8093c2c9-be28-414f-ad04-e272f3c7ead2 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2VP-3934-494/2020 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-000307-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1.; 3.5.21.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Dalia Zeniauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims A. L., D. D., antstolei Terezai Gerasimovič dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti, kad nustatyti, kad skolininkei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ D. D. gaunamų pajamų (nuolatinės iÅ¡mokos, kuriÄ jos sutuoktinis D. D. ) gauna iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio. PareiÅ¡kime nurodė, kad Antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-07 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2YT-7080—534/2019 dėl 500 Eur dydžio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės A.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) Vykdymo procesu metu antstolė nustatė, kad skolininkė A. L., (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuokÄ su D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (toliau ? VSDFV), skolininkės A. L. sutuoktinis D. D. gauna iÅ¡mokÄ iÅ¡ VSDFV Kauno skyriaus pensijų skyriaus 2 -ojo poskyrio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 3.109 straipsnio 4 dalimi sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su Å¡eimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, kaip ir priimdami, ir vykdydami savo asmenines prievoles.

CK 3.112 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo, be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.116 straipsnyje yra nustatyta, kad kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams teismo sprendimu. Vadovaujantis CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostata, kad bendroji jungtinė nuosavybės teisė yra tada, kai nuosavybės teisės nėra nustatytos.

Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline nuosavybe, jeigu nėra nustatyta kitaip (CK 4.73 straipsnio 2 dalis). Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali bÅ«ti kiekvienas daiktas ir kitas turtas (CK 4.74 str.). Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali nustatyti ir teismas (CK 4.89 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 667 straipsnį paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013.

Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybos Kauno Skyriaus sprendimu Nr.10.1958610 jos vyrui D. D. skirta netekto darbingumo (invalidumo) pensija. LR Socialinio Draudimo Pensijų Ä®statymo 25 str. nustato, kad teisę gauti netekto darbingumo pensijÄ turi Å¡io įstatymo nustatytas sÄ lygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iÅ¡ dalies darbingais, turinčiais nustatytÄ ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį, taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu.

Pagal LR Neįgaliųjų Socialinės Integracijos Ä®statymo 2 str. 6 d., 19 str. 2 d., neįgalumas – dėl asmens kÅ«no sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sÄ veikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos bÅ«klės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumas – asmens bÅ«klė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėj e įgytų sveikatos sutrikimų, yra žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis ir asmeniui reikia nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos).

Pagal LR CK 3.88 str. 1 d., bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal LR CK 3.89 str.1 d., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas:

6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalÄ , padarytÄ dėl gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Pagal LR CK 3.120 str. 1 d., į dalytinÄ turtÄ neįtraukiami asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Taigi, D. D. netekto darbingumo pensija yra žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimÄ , skirtas tik vienam sutuoktiniui. Å ita tikslinės paskirties iÅ¡moka yra asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įstatymu nedalytinu turtu.

Atsižvelgiant į minėtus įstatymo reikalavimus D. D. netekto darbingumo pensija nėra sutuoktinių bendro turtas, ir VMI neturi teisės reikalauti jo padalijimo. Dėl LR Civilinio Proceso Kodekso normų dėl ieškinio turinio ir priėmimo. Pagal LR CPK 135 str. 1, 2 d., teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma:

1) ieÅ¡kinio suma, jeigu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti įkainotas? 2) aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas)? 3) įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietÄ ? 4) ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas)? 5) ieÅ¡kovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas? 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatÄ .

Jeigu byla bus vedama per advokatÄ , taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas? 7) ieÅ¡kovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieÅ¡kovas pageidauja jÄ pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du. Prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei praÅ¡ymai dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas pateikti negali, iÅ¡reikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų.

Pagal LR CPK 137 str. 1 d., ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia priimdamas rezoliucijÄ . Å is procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iÅ¡kėlimu.

2. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu:

1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka? 2) ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui? 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos? 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį?5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu? 6) Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui? 7) pareiÅ¡kimÄ padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo? 8) pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo.

Pagal LR CPK 138 str. jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pagal LR CPK 113 str. 2 d., procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims.

Pagal 114 str. 1 d., dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens. IÅ¡ elektroninės bylos medžiagų LITEKO matyt, kad prie pareiÅ¡kimo nepridedama jokių dokumentų ir kitų įrodymų, kuriais VMI grindžia savo reikalavimus (pagal LR CPK 178 str., Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus).

Be to, LR CPK 51 str. 4, 5, 7 d. nustato, kad valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimÄ . Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylÄ per atstovÄ .

