809dc9da-6b5e-4a96-ae7b-903f2adabf3c · Vilniaus apygardos teismas

AdmNuoraÅ¡asAdministracinio teisės pažeidimo bylaNr. ATP-376-200/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06794-2014-6                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 79.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. balandžio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T.

B. atstovo advokato P. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo T. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 890 (aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, n u s t a t ė : T. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį 890 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, kad jis 2014 m. liepos 22 d., 12.30 val., Vilniaus m., S. Neries g. 77, vairuodamas UAB ,,Helipairas“ vardu registruotÄ automobilį ,,Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija galiojusi iki 2014-10-03) 9, 106, 234 punktų reikalavimus, tuo kad važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį A.

P. automobilį ,,Toyota Land Cruiser“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino bei pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, apie jį nepranešęs policijai bei nesusitaręs su sugadinto turto savininku. Apeliaciniu skundu T. B. atstovas advokatas P. J. praÅ¡o panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, nesant T. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; pakeisti apylinkės teismo nutarimÄ dalyje dėl nuobaudos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrimo ir sumažinti paskirtÄ baudÄ .Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo bylos aplinkybių įvertinimu.

Mano, kad teismas nepagrįstai T. B. pateiktÄ versijÄ , kad dėl garsios muzikos negalėjo pajusti nežymaus stuktelėjimo į kitÄ automobilį, palaikė gynybine pozicija ir ja nesivadovavo. Mano, kad byloje nėra pakankamai duomenų padaryti iÅ¡vadai, kad T. B. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nustatyta neginčijamai. Teismas negalėjo dėl objektyvių aplinkybių apklausti liudytojus A. L. ir nenustatytÄ asmenį, betarpiÅ¡kai mačiusius autoįvykį ir palikusius ant nukentėjusiojo automobilio raÅ¡telius, iÅ¡ kurių turinio negalima padaryti iÅ¡vados apie automobilių kontakto pobÅ«dį ir stiprumÄ , tuo pačiu įvertinti asmens gebėjimÄ tokį smÅ«gį pajusti.

Pateikdamas liudytojo A. L. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės, kad automobilis „<...>(duomenys neskelbtini) apsisukinėjo ir atsirėmė į Toyota džipÄ <...>“ įvertinimÄ , nurodo, kad Å¡ie duomenys leidžia teigti, jog susidÅ«rimas buvo nežymus, tačiau teismas jos nepaneigė. Tiek T. B., tiek liudytoja E. S. parodė, kad jokio smÅ«gio nepajuto ir neiÅ¡girdo, o aplinkybės, kad jis apžiÅ«rinėjo savo automobilio sužalojimus, be Å¡io asmens niekas nepatvirtino. Tuo labiau, kad E. S. nurodė, jog bÅ«tent ji iÅ¡lipinėjo iÅ¡ automobilio prie prekybos centro „BIG“, o liudytojas A.

L. apie E. B. vairuojamo automobilio keleivį jokių duomenų nenurodė. Atkreipia dėmesį, kad automobilių apžiÅ«ros protokole yra nurodoma, kad „Mercedes Benz“ automobilio pažeidimai yra nežymÅ«s. Apklausiamas nukentėjusysis A. P. teisminio nagrinėjimo metu taip pat paaiÅ¡kino, kad jo automobiliui „Toyota“ buvo sugadinta galinio sparno apdaila, t. y. nulūžo Å¡iÄ apdailÄ prie kėbulo tvirtinantys plastikiniai laikikliai, o automobilį jis susitvarkė savo jėgomis. Mano, kad liudytojos D.

B. parodymai apie tai, kad T. B. turėjo pajusti kontaktÄ , turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Liudytoja posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kėbulo sugadinimų ji nefiksavo ir nekreipė į juos dėmesio (o tokių sugadinimų ir nebuvo), tad jos teiginiai apie kontakto pobÅ«dį yra pramanai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Derėtų įvertinti ir tai, kad pačios liudytojos teigimu, tai buvo vienas pirmųjų jos eismo įvykių tyrimas, tad atsižvelgiant į Å¡ios liudytojos patirtį ir praktikÄ , remtis jos parodymais nėra jokio teisinio pagrindo.

Nurodo, kad liudytojo R. V. parodymai taip pat prieÅ¡taringi, nes teisme paaiÅ¡kino, jog kėbulo pažeidimų neužfiksavo, o matė tik atÅ¡okusiÄ automobilio „Toyota“ apdailos dalį, tačiau taip pat teigė, kad bendraujant su liudytoju A. L., pastarasis nurodė, jog vairuotojas buvo iÅ¡lipęs ir apžiÅ«rėjo savo automobilį. Pažymi, kad T. B. savo kaltės neneigia, jo vairuojamas automobilis įvykio dienÄ buvo draustas tiek privalomuoju civilinės atsakomybės, tiek „Kasko“ draudimu, tad nevengia ir materialiųjų nuostolių atlyginimo.

Duomenų, kad T. B. įvykio metu buvo neblaivus, byloje taip pat nėra, todėl akivaizdu, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nežinodamas, kad įvyko eismo įvykis. Nevengė bendravimo su nukentėjusiuoju, ar su policijos pareigÅ«nais. Nurodo, kad savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje neginčija, todėl mano, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę turėjo dėl Å¡io pažeidimo T. B. prisipažinimÄ pripažinti lengvinančia jo atsakomybę ir įvertinus tai, jog anksčiau T.

