809f2d65-76ae-4d9a-b52e-83a761154ead · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-6-530/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01711-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R i M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J. ir jo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo, V. J. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : V. J. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirta 120 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties eurų) bauda už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 08 val. 30 min., bÅ«damas prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato, nepakluso teisėtiems uniformuotų policijos pareigÅ«nų reikalavimams iÅ¡eiti iÅ¡ „STOP POLICIJA“ juosta aptvertos teritorijos.

IÅ¡ teritorijos, aptvertos juosta „STOP POLICIJA“, buvo iÅ¡vestas jėga, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21 straipsnį.Apeliaciniame skunde V. J. atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti. Atstovas skunde nurodė, kad ginčo dėl to, kad V. J. kaip ir kiti piliečiai nevykdė policijos pareigÅ«nų nurodymo leisti Å¡alinti miesto želdinius, nėra, tačiau buvo keliamas esminis klausimas – ar toks policijos pareigÅ«nų nurodymas buvo teisėtas ir ar V.

J. trauktinas administracinėn atsakomybėn, kadangi administracinę atsakomybę užraukia tik teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas (ANK 506 straipsnio 4 dalis). Teismas šios esminės aplinkybės netyrė ir dėl to nepasisakė. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį, pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Tokiu būdu privalomi vykdyti policijos pareigūnų nurodymai yra determinuojami tokių nurodymų teisėtumu.

Tai reiškia, kad privalomi vykdyti tik teisėti policijos pareigūnų nurodymai, o byloje tokie pareigūnai turėtų įrodyti, kad jų reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti. Atstovo nuomone, policijos pareigūnų nurodymas pasišalinti iš ginčo vietos ir leisti žaloti miesto želdinius buvo neteisėtas, niekuo nepagrįstas ir pažeidė imperatyvaus pobūdžio teisės normas.Atstovas nurodė, kad Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 32 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad kertami arba genimi medžiai turi būti pažymėti raudonais dažais; kertamas medis žymimas simboliu „x“, genimas – simboliu „Ÿ“, tačiau ketinami kirsti medžiai nebuvo privalomai pažymėti kaip šalintini (raudonais kryžiais).

Tai yra fiksuota video medžiagoje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Todėl ginčo medžiai negalėjo būti šalinami, o fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo neleisti šių medžių šalinti ar kitaip žaloti (Želdymų įstatymo 14 str. 2 dalis). Kauno miesto savivaldybės leidimas medžiams kirsti buvo išduotas konkrečiam šalintinų medžių skaičiui, t. y. 217 vnt. medžių, kurie A. S. alėjoje dar iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo pašalinti.

Tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės pranešimas. Todėl ketinimas šalinti saugotinus miesto medžius, neturint leidimo, buvo neteisėtas. Be to, remiantis Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 43.2 punktu imperatyviai draudžiama šalinti miesto želdinius jų vegetacijos laikotarpiu, kuris baigiasi tik lapkričio mėnesį, taip pat Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-358 yra patvirtinta „Kauno miesto kaštonų 2016-2020 metų apsaugos programa”, kurioje nurodyta “išsaugoti kuo daugiau kaštonų miesto želdynuose''’ (3.3 p.).

Tuo tarpu Lietuvos dendrologų draugijos sudarytos ekspertų komisijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. protokolu A. S. alėjoje likę kaÅ¡tonai buvo pripažinti sveikais želdiniais, kurie atitinka aukščiausiÄ kategorijÄ pagal želdinių vertinimo skalę. Todėl A. S. alėjoje esantys kaÅ¡tonai negalėjo bÅ«ti žalojami, o V. J. pagrįstai ir teisėtai siekė neleisti žaloti miesto želdinių ir laikinai užkirsti keliÄ tokiems neteisėtiems veiksmams. Å i informacija buvo perduota pareigÅ«nams įvykio vietoje, tačiau pareigÅ«nai objektyviai neiÅ¡siaiÅ¡kinę situacijos ėmėsi prievartinėmis priemonėmis operatyviai spręsti kilusį ginÄÄ dėl teisės, aptvėrė „STOP POLICIJA“ juosta ir nurodė pasiÅ¡alinti iÅ¡ aptvertos teritorijos, o vėliau panaudojo fizinę prievartÄ .

Tokie neteisėti pareigÅ«nų veiksmai negali sukurti administracinio nusižengimo sudėties V. J. atžvilgiu.Atstovas nurodė, kad „STOP POLICIJA“ juostos aptvėrimas ir nurodymų atlaisvinti aptvertÄ teritorijÄ davimas buvo savitiksliai policijos veiksmai, kadangi susirinkę žmonės elgėsi iÅ¡imtinai teisėtai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu policijos pareigÅ«nai savo nepagrįstais veiksmais tik bandė dirbtinai sukurti administracinio nusižengimo įvaizdį, nes žmonės buvo be jokio pagrindo aptverti vietoje, kurioje buvo ketinama žaloti ir neteisėtai pjauti miesto želdinius.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad teritorija, kurioje buvo susirinkę žmonės (ir kuri vėliau buvo aptverta „STOP“ juosta, o dar vėliau ir „STOP POLICIJA“ juosta) buvo visiÅ¡kai saugi: teritorijoje nebuvo vykdomi jokie darbai, nebuvo įjungti jokie pavojų keliantys agregatai. Susirinkus žmonėms į įvykio vietÄ , Å¡i teritorija nebuvo aptverta, tuo tarpu darbininkai, o vėliau ir policijos pareigÅ«nai minėtomis juostomis aptvėrė jau susirinkusius žmones.Policijos pareigÅ«nų duotas nurodymas pasiÅ¡alinti nebuvo grindžiamas tuo, kad žmonės pažeidžia Susirinkimų įstatymÄ , todėl V.

J. administracinė atsakomybė negali bÅ«ti grindžiama tariamu Susirinkimų įstatymo pažeidimu. Tokia aplinkybė net nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku. Ä®vykio vietoje nevyko joks susirinkimas. Ä® ketinamų Å¡alinti medžių vietÄ V. J. atvyko sužinojęs, kad planuojama neteisėtai Å¡alinti miesto medžius ir ketindamas įgyvendinti Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų bÅ«ti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sÄ lygos.

Remiantis Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, susirinkimas - taikus asmenų susibÅ«rimas, skirtas jų pažiÅ«roms ir nuomonei vieÅ¡ai laisvai reikÅ¡ti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiÅ¡kai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Pažymėtina, jog žmonių susibÅ«rimas vienoje vietoje kvalifikuojamas susirinkimu tik esant tam tikroms sÄ lygoms, tuo tarpu asmenų sankaupa vienoje vietoje jiems įgyvendinant teisės aktuose nustatytas pareigas nėra ir negali bÅ«ti laikoma susirinkimu.

Aktualioje vietoje piliečiai susibÅ«rė vykdydami Želdinių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ neleisti žaloti miesto želdinių ir želdynų. Taigi Å¡iuo atveju įvykęs pilietinis pasiprieÅ¡inimas neteisėtam medžių pjovimui negali bÅ«ti laikomas susirinkimu, juolab, jog nėra nustatyta jokių bÅ«tinų susirinkimo prielaidų kaip kvietimas į susirinkimÄ , skelbimas apie planuojamÄ susirinkimÄ , susirinkimo programa, susirinkimo organizatoriaus bei kitų bÅ«tinų susirinkimo elementų.

Net jeigu spontaniÅ¡kas žmonių susibÅ«rimas, siekiant sutrukdyti neteisėtÄ medžių pjovimÄ , bÅ«tų laikomas susirinkimu, tokiu atveju svarbu, kad vienas iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų - advokatas Saulius Dambrauskas - Kauno miesto savivaldybės administracijai iki aktualaus įvykio 2017 m. rugpjūčio 20 d. buvo pateikęs dokumentÄ elektroniniu paÅ¡tu, kuriame pranešė apie ketinimÄ 2017 m. rugpjūčio 21 d. neleisti neteisėtai Å¡alinti medžių A. S. alėjoje, toks praneÅ¡imas (kaip Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvos formos praneÅ¡imas) lemia žmonių susibÅ«rimo teisėtumÄ .Dėl iÅ¡dėstytų motyvų policijos pareigÅ«nų nurodymai, reikalaujant iÅ¡eiti iÅ¡ „STOP POLICIJA” juosta aptvertos teritorijos negali bÅ«ti pripažinti teisėtais, o V.

