Legislator Case Law & Legislation
80943fbf-a50b-4e77-a021-f31b91d08c91 AI generated

80943fbf-a50b-4e77-a021-f31b91d08c91 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 80943fbf-a50b-4e77-a021-f31b91d08c91
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba 2) nepraneÅ¡a Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas); bei I. M. nelegalaus darbo atveju – dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nelegalus darbas gali bÅ«ti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

Legislator headnote

AI generated

80943fbf-a50b-4e77-a021-f31b91d08c91 · Vilniaus apygardos teismas: paaiÅ¡kinimai, kad darbo drabužiai buvo rasti kito asmens persirengimo, todėl S. Å . juos ir užsidėjo prieÅ¡ padedant dirbti. Taip pat skunde apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad S. Å . buvo neįdarbintas dėl to, kad turėjo daug skolų kreditoriams, kuri neiÅ¡tirta ir nustatyta tik neblaivaus S. Å . paaiÅ¡kinimais, tėra tik prielaida. S. Å . iÅ¡ įmonės buvo atleistas dėl be kita ko polinkio į girtavimÄ darbo metu, todėl įmonei ir tuo pačiu jam nebuvo jokio tikslo vėl įdarbinti asmenį, kuris neteko įmonės pasitikėjimo. 3.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-254-1036/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00523-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 6.6; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-202-2022 paliktas nepakeistas ir V.

G. skundas netenkintas. Teismas, n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, VDI) 2022 m. kovo 23 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) V. G. (toliau – apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį galutine 2 500 eurų bauda už tai, kad jis: 1.1.BÅ«damas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UÄ®) 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino ir leido dirbti S.(S.) Å ., gimusiam (duomenys neskelbtini), įmonės naudai 2022 m. sausio 23 d., nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Taip pat neužtikrino ir leido dirbti Ukrainos Respublikos piliečiui I. M. (I. M.), gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio 23 d. iki 2022 m. sausio 28 d. imtinai įmonės naudai, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPÄ®) 64 straipsnio 1, 2 punktuose, ir nesudarė raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Sodrai apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; 1.2.

Be to jis, būdamas atsakingas asmuo, pažeidė imperatyvias DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o būtent iš įmonės pateikto 2022 m. sausio mėnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad netinkamai yra tvarkomi darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentai, t. y. nežymimas faktiškai dirbtas darbuotojų darbo laikas poilsio dienomis. Pavyzdžiui, VDI 2022 m. sausio 23 d. patikrinimo metu statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas darbines funkcijas atliekantis T.

T. (T. T.), tačiau darbuotojui nebuvo pažymėtas faktiÅ¡kai dirbtas laikas poilsio dienÄ Ä¯monės sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas ir V. G. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad V. G. Skundžiamu nutarimu pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtos baudos dydis yra protingas, proporcingas ir nepažeidžia galiojančio teisinio reguliavimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu V. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir tenkinti jo skundÄ dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo arba sumažinti jam paskirtÄ baudÄ iki 1 000 eurų; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog neginčija padaryto pažeidimo dėl I. M. darbo 2022 m. sausio 28 d., tačiau nesutinka, kad statybos objekte jam žinant 2022 m. sausio 23 d. dirbo S. Å . ir I.

M., taip pat, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nebuvo pažymėta, jog įmonės darbuotojas T. T. faktiÅ¡kai dirbo poilsio dienÄ statybos objekte. 3.2. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, T. T. parodymai, duoti 2022 m. sausio 23 d. yra neteisingi, kadangi tokių parodymų metu T. T. buvo neblaivus, juos reikėtų vertinti kritiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neįvertino jo vėlesnių parodymų tiek Institucijai, tiek įmonei ir teismui, kuriuose jis bÅ«tent nurodė, kad paskutinę darbo dienÄ prieÅ¡ 2022 m. sausio 23 d. nepadarė jam priklausančio darbo ir žinodamas, kad pirmadienį bus tikrinami per savaitę padaryti darbai, jis niekam nežinant sekmadienį atėjo į statybos objektÄ .

Taip pat skunde pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančių kitų įmonių atstovų parodymų matyti, kad statybos objekte darbai savaitgaliais nėra atliekami. BÅ«tinybės dirbti savaitgalį nebuvo, dirbant savaitgalį reikėjo mokėti dvigubÄ darbo užmokestį, leisti dirbti vienam T. T. gamybiÅ¡kai nėra tikslinga, todėl jokio tikslo įmonei organizuoti vieno darbuotojo darbÄ nebuvo. Ä®monėje galioja tvarka, kad visi darbuotojai, tame tarpe ir T. T., dirba nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai, darbo diena prasideda 7:00 val. ir baigiasi 16:00 val.

IÅ¡ pateiktų trijų paskutinių mėnesių darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad visi įmonės darbuotojai nedirbo savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis. Be to, pagal egzistuojančiÄ Ä¯monės tvarkÄ , kiekvienas darbuotojas turi gauti jo (V. G.) raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ , jei nori dirbti ne darbo dienomis. Apie tokiÄ tvarkÄ Å¾inojo ir T. T., tačiau apie savo ketinimÄ dirbti nepranešė. 3.3. Skunde nurodoma, kad nei S. Å ., nei I. M. byloje apklausti nebuvo, jie bylos nagrinėjimo metu nebuvo įmonės darbuotojai.

S. Š. įmonė dirbo apie mėnesį 2021 metų pabaigoje, tačiau buvo atleistas dėl darbo drausmės pažeidimų. I. M. įmonėje dirbo nuo 2022 m. sausio 28 d., tačiau vėliau darbo sutartis su juo buvo nutraukta. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesant galimybei juos apklausti, turėjo remtis tiek jų paaiškinimais, tiek ir liudytojų parodymais bei institucijos pateikta vaizdo medžiaga. Nors pateiktoje vaizdo medžiagoje T. T. nurodė, kad patikrinimo metu statybos objekte dirbo trys įmonės darbuotojai, t. y. jis pats bei S. Š. ir I.

M., tačiau patikrinimo metu paneigė savo teiginius ir nurodė, kad kiti asmenys nėra įmonės darbuotojai. IÅ¡ S. Å . paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡ esmės tokių pačių T. T. paaiÅ¡kinimų, duotų teisme, matyti, kad S. Å . susitiko su T. T., kuris ketino vykti į darbÄ , paklausė ar gali vykti kartu, iÅ¡ pradžių tik buvo patalpose, o vėliau nusprendė padėti, kad T. T. greičiau pabaigtų darbÄ ir jie spėtų nusipirkti alkoholio, o T. T. sutiko su tokiu pagalbiniu darbu. Skundžiamoje nutartyje nustatytÄ aplinkybę, kad S. Å . buvo su darbo drabužiais, o vėliau juos persirengė ir įdėjo į maiÅ¡elį, paneigia T.

T. paaiÅ¡kinimai, kad darbo drabužiai buvo rasti kito asmens persirengimo, todėl S. Å . juos ir užsidėjo prieÅ¡ padedant dirbti. Taip pat skunde apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad S. Å . buvo neįdarbintas dėl to, kad turėjo daug skolų kreditoriams, kuri neiÅ¡tirta ir nustatyta tik neblaivaus S. Å . paaiÅ¡kinimais, tėra tik prielaida. S. Å . iÅ¡ įmonės buvo atleistas dėl be kita ko polinkio į girtavimÄ darbo metu, todėl įmonei ir tuo pačiu jam nebuvo jokio tikslo vėl įdarbinti asmenį, kuris neteko įmonės pasitikėjimo. 3.4.

Skunde atkreipiamas dėmesys į I. M. 2022 m. vasario 7 d. duotus paaiÅ¡kinimus, taip pat į tai, kad analogiÅ¡kas aplinkybes teisme nurodė ir T. T. Kartu skunde V. G. kelia klausimÄ kodėl esant pakankamai prieÅ¡taringiems I. M. parodymams, kaip pavyzdžiui Institucijai 2022 m. sausio 28 d. jis neigė dirbantis įmonėje, teismas tiki vienais I. M. parodymais, o kitais ne. Nesant galimybės apklausti I. M. ir esant ginčytiniems jo parodymams, teismas privalėjo tokias aplinkybes vertinti jo (V. G.) naudai, o ne remtis argumentais, kurie palankÅ«s Institucijai.

