80943fbf-a50b-4e77-a021-f31b91d08c91 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddarbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba 2) nepraneÅ¡a Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priÄmimÄ Ä¯ darbÄ (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas); bei I. M. nelegalaus darbo atveju â dirba treÄiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nelegalus darbas gali bÅ«ti konstatuojamas dÄl kelių alternatyvių veikų padarymo.
Legislator headnote
AI generated80943fbf-a50b-4e77-a021-f31b91d08c91 · Vilniaus apygardos teismas: paaiÅ¡kinimai, kad darbo drabužiai buvo rasti kito asmens persirengimo, todÄl S. Å . juos ir užsidÄjo prieÅ¡ padedant dirbti. Taip pat skunde apeliantas pažymÄjo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad S. Å . buvo neįdarbintas dÄl to, kad turÄjo daug skolų kreditoriams, kuri neiÅ¡tirta ir nustatyta tik neblaivaus S. Å . paaiÅ¡kinimais, tÄra tik prielaida. S. Å . iÅ¡ įmonÄs buvo atleistas dÄl be kita ko polinkio į girtavimÄ darbo metu, todÄl įmonei ir tuo paÄiu jam nebuvo jokio tikslo vÄl įdarbinti asmenį, kuris neteko įmonÄs pasitikÄjimo. 3.4.
Full text
? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-254-1036/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00523-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 6.6; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. rugpjÅ«Äio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Mindaugas Povilanskas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinÄn atsakomybÄn patraukto V. G. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-202-2022 paliktas nepakeistas ir V.
G. skundas netenkintas. Teismas, n u s t a t Ä : I. Priimtų sprendimų esmÄ 1. Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (toliau â ir Institucija, VDI) 2022 m. kovo 23 d. nutarimu (toliau â ir Skundžiamas nutarimas) V. G. (toliau â apeliantas, administracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį galutine 2 500 eurų bauda už tai, kad jis: 1.1.BÅ«damas (duomenys neskelbtini), įmonÄs kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau â ir UÄ®) 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â ir DK) 42 straipsnio 1, 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino ir leido dirbti S.(S.) Å ., gimusiam (duomenys neskelbtini), įmonÄs naudai 2022 m. sausio 23 d., nesudarius raÅ¡ytinÄs darbo sutarties ir teisÄs aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau â ir Sodra) teritoriniam skyriui apie asmens priÄmimÄ Ä¯ darbÄ .
Taip pat neužtikrino ir leido dirbti Ukrainos Respublikos pilieÄiui I. M. (I. M.), gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio 23 d. iki 2022 m. sausio 28 d. imtinai įmonÄs naudai, nesilaikant norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo dÄl užsienieÄių teisinÄs padÄties (toliau â ir UTPÄ®) 64 straipsnio 1, 2 punktuose, ir nesudarÄ raÅ¡ytinÄs darbo sutarties ir teisÄs aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡Ä Sodrai apie asmens priÄmimÄ Ä¯ darbÄ ; 1.2.
Be to jis, bÅ«damas atsakingas asmuo, pažeidÄ imperatyvias DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o bÅ«tent iÅ¡ įmonÄs pateikto 2022 m. sausio mÄnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äio nustatyta, kad netinkamai yra tvarkomi darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentai, t. y. nežymimas faktiÅ¡kai dirbtas darbuotojų darbo laikas poilsio dienomis. Pavyzdžiui, VDI 2022 m. sausio 23 d. patikrinimo metu statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas darbines funkcijas atliekantis T.
T. (T. T.), taÄiau darbuotojui nebuvo pažymÄtas faktiÅ¡kai dirbtas laikas poilsio dienÄ Ä¯monÄs sausio mÄnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje.
2. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi (toliau â ir Skundžiama nutartis) Institucijos Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas ir V. G. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs byloje esanÄių įrodymų visumÄ , padarÄ iÅ¡vadÄ , kad V. G. Skundžiamu nutarimu pagrįstai ir teisÄtai patrauktas administracinÄn atsakomybÄn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtos baudos dydis yra protingas, proporcingas ir nepažeidžia galiojanÄio teisinio reguliavimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu V. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir tenkinti jo skundÄ dÄl Skundžiamo nutarimo panaikinimo arba sumažinti jam paskirtÄ baudÄ iki 1 000 eurų; taip pat priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog neginÄija padaryto pažeidimo dÄl I. M. darbo 2022 m. sausio 28 d., taÄiau nesutinka, kad statybos objekte jam žinant 2022 m. sausio 23 d. dirbo S. Å . ir I.
M., taip pat, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nebuvo pažymÄta, jog įmonÄs darbuotojas T. T. faktiÅ¡kai dirbo poilsio dienÄ statybos objekte. 3.2. Anot administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens, T. T. parodymai, duoti 2022 m. sausio 23 d. yra neteisingi, kadangi tokių parodymų metu T. T. buvo neblaivus, juos reikÄtų vertinti kritiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neįvertino jo vÄlesnių parodymų tiek Institucijai, tiek įmonei ir teismui, kuriuose jis bÅ«tent nurodÄ, kad paskutinÄ darbo dienÄ prieÅ¡ 2022 m. sausio 23 d. nepadarÄ jam priklausanÄio darbo ir žinodamas, kad pirmadienį bus tikrinami per savaitÄ padaryti darbai, jis niekam nežinant sekmadienį atÄjo į statybos objektÄ .
Taip pat skunde pažymÄjo, kad iÅ¡ byloje esanÄių kitų įmonių atstovų parodymų matyti, kad statybos objekte darbai savaitgaliais nÄra atliekami. BÅ«tinybÄs dirbti savaitgalį nebuvo, dirbant savaitgalį reikÄjo mokÄti dvigubÄ darbo užmokestį, leisti dirbti vienam T. T. gamybiÅ¡kai nÄra tikslinga, todÄl jokio tikslo įmonei organizuoti vieno darbuotojo darbÄ nebuvo. Ä®monÄje galioja tvarka, kad visi darbuotojai, tame tarpe ir T. T., dirba nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai, darbo diena prasideda 7:00 val. ir baigiasi 16:00 val.
IÅ¡ pateiktų trijų paskutinių mÄnesių darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äių matyti, kad visi įmonÄs darbuotojai nedirbo savaitgaliais ir Å¡venÄių dienomis. Be to, pagal egzistuojanÄiÄ Ä¯monÄs tvarkÄ , kiekvienas darbuotojas turi gauti jo (V. G.) raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ , jei nori dirbti ne darbo dienomis. Apie tokiÄ tvarkÄ Å¾inojo ir T. T., taÄiau apie savo ketinimÄ dirbti nepraneÅ¡Ä. 3.3. Skunde nurodoma, kad nei S. Å ., nei I. M. byloje apklausti nebuvo, jie bylos nagrinÄjimo metu nebuvo įmonÄs darbuotojai.
S. Å . įmonÄ dirbo apie mÄnesį 2021 metų pabaigoje, taÄiau buvo atleistas dÄl darbo drausmÄs pažeidimų. I. M. įmonÄje dirbo nuo 2022 m. sausio 28 d., taÄiau vÄliau darbo sutartis su juo buvo nutraukta. TodÄl pirmosios instancijos teismas, nesant galimybei juos apklausti, turÄjo remtis tiek jų paaiÅ¡kinimais, tiek ir liudytojų parodymais bei institucijos pateikta vaizdo medžiaga. Nors pateiktoje vaizdo medžiagoje T. T. nurodÄ, kad patikrinimo metu statybos objekte dirbo trys įmonÄs darbuotojai, t. y. jis pats bei S. Å . ir I.
M., taÄiau patikrinimo metu paneigÄ savo teiginius ir nurodÄ, kad kiti asmenys nÄra įmonÄs darbuotojai. IÅ¡ S. Å . paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡ esmÄs tokių paÄių T. T. paaiÅ¡kinimų, duotų teisme, matyti, kad S. Å . susitiko su T. T., kuris ketino vykti į darbÄ , paklausÄ ar gali vykti kartu, iÅ¡ pradžių tik buvo patalpose, o vÄliau nusprendÄ padÄti, kad T. T. greiÄiau pabaigtų darbÄ ir jie spÄtų nusipirkti alkoholio, o T. T. sutiko su tokiu pagalbiniu darbu. Skundžiamoje nutartyje nustatytÄ aplinkybÄ, kad S. Å . buvo su darbo drabužiais, o vÄliau juos persirengÄ ir įdÄjo į maiÅ¡elį, paneigia T.
T. paaiÅ¡kinimai, kad darbo drabužiai buvo rasti kito asmens persirengimo, todÄl S. Å . juos ir užsidÄjo prieÅ¡ padedant dirbti. Taip pat skunde apeliantas pažymÄjo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad S. Å . buvo neįdarbintas dÄl to, kad turÄjo daug skolų kreditoriams, kuri neiÅ¡tirta ir nustatyta tik neblaivaus S. Å . paaiÅ¡kinimais, tÄra tik prielaida. S. Å . iÅ¡ įmonÄs buvo atleistas dÄl be kita ko polinkio į girtavimÄ darbo metu, todÄl įmonei ir tuo paÄiu jam nebuvo jokio tikslo vÄl įdarbinti asmenį, kuris neteko įmonÄs pasitikÄjimo. 3.4.
Skunde atkreipiamas dÄmesys į I. M. 2022 m. vasario 7 d. duotus paaiÅ¡kinimus, taip pat į tai, kad analogiÅ¡kas aplinkybes teisme nurodÄ ir T. T. Kartu skunde V. G. kelia klausimÄ kodÄl esant pakankamai prieÅ¡taringiems I. M. parodymams, kaip pavyzdžiui Institucijai 2022 m. sausio 28 d. jis neigÄ dirbantis įmonÄje, teismas tiki vienais I. M. parodymais, o kitais ne. Nesant galimybÄs apklausti I. M. ir esant ginÄytiniems jo parodymams, teismas privalÄjo tokias aplinkybes vertinti jo (V. G.) naudai, o ne remtis argumentais, kurie palankÅ«s Institucijai.
Nors teismas ir rÄmÄsi aplinkybe, kad S. Å . buvo įsivedÄs I. M. telefono numerį kontaktÄ pavadinÄs â(duomenys neskelbtini)â, taÄiau jo neapklausus galimybÄs nustatyti tokiÄ aplinkybÄ nÄra. Galima daryti prielaidÄ , kad S. Å . žinojo, jog I. M. ketino dirbti įmonÄje, tikÄtina, kad buvo suplanavÄs sudaryti darbo sutartį su Bendrove, jis dar kartÄ atÄjo apsižvalgyti į statybos objektÄ , kur jį pakvietÄ S. Å ., nurodÄs, kad bÅ«tent ten tÄ dienÄ dirba T. T., todÄl S. Å . jo numerį ir pavadino â(duomenys neskelbtini)â.
Skunde pažymima, kad vienu iÅ¡ įrodymų dÄl I. M. 2022 m. sausio 23 d. nelegalaus darbo teismas pripažino tai, jog buvo skambinta iÅ¡ I. M. telefono jam (V. G.) tiek po Institucijos patikrinimo, tiek ir prieÅ¡ tai. TaÄiau tiek jam (V. G.), tiek A. Ä. neretai skambina asmenys, kurie domisi darbo sÄ lygomis ir apmokÄjimo tvarka. Jis, kaip vadovas, potencialiems darbuotojams trumpai paaiÅ¡kina darbo sÄ lygas, todÄl vienas iÅ¡ skambintojų galÄjo bÅ«ti ir I. M.. Po patikrinimo pradžios praÄjus maždaug valandai I.
M. ir skambino jam, telefono numerį sužinojÄs arba iÅ¡ T. T., arba iÅ¡ S. Å . TaÄiau Å¡i aplinkybÄ (telefono skambutis po patikrinimo) neįrodo, kad I. M. dirbo objekte su jo (V. G.) žinia. 3.5. Skunde nurodoma, kad teismo padaryta iÅ¡vada, kad T. T. prieÅ¡ nagrinÄjamÄ Ä¯vykį, t. y. 2022 m. sausio 22 d., jam skambino keturis kartus, yra nepagrįsta. IÅ¡ byloje pateiktų telefono iÅ¡klotinių akivaizdu, kad skambinta buvo tik 2022 m. sausio 23 d., jau po to, kai Institucijos atstovai atvyko atlikti patikrinimÄ . 3.6.
Kartu skundu pažymima, kad nors apeliantas pripažino nusižengimÄ dÄl 2022 m. sausio 28 d. nelegalaus darbo, padÄjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti, nes padÄjimu laikytina ir tai, kad įmonÄ savalaikiai teikÄ paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, kurių reikalavo Institucija, t. y. vykdÄ visus nurodymus, tai nepagrįstai nebuvo pripažintas jo (V. G.) atsakomybe lengvinanÄia aplinkybe. TodÄl net ir padarius prielaidÄ , kad jis yra baustinas, nuobauda buvo parinkta netinkamai, tuo pažeidžiant ANK nuostatas, reglamentuojanÄias nuobaudų skyrimÄ .
Skunde atkreipiamas dÄmesys, kad V. G. neturi galiojanÄių administracinių nuobaudų už jokios rūšies pažeidimus, o tai yra svarbi aplinkybÄ, įrodanti, kad jis gerbia teisÄs aktų reikalavimas, todÄl nuobauda turÄtų bÅ«ti minimali. Tiek teismas, tiek Institucija nevertino (arba netinkamai vertino) teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybÄ lengvinanÄias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais, dÄl ko skyrÄ baudÄ , kuri yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisÄs pažeidimui ir yra neteisinga.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucijos atstovas skundo praÅ¡o SkundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimo turinys iÅ¡ esmÄs sutampa su pirmos instancijos teisme Institucijos iÅ¡sakyta pozicija, todÄl jo turinys dar kartÄ nekartojamas. Teismas, k o n s t a t u o j a : III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudÄtis. NagrinÄjamu atveju administracinÄn atsakomybÄn patrauktas V. G. nesutinka su apylinkÄs teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vada, kad jis padarÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje (dÄl I. M. ir S. Å . 2022 m. sausio 23 d. nelegalaus darbo), 100 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkÄs teismo priimtos nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ .
6. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padarÄs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžianÄių jo kaltÄ. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinÄjantis teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinÄjanti institucija (pareigÅ«nas) turi iÅ¡skirtinÄ kompetencijÄ nusprÄsti dÄl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti iÅ¡vadas dÄl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkreÄioje byloje įrodinÄtinų aplinkybių.
Proceso dalyviai turi teisÄ teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, taÄiau jie teismui nÄra privalomi, todÄl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siÅ«lymų dÄl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo turi kitokiÄ nuomonÄ dÄl byloje esanÄių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mÄs, nesuponuoja iÅ¡vados, jog apylinkÄs teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius duomenis, netinkamai nustatÄ faktines aplinkybes.
7. Apygardos teismas, susipažinÄs su Skundžiamu nutartimi, apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkÄs teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visus byloje esanÄius įrodymus bei vadovaujantis jų visuma pagrįstai, tinkamai motyvuotai V. G. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje. V. G. skundÄ nagrinÄjantis teismas, pritardamas apylinkÄs teismo procesiniame sprendime iÅ¡dÄstytiems motyvams, jų iÅ¡samiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus.
DÄl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje 8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybÄ už nelegalų darbÄ . Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turÄti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ ir socialinÄ apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padÄtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonÄs vadovas.
Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolÄ yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.
9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais nelegalaus darbo požymius, visiÅ¡kai teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, jog nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba 2) nepraneÅ¡a Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priÄmimÄ Ä¯ darbÄ (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas); bei I. M. nelegalaus darbo atveju â dirba treÄiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nelegalus darbas gali bÅ«ti konstatuojamas dÄl kelių alternatyvių veikų padarymo.
NagrinÄjamu atveju V. G. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas dÄl to, kad su darbuotoju S. Å . nebuvo sudaryta raÅ¡ytinÄ darbo sutartis ir mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ nepraneÅ¡ta Sodros teritoriniam skyriui apie minÄto asmens priÄmimÄ Ä¯ darbÄ , o su darbuotoju I. M. be jau paminÄtų veikų ir dÄl to, kad jis kaip Ukrainos Respublikos pilietis, buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos.
Nesutikti su tokia nusižengimo sudÄtimi nÄra pagrindo. PažymÄtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi Å¡ie požymiai:
1) asmuo pradÄjo dirbti realiai;
2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybÄs, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietÄje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai;
3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
10. Administracinio nusižengimo byloje neginÄijamai nustatyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir S. Å . bei I. M. 2022 m. sausio 23 d. darbo sutartys sudarytos nebuvo, apie jų priÄmimÄ Ä¯ darbÄ Sodros teritoriniam skyriui nustatyta tvarka praneÅ¡ta taip pat nebuvo. Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys, kad nors ir nustatyta, ko neginÄija ir pats administracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo, jog su I. M. po Institucijos patikrinimo, t. y. 2022 m. sausio 28 d. buvo sudaryta darbo sutartis (Sodrai apie įdarbinimÄ praneÅ¡ta tik 2022 m. sausio 30 d. 18 val. 58 val.), taÄiau ir Å¡iuo atveju įmonÄ neturÄjo teisÄs tokio asmens priimti į darbÄ , kadangi I.
M. neturÄjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikianÄio teisÄ bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. I. M. buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, kas atitinka (UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esminis ginÄas kyla dÄl to, kad anot V. G., S. Å . ir I. M. 2022 m. sausio 23 d. statybos objekte dirbo be jo žinios, t. y. kad jie dirbo ne (duomenys neskelbtini) naudai.
11. Skunde V. G. nurodo, kad nÄra teisinga vertinti T. T. pirminius, t. y. 2022 m. sausio 23 d. duotus paaiÅ¡kinimus, kad nepagrįstai neįvertinti jo vÄlesni Institucijai, įmonei ir teismui duoti parodymai. Taip pat keliamas klausimas, kodÄl esant prieÅ¡taringiems I. M. parodymams, teismais tiki vienais parodymais, o kitais ne. TaÄiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini. NagrinÄjamu atveju pažymÄtina, kad nelegalaus darbo bylose itin svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi yra pirminiai nelegaliai dirbanÄio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, maÄiusių pažeidimÄ ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, nes nelegaliai dirbÄ asmenys dažnai keiÄia savo parodymus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkriÄio 29 d. nutartis byloje Nr. AN2-518-365/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. N575-535/201).
Vertinant nagrinÄjamoje byloje apklaustų T. T. ir I. M. paaiÅ¡kinimų raidÄ ir jų kitimÄ Ä¯rodymų vertinimo reikalavimų kontekste, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkÄs teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais T. T. ir I. M. paaiÅ¡kinimais, duotais iÅ¡ karto patikrinimÄ atlikusiems pareigÅ«nams, o vÄliau â Institucijai, įmonei bei teismui duotus parodymus atmetÄ, kaip nepatikimus, t. y. faktines bylos aplinkybes nustatÄ pagal pirminius asmenų parodymus.
12. Bylos duomenimis, o bÅ«tent nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausanÄiais Institucijos patikrinimo metu darytais vaizdo įraÅ¡ais, nustatyta, kad VDI inspektoriai užÄjo į statybos objektÄ ir pradÄjo bendrauti su T. T., kuris pasakÄ, kad Å¡iandien jie yra trise (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_140309_001, vaizdo įraÅ¡o 02 m. 08 s.), nurodÄ, kad jie dirba savo darbÄ ir viskas (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_140309_001, vaizdo įraÅ¡o 02 m. 52 s.), paklausus kur yra treÄias kolega VDI inspektorius veda prie tuo metu dirbanÄio, t. y. vykdanÄio darbus prie palangÄs su darbo įrankiu rankose, S. Å . (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_140309_001, vaizdo įraÅ¡o 03 m. 22 s.).
Nors skunde nurodoma, kad vÄliau patikrinimo metu T. T. paneigÄ savo teiginius ir nurodÄ, kad kiti asmenys nÄra įmonÄs darbuotojai, taÄiau atkreiptinas dÄmesys, jog tokias aplinkybes T. T. paaiÅ¡kino tik po pokalbio telefonu su paÄiu V. G., kaip nustatyta iÅ¡ minÄto vaizdo įraÅ¡o. Iki to, VDI inspektoriams kalbant ir aiÅ¡kinantis su S. Å . kÄ pastarasis daro statybos objekte, T. T. jokių aplinkybių apie tai, kad S. Å . yra ne įmonÄs darbuotojas ar neva atÄjÄs jam padÄti draugas, nenurodo.
TÄ paÄiÄ dienÄ , t. y. 2022 m. sausio 23 d., raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ T. T. taip pat nurodÄ, jog nežino kas darÄ palanges. PažymÄtina, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nustatyta ir tai, kad I. M. VDI inspektoriams paklausus kokioje įmonÄje jis dirba, atsako, jog (duomenys neskelbtini) (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_150153_001, vaizdo įraÅ¡o 02 m. 26 s.), paklausus kiek dirba, I. M. pasako, kad pora mÄnesių (vaizdo įraÅ¡as 2022_0123_150153_001, vaizdo įraÅ¡o 02 m. 37 s.). Nors vÄliau teikiant paaiÅ¡kinimus T.
T. ir I. M. davÄ prieÅ¡ingus parodymus, o bÅ«tent T. T. nurodÄ pats pasikvietÄs S. Å ., kuris jo praÅ¡ymu padÄjo dirbti, apie tai įmonÄs vadovas nieko nežino, apie tokį savo sprendimÄ nieko neinformavo, o I. M. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kojo darbo ir vaikÅ¡Äiojo po objektus, 2022 m. sausio 23 d. atÄjo pirmÄ dienÄ pažiÅ«rÄti objekto, persirengÄ, norÄjo pasiruoÅ¡ti darbui, parodyti kaip dirba, iÅ¡neÅ¡Ä pora maišų Å¡iukÅ¡lių, dÄl pinigų už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡neÅ¡imÄ kalbÄjo su Tomu, taÄiau apylinkÄs teismas pagrįstai tokiais T.
T. ir I. M. parodymais nesivadovavo ir teisingai juos vertino tik kaip siekį padÄti V. G. iÅ¡vengi administracinÄs atsakomybÄs.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinÄjimo metu S. Å . ir I. M. nebuvo apklausti, todÄl galima tik daryti prielaidas kodÄl S. Å . I. M. telefono numerio kontaktÄ buvo įsivedÄs kaip â(duomenys neskelbtini), taip pat teismas nepagrįstai vertino, jog S. Å . nebuvo įdarbintas dÄl to, kad turÄjo skolų kreditoriams, o aplinkybÄ, kad S. Å . buvo rastas su darbo drabužiais paneigia T. T. paaiÅ¡kinimai. TaÄiau tokie nurodyti apelianto teiginiai nepagrįsti. Ä®rodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis ir tik teismas turi teisÄ sprÄsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžianÄių daryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas SkundžiamÄ nutartį, rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai iÅ¡dÄstÄ, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarÄ faktines aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas. Kartu skunde nurodoma, kad vienu iÅ¡ įrodymu buvo pripažinta tai, jog I. M. tiek po Institucijos patikrinimo, tiek ir prieÅ¡ tai skambino V.
G. Skundo argumentai, kad tiek V. G., tiek A. Ä. neretai skambina asmenys, besidomintis darbo sÄ lygomis, apmokÄjimo tvarka, V. G. potencialiems darbuotojams trumpai paaiÅ¡kina darbo sÄ lygas, o telefono skambutis po patikrinimo neįrodo, kad I. M. dirbo V. G. žinia. Atkreiptinas dÄmesys, kad prieÅ¡ patikrinimÄ I. M. skambino V. G. du kartus (2022 m. sausio 20 d. 14:22:41;78, 2022 m. sausio 21 d. 08:44:34;438), po patikrinimo 2022 m. sausio 23 d. 16:19:33;19, tiek ir pats V. G. po patikrinimo I. M. skambino tris kartus â 2022 m. sausio 23 d. 15:00:14; 2022 m. sausio 23 d. 15:12:39; 2022 m. sausio 23 d. 16:16:38.
AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad po patikrinimo pirmasis susisiekÄ V. G., t.y. jis pats paskambino I. M.. Nurodytos aplinkybÄs, vertinant jas kartu su nustatytomis aplinkybÄmis apie I. M. skambutį S. Å . po atlikto patikrinimo, apie tai, jog S. Å . rastas su darbo rÅ«bais, atliekantis darbines funkcijas, ir visumoje su kitais įrodymais, tik sustipina teismo nustatytas faktines aplinkybes dÄl I. M. ir S. Å . nelegalaus darbo įmonÄje (duomenys neskelbtini). DÄl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje 14.
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir dÄl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad V. G. padarÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 100 straipsnio 1 dalyje. NeginÄytinai nustatyta, kad įmonÄs (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. T. dirbo poilsio dienÄ , taÄiau jo faktiÅ¡kai dirbtas laikas poilsio dienÄ nebuvo pažymÄtas įmonÄs sausio mÄnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Apeliantas V. G. nesutinka su tuo, kad jis žinojo apie darbuotojo darbinių funkcijų atlikimÄ poilsio dienÄ , pasak jo tai T.
T. padarÄ savavaliÅ¡kai be jo žinios ir sutikimo. ApylinkÄs teismas objektyviai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinÄs visas bylos aplinkybes ir duomenų bei įrodymų visumÄ , pagrįstai konstatavo, kad V. G. padarÄ minÄtÄ administracinį nusižengimÄ , o su Å¡ia iÅ¡vada neturi pagrindo nesutikti ir skundÄ nagrinÄjantis apygardos teismas.
15. Kaip jau minÄta, faktinÄs nagrinÄjamos bylos aplinkybÄs nustatytos pagal pirminius T. T. parodymus, kurie pagal teismų praktikÄ yra itin svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi. Teikdamas raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡karto po atlikto patikrinimo T. T. paaiÅ¡kino, kad Å¡iandien, t. y. 2022 m. sausio 23 d. (sekmadienį), atÄjo į statybos objektÄ , kuris buvo atrakintas, įmonÄs vadovas V. G. žino, kad jis Å¡iandien dirba, Å¡iÄ savaitÄ dirba nuo pirmadienio iki penktadienio ir sekmadienį. VÄlesniuose raÅ¡ytuose paaiÅ¡kinimuose ir teismo posÄdžio metu duotuose parodymuose T.
T. nepatvirtino savo pirminių parodymų, nurodydamas, jog sekmadienį nusprendÄ padirbÄti pats, kadangi penktadienį neturÄjo nuotaikos, o pirmadienį turÄjo priduoti savo rezultatus darbų vadovui. AtÄjus į objektÄ durys buvo atrakintos, jis to nežinojo, tiesiog pasisekÄ. Savaitgalį dirbo pirmÄ kartÄ . Jeigu PareiÅ¡kÄjas (teismo pastaba â V. G.) žinotų, kad jis dirbo objekte, jis po įvykio apskritai daugiau nedirbtų įmonÄje. Vertindamas vÄlesnius T. T. parodymus apygardos teismas pažymi, kad jis yra susijÄs su įmone (duomenys neskelbtini) bei jos direktoriumi V.
G., juos sieja darbo teisiniai santykiai, todÄl T. T., bijodamos netekti turimo darbo, ar dÄl kitų panaÅ¡ių priežasÄių yra suinteresuotas liudyti savo darbdavio naudai. DÄl to, jo vÄlesni parodymai, negali bÅ«ti laikomi patikimais. Kartu atkreiptinas dÄmesys, kÄ pagrįstai akcentavo ir apylinkÄs teismas Skundžiamame nutartyje, kad teismo posÄdžio metu T. T. nurodytos parodymų pakeitimo aplinkybÄs â pirminiame paaiÅ¡kinime paraÅ¡Ä, kad PareiÅ¡kÄjas (teismo pastaba â V. G.) žinojo, kad jis dirbo objekte, nes tÄ dienÄ buvo neblaivus, susijaudino atÄjus Institucijos atstovams, kurie uždavÄ daug neaiÅ¡kių klausimų, laikytinos neįtikinamomis ir nelogiÅ¡komis.
16. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad apylinkÄs teismas nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , jog T. T. prieÅ¡ nagrinÄjamÄ Ä¯vykį, t. y. 2022 m. sausio 22 d., skambino V. G. keturis kartus. Visgi iÅ¡ Skundžiamos nutarties matyti, kad nÄ vienam iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų, tame tarpe ir aptariam, nebuvo suteikta iÅ¡skirtinÄ Ä¯rodomoji reikÅ¡mÄ, apylinkÄs teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus byloje esanÄius duomenis, savo iÅ¡vadas pagrindÄ byloje surinktų bei teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.
SkundÄ nagrinÄjantis teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esanÄių telefono iÅ¡klotinių matyti, kad T. T. 2022 m. sausio 22 d. keturis kartus skambino ne V. G., o A. Ä.. Laiko tarpuose tarp T. T. skambuÄių A. Ä., tiek V. G. du kartus skambino A. Ä., tiek A. Ä. du kartus skambino V. G.. Å iame kontekste, įvertinus minÄtus įrodymus ir atsižvelgiant į A. Ä. parodymus, duotus teismo posÄdžio metu, kad jo darbo funkcijos be kita ko yra prižiÅ«rÄti darbo tvarkÄ , darbuotojus, praÅ¡ymai dÄl darbo savaitgaliais, kurie teikiami laisva forma, reikalingi tam, kad jis žinotų jog savaitgalį yra darbuotojas, galima daryti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek A.
Ä., tiek V. G., kuris kaip įmonÄs direktorius yra atsakingas, žinojo apie tai, jog T. T. statybos objekte dirbs poilsio dienÄ .
17. DK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laikas â bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. IÅ¡ minÄtų aplinkybių visumos akivaizdu, kad T. T. atlikto darbines funkcija po nustatytų oficialių įmonÄs (duomenys neskelbtini) darbo valandų, kas turÄjo bÅ«ti pažymÄta įmonÄs sausio mÄnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, taÄiau tai nebuvo padaryta. Darbdavys, nagrinÄjamu atveju V. G., turÄjo užtikrinti tinkamÄ darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentų tvarkymÄ , darbo teisinių santykių atitikimÄ Ä¯statymų ir kitų teisÄs aktų reikalavimams, t. y. kad įmonÄs veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai.
TodÄl nustatyti V. G. veiksmai atitinka ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . DÄl nuobaudos individualizavimo 18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas V. G. paskirtos administracinÄs nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutikdamas su jam paskirtos baudos dydžiu praÅ¡o jÄ sumažinti, teigdamas, kad apylinkÄs teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
19. SkundÄ nagrinÄjantis teismas pažymi, kad nors V. G. teigia, kad padÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti administracinį nusižengimÄ dÄl 2022 m. sausio 28 d. I. M. nelegalaus darbo, teikdamas paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, vykdydamas visus nurodymus, taÄiau pažymÄtina, kad minÄta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ pripažintina tik nustaÄius dvi aplinkybes:
1) kaltininko prisipažinimÄ padarius administracinį nusižengimÄ , ir 2) vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių â kaltininko nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si arba padÄjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ . Kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimÄ yra tuomet, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padarÄs Å¡iÄ veikÄ . Toks prisipažinimas laikytinas savanoriÅ¡ku, kai jis apie tai praneÅ¡a savo noru, o ne verÄiamas objektyvių aplinkybių ar surinktų jo kaltÄ neabejotinai patvirtinanÄių įrodymų.
Bylos medžiaga nustatyta, jog V. G., teikdamas pirminius paaiÅ¡kinimus 2022 m. sausio 28 d., nurodÄ apskritai nežinantis I. M., iÅ¡ pateiktų nuotraukų asmens neatpažino, nors dienÄ prieÅ¡ tai su I. M. buvo sudaryta darbo sutartis, kuriÄ pasiraÅ¡Ä jie abu, VDI suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ atsisakÄ protokolÄ pasiraÅ¡yti, jo nepasiÄmÄ, atsistojo ir iÅ¡Äjo iÅ¡ skyriaus. DÄl nagrinÄjamo nusižengimo prisipažino tik vÄlesnÄje proceso stadijoje, o bÅ«tent teikdamas skundÄ pirmosios instancijos teismui dÄl Institucijos priimto Skundžiamo nutarimo.
Akivaizdu, jog pareikÅ¡damas tokiÄ pozicijÄ apeliantas nepadÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusižengimo. Taip pat apygardos teismas pažymi, kad prieÅ¡ingai negu nurodoma skunde, padarytus administracinius nusižengimus iÅ¡aiÅ¡kino VDI inspektoriai, byloje nÄra duomenų, kad prie jų iÅ¡aiÅ¡kinimo bÅ«tų prisidÄjÄs pats V. G., o teikti paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, kaip nurodÄ administracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo, yra jo teisÄ, kas negali bÅ«ti laikoma padÄjimu iÅ¡aiÅ¡kinant padarytÄ administracinį nusižengimÄ .
Esant Å¡ioms aplinkybÄms pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. G. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, kad jis prisipažinimo padarÄs administracinį nusižengimÄ ir padÄjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Apeliaciniu skundu V. G. praÅ¡o jam paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 1 000 eurų. Å iame kontekste apygardos teismas pažymi, kad administracinÄ nuobauda â teisinÄs atsakomybÄs priemonÄ, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklÄti, jog jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisÄs pažeidÄjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisÄs pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidÄjo kaltÄs formÄ bei rūšį, atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes.
21. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ asmenims skiriama administracinÄ nuobauda â bauda nuo 1 000 eurų iki 5 000 eurų, už ANK 100 straipsnio 1 dalyje â bauda nuo 300 eurų iki 1 450 eurų. IÅ¡ Institucijos priimto Skundžiamo nutarimo ir apylinkÄs teismo nutarties matyti, kad už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymÄ , nenustaÄius nei atsakomybÄ lengvinanÄių, nei sunkinanÄių aplinkybių, V. G. buvo skirta net mažesnÄ už vidurkį atitinkanÄio dydžio bauda, t. y. galutinÄ 2 500 eurų bauda.
22. NagrinÄjamu atveju Å¡ioje byloje nÄra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų apeliantui skirti Å¡velnesnÄ nuobaudÄ nei paskirta Skundžiamu nutarimu, kuris paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimu. PažymÄtina, kad teismų praktikoje nelegalaus darbo pažeidimai, kaip administraciniai nusižengimai, pagal jų pobÅ«dį priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų. Skiriant nuobaudos dydį įvertinamas V. G. padarytų nusižengimu sunkumas ir pobÅ«dis, kad nelegalaus darbo atvejai užfiksuoti du kartus, dviejų asmenų atžvilgiu, iÅ¡ kurių vienas treÄiosios Å¡alies pilietis neteistai dirbantis Lietuvos Respublikoje.
Nelegaliu darbu pažeidžiamos ne tik, kaip minÄta, žmogaus konstitucinÄs teisÄs, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, bet nelegaliu darbu siekiama nuslÄpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turint tikslÄ nemokÄti mokesÄių į valstybÄs biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylanÄių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių. Taigi, aptariamas pažeidimas kelia pavojų ne tik darbuotojų interesams, bet ir visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai, kadangi sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai.
TodÄl ir nubaudimas už tokio pobÅ«džio veiksmų atlikimÄ negali bÅ«ti formalus ar pernelyg Å¡velninti pažeidÄjo administracinÄ atsakomybÄ. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, V. G. paskirta nuobauda tinkamai įvertinta kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ir padÄs įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtinÄ administracinÄs nuobaudos paskirtį, todÄl jos mažinti nÄra pagrindo.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esanÄius įrodymus ir priÄmÄ teisingÄ procesinį sprendimÄ . Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 24. Apeliaciniu skundu administracinÄn atsakomybÄn patrauktas V. G. taip pat praÅ¡Ä priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teismui konstatavus, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jo netenkinus, praÅ¡ymas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįstas, todÄl jo tenkinti nÄra pagrindo ir praÅ¡omos bylinÄjimosi iÅ¡laidos ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka iÅ¡ valstybÄs nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinÄn atsakomybÄn patraukto V.
G. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ . TeisÄjas Mindaugas Povilanskas