J. veiksmai nesudaro ANK 506 straipsnio 4 dalies bei Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėties.Atstovo nuomone, asmuo negali atsakyti už veiksmus, kuriuos jis atliko įgyvendindamas teisės aktuose tiesiogiai nustatytas pareigas. Remiantis Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų bÅ«ti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sÄ lygos.

Byloje buvo pateikti duomenys apie tai, kad V. J. siekė įgyvendinti teisės aktuose (Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintÄ pareigÄ , kai ketinama atlikti neteisėtus ir žalÄ gamtinei aplinkai darančius veiksmus. Tokiu bÅ«du administracinė atsakomybė V. J. atžvilgiu yra negalima, o policijos pareigÅ«nų nurodymai nebuvo teisėti ir žmonės kaip pareigÅ«nui nepavaldÅ«s asmenys neturėjo jokio pagrindo paklusti tokiems nurodymams, bet prieÅ¡ingai - turėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintas pareigas ir apsaugoti miesto želdinius nuo neteisėto žalojimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Teismo posėdžio metu V.

J. ir jo atstovas advokatas S. Dambrauskas prašė skundÄ tenkinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Teismask o n s t a t u o j a :V. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinis skundas tenkintinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Lietuvos Respublikos ANK 5 str. nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmuo už padarytÄ teisės pažeidimÄ , atitinkantį Å¡iame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksÄ , jeigu Å¡is padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , surengtame posėdyje papildomai apklausęs policijos pareigÅ«nÄ V. P. ir apklausęs 2017-08-01 leidimÄ dėl kaÅ¡tonų iÅ¡kirtimo S. al. patvirtinusiÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjÄ R.

S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai juos gretino vienus su kitais, priėmė teisingas iÅ¡vadas dėl V. J. veikoje požymių numatytų ANK 506 straipsnio 2 dalyje nebuvimo, tačiau neteisingai vertino V. J. veiksmus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nes nevertino objektyvių ir subjektyvių požymių visumos buvimo ar nebuvimo V. J. veikoje, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kas ir lėmė teismo neteisingas iÅ¡vadas.Pagal ANK 506 str. 4 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , iÅ¡skyrus ANK 556 str. nurodytus atvejus.

Å is straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad bÅ«tų Å¡io administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytÄ valdymo tvarkÄ . Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«nas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi bÅ«ti teisėti, t. y. jie turi bÅ«ti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija Nr. XII-2366, 2016-05-19, paskelbta TAR, 2016-05-27, Nr. 14168) 21 str. numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigÅ«nas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar prieÅ¡inasi, panaudoti prievartÄ . PareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigÅ«nų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, Å¡ių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams.

Už Å¡ių reikalavimų ar nurodymų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigÅ«nų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytÄ atsakomybę.V. J. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 08 val. 30 min., bÅ«damas prie (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančio pastato, nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams iÅ¡eiti iÅ¡ „STOP POLICIJA“ juosta aptvertos teritorijos, dėl ko buvo iÅ¡ teritorijos, aptvertos juosta „STOP POLICIJA“ iÅ¡vestas jėga.Pritariant apelianto nurodytiems skundo motyvams byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad teritorija, kurioje buvo susirinkę žmonės (ir kuri vėliau buvo aptverta „STOP“ juosta, o dar vėliau ir „STOP POLICIJA“ juosta) buvo visiÅ¡kai saugi, darbai nevyko nes tarp suinteresuotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos nebuvo iÅ¡spręstas ginčas dėl darbų vykdymo – kaÅ¡tonų pjovimo bÅ«tinumo.