Nors teismas ir rėmėsi aplinkybe, kad S. Å . buvo įsivedęs I. M. telefono numerį kontaktÄ pavadinęs „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo neapklausus galimybės nustatyti tokiÄ aplinkybę nėra. Galima daryti prielaidÄ , kad S. Å . žinojo, jog I. M. ketino dirbti įmonėje, tikėtina, kad buvo suplanavęs sudaryti darbo sutartį su Bendrove, jis dar kartÄ atėjo apsižvalgyti į statybos objektÄ , kur jį pakvietė S. Å ., nurodęs, kad bÅ«tent ten tÄ dienÄ dirba T. T., todėl S. Å . jo numerį ir pavadino „(duomenys neskelbtini)“.

Skunde pažymima, kad vienu iÅ¡ įrodymų dėl I. M. 2022 m. sausio 23 d. nelegalaus darbo teismas pripažino tai, jog buvo skambinta iÅ¡ I. M. telefono jam (V. G.) tiek po Institucijos patikrinimo, tiek ir prieÅ¡ tai. Tačiau tiek jam (V. G.), tiek A. Č. neretai skambina asmenys, kurie domisi darbo sÄ lygomis ir apmokėjimo tvarka. Jis, kaip vadovas, potencialiems darbuotojams trumpai paaiÅ¡kina darbo sÄ lygas, todėl vienas iÅ¡ skambintojų galėjo bÅ«ti ir I. M.. Po patikrinimo pradžios praėjus maždaug valandai I.

M. ir skambino jam, telefono numerį sužinojęs arba iÅ¡ T. T., arba iÅ¡ S. Å . Tačiau Å¡i aplinkybė (telefono skambutis po patikrinimo) neįrodo, kad I. M. dirbo objekte su jo (V. G.) žinia. 3.5. Skunde nurodoma, kad teismo padaryta iÅ¡vada, kad T. T. prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, t. y. 2022 m. sausio 22 d., jam skambino keturis kartus, yra nepagrįsta. IÅ¡ byloje pateiktų telefono iÅ¡klotinių akivaizdu, kad skambinta buvo tik 2022 m. sausio 23 d., jau po to, kai Institucijos atstovai atvyko atlikti patikrinimÄ . 3.6.

Kartu skundu pažymima, kad nors apeliantas pripažino nusižengimÄ dėl 2022 m. sausio 28 d. nelegalaus darbo, padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti, nes padėjimu laikytina ir tai, kad įmonė savalaikiai teikė paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, kurių reikalavo Institucija, t. y. vykdė visus nurodymus, tai nepagrįstai nebuvo pripažintas jo (V. G.) atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Todėl net ir padarius prielaidÄ , kad jis yra baustinas, nuobauda buvo parinkta netinkamai, tuo pažeidžiant ANK nuostatas, reglamentuojančias nuobaudų skyrimÄ .

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. G. neturi galiojančių administracinių nuobaudų už jokios rūšies pažeidimus, o tai yra svarbi aplinkybė, įrodanti, kad jis gerbia teisės aktų reikalavimas, todėl nuobauda turėtų bÅ«ti minimali. Tiek teismas, tiek Institucija nevertino (arba netinkamai vertino) teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais, dėl ko skyrė baudÄ , kuri yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir yra neteisinga.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucijos atstovas skundo praÅ¡o SkundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimo turinys iÅ¡ esmės sutampa su pirmos instancijos teisme Institucijos iÅ¡sakyta pozicija, todėl jo turinys dar kartÄ nekartojamas. Teismas, k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vada, kad jis padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje (dėl I. M. ir S. Å . 2022 m. sausio 23 d. nelegalaus darbo), 100 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su Skundžiamu nutartimi, apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis jų visuma pagrįstai, tinkamai motyvuotai V. G. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje. V. G. skundÄ nagrinėjantis teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime iÅ¡dėstytiems motyvams, jų iÅ¡samiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje 8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.

Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais nelegalaus darbo požymius, visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba 2) nepraneÅ¡a Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas); bei I. M. nelegalaus darbo atveju – dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nelegalus darbas gali bÅ«ti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

Nagrinėjamu atveju V. G. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas dėl to, kad su darbuotoju S. Å . nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ nepraneÅ¡ta Sodros teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ , o su darbuotoju I. M. be jau paminėtų veikų ir dėl to, kad jis kaip Ukrainos Respublikos pilietis, buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos.

Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai:

1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai;

3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

10. Administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir S. Å . bei I. M. 2022 m. sausio 23 d. darbo sutartys sudarytos nebuvo, apie jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ Sodros teritoriniam skyriui nustatyta tvarka praneÅ¡ta taip pat nebuvo. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nustatyta, ko neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jog su I. M. po Institucijos patikrinimo, t. y. 2022 m. sausio 28 d. buvo sudaryta darbo sutartis (Sodrai apie įdarbinimÄ praneÅ¡ta tik 2022 m. sausio 30 d. 18 val. 58 val.), tačiau ir Å¡iuo atveju įmonė neturėjo teisės tokio asmens priimti į darbÄ , kadangi I.

M. neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. I. M. buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, kas atitinka (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esminis ginčas kyla dėl to, kad anot V. G., S. Å . ir I. M. 2022 m. sausio 23 d. statybos objekte dirbo be jo žinios, t. y. kad jie dirbo ne (duomenys neskelbtini) naudai.

11. Skunde V. G. nurodo, kad nėra teisinga vertinti T. T. pirminius, t. y. 2022 m. sausio 23 d. duotus paaiÅ¡kinimus, kad nepagrįstai neįvertinti jo vėlesni Institucijai, įmonei ir teismui duoti parodymai. Taip pat keliamas klausimas, kodėl esant prieÅ¡taringiems I. M. parodymams, teismais tiki vienais parodymais, o kitais ne. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nelegalaus darbo bylose itin svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, nes nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. AN2-518-365/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/201).

Vertinant nagrinėjamoje byloje apklaustų T. T. ir I. M. paaiÅ¡kinimų raidÄ ir jų kitimÄ Ä¯rodymų vertinimo reikalavimų kontekste, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais T. T. ir I. M. paaiÅ¡kinimais, duotais iÅ¡ karto patikrinimÄ atlikusiems pareigÅ«nams, o vėliau – Institucijai, įmonei bei teismui duotus parodymus atmetė, kaip nepatikimus, t. y. faktines bylos aplinkybes nustatė pagal pirminius asmenų parodymus.

12. Bylos duomenimis, o bÅ«tent nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais Institucijos patikrinimo metu darytais vaizdo įraÅ¡ais, nustatyta, kad VDI inspektoriai užėjo į statybos objektÄ ir pradėjo bendrauti su T. T., kuris pasakė, kad Å¡iandien jie yra trise (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_140309_001, vaizdo įraÅ¡o 02 m. 08 s.), nurodė, kad jie dirba savo darbÄ ir viskas (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_140309_001, vaizdo įraÅ¡o 02 m. 52 s.), paklausus kur yra trečias kolega VDI inspektorius veda prie tuo metu dirbančio, t. y. vykdančio darbus prie palangės su darbo įrankiu rankose, S. Å . (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_140309_001, vaizdo įraÅ¡o 03 m. 22 s.).

Nors skunde nurodoma, kad vėliau patikrinimo metu T. T. paneigė savo teiginius ir nurodė, kad kiti asmenys nėra įmonės darbuotojai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokias aplinkybes T. T. paaiÅ¡kino tik po pokalbio telefonu su pačiu V. G., kaip nustatyta iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o. Iki to, VDI inspektoriams kalbant ir aiÅ¡kinantis su S. Å . kÄ pastarasis daro statybos objekte, T. T. jokių aplinkybių apie tai, kad S. Å . yra ne įmonės darbuotojas ar neva atėjęs jam padėti draugas, nenurodo.

TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2022 m. sausio 23 d., raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ T. T. taip pat nurodė, jog nežino kas darė palanges. Pažymėtina, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nustatyta ir tai, kad I. M. VDI inspektoriams paklausus kokioje įmonėje jis dirba, atsako, jog (duomenys neskelbtini) (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_150153_001, vaizdo įraÅ¡o 02 m. 26 s.), paklausus kiek dirba, I. M. pasako, kad pora mėnesių (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_150153_001, vaizdo įraÅ¡o 02 m. 37 s.). Nors vėliau teikiant paaiÅ¡kinimus T.