Teismas, po ieÅ¡kinio ar pareiÅ¡kimo priėmimo arba bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinyje ar pareiÅ¡kime nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia. PareiÅ¡kėjas VMI yra valstybės institucija, bet N. L. įgaliojimai nepatvirtinami nustatyta tvarka. Tačiau, teismas nemano bÅ«tina pritaikyti įstatymÄ ir iÅ¡kelia elektroninę bylÄ VMI pareiÅ¡kimui. Dėl civilinės bylos 2YT7080534/2019. Pagal LR CPK 10 str., 1, 2 d., visa iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, iÅ¡skyrus medžiagÄ tų bylų, kurios buvo iÅ¡nagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieÅ¡a ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys.

Priimdamas vieÅ¡ame teismo posėdyje sprendimÄ ar procesÄ užbaigiančiÄ nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumÄ , informacijos apie žmogaus sveikatÄ konfidencialumÄ , taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pagal LR CPK 116 str. 1, 2 d. teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) – tai proceso metu teismo priimti dokumentai. Visi teismo procesiniai dokumentai yra surašomi, priimami ir įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. Pagal LR CPK 297 str. 1 d., tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi.

Å ioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip paÅ¡alinti aplinkybes, iÅ¡vardytas Å¡io Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 punktuose, kliudančias nagrinėti bylÄ . Pagal oficialus teismų elektroninės sistemos duomenis, civilinę bylÄ 2YT7080534/2019, nurodytÄ VMI pareiÅ¡kime, teismas paliko nenagrinėtÄ , bet jokių teismo procesinių dokumentų nepriėmė ir neparašė. LITEKO nevieÅ¡ino jokių procesinių dokumentų Å¡itoje byloje. Dėl kokios baudos kalbama VMI pareiÅ¡kime nežinoma, kokiu pagrindu Inspekcija reiÅ¡kia turto padalijimÄ ir kokio iÅ¡ieÅ¡kojimo ribose neaiÅ¡kiai.

Taip pat suinteresuotas asmuo A. L. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kėjui skirti baudÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesÄ Å¾iningai kreipiasi į teismÄ su nepagrįstu pareiÅ¡kimu, neturėdama ne tik atitinkamų įrodymų ir dokumentų, iÅ¡ieÅ¡kotojo įgaliojimų bet piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis kaip valstybės institucija, pasislepia vieÅ¡aisiais interesais ir nesumoka žyminio mokesčio, savavaliÅ¡kai paskiria save neiÅ¡ieÅ¡kotos baudos iÅ¡ieÅ¡kotoju.

Suinteresuotam asmeniui antstolei Terezai Gerasimovič procesiniai dokumentai ir teismo Å¡aukimas apie posėdį įteikti tinkamai, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Suinteresuotam asmeniui D. D. procesiniai dokumentai ir teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai, vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 130 str.), kadangi jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti, D. D. niekur nedirba, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. 2020-05-29 teisme gautas suinteresuoto asmens D. D. praÅ¡ymas, kuriame nurodoma, kad jis kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja bylos nagrinėjimui be jo dalyvavimo.

PraÅ¡yme nurodė, jog jam nėra žinoma bylos esmė, kadangi teismas jam neįteikė procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos adresu asmeniÅ¡kai. Jis yra regėjimo invalidas nuo vaikystės, jis negali dirbti, jam reikalinga pagalba ir priežiÅ«ra, vienintelis jo pajamų Å¡altinis yra invalidumo pensija. Jo regėjimo problemos neleidžia jam atvykti į teismÄ esantį Vilniuje be pagalbos ir perskaityti dokumentus. Suinteresuoto asmens D. D. praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas ir byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Kaip jau minėta aukščiau D. D. procesiniai dokumentai ir teismo Å¡aukimas įteikti tinkamai, nustatytu terminu atsiliepimo jis nepateikė. Be to, byla yra elektroninė, o ne popierinė, todėl su bylos medžiaga galima susipažinti per EPP sistemÄ . KritiÅ¡kai vertintini D. D. nurodyti argumentai, kad bylos medžiaga jam yra nežinoma, kadangi suinteresuotas asmuo A. L. yra D. D. sutuoktinė, kuri yra prisijungusi per EPP sistemÄ ir nuolat stebi bylos eigÄ , yra pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ bei eilę nepagrįstų praÅ¡ymų, galų gale, prieÅ¡ pat posėdį posėdžio dienÄ raÅ¡tu pareiÅ¡kė teisėjai nuÅ¡alinimÄ , kuris prieÅ¡ pat posėdžio pradžiÄ 2020-06-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Pirmininkės nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad yra siekiama nutolinti bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , kas prieÅ¡tarauja CPK 7, 8 str. str. nuostatoms. Todėl bylos nagrinėjimui raÅ¡ytinio proceso tvarka kliūčių nėra. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič (toliau – antstolė) kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0045/19/00856, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2YT-7080-534/2019, dėl 500 Eur baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės A.

L. valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos). Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkė A. L. yra iÅ¡tekėjusi, skolininkės ir jos sutuoktinio D. D. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad duomenų apie tai, kad skolininkė ir jos sutuoktinis bÅ«tų sudarę vedybinę ar povedybinę sutartis, ar bÅ«tų nutraukę santuokÄ , nėra. Antstolė taip pat nustatė, kad skolininkės A. L. sutuoktinis D.

D. gauna iÅ¡mokas iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio. 2020-02-13 Turto areÅ¡to aktu Nr. S-20-45-2179 antstolė areÅ¡tavo skolininkės sutuoktiniui D. D. priklausančias pinigines lėšas, gautas atliekant iÅ¡skaitymus LR CPK 736 str. nustatyta tvarka iÅ¡ jam paskirtos iÅ¡mokos, kuriÄ iÅ¡moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pensijų skyriaus 2-ojo poskyris. 2020-02-13 Patvarkymu dėl siÅ«lymo pateikti sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu Nr. S-20-45-2186, antstolė pasiÅ«lė skolininkei A.

L. ir jos sutuoktiniui D. D. per 20 d. pateikti sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintÄ notarine tvarka. Skolininkė ir jos sutuoktinis per antstolės nustatytÄ terminÄ nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkei ir jos sutuoktiniui neįgyvendinus siÅ«lymo, antstolė 2020-03-17 Patvarkymu dėl siÅ«lymo kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo Nr.S-20-45-4060, pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos iki 2020 m. gegužės 31 d. kreiptis į teismÄ dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikia antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkė A. L. ir D. D. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Turtas (piniginės lėšos) ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, bei pensijos, paÅ¡alpos ir kitokios iÅ¡mokos, yra laikoma bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas).

Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies nuostatomis, laikoma, kad D. D. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės A. L. nuosavybė, todėl yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir nustatyti skolininkės A. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, nenustatyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir nustatoma, kad skolininkei A. L. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio D. D. gaunamų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų joms prilygintų išmokų (CK 3.88 straipsnio 1dalies 5 punktas, 2 dalis, CPK 667 straipsnis). Suinteresuoto asmens A. L. atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti D. D. gaunamų pajamų padalijimo, nes jos nėra sutuoktinių bendras turtas, atmestinos kaip nepagrįstos.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys jokio teisinio pagrindo atsiliepime nurodyti argumentai dėl CPK normų taikymo ieÅ¡kinio turiniui ir priėmimui, apie pareiÅ¡kėjo įgaliojimo nebuvimÄ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, apie skolininkei kilusį neaiÅ¡kumÄ apie kokios baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kalbama pareiÅ¡kime. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį.

Pagal Å¡io straipsnio 2 d., teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiÅ¡kiamas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistinÄ nuostolių sumÄ . Suinteresuoto asmens A.

L. praÅ¡yme dėl nuostolių atlyginimo piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis nurodytos aplinkybės dėl baudos pareiÅ¡kėjai skyrimo yra visiÅ¡kai nepagrįstos, jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su nepagrįstu pareiÅ¡kimu ar neturėdama tam pagrindo arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , byloje nėra. PrieÅ¡ingai pareiÅ¡kėja kaip iÅ¡ieÅ¡kotojas (atstovaujantis valstybę) vykdymo procese, antstolei pasiÅ«lius, pasinaudojo jai suteikta procesine teise CPK 667 str. nustatyta tvarka kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo A. L. net nenurodė, kokius gi nuostolius yra patyrusi. PareiÅ¡kėja kaip institucija atstovaujanti valstybę CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio už pareiÅ¡kimo padavimÄ neturėjo mokėti. Jokių pagrindų skirti pareiÅ¡kėjai baudÄ CPK 95 str. nustatyta tvarka nenustatyta, o suinteresuoto asmens A. L. praÅ¡ymas laikytinas pažeidžiančiu CPK 7 str. nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, n u t a r i a : PraÅ¡ymÄ tenkinti. Nustatyti, kad skolininkei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 D. D. gaunamų pajamų iÅ¡ Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė