2025-06-25 Nr. AB-10800-3-61-3-01790-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-592-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01790-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tetumas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tetumas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tetumas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2025 m. kovo 7 d. atsakymą Nr. A51-39184/25(2.9.4.9E-INF) (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 11 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Tetumas“ skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su 2025 m. vasario 11 d. prašymu, kuriame nurodė, kad jis negali įgyvendinti naujos (duomenys neskelbtini) atkarpos ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) įrengimo pagal vieną savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, nes nėra jokių savivaldybės viešai žinomų įsipareigojimų, kada bus įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė pagal patvirtintus (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniaus mieste ir inžinerinių tinklų statybos ir rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos yra numatyta demontuoti sankryžą ties (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjas gali naudotis šiuo metu ir gali patekti į sklypus (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) atkarpos ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) įrengimas tiesiogiai priklauso nuo (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniaus mieste ir inžinerinių tinklų statybos ir rekonstravimo projekto įgyvendinimo.

Prašyme buvo prašoma informuoti, kokie yra savivaldybės įsipareigojimai įgyvendinti (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniaus mieste ir inžinerinių tinklų statybos ir rekonstravimo projektą, taip pat prašoma priimti sprendimą dėl antro preliminaraus susitarimo sudarymo dėl (duomenys neskelbtini) dalies atkarpos ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) įrengimo, siekiant patekti prie sklypų (duomenys neskelbtini) tuomet, kai (duomenys neskelbtini) bus įrengta ir kai bus demontuota sankryža ties (duomenys neskelbtini); atsisakius tenkinti prašymą, prašoma pagrįsti atsakymą galiojančiomis teisės normomis.

Administracija 2025 m. kovo 7 d. Rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje šiuo metu patvirtinti tik projekto „(duomenys neskelbtini) gatvės Vilniaus mieste ir inžinerinių tinklų statybos ir rekonstravimo projektas“ projektiniai pasiūlymai; įgyvendinimo organizatorius nėra patvirtinęs kitų planų dėl jų; vadovaujantis Infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsniu, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą; susitarimas dėl tokios infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo buvo sudarytas prie objekto (duomenys neskelbtini), todėl kitas susitarimas, o vėliau ir savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis gali būti sudaryti tik dėl kito pareiškėjo planuojamo vystyti objekto (planuojamo statyti įmoka apmokestinamo statinio), kurio vystymo poreikiams reikalinga atitinkamos savivaldybės infrastruktūros plėtra; sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis galės būti pradedama vykdyti, t. y. savivaldybės infrastruktūros statinio projektavimas galės prasidėti, iniciatoriui gavus tokios infrastruktūros prisijungimo prie esamos atitinkamo valdytojo infrastruktūros projektavimo sąlygas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo teikto prašymo turinį, padarė išvadą, kad pirmuoju prašymu buvo prašoma pateikti informaciją, o antruoju prašymu buvo prašoma priimti sąlyginį sprendimą – priimti sprendimą dėl antro preliminaraus susitarimo sudarymo dėl (duomenys neskelbtini) dalies atkarpos ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) įrengimo, siekiant patekti prie sklypų (duomenys neskelbtini) tuomet, kai (duomenys neskelbtini) bus įrengta ir kai bus demontuota sankryža ties (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad iš ginčijamo Rašto matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prašomą informaciją bei nurodė aplinkybes, kurioms esant yra galimas pareiškėjo prašomo susitarimo sudarymas, t. y. sutartis gali būti sudaryta tik dėl kito planuojamo vystyti objekto (planuojamo statyti įmoka apmokestinamo statinio), kurio vystymo poreikiams reikalinga atitinkamos savivaldybės infrastruktūros plėtra. Taigi į sąlyginį pareiškėjo prašymą priimti sprendimą dėl preliminaraus susitarimo tuomet, kai (duomenys neskelbtini) bus įrengta ir kai bus demontuota sankryža ties (duomenys neskelbtini), atsakyta dėl tokio susitarimo sudarymo galimybės ateityje.

Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl informacijos apie ateityje ketinamų realizuoti sprendinių įgyvendinimo galimybes pateikimo, o Administracija pateikė tokią informaciją apie ketinamų įgyvendinti sprendinių realizavimo galimybes. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas yra tarpinis informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia jokių pasekmių pareiškėjui, t. y. juo nėra nusprendžiama dėl pareiškėjo subjektinių teisių ir pareigų realizavimo realiuoju laiku. Pareiškėjo ginčijamas Administracijos Raštas yra tarpinio informacinio pobūdžio dokumentas, todėl ginčas dėl tokio pobūdžio akto teisėtumo nenagrinėtinas administraciniame teisme. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teikiant skundą, pateiktas mokėjimo nurodymas, kad uždaroji akcinė bendrovė „Ralenga“ sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už pareiškėją. Teismas nutarė grąžinti šiai bendrovei sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas UAB „Tetumas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį, perduoti pirmosios instancijos teismui išnagrinėti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas, o aplinkybės dėl teisinių pasekmių sukėlimo gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas. Dėl šių priežasčių Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis yra naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo skundžiamas Raštas yra tarpinis informacinio pobūdžio aktas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti ginčo objektu administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal bendrąjį principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Administracijos 2025 m. kovo 7 d. Raštą bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 11 d. prašymą. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, be kita ko, prašydamas priimti sprendimą dėl antro preliminaraus susitarimo sudarymo dėl (duomenys neskelbtini) dalies atkarpos ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) įrengimo, siekiant patekti prie sklypų (duomenys neskelbtini) tuomet, kai (duomenys neskelbtini) bus įrengta ir kai bus demontuota sankryža ties (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, reiškianti, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad nebuvo pažeistos asmens materialiosios teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.). Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010 ir kt.). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdu, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kaip jau minėta, pareiškėjas Administracijai teiktame prašyme prašė ne tik pateikti informaciją, bet ir atlikti atitinkamus veiksmus – priimti jo prašomą priimti sprendimą. Iš ginčijamo Rašto matyti, kad Administracija atsisakė priimti pareiškėjo prašomą priimti sprendimą. Taigi nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar pareiškėjo skundžiamas Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tetumas“ atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tetumas“ skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis