Legislator Case Law & Legislation
80920f55-ef50-4924-bc02-66e735adb84d AI generated

80920f55-ef50-4924-bc02-66e735adb84d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 80920f55-ef50-4924-bc02-66e735adb84d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-312/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27843-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, sekretoriaujant Renatai Novickienei, Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

80920f55-ef50-4924-bc02-66e735adb84d · Vilniaus apygardos teismas: Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 270 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį –O. T. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios inkriminuojamų nusikaltimų požymių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-312/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27843-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, sekretoriaujant Renatai Novickienei, Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei, nuteistajam A.

B. ir jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui, nuteistajam O. T. ir jo gynėjui advokatui Michailui Sadovničiui, nukentėjusiajam J. J. J. ir jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. T., nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio ir nukentėjusiojo J. J. J. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A.

B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytÄ turtinę žalÄ (6 900,71 Eur), per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 270 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3 700 Eur) dydžio bauda, kuri turi bÅ«ti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J.

J. J. padarytÄ turtinę žalÄ (6 900,71 Eur), per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Ä® laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., 12.30 val., iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., 16.20 val. (dvi dienos).

O. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytÄ turtinę žalÄ (6 900,71 Eur), per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat O. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 270 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3 700 Eur) dydžio bauda, kuri turi bÅ«ti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J.

J. J. padarytÄ turtinę žalÄ (6 900,71 Eur), per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. J. J. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. B. ir O. T. solidariai priteista J. J. J. 6 900,71 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ A. B. ir O. T. solidariai Valstybinei miÅ¡kų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteista 42 567,02 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti. IÅ¡ A. B. ir O. T. priteista po 36,52 Eur teismo turėtų iÅ¡laidų valstybės naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A.

B. ir O. T. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie, veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo nenustatytas, miÅ¡ko sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. J. J., neteisėtai, be leidimo kirsti miÅ¡kÄ , plynai iÅ¡kirsdami 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ žalių eglių ir pagrobdami 6 804,71 Eur vertės 115,334 m³ Å¡ių iÅ¡kirstų eglių, kurių 1 m³ kaina 59 eurai, pasikėsino pagrobti J.

J. J. priklausančias 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ iÅ¡kirstų žalių eglių. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat A. B. ir O. T. nuteisti už tai, kad pažeidė aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to buvo padaryta didelės žalos miÅ¡kui kaip aplinkos objektui, o bÅ«tent: jie, veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo nenustatytas, miÅ¡ko sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. J. J., pažeisdami Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus, t. y. neteisėtai, be leidimo kirsti miÅ¡kÄ , plynai iÅ¡kirsdami 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ žalių eglių bręstančiame medelyne, kuriame nustatytos Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (XXVI miÅ¡ko naudojimo apribojimai, LII dirvožemio apsauga, XXIX PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, XXVII vandens telkiniai, XXI žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrengimai, VI elektros linijų apsaugos zonos, II kelių apsaugos zonos), padarė didelės žalos miÅ¡kui kaip aplinkos objektui, turinčios 42 567,02 Eur piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 270 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį –O. T. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios inkriminuojamų nusikaltimų požymių.

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad O. T. kaltę pagrindžia tai, kad nuteistasis miÅ¡ko kirtimo metu duodavo nurodymus A. B. pasamdytiems darbininkams, jo įmonei priklausančiu traktoriumi iÅ¡ svetimo miÅ¡ko traukė medienÄ ir sandėliavo jÄ prie kelio. Nuteistasis A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jo brigada pradėjo dirbti, O. T. kartu nevažiavo. MiÅ¡ke medžiai, kuriuos reikėjo kirsti, nebuvo pažymėti, todėl jie pjovė juos savo nuožiÅ«ra. Kadangi darbininkams nebuvo aiÅ¡ku, kokius medžius pjauti, jis su D.

B. ir dar su kažkuo nuvažiavo ir sužymėjo medžius. Liudytojas V. G. paaiÅ¡kino, kad A. B. pasiÅ«lė visai brigadai, taip pat ir jam, nupjauti miÅ¡ko. Kur pjauti, parodė A. B. ir dar vienas vyras. Dirbant pirmÄ dienÄ , medžiai nebuvo sužymėti, po to buvo sužymėti, medžiai galėjo bÅ«ti sužymėti nuo trečios dienos. Liudytojas V. B. parodė, kad tikslaus laiko jis neprisimena, maždaug prieÅ¡ keletÄ metų, A. B. atvažiavo ir pasiÅ«lė jam užsidirbti, t. y. paprašė padėti iÅ¡pjauti miÅ¡kÄ .

A. B. pasakė, jog leidimai ir projektai yra. MiÅ¡ke jie pjovė žymėtas ir nežymėtas egles, A. B. pasakė pjauti savo nuožiÅ«ra. KitÄ dienÄ kai jie atvažiavo, visi medžiai jau buvo sužymėti. A. B. miÅ¡ke kažkiek buvo, atvažiavus patikrinti kaip jie dirba, pažiÅ«rėjo ir viskas. Kol jis dirbo, O. T. miÅ¡ke nematė. Pas A. B. namuose O. T. nematė. Už darbÄ A. B. su juo atsiskaitė. Å ie paaiÅ¡kinimai, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad miÅ¡ko kirtimo darbus atliko A. B. pasamdyti darbuotojai savo nuožiÅ«ra, o vėliau buvo kertami A.

