809bf841-2a86-419a-9012-b8cf1b15aafe · Vilniaus apygardos teismas

? Skundas Nr. 1S-91-312/2021 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo R. E. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo R. E. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-15, panaikinimo, n u s t a t ė :

1. R. E. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 14 metų.

2. Bausmės atlikimo pradžia – 2012 m. vasario 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. sausio 19 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis bus atlikęs 2021 m. gegužės 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. sausio 21 d. – 4 metai 11 mėnesių 29 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2021 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 59-15 nutarė netaikyti R. E. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

4. Nuteistasis R. E. Komisijos nutarimÄ apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi skundÄ atmestė. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis dar nėra pakankamai kritiÅ¡kai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų iÅ¡vadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sutiko su Komisijos nutarime iÅ¡dėstyta pozicija, jog, atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nebuvimÄ , turimų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ bei bÅ«dų jiems įvykdyti neieÅ¡kojimÄ , nedarbÄ bausmės atlikimo metu, finansinės naÅ¡tos perkėlimÄ artimiesiems, nėra pagrindo manyti, kad R. E. laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Skundu nuteistasis R. E. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

7. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skundÄ atsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančiÄ medžiagÄ , tačiau priėmė prieÅ¡ingÄ nemotyvuotÄ nutartį, nuspręsdamas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo.

8. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymi, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika keitėsi kelis kartus, nes jÄ sudarinėjo skirtingi specialistai, todėl balų skaičius keitėsi nepriklausomai nuo jo elgesio.

9. Skundu nesutinkama su nutarties išvada, jog lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, akcentuojant, jog lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, be to, šis teiginys prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Pažymima, jog jam, atlikus didelę bausmės dalį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba, kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

10. Nuteistasis pabrėžia, jog jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Apylinkės teismas, išdėstęs nutartyje Komisijos paminėtus faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, argumentų bei nepagrindė sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Iš skundžiamos teismo nutarties neaišku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas šis institutas.

11. Nuteistojo teigimu, teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingÄ nubaudimÄ , bet ir galimybę resocializuotis bei grįžti į visuomenę. Pažymi, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis praeityje yra teistas, nes bausmes jis yra pilnai atlikęs. Nurodo, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , o pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BVK redakcijÄ , lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos siejamos iÅ¡imtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Nagrinėjamu atveju, egzistuoja tiek formalus, tiek materialus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Jis yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumÄ ir motyvacijÄ keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai pozityviai vertinti jo elgesį pataisos įstaigoje.

12. Nuteistasis kritiÅ¡kai vertina tai, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimÄ , sprendimÄ priima raÅ¡ytinio proceso tvarka ir nesvarsto galimybės nuteistajam pasisakyti teismo posėdžio metu ar bent vaizdo konferencijos bÅ«du.

13. Skunde pateikiami apygardos teismų sprendimai, kuriais nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nors buvo nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir esant galiojančioms nuobaudoms.

14. R. E. įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiÅ¡kos moralės normų. Taip pat įsipareigoja vykdyti numatytas probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sÄ lygas.

15. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta. R. E. skundas atmestinas.

16. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje esančiais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo R. E. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi skundas dėl Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas pagrįstai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

17. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali bÅ«ti paleisti atlikus dvi trečiÄ sias paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Å io straipsnio 4 dalis numato, kad 4. nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis iki Å¡eÅ¡ių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse.

AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad R. E. atitinka BVK 157 straipsnio 1, 3 bei 4 dalyse numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

18. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

19. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2/3 paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis R. E. bus atlikęs 2021 m. gegužės 19 d., tačiau nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu gali bÅ«ti lygtinai paleistas.

20. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tokia įstatymo nuostata leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumÄ , privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis.

Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

21. AukÅ¡tesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, R. E. bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Å¡iuo metu bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose lengvosios grupės sÄ lygomis, skatintas 12 kartų, daugiausiai už gerÄ mokymÄ si ir nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo vietoje įgijo staliaus, apdailininko ir suvirintojo profesines kvalifikacijas, savarankiÅ¡kai mokosi kompiuterinės grafikos, yra pateikęs UAB „(duomenys nekelbtini)“ direktoriaus pažymÄ , kurioje tvirtinama, kad iÅ¡ įkalinimo įstaigos grįžęs jis bus priimtas į vadybininko pareigas, taip pat lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos atveju sutinka su intensyvios priežiÅ«ros taikymu. Aptarti faktai teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį R. E., tačiau vien jų nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ .

22. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, jog nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis yra vertinamos skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali bÅ«ti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas. Ä®statymų leidėjas iÅ¡ esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali bÅ«ti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimaliÄ paskirtosios bausmės dalį jis privalo bÅ«ti atlikęs, kad bÅ«tų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Taigi, konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikÅ¡mės. Vis tik pažymėtina ir tai, kad, vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iÅ¡ jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet bÅ«tina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo.