T. ir I. M. davė prieÅ¡ingus parodymus, o bÅ«tent T. T. nurodė pats pasikvietęs S. Å ., kuris jo praÅ¡ymu padėjo dirbti, apie tai įmonės vadovas nieko nežino, apie tokį savo sprendimÄ nieko neinformavo, o I. M. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kojo darbo ir vaikščiojo po objektus, 2022 m. sausio 23 d. atėjo pirmÄ dienÄ pažiÅ«rėti objekto, persirengė, norėjo pasiruoÅ¡ti darbui, parodyti kaip dirba, iÅ¡nešė pora maišų Å¡iukÅ¡lių, dėl pinigų už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡neÅ¡imÄ kalbėjo su Tomu, tačiau apylinkės teismas pagrįstai tokiais T.

T. ir I. M. parodymais nesivadovavo ir teisingai juos vertino tik kaip siekį padėti V. G. išvengi administracinės atsakomybės.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu S. Å . ir I. M. nebuvo apklausti, todėl galima tik daryti prielaidas kodėl S. Å . I. M. telefono numerio kontaktÄ buvo įsivedęs kaip „(duomenys neskelbtini), taip pat teismas nepagrįstai vertino, jog S. Å . nebuvo įdarbintas dėl to, kad turėjo skolų kreditoriams, o aplinkybę, kad S. Å . buvo rastas su darbo drabužiais paneigia T. T. paaiÅ¡kinimai. Tačiau tokie nurodyti apelianto teiginiai nepagrįsti. Ä®rodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis ir tik teismas turi teisę spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas SkundžiamÄ nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Kartu skunde nurodoma, kad vienu iÅ¡ įrodymu buvo pripažinta tai, jog I. M. tiek po Institucijos patikrinimo, tiek ir prieÅ¡ tai skambino V.

G. Skundo argumentai, kad tiek V. G., tiek A. Č. neretai skambina asmenys, besidomintis darbo sÄ lygomis, apmokėjimo tvarka, V. G. potencialiems darbuotojams trumpai paaiÅ¡kina darbo sÄ lygas, o telefono skambutis po patikrinimo neįrodo, kad I. M. dirbo V. G. žinia. Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡ patikrinimÄ I. M. skambino V. G. du kartus (2022 m. sausio 20 d. 14:22:41;78, 2022 m. sausio 21 d. 08:44:34;438), po patikrinimo 2022 m. sausio 23 d. 16:19:33;19, tiek ir pats V. G. po patikrinimo I. M. skambino tris kartus – 2022 m. sausio 23 d. 15:00:14; 2022 m. sausio 23 d. 15:12:39; 2022 m. sausio 23 d. 16:16:38.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad po patikrinimo pirmasis susisiekė V. G., t.y. jis pats paskambino I. M.. Nurodytos aplinkybės, vertinant jas kartu su nustatytomis aplinkybėmis apie I. M. skambutį S. Š. po atlikto patikrinimo, apie tai, jog S. Š. rastas su darbo rūbais, atliekantis darbines funkcijas, ir visumoje su kitais įrodymais, tik sustipina teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl I. M. ir S. Š. nelegalaus darbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje 14.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad V. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 100 straipsnio 1 dalyje. Neginčytinai nustatyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. T. dirbo poilsio dienÄ , tačiau jo faktiÅ¡kai dirbtas laikas poilsio dienÄ nebuvo pažymėtas įmonės sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Apeliantas V. G. nesutinka su tuo, kad jis žinojo apie darbuotojo darbinių funkcijų atlikimÄ poilsio dienÄ , pasak jo tai T.

T. padarė savavaliÅ¡kai be jo žinios ir sutikimo. Apylinkės teismas objektyviai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir duomenų bei įrodymų visumÄ , pagrįstai konstatavo, kad V. G. padarė minėtÄ administracinį nusižengimÄ , o su Å¡ia iÅ¡vada neturi pagrindo nesutikti ir skundÄ nagrinėjantis apygardos teismas.

15. Kaip jau minėta, faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės nustatytos pagal pirminius T. T. parodymus, kurie pagal teismų praktikÄ yra itin svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi. Teikdamas raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡karto po atlikto patikrinimo T. T. paaiÅ¡kino, kad Å¡iandien, t. y. 2022 m. sausio 23 d. (sekmadienį), atėjo į statybos objektÄ , kuris buvo atrakintas, įmonės vadovas V. G. žino, kad jis Å¡iandien dirba, Å¡iÄ savaitę dirba nuo pirmadienio iki penktadienio ir sekmadienį. Vėlesniuose raÅ¡ytuose paaiÅ¡kinimuose ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose T.

T. nepatvirtino savo pirminių parodymų, nurodydamas, jog sekmadienį nusprendė padirbėti pats, kadangi penktadienį neturėjo nuotaikos, o pirmadienį turėjo priduoti savo rezultatus darbų vadovui. Atėjus į objektÄ durys buvo atrakintos, jis to nežinojo, tiesiog pasisekė. Savaitgalį dirbo pirmÄ kartÄ . Jeigu PareiÅ¡kėjas (teismo pastaba – V. G.) žinotų, kad jis dirbo objekte, jis po įvykio apskritai daugiau nedirbtų įmonėje. Vertindamas vėlesnius T. T. parodymus apygardos teismas pažymi, kad jis yra susijęs su įmone (duomenys neskelbtini) bei jos direktoriumi V.

G., juos sieja darbo teisiniai santykiai, todėl T. T., bijodamos netekti turimo darbo, ar dėl kitų panaÅ¡ių priežasčių yra suinteresuotas liudyti savo darbdavio naudai. Dėl to, jo vėlesni parodymai, negali bÅ«ti laikomi patikimais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kÄ pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas Skundžiamame nutartyje, kad teismo posėdžio metu T. T. nurodytos parodymų pakeitimo aplinkybės – pirminiame paaiÅ¡kinime parašė, kad PareiÅ¡kėjas (teismo pastaba – V. G.) žinojo, kad jis dirbo objekte, nes tÄ dienÄ buvo neblaivus, susijaudino atėjus Institucijos atstovams, kurie uždavė daug neaiÅ¡kių klausimų, laikytinos neįtikinamomis ir nelogiÅ¡komis.

16. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog T. T. prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, t. y. 2022 m. sausio 22 d., skambino V. G. keturis kartus. Visgi iÅ¡ Skundžiamos nutarties matyti, kad nė vienam iÅ¡ byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir aptariam, nebuvo suteikta iÅ¡skirtinė įrodomoji reikÅ¡mė, apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus byloje esančius duomenis, savo iÅ¡vadas pagrindė byloje surinktų bei teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių telefono iÅ¡klotinių matyti, kad T. T. 2022 m. sausio 22 d. keturis kartus skambino ne V. G., o A. Č.. Laiko tarpuose tarp T. T. skambučių A. Č., tiek V. G. du kartus skambino A. Č., tiek A. Č. du kartus skambino V. G.. Å iame kontekste, įvertinus minėtus įrodymus ir atsižvelgiant į A. Č. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kad jo darbo funkcijos be kita ko yra prižiÅ«rėti darbo tvarkÄ , darbuotojus, praÅ¡ymai dėl darbo savaitgaliais, kurie teikiami laisva forma, reikalingi tam, kad jis žinotų jog savaitgalį yra darbuotojas, galima daryti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek A.

Č., tiek V. G., kuris kaip įmonės direktorius yra atsakingas, žinojo apie tai, jog T. T. statybos objekte dirbs poilsio dienÄ .

17. DK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. IÅ¡ minėtų aplinkybių visumos akivaizdu, kad T. T. atlikto darbines funkcija po nustatytų oficialių įmonės (duomenys neskelbtini) darbo valandų, kas turėjo bÅ«ti pažymėta įmonės sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, tačiau tai nebuvo padaryta. Darbdavys, nagrinėjamu atveju V. G., turėjo užtikrinti tinkamÄ darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentų tvarkymÄ , darbo teisinių santykių atitikimÄ Ä¯statymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, t. y. kad įmonės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai.

Todėl nustatyti V. G. veiksmai atitinka ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Dėl nuobaudos individualizavimo 18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas V. G. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutikdamas su jam paskirtos baudos dydžiu praÅ¡o jÄ sumažinti, teigdamas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

19. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors V. G. teigia, kad padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti administracinį nusižengimÄ dėl 2022 m. sausio 28 d. I. M. nelegalaus darbo, teikdamas paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, vykdydamas visus nurodymus, tačiau pažymėtina, kad minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tik nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius administracinį nusižengimÄ , ir 2) vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ . Kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimÄ yra tuomet, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs Å¡iÄ veikÄ . Toks prisipažinimas laikytinas savanoriÅ¡ku, kai jis apie tai praneÅ¡a savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ar surinktų jo kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų.

Bylos medžiaga nustatyta, jog V. G., teikdamas pirminius paaiÅ¡kinimus 2022 m. sausio 28 d., nurodė apskritai nežinantis I. M., iÅ¡ pateiktų nuotraukų asmens neatpažino, nors dienÄ prieÅ¡ tai su I. M. buvo sudaryta darbo sutartis, kuriÄ pasirašė jie abu, VDI suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ atsisakė protokolÄ pasiraÅ¡yti, jo nepasiėmė, atsistojo ir išėjo iÅ¡ skyriaus. Dėl nagrinėjamo nusižengimo prisipažino tik vėlesnėje proceso stadijoje, o bÅ«tent teikdamas skundÄ pirmosios instancijos teismui dėl Institucijos priimto Skundžiamo nutarimo.

Akivaizdu, jog pareikÅ¡damas tokiÄ pozicijÄ apeliantas nepadėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusižengimo. Taip pat apygardos teismas pažymi, kad prieÅ¡ingai negu nurodoma skunde, padarytus administracinius nusižengimus iÅ¡aiÅ¡kino VDI inspektoriai, byloje nėra duomenų, kad prie jų iÅ¡aiÅ¡kinimo bÅ«tų prisidėjęs pats V. G., o teikti paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, yra jo teisė, kas negali bÅ«ti laikoma padėjimu iÅ¡aiÅ¡kinant padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažinimo padaręs administracinį nusižengimÄ ir padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Apeliaciniu skundu V. G. praÅ¡o jam paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 1 000 eurų. Å iame kontekste apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, jog jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

21. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ asmenims skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo 1 000 eurų iki 5 000 eurų, už ANK 100 straipsnio 1 dalyje – bauda nuo 300 eurų iki 1 450 eurų. IÅ¡ Institucijos priimto Skundžiamo nutarimo ir apylinkės teismo nutarties matyti, kad už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymÄ , nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, V. G. buvo skirta net mažesnė už vidurkį atitinkančio dydžio bauda, t. y. galutinė 2 500 eurų bauda.

22. Nagrinėjamu atveju Å¡ioje byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų apeliantui skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei paskirta Skundžiamu nutarimu, kuris paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nelegalaus darbo pažeidimai, kaip administraciniai nusižengimai, pagal jų pobÅ«dį priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų. Skiriant nuobaudos dydį įvertinamas V. G. padarytų nusižengimu sunkumas ir pobÅ«dis, kad nelegalaus darbo atvejai užfiksuoti du kartus, dviejų asmenų atžvilgiu, iÅ¡ kurių vienas trečiosios Å¡alies pilietis neteistai dirbantis Lietuvos Respublikoje.

Nelegaliu darbu pažeidžiamos ne tik, kaip minėta, žmogaus konstitucinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, bet nelegaliu darbu siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turint tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių. Taigi, aptariamas pažeidimas kelia pavojų ne tik darbuotojų interesams, bet ir visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai, kadangi sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai.

Todėl ir nubaudimas už tokio pobÅ«džio veiksmų atlikimÄ negali bÅ«ti formalus ar pernelyg Å¡velninti pažeidėjo administracinę atsakomybę. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, V. G. paskirta nuobauda tinkamai įvertinta kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtinÄ administracinės nuobaudos paskirtį, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismui konstatavus, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jo netenkinus, praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo ir praÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto V.

G. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Mindaugas Povilanskas