B. pažymėti medžiai. Byloje nėra įrodymų, kad buvo susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos, iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma - žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Nuteistasis dirbo miÅ¡ke kaip samdomas darbuotojas, kaip ir kiti A. B. pasamdyti darbininkai. Visi pasamdyti darbininkai apie tai, kad kertamas miÅ¡kas neva priklauso O. T., žinojo iÅ¡ nuteistojo A. B.. O. T. neužvaldė svetimo turto, nesinaudojo ir nedisponavo turtu pagal savo nuožiÅ«rÄ , jis tik iÅ¡traukdavo medžius iÅ¡ miÅ¡ko į A.

B. nurodytÄ vietÄ , neturėdamas jokio tikslo jų realizuoti.

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, vertindamas asmenų duotus parodymus teisme, pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad visi liudytojai susiję su nuteistuoju A. B. giminystės (A. B.), draugystės (M. M. P.) arba darbiniais ryÅ¡iais. Be to, liudytojai keitė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad pirmÄ kartÄ ten važiavo A. B. automobiliu „WW Caravelie“, raudonosios spalvos, valstybinių numerių neprisimena.

Vairavo J. B.. Kur reikia važiuoti, žinojo vienas iÅ¡ kartu važiavusiu darbininkų vardu A. U.. Taip pat kartu su jais viename automobilyje važiavo V. P., V. iÅ¡ Å venčionėlių (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, S. U. iÅ¡ Å ventos ir K. D.. Kai pirmÄ kartÄ atėjo į miÅ¡kÄ , visur buvo medžiai - eglės, niekas nebuvo pjauta. Tos eglės nebuvo sužymėtos. A. U. visiems žodžiu pasakė, kad reikia pjauti tik storus medžius. Patys savo nuožiÅ«ra rinkosi, kuriuos pjauti. Kas turėjo iÅ¡traukti medienÄ , kas vėliau turėjo bÅ«ti su ja daroma, J.

B. nežinojo, niekas apie tai jam nesakė. Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad miÅ¡kÄ , kuri reikės kirsti, parodė O. T., automobilį vairavo jis, O. T. rodė, kur važiuoti. O. T. važiavo su jais vienu automobiliu. Atvažiavus prie miÅ¡ko, O. T. parodė, kurioje vietoje ir kokius medžius pjauti. Kas miÅ¡ko savininkas, jis nežino, bet jam buvo žinoma, kad pjauti prašė O. T.. MiÅ¡ko pjovimo darbus pradėjo kitÄ dienÄ , į miÅ¡kÄ važiavo su O. T., A. U..

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Julius Jasaitis praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatuojant, kad nėra įrodyta, jog A. B. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo A. B. veiksmų, susijusių su miÅ¡ko kirtimo organizavimu ir medienos pardavimu, apraÅ¡ymu, įvertino praktinę jo patirtį ir žinias Å¡ioje srityje, vieninteliu sakiniu užsimindamas, jog A. B. neturėjo leidimo kirsti miÅ¡kÄ ir neįsitikino tokio leidimo buvimu, tačiau teismas neatliko jokios jo veiksmų motyvų analizės, neiÅ¡siaiÅ¡kino, koks buvo susitarimo dėl miÅ¡ko kirtimo tarp A. B. ir O. T. turinys, neanalizavo ir nevertino liudytojų parodymų dėl to, kieno iniciatyva buvo vykdomas miÅ¡ko kirtimas, nemotyvavo, kodėl laiko A. B. nusikaltimo organizatoriumi, nepasisakė ir nevertino nukentėjusiojo J. J. J. veiksmų, nustačius, kad O. T. neteisėtai traukia iÅ¡ miÅ¡ko medienÄ . Tokiu bÅ«du, nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, A. B. kaltė nėra įrodyta.

8. Apeliaciniame skunde cituojami nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, nurodoma, kad jo parodymus apie žodinio susitarimo su O. T. aplinkybes, t. y. kad ne A. B. buvo miÅ¡ko kirtimo iniciatorius, o bÅ«tent O. T. jį pasamdė kirsti miÅ¡kÄ ir ruoÅ¡ti medienÄ , pats parodė kirtimo vietÄ , aiÅ¡kino turįs tam leidimÄ , patvirtino praktiÅ¡kai visi miÅ¡ko ruoÅ¡os darbuose dalyvavę asmenys - A. U., V. G., J. B., V. P., P. P., V. B., D. M.. Kai kurias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, patvirtinančias A.

B. parodymus dėl to, kad jis buvo tik O. T. pasamdytas darbuotojas atlikti miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus ir parduoti nupjautÄ medienÄ , tačiau galėjo nežinoti, ar O. T. iÅ¡ tikrųjų turėjo leidimÄ miÅ¡ko kirtimui, nurodė ir kiti liudytojai – A. B. motina A. B., jo brolis D. B., sugyventinė M. M. P.. Pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimų, taip pat nepasisakė dėl A. B. namuose kratos metu rastų popieriaus lapų, kuriuose jo ranka buvo užraÅ¡yta „O. miÅ¡kas“ ir apskaičiuota iÅ¡kirsto miÅ¡ko kubatÅ«ra.

Å ie popieriaus lapai patvirtina, kad A. B. buvo įsitikinęs, kad teisėtai pjauna O. T. priklausantį miÅ¡kÄ , kurio kirtimui pastarasis turi nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ . Byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad bÅ«tent O. T. pasamdė miÅ¡ko kirtimui A. B., kuris suorganizavo brigadÄ darbininkų, kurie, kaip ir pats A. B., neįtarė, jog miÅ¡kas kertamas neteisėtai, neturint leidimo, dėl ko nebuvo patraukti atsakomybėn. O. T. su savo technika traukė nupjautÄ medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko, todėl nepaneigta A.

B. versija, kad jeigu užsakymÄ iÅ¡ savininko iÅ¡pjauti miÅ¡kÄ bÅ«tų gavęs A. B., jis bÅ«tų visus darbus, tarp jų ir medienos traukimÄ , atlikęs savo turima technika. A. B. paaiÅ¡kinimas, kad jis dėl ankstesnių tarpusavio santykių pasitikėjo O. T., kuris sakė turįs leidimÄ miÅ¡ko kirtimui, tačiau jo taip ir nepateikė, taip pat nebuvo paneigtas, jį patvirtino visi surinkti įrodymai, iÅ¡skyrus O. T. paaiÅ¡kinimÄ .

9. Apeliaciniame skunde aptariamas nukentėjusiojo J. J. J. paaiÅ¡kinimas, iÅ¡ kurio matyti, jog pastarasis buvo suinteresuotas, kad neteisėtu miÅ¡ko kirtimu ir medienos vagyste bÅ«tų apkaltintas bÅ«tent A. B., o ne O. T., kuris praktiÅ¡kai neturi jokio turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti jam padarytÄ Å¾alÄ . J. J. J. ir O. T. parodymai apie jų pirmÄ jį susitikimÄ skiriasi. Nukentėjusysis, užuot pranešęs apie neteisėtÄ kirtimÄ ir pristatęs nusikaltimo vietoje užkluptÄ asmenį policijai, sugalvojo pastatyti kameras, kad pats sugautų ir kitus galimo nusikaltimo bendrininkus.

Taigi, esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, darytina iÅ¡vada, jog A. B., kaip ir jo pasamdyti brigados darbininkai, iÅ¡ tikrųjų galėjo nežinoti, jog neteisėtai kerta miÅ¡kÄ , o po to ir parduoda medienÄ V. M.. A. B. buvo įsitikinęs, kad kertamas miÅ¡kas priklauso O. T., kuris turi leidimÄ jį kirsti, todėl jam ir atidavė už medienÄ gautus pinigus, sau pasilikdamas tik atlygį už atliktÄ darbÄ . Pirmosios instancijos teismas neapklausė nuteistųjų, ar jie iÅ¡ tikrųjų suvokė daromos žalos mastÄ , todėl jų padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 270 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei, pavyzdžiui, neteisėtai iÅ¡kertamas miÅ¡kas, nuosavybės teise priklausantis ne kaltininkui, o kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam), tai kaltininko veika kvalifikuojama ne pagal BK 273 straipsnį, o paprastai pagal BK 187 straipsnį, numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę už turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ .

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistieji nepripažino susitarimo veikti bendrai, siekiant pasisavinti nupjautÄ medienÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio susitarimo buvimÄ . PrieÅ¡ingai, kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡sakė savo argumentus, paneigiančius kito versijÄ apie siekimÄ organizuoti miÅ¡ko kirtimÄ ir pasisavinti medienÄ . IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad tik vienas iÅ¡ jų veikė tiesiogine tyčia, o kitas buvo suklaidintas ir neturėjo siekio pasisavinti medienÄ . Taigi, nuteistojo gynėjo nuomone, teismo iÅ¡vada apie bendrininkavimÄ yra nepagrįsta.

11. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo J. J. J. atstovas advokatas Paulius Jablonskas praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. ir O. T. pripažinti kaltais, padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant prokuroro pasiÅ«lytas bausmes, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje buvo iÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiojo J. J. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir pripažinti miÅ¡ko atkÅ«rimo kaÅ¡tus (1 240,66 Eur) turtine žala bei priteisti jÄ solidariai iÅ¡ kaltų asmenų.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dalis iÅ¡kirstos medienos buvo realizuota ir už tai buvo gautos atitinkamos piniginės lėšos, kitos dalies realizuoti nespėta, nes vagystė buvo pastebėta ir kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Taigi, dėl dalies iÅ¡kirstos medienos vagystė yra baigtas nusikaltimas, o kitos dalies kaltininkai nespėjo užvaldyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, t. y. jų daroma nusikalstama veika iÅ¡aiÅ¡kėjo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas abiejų asmenų veikÄ turėjo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

Vis dėlto, teisinga nusikalstamos veikos kvalifikacija yra nurodyta kaltinamajame akte. 10 919,36 Eur iÅ¡kirsto miÅ¡ko vertė nusikalstamos veikos padarymo metu virÅ¡ijo 250 MGL vertę, kas sudaro didelės vertės pažymį, todėl nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už realizuotÄ medienÄ A. B. iÅ¡ V. M. gavo 4 000 Eur. Å ios piniginės lėšos teismo turėjo bÅ«ti pripažintos nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuotos.

13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atlyginti nukentėjusiajam pagrobtos medienos vertę, tačiau nepagrįstai iÅ¡kirsto miÅ¡ko atkÅ«rimo kaÅ¡tų nepripažino turtine žala. Å iuo atveju VÄ® Å venčionėlių miÅ¡kų urėdija atliko iÅ¡kirsto miÅ¡ko atkÅ«rimo skaičiavimus, pagal kuriuos miÅ¡ko atkÅ«rimo kaÅ¡tai sudaro 1 240,66 Eur. Atsodinti iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ yra įpareigotas miÅ¡ko savininkas, įstatymai nenustato iÅ¡lygų, dėl kurių tokie veiksmai neturi bÅ«ti atlikti, taigi, Å¡i suma laikytina bÅ«sima žala, kuri sudaro turtinės žalos turinį, ir turi bÅ«ti priteista iÅ¡ kaltų asmenų.

14. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

15. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, kitų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis O. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo O. T. apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 16. Nuteistojo O. T. ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliaciniai skundai atmestini, nukentėjusiojo J.

J. J. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl kaltės 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, A. B. ir O. T. pagrįstai pripažino kaltais, pasikėsinus pagrobti nukentėjusiojo J. J. J. turtÄ - 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ iÅ¡kirstų žalių eglių, o taip pat pažeidus aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko buvo padaryta didelė žala miÅ¡kui kaip aplinkos objektui.

Sprendžiant dėl pastarųjų kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros ir parodymų patikrinimo vietoje duomenys, kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų pasirinktÄ taktikÄ nusikalstamų veikų padarymu kaltinti vienam kitÄ pagrįstai vertino kritiÅ¡kai ir laikė tai jų gynybinėmis pozicijomis, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tais atvejais, kai asmuo, svetimame miÅ¡ke neteisėtai iÅ¡kirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis virÅ¡ija 3 MGL, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamÄ dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014, 2K-585-677/2015). Nagrinėjamu atveju, neginčijamai nustatyta, kad miÅ¡ko sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. J. J.. Leidimas kirsti miÅ¡kÄ Å¡iame sklype, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d. iÅ¡duotas nebuvo.

19. Baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti S. U., P. D., V. G., P. P., V. P., V. B. nurodė, kad jie A. B. nurodymu 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pradžioje dirbo eglyne netoli (duomenys neskelbtini), reikėjo pjauti A. B. sužymėtas egles ir krauti jų Å¡akas į krÅ«vas, į miÅ¡kÄ važiuodavo A. B. priklausančiu automobiliu Volkswagen Caravelle, darbo įrankiais (trimis pjÅ«klais) taip pat aprÅ«pino A. B.. Liudytojas S. U. teigė, kad paskutinę darbo dienÄ jam už pagalbÄ miÅ¡ko darbuose A.

B. sumokėjo 50 Eur. Liudytojo P. D. teigimu, A. B. kiekvienÄ dienÄ už darbÄ jam duodavo po 10 Eur, o mėnesio pabaigoje atsiskaitydavo už iÅ¡pjautÄ medžių kiekį. Liudytojai P. P., V. P. ir V. B. taip pat nurodė, kad už darbÄ , jį baigus, su jais ir kitais darbininkais atsiskaitė A. B.. Liudytojai nurodė, kad miÅ¡ke dirbo ir O. T., jis mėlynos spalvos traktoriumi („patuku“) traukė iÅ¡ miÅ¡ko nupjautÄ medienÄ ir sandėliavo prie kelio, taip pat darbininkams rodė, kurių medžių nereikia pjauti, sakė nepjauti medžių miÅ¡ko pakraÅ¡tyje, vertino padarytÄ darbÄ (sakė, kad gerai iÅ¡pjauta).

Å ios aplinkybės patvirtina, kad tiek A. B., tiek O. T. organizavo J. J. J. priklausančio miÅ¡ko kirtimo darbus – A. B. sužymėjo pjautinus medžius, nusamdė darbininkus, aprÅ«pino juos darbo įrankiais ir priemonėmis, su jais atsiskaitė už padarytÄ darbÄ , O. T. taip pat davė nurodymus dėl reikiamų iÅ¡pjauti medžių, prižiÅ«rėjo darbų eigÄ , taip pat pats traukė ir sandėliavo medienÄ .

20. Nors darbininkai ir nurodė manę, kad pjauna O. T. priklausantį miÅ¡kÄ , tačiau nei vienas nepatvirtino matęs kokius nors tai patvirtinančius dokumentus ar girdėjęs šį faktÄ iÅ¡ paties O. T., liudytojų teigimu, jie tai girdėjo arba iÅ¡ A. B., arba vieni iÅ¡ kitų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Å¡ie asmenys nuolat dirbo miÅ¡ko darbus A. B., pastarasis jiems apmokėdavo už darbÄ , jie buvo tarpusavyje pažįstami, todėl galėjo bÅ«ti suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, siekiant suÅ¡velninti jo atsakomybę.

Kad tai O. T. pasamdė A. B. pjauti miÅ¡kÄ , taip pat nurodė ir liudytojai M. M. P., D. B. ir A. B., tačiau Å¡ie liudytojai su A. B. yra susiję artimais ryÅ¡iais (sugyventinė, brolis ir motina), todėl jų parodymai Å¡ioje dalyje vertinami kritiÅ¡kai. Nors nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad kratos A. B. namuose metu buvo rasti popieriaus lapai su užraÅ¡u „O. miÅ¡kas“ ir apskaičiuota iÅ¡kirsto miÅ¡ko kubatÅ«ra, apklausų metu A. B. nurodė, kad Å¡ie lapai nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu, tai jo užraÅ¡ai iÅ¡ ankstesnių jo ir O.

T. bendrų miÅ¡ko kirtimo darbų. Taigi, Å¡ie įraÅ¡ai, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti, kad A. B. buvo įsitikinęs teisėtai pjaunantis O. T. priklausantį miÅ¡kÄ , nes paties nuteistojo parodymai dėl to yra dviprasmiÅ¡ki. Be to, apklausų metu A. B. nurodė manęs, kad miÅ¡kas priklauso ne O. T., o kažkokiai bankrutuojančiai įmonei „Jungtiniai miÅ¡kai“.

21. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, A. B. yra įgijęs miÅ¡kininko specialybę, verčiasi individualia veikla medienos ruoÅ¡os srityje. Esant tokioms aplinkybėms, A. B. profesionaliai verčiantis miÅ¡kų pjovimo darbais, turint savo pastoviÄ darbininkų brigadÄ , tam skirtÄ specialiÄ autotechnikÄ , laikytina, kad jis žinojo, jog prieÅ¡ organizuojant konkretaus miÅ¡ko kirtimÄ privalu įsitikinti tokių veiksmų teisėtumu, t. y. įsitikinti, kad yra iÅ¡duotas leidimas kirsti tokį miÅ¡kÄ .

Nors O. T. teigia, kad jis buvo tik vienas iÅ¡ A. B. pasamdytų darbininkų, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad jis taip pat verčiasi miÅ¡kų kirtimo darbais, su A. B. bendradarbiauja ne pirmÄ kartÄ , todėl, prieÅ¡ duodamas medkirčiams nurodymus, kuriuos medžius reikia pjauti, o kuriuos palikti, jis turėjo įsitikinti, kad miÅ¡kas kertamas teisėtai, t. y. kad yra iÅ¡duotas leidimas jį kirsti. Be to, nelogiÅ¡ki nuteistojo O. T. argumentai, kad jis A. B. nurodymu tik turėjo savo traktoriumi iÅ¡traukti medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko, kadangi A.

B. turi savo technikÄ tokiems miÅ¡ko darbams atlikti.

22. Tai, kad nuteistieji bendradarbiavo, kertant J. J. J. priklausantį miÅ¡kÄ ir parduodant iÅ¡kirstÄ medienÄ , patvirtino ir liudytojas D. M., kuris nurodė, kad A. B. po pokalbio su O. T. paprašė liudytojo nuvykti sumatuoti medienÄ . Jie su A. B. nuvyko prie Å ventos k. ir matavo susandėliuotų eglės rÄ stų diametrus, buvo matuojami tik 6,10 m ilgio rÄ stai, nes tokių prašė O. T.. D. M. taip pat nurodė, kad trÅ«ko reikiamo kiekio medienos, todėl O. T. traukė jÄ iÅ¡ miÅ¡ko, o A. B. matavo.

Pats D. M. tuo metu važiavo pasitikti miÅ¡kovežių, kuriuos lydėjo V. M.. Visi 6,10 m ilgio rÄ stai buvo pakrauti į miÅ¡kovežius. Apklausos metu liudytojas V. M. nurodė, kad 2016 m. birželio 9 d. jam A. B. pasiÅ«lė pirkti medienÄ , ji buvo susandėliuota pamiÅ¡kėje netoli (duomenys neskelbtini). Jis iÅ¡ A. B. įsigijo 44,2 kubinius metrus žalios medienos, 6,00 m eglės, už kuriÄ atsiskaitė grynaisiais pinigais, A. B. žadėjo, kad vėliau galės pasiÅ«lyti dar tokio paties pločio rÄ stų.

Nors V. M. prašė A. B. parodyti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , tačiau pastarasis jo nepateikė, nors žadėjo, todėl 2016 m. birželio 9 d. stataus miÅ¡ko sutartis Nr. 16/06 liko nepasiraÅ¡yta. Kad A. B. siÅ«lė pirkti medienÄ , patvirtino ir liudytojas M. Z.. Kad tarp A. B. ir V. M. įvyko medienos pirkimo-pardavimo sandoris patvirtino ir D. B. bei M. M. P., to neneigė ir pats A. B., tačiau, jų teigimu, medienÄ A. B. pardavė O. T. praÅ¡ymu, nes pastarasis su V. M. buvo susipykęs. Vis dėlto, tokių aplinkybių V.

M. nepatvirtino, jis nurodė, kad anksčiau pažinojo O. T., tačiau su juo nepalaiko jokių santykių, nebendrauja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų ir liudytojų parodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad neteisėtai iÅ¡kirsta mediena V. M. buvo parduota O. T. ir A. B. bendru sutarimu – A. B. susitarė su V. M. dėl medienos pardavimo, O. T. traukė jÄ iÅ¡ miÅ¡ko, A. B. matavo ir organizavo pardavimo procesÄ . BendrÄ asmenų susitarimÄ patvirtina ir faktas, kad nuteistieji pasidalino iÅ¡ sandorio gautus grynuosius pinigus.

23. Liudytojas V. B., dirbęs kertamame miÅ¡ke, taip pat patvirtino nuteistųjų bendradarbiavimo faktÄ ir nurodė, kad, jo nuomone, miÅ¡kas buvo jų abiejų, nes jie nuolat bendravo, kalbėjosi dėl miÅ¡ko kirtimo, abu duodavo nurodymus, kokius medžius pjauti, O. T. prašė iÅ¡matuoti medienÄ , kÄ jie su A. B. ir darė, O. T. turėjo atvažiuoti pas A. B. į garaÅ¾Ä ir pagal suraÅ¡ytus duomenis skaičiuoti medienos tÅ«rį. Nors liudytojų M. M. P., D. B. ir A. B. kaip suinteresuotų asmenų parodymai vertinami kritiÅ¡kai, vis dėlto ir Å¡ie liudytojai patvirtino, kad O. T. ne kartÄ atvykdavo pas A. B., jie kalbėdavosi apie aptariamo miÅ¡ko kirtimo darbus. Kad O. T. su A. B. bendravo daugiau nei kiti darbininkai, jis atvažiuodavo pas A. B. į garaÅ¾Ä , patvirtino ir kiti miÅ¡ko kirtime dalyvavę liudytojai.

24. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibÅ«dinančias bendrininkavimÄ ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma (žodžiu, raÅ¡tu ar pritariančiais veiksmais), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

25. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji nepripažįsta veikę bendrai, iÅ¡ aptartų įrodymų visumos matyti, kad jų veiksmai buvo nukreipti į bendrÄ tikslÄ â€“ neteisėtai iÅ¡kirsti J. J. J. priklausantį miÅ¡kÄ ir pasisavinti medienÄ . Pažymėtina, kad dalis Å¡io tikslo buvo pasiekta - iÅ¡kirsta 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ žalių eglių, iÅ¡ kurių 6 804,71 Eur vertės 115,334 m³ eglių pagrobta. Å io tikslo nuteistieji siekė bendrais veiksmais, pasiskirstę vaidmenimis – A.

B. sužymėjo medžius, organizavo darbininkų brigadÄ miÅ¡ko kirtimo darbams atlikti, juos aprÅ«pino darbo įrankiais, apmokėjo už atliktÄ darbÄ , O. T. traukė iÅ¡ miÅ¡ko ir sandėliavo iÅ¡kirstÄ medienÄ , duodavo nurodymus miÅ¡ke dirbantiems asmenims, A. B. atliko iÅ¡kirstos medienos matavimo ir tam tikro jos kiekio realizavimo darbus, nuteistieji tarpusavyje pasidalino iÅ¡ to gautus pinigus, reguliariai susitikdavo, bendraudavo apie miÅ¡ko kirtimo darbus, jų eigÄ ir norimus pasiekti rezultatus. Kaip jau minėta, abu nuteistieji verčiasi medienos kirtimo ir jos traukimo bei realizavimo darbais, turi savo darbininkus, technikÄ , kartu dirba ne pirmÄ kartÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas laiko neįtikėtinais nuteistųjų argumentus, kad jie aptartus veiksmus atliko nesuvokdami situacijos esmės. Nuteistieji žinojo, kad miÅ¡ko kirtimo darbams reikalingas leidimas, juo labiau, kad tokį leidimÄ pateikti reikalavo tiek darbininkai, tiek medienÄ pirkęs V.

M., tačiau, nepaisant to, kad leidimo nebuvo, jie tęsė savo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, A. B. organizatoriaus vaidmuo nėra inkriminuotas, todėl pirmosios instancijos teismas to ir neturėjo motyvuoti. Abu asmenys laikomi nusikaltimo bendravykdytojais.

26. Nors nuteistųjų O. T. ir A. B. kaltė, pasikėsinus pagrobti svetimÄ turtÄ , yra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentams dėl neteisingo nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

27. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ . BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

28. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad miÅ¡ko sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. J. J., neteisėtai, be leidimo kirsti miÅ¡kÄ , buvo plynai iÅ¡kirsta 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ žalių eglių, iÅ¡ kurių 6 804,71 Eur vertės 115,334 m³ eglių pagrobta.

29. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar iÅ¡kirsto miÅ¡ko vertė atitinka didelės vertės požymį (250 MGL), nepagrįstai taikė 2018 m. sausio 1 d. patvirtintÄ 50 Eur bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiose situacijose nuosekliai laikosi pozicijos, jog BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada Å¡ie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, Teismų praktika, 2008, Nr. 30).

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iÅ¡ valstybės nustatytų minimalių dydžių; minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laikÄ , nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali bÅ«ti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-495/2007, 2K-64/2011 ir kt.).

Toks BK nuostatų aiÅ¡kinimas pagrįstas ir įstatymų leidėjo ketinimais baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sudėtis sieti ne su pačiu MGL dydžiu, o su MGL kiekiu, t. y. MGL skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, baudžiamasis įstatymas grįžtamÄ jÄ galiÄ gali turėti tik tuo atveju, kai įstatymų leidėjas pačiame baudžiamajame įstatyme pakeičia nusikalstamos veikos pavojingumÄ lemiantį MGL skaičių, o ne MGL dydį.

31. Taigi, Å¡iuo atveju, nusikalstama veika buvo padaryta 2016 m. birželio 1 d. – birželio 12 d., o tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimÄ â€žDėl LRV 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, Lietuvos Respublikoje galiojęs MGL dydis buvo 37,66 Eur. Ä®vertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 250 MGL buvo lygÅ«s 9 415 Eur, akivaizdu, jog iÅ¡kirsto pasikėsinto pagrobti miÅ¡ko vertei esant lygiai 10 919,366 Eur, tokio turto vertė virÅ¡ija 250 MGL dydį ir tokie veiksmai užtraukia atsakomybę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

Reziumuojant tai, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo netinkamas BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų pritaikymas lėmė neteisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas ir nuteistųjų O. T. ir A. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį.

32. Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal BK 270 straipsnio 2 dalį aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvÅ«nijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant, ar padaryta žala gyvÅ«nijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumÄ aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobÅ«dį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobÅ«dį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumÄ , žalos mÄ stÄ , galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-159/2010, 2K-54/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad nuteistieji bendromis pastangomis neteisėtai nukentėjusiajam privačios nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ko sklype plynai iÅ¡kirto didelį kiekį žalių eglių bręstančiame medelyne, kuriame nustatytos specialios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, miÅ¡kas yra suniokotas, nors Å¡eimininkas neplanavo jo kirsti. Å iam miÅ¡kui atkurti reikės ne vieno deÅ¡imtmečio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neteisėtu miÅ¡ko kirtimu buvo sutrikdyti natÅ«ralÅ«s biologiniai procesai, todėl buvo padaryta didelė žala augmenijai.

Nors materialinė žalos iÅ¡raiÅ¡ka nėra „didelės žalos aplinkai“ požymis, tačiau Å¡iuo atveju miÅ¡kui kaip aplinkos objektui padaryta 42 567,02 Eur žala. Pažymėtina, kad bÅ«tent paruoÅ¡iamieji nusikalstamai veikai, numatytai BK 178 straipsnio 3 dalyje, daryti nuteistųjų veiksmai, t. y. miÅ¡ko ploto kirtimas, neturint teisėto leidimo, atitinka BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , kolegijos vertinimu, nuteistieji yra pagrįstai nuteisti ir pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, nes jų neteisėti veiksmai vertintini kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl bausmės 33. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tas, kas pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ , baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų.

34. A. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena nusikalstama veika (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 3 dalis) įstatymo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, kita (BK 270 straipsnio 2 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Nuteistasis A. B. veikė bendrininkų grupėje, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimais padaryta didelė žala nukentėjusiajam ir aplinkai, kuri nėra atlyginta, apelianto vaidmuo nusikaltimų daryme buvo aktyvus, jis intensyviai atliko neteisėtus veiksmus.

Nuteistasis nevedęs, dirba – verčiasi individualia veikla. Nusikaltimų padarymo metu jis buvo teistas, teistumas nebuvo iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Å¡iuo metu A. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, yra pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – taip pat už medienos vagystę. Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, besiversdamas individualia veikla miÅ¡kininkystės srityje, finansinės naudos siekia pasirinkdamas tÄ patį veikimo modelį – kirsdamas svetimÄ miÅ¡kÄ , neturint tam leidimo, ir pasisavindamas medienÄ .

Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Å ių A. B. asmenybę ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant arčiau minimalios ribos ir vykdymÄ atidedant. Kadangi padaryti nusikaltimai, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį paskirtÄ bausmę ir pirmosios instancijos teismo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę subendrina apėmimo bÅ«du.

35. O. T. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena nusikalstama veika (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 3 dalis) įstatymo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, kita (BK 270 straipsnio 2 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Nuteistasis O. T. veikė bendrininkų grupėje, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimais padaryta didelė žala nukentėjusiajam ir aplinkai, kuri nėra atlyginta.

Nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Å ių O. T. asmenybę ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant arčiau minimalios ribos ir vykdymÄ atidedant.

Kadangi padaryti nusikaltimai, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį paskirtÄ bausmę ir pirmosios instancijos teismo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę subendrina apėmimo bÅ«du. Dėl kitų klausimų 36. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad miÅ¡kas atkuriamas ir įveisiamas miÅ¡kÄ Å¾eldinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.

Kirtavietėse ir želdintinose miÅ¡ko aikÅ¡tėse miÅ¡kas turi bÅ«ti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi bÅ«ti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iÅ¡kirstas miÅ¡kas turi bÅ«ti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę.