23. R. E. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Å is nusikaltimas padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, juo buvo sukeltos nepataisomos pasekmės, t. y. atimta žmogaus gyvybė. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis parodo, jog jis ignoravo elementarias kiekvienam asmeniui suvokiamas žmogiÅ¡kÄ sias vertybes. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę formaliai atlieka antrÄ kartÄ , nors po pirmosios bausmės atlikimo į laisvę nebuvo paleistas, kadangi jam buvo paskirtas suėmimas kitoje byloje dėl žmogžudystės įvykdymo.

Nusikaltimai sunkėja, nusikalstamas elgesys pasižymi skirtinga motyvacija, aplinkybėmis bei paskatomis. Taigi, R. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis bei laipsnis, padarymo aplinkybės, už kuriÄ jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltės dėl Å¡io nusikaltimo nepripažinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu dar neleidžia teigti, jog jis yra vertas pasitikėjimo. Nuteistojo pakankamai kritiÅ¡ko požiÅ«rio į savo nusikalstamÄ elgesį ir sukeltas pasekmes trÅ«kumÄ rodo tai, kad jis nevykdo turimų finansinių įsipareigojimų (Å¡iuo metu pagal patvarkymus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra skolingas 48505,13 Eur), o jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ perkėlė savo artimiesiems.

24. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, jog, 2021 m. sausio 6 d. atlikus R. E. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 64 taÅ¡kai (iÅ¡ kurių 20 statiniai ir 44 dinaminiai ) ir priskiriama vidutinei rizikos grupei, pakartotinio smurtinio elgesio rizika, taikant HCR-20 metodikÄ , taip pat yra vidutinė. Apylinkės teismas įvertino, jog nuteistajam 2016 m. spalio 27 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 70 taÅ¡kų (20 statiniai, 50 dinaminiai), 2020 m. balandžio 25 d.

– 66 taÅ¡kai (20 statiniai, 46 dinaminiai), 2020 m. rugsėjo 14 d. – 64 taÅ¡kai (20 statiniai, 44 dinaminiai) bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog, nors ir buvo stebimas nežymus rizikos įverčių mažėjimas, tačiau, vertinant paskutinį laikotarpį, akivaizdu, jog progresas yra sustojęs, visÄ bausmės atlikimo laikÄ rizika iÅ¡liko vidutinė, be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didžiÄ ja dalimi sudaro dinaminiai, o ne statiniai veiksniai. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog jis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę dinaminių veiksnių skaičių sumažinti.

Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

25. Nėra pagrindo abejoti Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis nesutinka su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodikÄ , teigdamas, jog keitėsi tiek vertinimo metodika, tiek jÄ atlikę skirtingi specialistai, tačiau Å¡ios jo abejonės nepagrįstos. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2021 m. sausio 8 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-1, jÄ parengė du specialistai, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisės bakalauro ir socialinio darbo, teisės psichologijos magistro laipsnį, vienas iÅ¡ jų OASys tikslinių mokymų pažymėjimÄ gavo 2012 m. kovo 28 d., kitas – 2013 m. birželio 27 d., kuris taip pat 2013 m. liepos 24 d. yra gavęs HCR-20 tikslinių mokymų pažymėjimÄ , todėl abejonių dėl minėtų specialistų kompetencijos skundÄ nagrinėjančiam teismui nekyla. Be to, kaip nurodoma Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d.

įsakyme Nr. V-211, kuriuo buvo aprobuotos adaptuotos Smurto rizikos vertinimo metodika HCR-20 bei Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę, ir jos, be kita ko, taikomos dirbant su nuteistaisiais, rengiant juos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Taigi, nagrinėjamu atveju, R. E. aptariamomis metodikomis pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizikos nustatytos teisėtai ir pagrįstai.

26. Nuteistasis R. E. skunde didelį dėmesį skiria analizuodamas lygtinio paleidimo instituto esmę bei jo taikymo bÅ«tinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikÅ¡me, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis dėsto iÅ¡ esmės bendrojo pobÅ«džio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingos bÅ«tent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to praÅ¡ančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliÄ sias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sÄ lygų Å¡iam institutui taikyti.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikÅ¡mę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik, vien nuteistojo siekiui bÅ«ti paleistam lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ visuomenės saugumÄ bei interesÄ , kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. E. bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik faktiÅ¡kai atliekant terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sÄ lygų pakeitimas jas Å¡velninant, galimas tik nustačius tokiÄ asmens pažangÄ pataisos proceso metu, kuri Å¡iuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Å iuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki Å¡iol pakankamai kritiÅ¡kai nevertina jo teisei prieÅ¡ingÄ elgesį sÄ lygojančių veiksnių, sudaro pagrindÄ spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami aptarti rizikÄ pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai nepatvirtina nuteistojo pažangos.

27. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir iÅ¡dėstė aiÅ¡kius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimÄ motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Dėl Å¡ios priežasties, remiantis R. E. skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ . PrieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė.

Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir skundus nagrinėjančius teismus, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

28. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundÄ dėl Komisijos nutarimo, apylinkės teismas padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , dėl ko nuteistasis Å¡iuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra Å¡iuo metu pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Tuo tarpu, skunde nurodyti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, prieÅ¡ingo vertinimo nesÄ lygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, Å¡iuo metu dar nėra.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet, didžiÄ ja dalimi, ir dinaminiai balai, taigi, R. E. pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R.

E. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė