80a03e2e-3300-45eb-92e8-cbf0ec025e31 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-582-290/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60593-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Laimai Grėbliūnienei, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei, nuteistojo V.

Å . gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajai K. U., jos ir civilinio ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo V. Å . gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (A.

V. turto užvaldymas apgaulės būdu) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. V. turto užvaldymas apgaulės būdu) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. D. turto užvaldymas apgaulės būdu) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB (duomenys neskelbtini) turto užvaldymas apgaulės būdu) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (K. U. didelės vertės turto užvaldymas apgaulės būdu) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. Å . dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. R. turto užvaldymas apgaulės bÅ«du) iÅ¡teisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Å iuo nuosprendžiu K. U. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. Å . priteista 30 930 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos K. U. už priteistÄ atlyginti 30 930 Eur turtinę ir 300 eurų neturtinę žalÄ , skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

D. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. Š. jai priteista 7 950 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. Š. priteisti 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti. R. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. Š. priteista 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti. UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. Š. priteista 2 958 Eur turtinei žalai atlyginti. V. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiajai K. U. iš V. Š. nuspręsta išieškoti 1 700 Eur atstovavimo išlaidoms padengti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. Å . pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , apgaule, t. y., turėdamas iÅ¡ankstinį sumanymÄ pinigų negrÄ Å¾inti ir jų nenaudoti nurodytiems tikslams, taip pat žinodamas, kad dėl jo turtinės padėties nėra ir nebus galimybės Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios K. U. pasitikėjimu, nurodydamas jai, kad pinigai reikalingi jo verslui plėtoti, automobilio remontui ir partempimui iÅ¡ užsienio valstybės, jo paties gydymo iÅ¡laidoms padengti, jo padarytų eismo įvykių metu kilusių žalų atlyginimui, advokato, notaro iÅ¡laidų padengimui, nusikalstamo pasaulio atstovams sumokėti, prisistatydamas kitų asmenų vardais, trumpųjų žinučių praneÅ¡imais melagingai paaiÅ¡kinęs, kad reikalinga sumokėti teisėsaugos institucijoms už jo paleidimÄ iÅ¡ sulaikymo ir suėmimo patalpų ir užstatams, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d., įvairiose Kauno miesto vietose iÅ¡ K.

U. ne mažiau kaip per 40 kartų gavo 45 170 Eur, iÅ¡ kurių 14 240 Eur bankiniais pavedimais pervedant į jo naudojamÄ tėvo V. Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o kitus grynaisiais, tačiau gautų pinigų K. U. negrÄ Å¾ino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ K. U. priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 45 170 Eur.

2. Be to, V. Å . pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , apgaule, tai yra, turėdamas iÅ¡ankstinį sumanymÄ pinigų negrÄ Å¾inti ir jų nenaudoti nurodytiems tikslams, taip pat žinodamas, kad dėl jo turtinės padėties nėra ir nebus galimybės Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios A. V. pasitikėjimu, nurodydamas, kad jo vadovaujamai bendrovei bÅ«tini pinigai padengti Sodroje susidariusiÄ skolÄ , 2016 m. birželio 2 d., apie 17.45 val., prekybos ir pramogų centre ,,Savas“, esančiame Savanorių pr. 346, Kaunas, iÅ¡ A. V. gavo 2 000 Eur, tačiau gautų pinigų A. V. negrÄ Å¾ino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , A. V. priklausantį turtÄ â€“ 2 000 Eur.

3. Be to, V. Å . pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , apgaule, tai yra, turėdamas iÅ¡ankstinį sumanymÄ pinigų negrÄ Å¾inti ir jų nenaudoti nurodytiems tikslams, taip pat žinodamas, kad dėl jo turtinės padėties nėra ir nebus galimybės Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios D. V. pasitikėjimu, nurodydamas kad pinigai reikalingi jo kontrabandinei veiklai vykdyti, jo verslui plėtoti, probacijos tarnybai sumokėti, ir neketindamas gautų pinigų naudoti nurodytiems tikslams bei jų grÄ Å¾inti, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytose vietose, iÅ¡ D. V. ne mažiau kaip per penkis kartus gavo 7 950 Eur, tačiau gautų pinigų D. V. negrÄ Å¾ino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , D. V. priklausantį turtÄ â€“ 7 950 Eur.

4. Be to, V. Å . pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , apgaule, tai yra turėdamas iÅ¡ankstinį sumanymÄ pinigų negrÄ Å¾inti ir jų nenaudoti nurodytiems tikslams, taip pat žinodamas, kad dėl jo turtinės padėties nėra ir nebus galimybės Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios R. D. pasitikėjimu, nurodydamas, tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog pinigai jam reikalingi namui įsigyti, 2016 m. spalio 20 d. Kaune, Pramonės pr. 29, prie prekybos centro ,,Maxima“ iÅ¡ R. D. gavo 1 500 Eur, tačiau gautų pinigų R. D. negrÄ Å¾ino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , R. D. priklausantį turtÄ â€“ 1 500 Eur.

5. Be to, V. Å . pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ ir iÅ¡vengti turtinės prievolės, apgaule, tai yra, turėdamas iÅ¡ankstinį sumanymÄ pinigų, gautų už telefonus, negrÄ Å¾inti, jų nenaudoti nurodytiems tikslams, bei nemokėti įmokų, piktnaudžiaudamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorės K. U. pasitikėjimu, įkalbėdamas jÄ iÅ¡ salono UAB (duomenys neskelbtini) vardu paimti mobiliojo ryÅ¡io telefonus, nurodymas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad pridavęs mobiliojo ryÅ¡io telefonus į lombardÄ ir gavęs už juos pinigus, juos investuos į savo verslÄ , 2016 m. gruodžio 7 d. nuvyko kartu su K.

U. į UAB ,,Tele2“ salonÄ , esantį Savanorių pr. 346, Kaune, kur K. U. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasiraÅ¡ius judriojo ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartis ir gavus mobiliojo ryÅ¡io telefonus ,,Apple iPhone“ IMEI Nr. 353842087894620 ir ,,Apple iPhone“ IMEI Nr. 353806088283208, iÅ¡ jos juos paėmė, tokiu bÅ«du savo naudai įgijo mobiliojo ryÅ¡io telefonus ,,Apple iPhone“ IMEI Nr. 353842087894620 – 885 Eur vertės ir ,,Apple iPhone“ IMEI Nr. 353806088283208 – 885 Eur vertės ir iÅ¡vengė turtinės prievolės, kuriÄ perkėlė UAB (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. gruodžio 20 d. nuvyko kartu su K. U. į AB ,,Omnitel“ salonÄ , esantį Islandijos pl. 32, Kaune, kur K. U. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasiraÅ¡ius sutartis ir gavus mobiliojo ryÅ¡io telefonus ,,Samsung A5“ IMEI Nr. 354361084100716 ir ,,iPhone 7“ IMEI Nr. 353844084084593, iÅ¡ jos juos paėmė, tokiu bÅ«du savo naudai įgijo mobiliojo ryÅ¡io telefonus ,,Samsung A5“ IMEI Nr. 354361084100716 – 299 Eur vertės ir ,,iPhone 7“ IMEI Nr. 353844084084593 – 889 Eur vertės, ir iÅ¡vengė turtinės prievolės, kuriÄ perkėlė UAB (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrÄ 2 958 Eur turtinę žalÄ .

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. Å . gynėjas advokatas A. Blaževičius praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti V. Å . atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymÄ atidėti. 6.1. Skunde nurodo, kad visas nukentėjusias V. Å . pažįsta, kad jų atžvilgiu nesukčiavo, o pinigus pasiskolino iÅ¡ jų norėdamas vykdyti verslÄ , kad minėti pinigai buvo investuoti į UAB „Kurmiarausis” bei UAB „Haustata”, o Å¡ias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai.

Tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti esminiai sukčiavimo sudėties elementai, t. y. apgaulė ir tyčia ateityje išvengti prievolės įvykdymo. Tai, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai patvirtina ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. e2-626-188/2017, kuriuo buvo tenkintas K. U. ieškinys atsakovui V. Š., o baudžiamasis procesas, kuris iš esmės yra ,,ultima ratio“ priemonė, nuteistojo atžvilgiui vertintinas kaip spaudimas.

Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo reikalavimÄ , kadangi tais atvejais, kai teismo iÅ¡vados grindžiamos netiesioginiais įrodymais, apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik nustačius, jog tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , dauguma teismo iÅ¡vadų yra grindžiamos prielaidomis, o nuteistojo veikoje nėra visų sukčiavimo sudėties elementų. 6.2. Skunde teigiama, kad teismas nepasisakė, kokiais argumentais vadovaudamasis atmetė nuteistojo parodymus kaip nepatikimus bei prioritetÄ suteikė nukentėjusiosios K.

U. paaiÅ¡kinimams, bei Å¡ių proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų nevertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Nuteistasis įmonėse UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklÄ , Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡ai, kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Nuteistasis pirko įmonės veiklai pastatÄ , vykdė automobilių remonto veiklÄ , pati nukentėjusioji patvirtino, kad nuteistasis jai remontavo automobilį.

Nuteistasis niekuomet neneigė, kad skolinasi pinigus įmonių veiklai, tokias priežastis nurodydavo ir baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažintiems asmenims. Å ias aplinkybes patvirtina visų nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistojo nuomone, K. U. duoti paaiÅ¡kinimai viso proceso metu nėra nuoseklÅ«s, juos paneigia net ir jos giminaičių, apklaustų liudytojais, paaiÅ¡kinimai. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti nukentėjusiosios parodymus dėl to, kad ji turėjo pagrindÄ jį apkalbėti dėl jo santykių su kitomis moterimis, susiklosčiusius tarpusavio nesutarimams bei galimam nukentėjusiosios suinteresuotumui apkalbėti buvusį draugÄ , siekiant bet kokia kaina jam pakenkti ir atkerÅ¡yti dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių.

Taip pat K. U., siekdama iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų bei galimos atsakomybės už savo veiksmus, taip pat turėjo motyvÄ apkalbėti nuteistÄ jį. PagrindÄ abejoti jos paaiÅ¡kinimais ir kaip patikimus įvertinti nuteistojo paaiÅ¡kinimus sudaro nukentėjusiosios giminaičių, iÅ¡ kurių ji skolinosi pinigus, parodymai. Kaip patvirtino liudytojomis apklaustos nukentėjusiosios giminaitės – motina D. U., teta I. F., jos pinigus nukentėjusiajai tikrai skolino, tačiau paklausta, kam reikalingi pinigai, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad lėšos reikalingos įmonei arba skolÄ Ä¯monei padengti, kas patvirtina nuteistojo nurodomas aplinkybes.

Be to, aplinkybes, kad dengė skolas įmonei patvirtino pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu. Taip pat nuteistajam daug abejonių kelia tai, kad nukentėjusioji galėjo taip detaliai nurodyti kokios sumos ir kada buvo neva skolinamos. Nuteistasis neneigia pasiskolinęs lėšų įmonės veiklai vykdyti, tačiau niekada skolos neneigė ir ketina jas grÄ Å¾inti. Nukentėjusioji viso proceso metu taip ir nenurodė, o teismas nemotyvavo kaip bÅ«tent pasireiÅ¡kė nuteistojo apgaulė, kas yra bÅ«tinasis nusikalstamos veikos sudėties elementas. 6.3.

Skunde taip pat teigia, kad nuteistasis kaltu dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto užvaldymo apgaulės bÅ«du pripažintas iÅ¡ esmės atsižvelgiant į K. U. duotus parodymus, nors jos paaiÅ¡kinimai ir nurodoma įvykių seka apskritai yra nelogiÅ¡ka. Visų pirma, sunku patikėti tokia įvykių versija, jog suaugusi ir iÅ¡silavinusi, dirbanti direktore, t. y. atsakingas pareigas užimanti moteris sutinka įmonės vardu pasiraÅ¡yti sutartį su mobiliojo ryÅ¡io paslaugų teikėju dėl telefono aparato įsigijimo iÅ¡simokėtinai ir perduoti juos parduoti į lombardÄ .

Kaip paaiÅ¡kino nukentėjusioji, ji už neva parduotus telefonus pinigų niekada nematė, o nuteistasis žadėjo pinigus greitai grÄ Å¾inti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad penki telefono aparatai įsigyjami du kartus, skirtingoms dienomis. Sutartis dėl aparatų įsigijimo iÅ¡simokėtinai pasiraÅ¡oma gana ilgam laikui, taigi svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip nukentėjusioji ketino įtraukti mėnesio įmokas į įmonės buhalterijÄ . Taip pat telefonai turėjo bÅ«ti traukiami į įmonės balansÄ , kaip ilgalaikis turtas.

Kaip paaiÅ¡kino nukentėjusioji, ji telefonus į įmonės balansÄ Ä¯traukė, tačiau lieka neaiÅ¡ku, kÄ bÅ«tų dariusi kai nuteistasis bÅ«tų jai grÄ Å¾inęs neva už parduotus telefonus gautas lėšas. 6.4. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios D. V. paaiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s ir neatitinka kitų faktinių aplinkybių, kurias patvirtina byloje surinkta medžiaga. Nuteistasis su D. V. kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ji kurį laikÄ neturėjo darbo ir pragyvenimo Å¡altinio, taigi atsikraustęs pas jÄ gyventi nuteistasis darė remontÄ , jÄ iÅ¡laikė.

Nors nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis neturėjo lėšų ir jas nuolat skolinosi, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pati paneigė Å¡ias aplinkybes sakydama, kad V. Å . turėjo 15 000 Eur, įsigijo automobilį „BMW X5“, kurį užregistravo jos vardu. Å iuo metu automobilis dar yra registruotas nukentėjusiosios vardu, ji gali juo disponuoti, tačiau klausimas dėl automobilio baudžiamojoje byloje nėra iÅ¡spręstas ir nebuvo sprendžiamas. Nuteistojo manymu, nukentėjusioji turi pagrindÄ jį apkalbėti, kadangi ji vis dar jaučia nuoskaudÄ dėl nesusiklosčiusių santykių.

Taip pat nukentėjusioji tokiais savo veiksmais siekia iÅ¡vengti jai galinčios kilti atsakomybės už UAB (duomenys neskelbtini) skolas. Kaip nurodė Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, ji yra įmonės akcininkė ir, nors įmonė veiklos nevykdo, turi įsiskolinimų. V. Å . ir D. V. kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, įsiteigė įmonę, kurios akcininkais vis dar yra. Nuteistasis remontavo nukentėjusiajai priklausančius namus, o lėšas, kurias jis pasiskolino, ketina grÄ Å¾inti, įsiskolinimo neneigia.

Nuteistojo veiksmuose taip pat nėra sukčiavimui konstatuoti reikalingų sudėties elementų, t. y. apgaulės bei tyčios negrÄ Å¾inti lėšų. BÅ«tent apgaulė, lėmusi nukentėjusiojo dalyvavimÄ jam žalingame sandoryje, yra baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atskyrimo kriterijus, bei baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas, o kaltininko tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t. y. iki turto užvaldymo ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo. Šie sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos elementai, nebuvo nei įrodyti, nei apskritai konstatuoti baudžiamojoje byloje. 6.5.

Teigiama, kad lėšų skolinimosi metu nuteistasis vykdė veiklÄ , kurios plėtrai nukentėjusioji skolino lėšas, už jas nuteistasis pirko veiklai vykdyti ir plėsti reikalingus įrankius. Akivaizdu, kad nuteistasis veiklÄ vykdė, nei veikla, nei įmonė nebuvo fiktyviai panaudota turtui apgaulės bÅ«du įgyti, Å¡ios aplinkybės apskritai nebuvo analizuotos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl nesant nusikaltimo sudėties elementų, nuteistasis iÅ¡teisintinas ir dėl veikos R. D. atžvilgiu padarymo. 6.6.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis V. Å . ketina grÄ Å¾inti skolas nukentėjusiosioms, tačiau jis tÄ gali padaryti tik bÅ«damas laisvėje. Atkreipiamas dėmesys, kad reali laisvės atėmimo bausmė nuteistÄ jį sugniuždys tiek fiziÅ¡kai, tiek moraliÅ¡kai, tai paveiks jo visÄ tolimesnį gyvenimÄ neigiama linkme. Nuteistojo gynėjo nuomone galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

7. Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios K. U. ir civilinės ieÅ¡kovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Gintaras Černiauskas prašė nuteistojo V. Å . gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

8. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

9. Nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

11. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

12. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas V. Å . inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl V. Å . kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant V. Å . kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

13. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų.

14. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiÅ¡kiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia.

15. Vienas iÅ¡ apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ . Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena Å¡alis, įgijusi kitos Å¡alies pasitikėjimÄ , įtikina jÄ suteikti atlygintinÄ materialinę pagalbÄ . Kita Å¡alis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtÄ , tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogiÅ¡kÄ materialinį atlygį, tačiau kadangi kita Å¡alis to daryti nesiruoÅ¡ia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-895/2016, 2K-188-719/2018).

16. Teismų praktikoje aiÅ¡kinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019 ir kt.).

17. Byloje nustatytos visos aplinkybės, reikÅ¡mingos konstatuoti, kad V. Å . veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pagrindė apgaulės, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, požymio buvimÄ , pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo V. Å . panaudota apgaulė turėjo esminę reikÅ¡mę nukentėjusiųjų apsisprendimui paskolinti turtÄ , ir motyvuotai atskleidė nuteistojo naudojamos esminės apgaulės, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, mechanizmÄ .

Nukentėjusiosios duodamos ir skolindamos pinigus V. Å ., nežinojo, jog pastarasis turi įsiskolinimų, kad jo atžvilgiu antstoliai vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus pagal civilines, administracinių nusižengimų ir baudžiamÄ sias bylas, o kaltinamasis Å¡iÄ informacijÄ nuo nukentėjusiųjų nuslėpė. IÅ¡tyrus įrodymus teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. Å . naudojama apgaulė, siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ buvo tai, kad praÅ¡ydamas duoti ir paskolinti pinigų ir žadėdamas juos gražinti, visai neketino vykdyti susitarimo.

Nustatytos aplinkybės ir Lietuvos antstolių rÅ«mų pateikti duomenys apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus (net 31 vykdomoji byla) dėl kaltinamojo įsiskolinimų valstybei ir privatiems asmenims, leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad imdamas ir skolindamasis iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus, V. Å . neturėjo realios galimybės juos grÄ Å¾inti. Kaip ir nurodė teismas, galima konstatuoti, kad V. Å . veikė pasyviÄ ja apgaule, kuomet kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamųjų supratimu, iÅ¡ tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie Å¡iuos faktus turėjo teisinę pareigÄ praneÅ¡ti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-274/2011).

18. Nagrinėjamuoju atveju yra ir kitas esminis sukčiavimÄ nuo civilinio delikto skiriantis požymis – iÅ¡ esmės pasunkintas pažeistų teisių gynimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis bÅ«das. Pagal bylos duomenis, nepaisant to, kad yra pradėti priverstiniai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesai, jie yra iÅ¡ esmės apsunkinti. Tokia situacija yra susidariusi dėl teismų praktikoje ne kartÄ aptartos ir Å¡ioje byloje įrodytos priežasties, t. y. kad V. Å . iÅ¡ nukentėjusiųjų skolinosi dideles pinigų sumas nuslėpdamas esminę informacijÄ apie paties jau turimÄ didelę skolų naÅ¡tÄ .

BÅ«tent dėl to iÅ¡ieÅ¡kojimo procesuose antstolis jokių lėšų nukentėjusiųjų naudai iÅ¡ieÅ¡koti neturi galimybės. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje pateiktus neprotestuotinus paprastuosius vekselius, skolos raÅ¡telius, kas liudytų, jog tarp Å¡ių dokumentų Å¡alių yra susiklostę civiliniai paskoliniai santykiai, tačiau įvertinus kaltinamojo skolų mastus, jų dydžius, intensyvumÄ , realų finansinį pajėgumÄ grÄ Å¾inti skolas, esminės informacijos nuslėpimÄ nuo nukentėjusiųjų apie faktines skolas bei nemokumÄ , kaltinamojo veiksmai pagrįstai įvertinti ne kaip kilę iÅ¡ civilinio delikto, o turintys aiÅ¡kius nusikaltimų sudėties požymius.

19. Apeliantui sunku patikėti tokia įvykių versija, jog suaugusi ir iÅ¡silavinusi, dirbanti direktore, t. y. atsakingas pareigas užimanti moteris K. U. sutinka įmonės vardu pasiraÅ¡yti sutartį su mobiliojo ryÅ¡io paslaugų teikėju dėl telefono aparato įsigijimo iÅ¡simokėtinai ir perduoti juos parduoti į lombardÄ . Tačiau įtraukdamas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ jai žalingÄ sandorį, V. Å . naudojo iÅ¡radingas jo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones – jis stengėsi sudaryti verslininko įspÅ«dį, prisistatė turintis įmonę ,,Haustata“, rodė kur statys kotedžus, tačiau nuslėpė faktus apie sunkiÄ savo finansinę padėtį, siekdamas gauti pinigų iÅ¡ K.