37. Baudžiamojoje byloje yra pateikti VĮ „Švenčionėlių miškų urėdija“ atlikti neteisėtai iškirsto 1,2 ha ploto miško Švenčionių girininkijoje (miško valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) atkūrimo išlaidų paskaičiavimai (dirvos ruošimas miško želdiniams, sodmenų įsigijimas, sodinimas). Viso atkūrimo išlaidos sudaro 1 240,66 Eur. Kadangi J. J. J. kaip neteisėtai iškirsto miško savininkui kyla pareiga jį atkurti, VĮ „Švenčionėlių miškų urėdijos“ paskaičiuotos miško atkūrimo išlaidos laikytinos realia nuteistųjų O.

T. ir A. B. neteisėtais veiksmais šį miÅ¡kÄ iÅ¡kertant nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. Kadangi Å¡ie paskaičiavimai atlikti vadovaujantis MiÅ¡ko priežiÅ«ros ir atskirtų Å«kinių paslaugų teikimo įkainiais VÄ® „Švenčionėlių miÅ¡kų urėdijoje“, MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatais, VÄ® „Švenčionėlių miÅ¡kų urėdijos“ sodmenų kainomis, laikytini pagrįstais. Nuteistieji minėtos iÅ¡laidų sumos neginčija ir savo paskaičiavimų nepateikia.

38. BK 72 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

39. Nagrinėjamu atveju, V. M. 2016 m. birželio 9 d. įsigijo iÅ¡ A. B. 44,2 kubinius metrus žalios medienos (6,10 m ilgio eglės rÄ stų), už kuriÄ su A. B. tÄ pačiÄ dienÄ atsiskaitė grynaisiais pinigais. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, Å¡i mediena buvo neteisėtai iÅ¡kirsta miÅ¡ko sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. J. J.. Pirkimo – pardavimo sandorio buvimo faktÄ patvirtina 2016 m. birželio 9 d.

Stataus miÅ¡ko sutartis Nr. 16/06, kurios objektas – (duomenys neskelbtini), Å venčionėlių miÅ¡kų urėdijoje iÅ¡pjauta mediena (44,2 kub. m. 6 m ilgio eglės rÄ stų), kurios kaina 2 254,20 Eur, pirkėju sutartyje nurodytas V. M. (sutartis jo pasiraÅ¡yta), pardavėju – A. B. (paraÅ¡o nėra). V. M., apklausiamas liudytoju, nurodė, kad bÅ«tent tokiÄ sumÄ ir sumokėjo A. B. grynaisiais pinigais, o sutartis pastarojo nepasiraÅ¡yta, nes jis V. M. nepateikė leidimo kirsti miÅ¡kÄ . Kaip matyti, sutartyje nėra įraÅ¡ytas leidimo numeris.

A. B. neginčija pardavęs Å¡iÄ medienÄ , taip pat neneigia gavęs už tai atlygį grynaisiais pinigais, tačiau nurodo, kad V. M. jam sumokėjo 4 000 Eur, kuriuos jie pasidalino su O. T.. Kaip jau nustatyta anksčiau, Å¡iÄ medienÄ V. M. nuteistieji pardavė bendru sutarimu, nors jos pardavimo procesÄ ir organizavo A. B.. Vis dėlto, 4 000 Eur gavimÄ patvirtinančių objektyvių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad neteisėtai iÅ¡kirstÄ medienÄ nuteistieji pardavė už sutartyje nurodytÄ kainÄ â€“ 2 254,20 Eur.

Šie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl iš nuteistųjų turi būti konfiskuoti.

40. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. B. ir O. T. pagrįstai pripažino kaltais dėl svetimo turto pagrobimo, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 3 straipsnio 2 dalį) ir netinkamai kvalifikavo nuteistųjų padarytÄ nusikaltimÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas. Taip pat nuosprendis keistinas, esant neteisingai iÅ¡spręstiems kitiems klausimams – miÅ¡ko atkÅ«rimo iÅ¡laidos pripažintinos nukentėjusiajam padaryta turtine žala, kuri priteistina iÅ¡ nuteistųjų, taip pat konfiskuotinas nuteistųjų nusikalstamu bÅ«du gautas turtas – 2 254,20 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo O. T. ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiojo J. J. J. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti. A. B. padarytÄ nusikaltimÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – 100 MGL (3 700 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų) Eur) dydžio bauda ir A. B. paskirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymÄ A. B. atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiajam 8 141, 37 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt vieno euro ir trisdeÅ¡imt septynių eurocentų) dydžio turtinę žalÄ .

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. B. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. (dvi paras). O. T. padarytÄ nusikaltimÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – 100 MGL (3 700 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų) Eur) dydžio bauda ir O.

T. paskirti galutinę subendrintÄ 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymÄ O. T. atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiajam 8 141, 37 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt vieno euro ir trisdeÅ¡imt septynių eurocentų) dydžio turtinę žalÄ .

Tenkinti nukentėjusiojo J. J. J. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl miÅ¡ko atkÅ«rimo iÅ¡laidų atlyginimo ir iÅ¡ A. B. ir O. T. solidariai priteisti J. J. J. 1 240,66 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurocentus) turtinei žalai atlyginti. Pripažinti 2 254,20 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir dvideÅ¡imt eurocentų) nusikalstamos veikos rezultatu ir juos iÅ¡ A. B. ir O. T. konfiskuoti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Daiva Kazlauskienė Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė Aiva Survilienė