Žmonių buvimo S. al., Kauno mieste metu, Å¡i teritorija nebuvo aptverta, tuo tarpu darbininkai, o vėliau ir policijos pareigÅ«nai minėtomis juostomis aptvėrė jau susirinkusius žmones ir tai patvirtina filmuota medžiaga. V. J. kaip ir kiti suinteresuoti visuomenės nariai buvo iÅ¡vestas iÅ¡ teritorijos, kuri buvo aptverta „Stop policija“ juosta. Jis jokių aktyvių veiksmų policijos atžvilgiu neatliko. IÅ¡vestas iÅ¡ teritorijos į jÄ negrįžo ir buvo sulaikytas už teritorijos ribų, tai patvirtina prie bylos pridėta filmuota medžiaga( b.l. 24-25).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir kiti žmonės buvo iÅ¡vesti iÅ¡ aptvertos teritorijos tokiu pačiu bÅ«du, (imant už rankų ir juos tempiant iÅ¡ teritorijos) tačiau jie už analogiÅ¡kus veiksmus administracinėn atsakomybėn patraukti nebuvo. Tokiu neveikimu kitų asmenų atžvilgiu, policijos pareigÅ«nai pripažino, jog pastarųjų veiksmai, nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų administracinę atsakomybę. Policijos pareigÅ«nams visi asmenys privalo bÅ«ti lygÅ«s ir už analogiÅ¡kų veiksmų atlikimÄ , privalo atsakyti ar neatsakyti vienodai. V.

J. buvo reiÅ¡kiami kaltinimai ir dėl veikos numatytos ANK 506 str. 2d., teigiant kad jis dar kartÄ peržengė „STOP POLICIJA“ juostÄ ir grįžo į aptvertÄ teritorijÄ , tačiau Å¡iai kaltinimo daliai nepasitvirtinus, tai yra visiÅ¡kai nesant tokių įrodymų ir pripažįstant jog policijos pareigÅ«nai duodami teismui parodymus sÄ Å¾iningai klydo, administracinio nusižengimo byla privalėjo bÅ«ti nutraukta, nes jo veiksmas- aktyvus išėjimas iÅ¡ aptvertos teritorijos, už rankos jį prilaikant policijos pareigÅ«nui ir netempiant, o einant Å¡alia, nelaikomas tiek pavojingas, kuris užtraukia administracinę atsakomybę ( ANK 5 straipsnis) ir nesudaro administracinio nusižengimo sudėties.Dėl visuomenės intereso neleisti vykdyti darbų, kurie jų manymu yra žalingi miestui, visuomenei ir gamtai.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno mieste 2017m. rugpjÅ«tį buvo vykdomas medžių, augusių Å¡alia Å¡aligatvių, Å¡alinimas. Visuomenė, ar jos dalis turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie savivaldybės planuojamus vykdyti darbus ir esant reikalui reikalauti, jog bÅ«tų atliktas tyrimas dėl tokių projektų ar darbų tikslingumo. Konvencijos dėl teisės gauti informacijÄ , visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ( Orhuso konvencijos) tikslas bÅ«tent ir yra tai, kad kiekviena Å alis, vadovaudamasi Å¡ios Konvencijos nuostatomis, užtikrina teisę gauti informacijÄ , visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kad bÅ«tų apsaugota kiekvieno dabartinės ir bÅ«simų kartų žmogaus teisė gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje.

Konvencijos 2 straipsnio 5 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta jog „Suinteresuota visuomenė“ – tai visuomenė, kuriai daro įtakÄ arba gali daryti įtakÄ aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu. Konvencijos 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekviena Å alis siekia užtikrinti, kad pareigÅ«nai ir valstybės institucijos nukreiptų visuomenę reikiama linkme bei padėtų jai gauti informacijÄ apie aplinkÄ , supaprastintų visuomenės dalyvavimÄ priimant sprendimus ir padėtų kreipiantis į teismus aplinkosaugos klausimais.Lietuva bÅ«dama Europos SÄ jungos nare, privalo vadovautis ne tik nacionaliniais įstatymais bet ir tarptautinės teisės normomis, kurios suteikia teisę suinteresuotai visuomenės grupei gauti informacijÄ apie aplinkÄ , o Å¡iuo konkrečiu atveju apie želdinių – kaÅ¡tonų pjovimo pagrįstumÄ , o pareigÅ«nus ir valstybės institucijas įpareigoja nukreipti visuomenę reikiama linkme bei padėti jai gauti informacijÄ apie aplinkÄ , supaprastinti visuomenės dalyvavimÄ priimant sprendimus ir padėti kreipiantis į teismus aplinkosaugos klausimais.

Bylos duomenimis grupė visuomenės narių, tarp kurių buvo ir V. J. 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 08 val. 30 min., būriavosi S. alėjoje, Kaune , netoliese esančio pastato pažymėto Nr.29. ant šaligatvio, prie kurio augo kaštonų medžiai ir taip neleido vykdyti kaštonų pjovimo darbų. Pastarųjų argumentai buvo tie, kad savivaldybės tinklalapyje 2017-08-17 buvo nurodyta informacija jog visi leidime nurodyti 217 medžiai kaštonai Smetonos al. yra nupjauti ( vaizdo medžiaga ir tinklalapio kopija), todėl likusių nepažymėtų medžių pjovimas yra neteisėtas ( b.l.88).

Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad jie Å¡ioje vietoje bÅ«riavosi ne pirmÄ kartÄ , siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti ar medžių – kaÅ¡tonų pjovimo darbai yra bÅ«tini, ar negalima jų iÅ¡saugoti. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ta pati grupė dar iki nagrinėjamo įvykio kreipėsi į Kauno miesto merÄ ir savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu sustabdyti Kauno mieste vykdomus medžių Å¡alinimo darbus, atlikti želdinių bÅ«klės ekspertizę ( b.l.63-64). 2017-08-13 stabdyti medžių pjovimo darbus prašė UAB“ (duomenys neskelbtini)“ direktorių ( b.l.102) bei stabdyti medžių šalinimo darbus 2017-08-20 prašė ir LR Aplinkos ministerijÄ bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentÄ ( b.l.66-68).

IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad visos Å¡ios aplinkybės buvo nurodytos policijos pareigÅ«nams atvykusiems į vietÄ pagal savivaldybės pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ palaikyti tvarkÄ , tačiau pareigÅ«nai vadovavosi darbų vykdytojo pateiktu leidimu iÅ¡duotu Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2017-08-01, kuriuo buvo leista iÅ¡kirsti 217 medžių paprastųjų kaÅ¡tonų, augančių S. al. Kaune ir kuriame nebuvo nurodytas plynas kirtimas, bet nurodytas medžių skaičius ir medžių skersmens diametrai.

Teisme apklausta R. S. patvirtino, kad leidime nebuvo nurodytas plynas kirtimas, tačiau leidimo esmė ta, kad buvo leista iÅ¡pjauti visus paprastuosius kaÅ¡tonus augusius S. al., Kaune. Ji pripažino, kad paprastai medžiai prieÅ¡ nupjovimÄ yra ženklinami kryžiumi, tačiau Å¡iuo atveju medžiai pažymėti specialiu ženklu nebuvo. Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 32 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad kertami arba genimi medžiai turi bÅ«ti pažymėti raudonais dažais; kertamas medis žymimas simboliu „x“, genimas – simboliu „Ÿ“, tačiau ketinami kirsti medžiai nebuvo privalomai pažymėti kaip Å¡alintini (raudonais kryžiais).

Tai yra fiksuota video medžiagoje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Todėl teismo vertinimu taisyklės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmens yra privalomos ir galioja tol, kol jos nėra panaikintos. Todėl Å¡ios aplinkybės rodo, kad įvykio dienÄ policijos pareigÅ«nai negalėjo bÅ«ti tikri, kad rengiamasi Å¡alinti medžius, kurie nurodyti leidime. Teismo nuomone svarbi aplinkybė ir tai, kad esant informacijai, jog yra kilęs ginčas dėl teisės, buvo protinga pasiÅ«lyti abiem Å¡alims ginÄÄ iÅ¡spręsti teisinėmis priemonėmis ir tik esant aiÅ¡kiai situacijai, priimtam sprendimui dėl ginčo, imti ginti kurios nors vienos iÅ¡ Å¡alių interesus.

Apklaustas pareigÅ«nas V. P. patvirtino, kad 2017-08-01 leidime nurodyta informacija jis rėmėsi kaip patikima, o savivaldybe netikėti jis neturėjo jokio pagrindo. Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. numato pareigÅ«no pareigÄ gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigÅ«nas neturėtų selektyviai rinktis, kokias įstatyme numatytas (Policijos įstatymo 25 str.) pareigas vykdyti, ir vienodai laikytis visų teisės aktuose įtvirtintų pareigų, jų neprioretizuojant ir iÅ¡laikant balansÄ tarp asmens laisvių ir teisių bei visuomenės intereso užkirsti keliÄ daromiems teisės pažeidimams.

Å io įvykio metu ginčas tarp savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės narių grupės buvo neiÅ¡spręstas teisinėmis priemonėmis, todėl policijos pareigÅ«nų nurodymai V. J. ir kitiems ten buvusiems asmenims, pasitraukti iÅ¡ aptvertos teritorijos ir leisti vykdyti medžių kirtimo darbus, konkrečioje situacijoje buvo skubotas ( prieÅ¡ingai nei teigiama atsikirtime į skundÄ ), o tuo pačiu ir neteisėtas. Teismo nuomone, medžių skubotas kirtimas Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo bÅ«tinas ir tai patvirtina 2017-08-28 Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta šalinti medžius kitose miesto gatvėse ( b.l. 82-86) iki bus atlikta dendrologinė ekspertizė ( tuo metu S. alėjoje kaÅ¡tonai buvo iÅ¡kirsti).Pritartina skundo argumentams kad V.

J., kaip ir kiti ten buvę asmenys buvo įsitikinę savo teisumu ir vykdė LR Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ jų pareigÄ neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų bÅ«ti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sÄ lygos. Å is įstatymas, bei aukščiau nurodyti teisės aktai, Konvencijos, leido, jam kaip suinteresuotos visuomenės nariui ginti teises bei vykdyti įstatymo deleguotas pareigas, todėl jo veiksmuose nėra ir subjektyvių nusižengimo požymių – kaltės tiek tyčios, tiek neatsargios kaltės. Teismui nekelia abejonių, kad jis kartu su kitais Kauno miesto gyventojais taip siekė iÅ¡saugoti medžius, nes pastaruosius nukirtus ir sunaikinus jų kelmus, dendrologinė ekspertizė, kuriÄ jie 2017-07-13 pareiÅ¡kimu Kauno miesto savivaldybei ir Merui reikalavo atlikti, bÅ«tų negalima.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnyje, kuriame įtvirtintos žmogaus teisės bÅ«ti apsaugotam nuo netinkamo valstybės pareigÅ«nų elgesio, o asmeniui argumentuotai teigiant kad jis patyrė tokį elgesį, valstybė turi pareigÄ užtikrinti veiksmingÄ Å¡io skundo tyrimÄ . Turima galvoje tai, kad suvaržyti piliečių teises įtvirtintas Konvencijos 3 straipsnyje negalima, jie turi teisę laisvai naudotis savo teisėmis ir argumentuotai laisvai reikÅ¡ti savo nuomonę dėl jų manymu netinkamų, neatitinkančių įstatymų reikalavimus pareigÅ«nų veiksmų.Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V.

J. veiksmuose nėra ANK 506 str. 4 d. numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena V. J. nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  n u t a r i a:  Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 506 str. 4 d. dėl V. J. nutraukti.          Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.

      Teisėja                                                                                                               Danutė Giačaitė