U., piktnaudžiavo jos pasitikėjimu ir bÅ«tent panaudodamas apgaule nurodydavo įvairiausių melagingų priežasčių, dėl ko jam reikalingi pinigai, pvz. jis yra įtariamas žmogžudyste, sulaikytas, guli ligoninėje partrenkė vaikÄ , notarui, į jį buvo Å¡audoma, sulaikytas Lenkijoje ir pan. Sukeldamas stresines situacija dėl neva iÅ¡tikusių bėdų jis pasinaudojo nukentėjusiosios patiklumu ir tokiu bÅ«du apgaule įtikino jÄ pasiraÅ¡yti sutartį su mobiliojo ryÅ¡io paslaugų teikėjais dėl telefono aparatų įsigijimo iÅ¡simokėtinai ir perduoti juos į lombardÄ , o vėliau žadėjo, kad pinigus grÄ Å¾ins, nors suvokė, kad realios galimybės tÄ padaryti nėra.

20. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju visos bÅ«tinosios sÄ lygos taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę nustatytos. Bylos medžiaga rodo buvus iÅ¡ankstinę V. Å . tyčiÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , nes jis iÅ¡ anksto žinojo, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties įgytų pinigų jis negrÄ Å¾ins, taip pat kad nėra ir nebus galimybės Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, ir suvokė, kad nukentėjusiosios, žinodamos Å¡ias aplinkybes, pinigų nebÅ«tų skolinusios.

Pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes Å¡alių santykiai peržengė civilinio delikto ribas, dėl to pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir V. Å . veiksmus teisingai kvalifikavo kaip nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiųjų A. V., D. V., R. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) turto užvaldymas apgaulės bÅ«du) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios K. U. didelės vertės turto užvaldymas apgaulės bÅ«du).

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikant BK 75 straipsnį 21. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma nuteistajam V. Å ., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, kadangi galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

22. BK 75 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, keista 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 ir galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

23. Ä®statymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ , tačiau Å¡i diskrecinė teismo teisė iÅ¡ esmės suponuoja pareigÄ papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir Å¡is vertinimas neturi bÅ«ti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs Å¡ių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumÄ , gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymÄ bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

24. Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

25. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. Å . penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, padarė jau bÅ«damas teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas (sukčiavimus), todėl yra laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Anksčiau V. Å . taip pat ne kartÄ teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, jam buvo taikytos Å¡velnesnės bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau išėjęs į laisvę lygtinio paleidimo metu jis ir toliau darė nusikaltimus nuosavybei, o tai rodo, kad jis savo nusikalstamo elgesio iki Å¡iol nekeičia, anksčiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, ir jis toliau iÅ¡lieka pavojingas visuomenei. V. Å . trečiÄ kartÄ taikyti BK 75 straipsnio nuostatas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė lygtinio paleidimo metu, ir vėl atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ objektyvaus pagrindo nėra, kadangi egzistuoja pagrįstos abejonės, kad bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti.

26. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatyta, jog teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ tik tuomet, kai asmuo yra nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus). Å iuo atveju V. Å . paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl jis neatitinka ir formaliųjų BK 75 straipsnio taikymo pagrindų.

27. Atsižvelgiant į visÄ tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistajam V.

Š. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, ir kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti įstatyminio pagrindo nėra. Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir jų atlyginimo 28. Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas A. Andriukaitis apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme prašė iš nuteistojo išieškoti apeliacinės instancijos teisme UAB (duomenys neskelbtini) patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-410/2008).

30. Å ioje byloje apeliacinis procesas vyko tik pagal nuteistojo V. Å . gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundÄ , kuriame ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su civilinės ieÅ¡kovės interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatÄ profesionalios teisinės pagalbos, kuris atstovautų jÄ apeliacinės instancijos teisme, taigi civilinės ieÅ¡kovės turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos. Byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 435,60 Eur sumokėjimÄ civilinės ieÅ¡kovės interesus atstovaujančiai APB „Černiauskas ir partneriai“ (t. 9, b. l. 138).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ir nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad civilinės ieÅ¡kovės patirtos 435,60 Eur iÅ¡laidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo V. Å .. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo V. Å . gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. Š. 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjai: Evaldas Gražys Jurgis Kiškis Aušra Vingilė