B. nebuvo baustas administracine tvarka – skirti minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ . Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio skundo duomenimis, T. B. neneigia padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , tačiau nurodo, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, pripažinti jo prisipažinimÄ dėl Å¡io pažeidimo – atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

AukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Å¡ioje dalyje (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija galiojusi iki 2014-10-03) 234 punkto nuostatomis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Å iuo metu galiojančios Kelių eismo taisyklių redakcijos 222 punkte papildomai nurodyta, kad <...> su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013).

Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-7-4/2013).

T. B. teigia, kad smūgio nepajuto bei negirdėjo kontakto su kitu automobiliu garso, nes automobilyje garsiai grojo muzika. Apylinkės teismas, nustatydamas T. B. kaltę rėmėsi A. L. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 7), liudytojo – policijos pareigūno R. V. tarnybiniu pranešimu (b. l.

4) ir parodymais teisme, liudytojos – policijos pareigÅ«nės D. B. paaiÅ¡kinimu teisme, liudytojos E. S. parodymais teisme ir kita bylos raÅ¡ytine medžiaga. Nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad teismas nepagrįstai pripažino T. B. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas nustatė, kad T. B. sukėlė eismo įvykį ir jo metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtÄ , po ko pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ir nesusitaręs su kito automobilio savininku.

Teismas, T. B. paaiÅ¡kinimus teisme, kad nepajuto automobilių kontakto, motyvuotai vertino kaip gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Bylos duomenimis, eismo įvykio liudytojas A. L., 2014 m. liepos 22 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė matęs kaip automobilis Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) apsisukdamas atsirėmė į automobilį „Toyota“ ir iÅ¡kart nuvažiavo į kalnÄ link prekybos centro „BIG“, kur sustojo, o vairuotojas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, patrynė automobilio buferį ir iÅ¡važiavo; apibÅ«dino vairuotojo iÅ¡vaizdÄ , amžių (b. l. 7).

Liudytojo paaiškinime išdėstytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas, pareigūnas R. V., kuris tarnybiniame pranešime (b. l.

4) ir duodamas parodymus teisme nurodė, kad liudytojas A. L. tas pačias aplinkybes paaiÅ¡kino ir jam atvykus į eismo įvykio vietÄ . Netikėti Å¡io asmens parodymais, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas neturi pagrindo, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, atitinka byloje surinktų įrodymų visumÄ . Teismas iÅ¡vadÄ dėl smÅ«gio stiprumo pagrįstai grindė pareigÅ«nų parodymais teisme, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu ir fotolentele (b. l. 10-14), iÅ¡ kurių matyti, jog automobiliui „Toyotai Land Cruiser“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sulankstytas galinis bamperis kairėje pusėje.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad buferis buvo įlenktas į vidų, plastmasinių apdailų laikikliai nulūžę, plastmasės „atvėpusios“, sparnas apibraižytas ir prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, kontakto nevertino kaip nežymaus, o teigė manÄ s, jog buvo neįmanoma nepajusti tokio smÅ«gio. Liudytoja E. S. paaiÅ¡kino, kad nekreipė dėmesio kaip T. B. manevravo, nes nėra vairuotoja. Taip pat nustatyta, kad apie eismo įvykį policijai (b. l.

3) ir nukentėjusiajam pranešė ne T. B., o kiti asmenys. Taigi, pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad T. B. negalėjo nejusti automobilių kontakto, suprato kliudęs bei apgadinęs kitÄ automobilį, tačiau, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, nepranešęs policijai bei nukentėjusiajam, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ jos tyčia.Nors pareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad T.

B. vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės bei savanoriÅ¡kuoju „Kasko“ draudimu, todėl jis neturėjo tikslo iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alinti, kadangi žala nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta, tačiau vien Å¡i nurodyta aplinkybė nereiÅ¡kia, kad vien dėl Å¡ios priežasties jis neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. PasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos asmuo turi tikslÄ ir tuo atveju, kai siekia ne tik iÅ¡vengti žalos atlyginimo, bet ir iÅ¡vengti paslėpti kitÄ administracinį teisės pažeidimÄ (galimÄ automobilio vairavimÄ esant neblaiviam ir pan.).

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡kart po eismo įvykio T. B. atsisakė atvykti į eismo įvykio vietÄ , motyvuodamas tuo, kad jam tektų grįžti apie 30 kilometrų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs eismo įvykį, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino žalÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali bÅ«ti pripažįstama, kai asmuo kaltu prisipažįsta dėl visų jam inkriminuotų teisės pažeidimų, o ne dėl vieno kurio nors.

T. B. neprisipažįsta pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, todėl nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kÄ pagrįstai konstatavo apylinkės teismas skundžiamame nutarime. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. B. administracinę nuobaudÄ , vertino tai, kad jis anksčiau nebaustas, pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė didesnes nei minimalios straipsnių sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos bei remiantis ATPK 33 straipsniu, paskyrė galutinę subendrintÄ piniginę nuobaudÄ bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui.   Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad T.

B. skirtos nuobaudos nėra per griežtos, nes nuobauda siekiama ne tik nubausti, bet ir auklėti nubaustÄ ir kitus asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir, kad nedarytų teisės pažeidimų. Paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 straipsnių reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:

T. B. atstovo advokato P. J. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                 Angelė Ikasalienė NuoraÅ¡as tikras:                                                                  Teisėja                                                                 Angelė Ikasalienė