2021-05-07 Nr. AB-9858-4-45-3-00092-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3105-552/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00092-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui S. G. M A. M. S., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui A. M. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. G. M A. M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. G. M. S. M. S. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) pateikė teismui teikimą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. G. M A. M. S. (toliau – ir užsienietis) iki 2021 m. birželio 30 d.

2. Nurodė, kad užsienietis į Lietuvą atvyko 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvoje ir išsiųsti užsienietį į (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 28 d. užsienietis su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais išvyko iš Centro ir tą pačią dieną užsienietis bei kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo sulaikyti kelyje Vilnius–Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, vykstantys į Lenkiją. Užsieniečiui buvo žinoma, kad negali išvykti iš Lietuvos teritorijos prieglobsčio procedūros metu, tačiau, susitaręs su kitais asmenimis, bandė išvykti, buvo susitarę su vairuotoju, kad jam sumokės už degalus. Apklaustas iš karto po sulaikymo užsienietis paaiškino, kad žinojo, jog jam negalima išvykti, bet vis tiek išvyko. Daryta išvada, kad yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pakartotinai bandyti išvykti, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje.

3. Užsienietis paaiškino, kad neturėjo tikslo išvažiuoti iš Lietuvos, norėjo tik pasivažinėti. Nežinojo, kur važiuoja vairuotojas, vairuotojas sakė, kad gali nuvežti iki Varšuvos, jis (užsienietis) nežinojo, kad Varšuva ne Lietuvoje. Prašė nesulaikyti, leisti gyventi Centre. Užsieniečio atstovė nurodė, kad užsienietis dėl Migracijos departamento sprendimo pateikęs apeliacinį skundą. Pareiškėjo teikime nurodomas tikslas gali būti pasiektas ir švelnesnėmis priemonėmis.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Centro teikimą patenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį S. G. M. S. M. S. Centre iki 2021 m. birželio 28 d.

5. Teismas nustatė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje pirmą kartą buvo sulaikytas 2021 m. vasario 8 d., tą pačią dieną žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis su sprendimu supažindintas 2021 m. kovo 26 d. , o 2021 m. kovo 28 d. išvyko iš Centro ir buvo sulaikytas kelyje Vilnius–Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais automobiliu išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.

6. Teismas nustatė, kad šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas – sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį neįsiteisėjęs. Teismas nurodė, jog prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisiniai pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas prašė sulaikyti užsienietį šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, esant 5 dalies 11 punkte nurodytoms aplinkybėms. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs, užsienietis teigia, kad dėl šio sprendimo pateikė skundą, todėl buvo vertinama, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs. Užsienietis prieglobsčio pasiprašė iš karto po sulaikymo, tačiau, nepriėmus galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, t. y. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis neigė, kad ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos, norėjo tik pasivažinėti, tačiau pažymėta, kad užsienietis vyko kartu su grupe (duomenys neskelbtini) piliečių, dalies iš jų, taip pat ir užsieniečio atžvilgiu, buvo priimti Migracijos departamento sprendimai nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, be to, 2021 m. kovo 29 d. apklausiamas po sulaikymo užsienietis paaiškino, kad jam ir kitiems (duomenys neskelbtini) negavus dėl prieglobsčio teigiamo atsakymo, kiti (duomenys neskelbtini) pasiūlė jam vykti į Lenkiją, į Varšuvą, kur ketino laikinai apsistoti, vyko, nors žinojo, kad tą daro neteisėtai. Taip pat užsieniečio paaiškinimai apie tai, kad ketino pasivažinėti ir sugrįžti paneigiami užsieniečio asmens byloje esančiame Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis apie tai, kad automobilio, kuriuo važiavo užsienietis, vairuotojas neketino grįžti atgal į Lietuvą, jis užsieniečius vežė į Varšuvą.

7. Teismas nusprendė, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, todėl vertino, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant šio straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodytoms aplinkybėms. Tais pačiais motyvais užsieniečiui negali būti skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – jo apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Užsienietis nurodo, kad Migracijos departamentas jo atžvilgiu yra priėmęs sprendimą dėl prieglobsčio prašymo. Užsienietis šį sprendimą yra apskundęs. Vadinasi, užsieniečio prašymo motyvai kompetentingos institucijos buvo nustatyti, išaiškinti ir įvertinti priimant sprendimą dėl prieglobsčio. Priėmus šį sprendimą, nelieka vienos esminių dedamųjų dalių apelianto sulaikymui pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, t. y. poreikio išaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

10. Užsienietis teigia, kad jo versija, jog jis neketino pasislėpti, nepaneigta. Užsienietis buvo suklaidintas ir supainiotas kitų asmenų, jis neketino slėptis nuo prieglobsčio procedūros. Be to, tam neturėjo pagrindo, kadangi išvykimo dieną jis nežinojo, kad priimtas sprendimas netenkinti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Nėra duomenų, kad užsienietis suprato, kad jį veža link Lenkijos, kitos valstybės ir jis to siekė tikslu pasislėpti ar išvengti neigiamų padarinių, grąžinimo į kilmės valstybę. Nesant apelianto tyčios pasislėpti, nėra pagrindo konstatuoti, kad jo tikslas buvo išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

11. Užsienietis tvirtina, kad jo atveju visiškai pakankama ir proporcinga priemone yra laikomas apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo ribojimų. Be to, nuo 2021 m. kovo 1 d. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta ir galioja alternatyvi sulaikymui priemonė –užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Net ir ši priemonė yra patrauklesnė ir mažiau varžytų apelianto laisvę nei pati griežčiausioji – sulaikymas, kuris visiškai apriboja ir suvaržo fundamentalią asmens judėjimo laisvę. Apeliantas yra geranoriškas, nusiteikęs bendradarbiauti, tad nėra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti ir jo buvimui Lietuvoje užtikrinti neišvengiamai būtina taikyti pačią griežčiausią priemonę – sulaikymą.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą. Pažymi, kad nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga.

13. Centro teigimu, faktinės aplinkybės paneigia užsieniečio teiginį, jog jis neketino išvykti. Užsienietis buvo supažindintas jam suprantama kalba su esančia išėjimo iš Centro tvarka. Išeidamas pasivažinėti po Lietuvos miestus, užsienietis žinojo, kad nustatytu laiku negrįš į Centrą. Vairuotojas, su kuriuo važiavo užsienietis, nenurodė, kad buvo susitarimas parvežti užsieniečius atgal į Centrą. Be to, Lietuvos pasienio pareigūnams sustabdžius automobilį su 4 (duomenys neskelbtini) piliečiais, tarp kurių buvo ir užsienietis, kitas automobilis su kitais 4 (duomenys neskelbtini) piliečiais išvyko iš Lietuvos ir šie užsieniečiai iki šios dienos negrįžo į Centrą.

14. Centras sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatyme numatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius užsieniečio laisvę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Užsieniečių registracijos centro teikimo sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. birželio 30 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 11 punkto nuostatomis, Centro teikimą tenkino, nusprendė sulaikyti užsienietį Centre iki 2021 m. birželio 28 d.

17. Teisėjų kolegija nustatė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2021 m. vasario 8 d., tą pačią dieną žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė sprendimą užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti skubos tvarka, užsienietį apgyvendino Centre. Migracijos departamentas 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šį Migracijos departamento sprendimą užsienietis yra apskundęs teismui. Užsienietis 2021 m. kovo 28 d. išvyko iš Centro ir buvo sulaikytas kelyje Vilnius–Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais automobiliu išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6‑11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

20. Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamento 2021 m. kovo 3 d. sprendimas nesuteikti prieglobsčio S. G. M A. M. S. ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ši byla dar neišnagrinėta. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, kadangi galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. Taigi, teismas vertina, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti ir atmeta apelianto argumentus, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai kompetentingos institucijos buvo nustatyti, išaiškinti ir įvertinti.

21. Apeliantas teigdamas, kad jis neketino išvykti ir Lietuvos Respublikos, suklydo, nežinodamas Europos šalių geografijos, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad užsienietis kartu su grupe (duomenys neskelbtini) piliečių buvo Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų sulaikytas kelyje Vilnius-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai netoli sienos su Lenkijos Respublika, kad automobilio vairuotojas paaiškino, jog veža (duomenys neskelbtini) piliečius į Varšuvą ir nenurodė, kad ketina užsieniečius atvežti atgal į Lietuvą, paneigia apelianto pateiktą išvykimo iš Centro teritorijos versiją kaip negyvenimišką ir neįtikinančią, neabejotinai įrodo, kad užsienietis siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti.

23. Apeliantas taip pat teigia, kad jam pritaikytas sulaikymas nėra proporcinga priemonė, jo buvimui Lietuvos Respublikoje užtikrinti pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, t.y. jį apgyvendinti Centre, netaikant judėjimo ribojimų (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ar bent apgyvendinti Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus skirti užsieniečiui nei vienos iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių, nes yra pagrindo manyti, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, t. y. užsieniečio ligtolinio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Todėl nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamą tikslą – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus. Skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėto tikslo.

24. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio S. G. M A. M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė