas skundą parengė pats. Priede prie 2017 m. birželio 20 d. PVM sąskaitos faktūros nurodyta, kad apmokėtinos teisinės paslaugos apima, be kita ko, procesinių dokumentų rengimą. Iš išrašo iš 2017 m. kovo 10 d. teisinių paslaugų sutarties (I t., b. l. 58) matyti, kad ši teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta dar iki pareiškėjui 2017 m. kovo 31 d. pateikiant skundą teismui (žyma ant voko, I t., b. l. 20). Be to, kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė 2017 m. kovo 17 d. elektroninio laiško nuorašą, kuriuo pareiškėjo atstovas advokatas pareiškėjui nusiuntė skundo projektą ir siūlė susitikti jį aptarti. Todėl atsakovo teiginiai, jog šios teisinės paslaugos – skundo parengimas – pareiškėjui nebuvo suteiktos, yra atmetami.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui už jo atstovo advokato dalyvavimą 2017 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje (2 val.) turėtų būti priteistas maksimalus dydis – 164,56 Eur. Skundas buvo paduotas 2017 m. kovo 31 d., t. y. 2017 m. I ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2016 m. III ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už skundo parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 1 983,25 Eur (2,5 x 793,30 Eur). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad pareiškėjui už skundo parengimą gali būti priteista 1 835,44 Eur (2 000 Eur - 164,56 Eur), ši suma neviršija maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pareiškėjui priteisti visą prašomą sumą bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų dėl pareiškėjui priteistino bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacines instancijos teisme, atlyginimo dydžio, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje šiuo aspektu nepasisakė ir perdavė klausimą spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 363 Eur (su PVM), taip pat 2018 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, priedą prie PVM sąskaitos faktūros „Atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinė“ bei 2018 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2017 m. IV ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 353,92 Eur (0,4 x 884,80 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma viršija šį maksimalų dydį. Teisėjų kolegija nenustatė kitų pagrindų mažinti pareiškėjui priteistinos sumos šioms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti dydį, todėl jam priteistina 353,92 Eur.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas. Pareiškėjui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtoms išlaidoms atlyginti priteisiama 353,92 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjui D. Z. iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos priteisti 353,92 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus devyniasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidoms už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Veslava Ruskan