80920f55-ef50-4924-bc02-66e735adb84d · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-312/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27843-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Daivos KazlauskienÄs, Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs (kolegijos pirmininkÄ), Aivos SurvilienÄs, sekretoriaujant Renatai Novickienei, Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Valerijai DÄdinienei, nuteistajam A.
Legislator headnote
AI generated80920f55-ef50-4924-bc02-66e735adb84d · Vilniaus apygardos teismas: Tokiais savo veiksmais padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 270 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį âO. T. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinÄios inkriminuojamų nusikaltimų požymių.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-312/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27843-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Daivos KazlauskienÄs, Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs (kolegijos pirmininkÄ), Aivos SurvilienÄs, sekretoriaujant Renatai Novickienei, Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Valerijai DÄdinienei, nuteistajam A.
B. ir jo gynÄjui advokatui Juliui JasaiÄiui, nuteistajam O. T. ir jo gynÄjui advokatui Michailui SadovniÄiui, nukentÄjusiajam J. J. J. ir jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. T., nuteistojo A. B. gynÄjo advokato Juliaus JasaiÄio ir nukentÄjusiojo J. J. J. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A.
B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant jį bausmÄs vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusijÄ su darbu arba mokymusi, per 6 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos atlyginti nukentÄjusiajam J. J. J. padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ (6 900,71 Eur), per 5 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant kas mÄnesį po 20 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis.
Taip pat A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 270 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3 700 Eur) dydžio bauda, kuri turi bÅ«ti sumokÄta per 6 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmÄs subendrintos bausmių apÄmimo bÅ«du ir A. B. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ - laisvÄs apribojimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mÄnesiams, įpareigojant jį bausmÄs vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusijÄ su darbu arba mokymusi, per 6 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos atlyginti nukentÄjusiajam J.
J. J. padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ (6 900,71 Eur), per 5 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant kas mÄnesį po 20 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis. Ä® laisvÄs apribojimo bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. rugpjÅ«Äio 18 d., 12.30 val., iki 2016 m. rugpjÅ«Äio 19 d., 16.20 val. (dvi dienos).
O. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant jį bausmÄs vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusijÄ su darbu arba mokymusi, per 6 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos atlyginti nukentÄjusiajam J. J. J. padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ (6 900,71 Eur), per 5 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant kas mÄnesį po 20 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis.
Taip pat O. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 270 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3 700 Eur) dydžio bauda, kuri turi bÅ«ti sumokÄta per 6 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmÄs subendrintos bausmių apÄmimo bÅ«du ir O. T. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ - laisvÄs apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį bausmÄs vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusijÄ su darbu arba mokymusi, per 6 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos atlyginti nukentÄjusiajam J.
J. J. padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ (6 900,71 Eur), per 5 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant kas mÄnesį po 20 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis. J. J. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. B. ir O. T. solidariai priteista J. J. J. 6 900,71 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ A. B. ir O. T. solidariai Valstybinei miÅ¡kų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteista 42 567,02 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti. IÅ¡ A. B. ir O. T. priteista po 36,52 Eur teismo turÄtų iÅ¡laidų valstybÄs naudai. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs 1. A.
B. ir O. T. nuteisti už tai, kad pasikÄsino pagrobti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie, veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo nenustatytas, miÅ¡ko sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausanÄiame J. J. J., neteisÄtai, be leidimo kirsti miÅ¡kÄ , plynai iÅ¡kirsdami 10 919,366 Eur vertÄs 185,074 m³ žalių eglių ir pagrobdami 6 804,71 Eur vertÄs 115,334 m³ Å¡ių iÅ¡kirstų eglių, kurių 1 m³ kaina 59 eurai, pasikÄsino pagrobti J.
J. J. priklausanÄias 10 919,366 Eur vertÄs 185,074 m³ iÅ¡kirstų žalių eglių. Tokiais savo veiksmais padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat A. B. ir O. T. nuteisti už tai, kad pažeidÄ aplinkos apsaugos taisykles ir dÄl to buvo padaryta didelÄs žalos miÅ¡kui kaip aplinkos objektui, o bÅ«tent: jie, veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo nenustatytas, miÅ¡ko sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausanÄiame J. J. J., pažeisdami Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus, t. y. neteisÄtai, be leidimo kirsti miÅ¡kÄ , plynai iÅ¡kirsdami 10 919,366 Eur vertÄs 185,074 m³ žalių eglių brÄstanÄiame medelyne, kuriame nustatytos Specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (XXVI miÅ¡ko naudojimo apribojimai, LII dirvožemio apsauga, XXIX PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantÄs apsaugos juostos, XXVII vandens telkiniai, XXI žemÄs sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausanÄios melioracijos sistemos bei įrengimai, VI elektros linijų apsaugos zonos, II kelių apsaugos zonos), padarÄ didelÄs žalos miÅ¡kui kaip aplinkos objektui, turinÄios 42 567,02 Eur piniginÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ .
Tokiais savo veiksmais padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 270 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį âO. T. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinÄios inkriminuojamų nusikaltimų požymių.
4. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad O. T. kaltÄ pagrindžia tai, kad nuteistasis miÅ¡ko kirtimo metu duodavo nurodymus A. B. pasamdytiems darbininkams, jo įmonei priklausanÄiu traktoriumi iÅ¡ svetimo miÅ¡ko traukÄ medienÄ ir sandÄliavo jÄ prie kelio. Nuteistasis A. B. teisiamojo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jo brigada pradÄjo dirbti, O. T. kartu nevažiavo. MiÅ¡ke medžiai, kuriuos reikÄjo kirsti, nebuvo pažymÄti, todÄl jie pjovÄ juos savo nuožiÅ«ra. Kadangi darbininkams nebuvo aiÅ¡ku, kokius medžius pjauti, jis su D.
B. ir dar su kažkuo nuvažiavo ir sužymÄjo medžius. Liudytojas V. G. paaiÅ¡kino, kad A. B. pasiÅ«lÄ visai brigadai, taip pat ir jam, nupjauti miÅ¡ko. Kur pjauti, parodÄ A. B. ir dar vienas vyras. Dirbant pirmÄ dienÄ , medžiai nebuvo sužymÄti, po to buvo sužymÄti, medžiai galÄjo bÅ«ti sužymÄti nuo treÄios dienos. Liudytojas V. B. parodÄ, kad tikslaus laiko jis neprisimena, maždaug prieÅ¡ keletÄ metų, A. B. atvažiavo ir pasiÅ«lÄ jam užsidirbti, t. y. papraÅ¡Ä padÄti iÅ¡pjauti miÅ¡kÄ .
A. B. pasakÄ, jog leidimai ir projektai yra. MiÅ¡ke jie pjovÄ Å¾ymÄtas ir nežymÄtas egles, A. B. pasakÄ pjauti savo nuožiÅ«ra. KitÄ dienÄ kai jie atvažiavo, visi medžiai jau buvo sužymÄti. A. B. miÅ¡ke kažkiek buvo, atvažiavus patikrinti kaip jie dirba, pažiÅ«rÄjo ir viskas. Kol jis dirbo, O. T. miÅ¡ke nematÄ. Pas A. B. namuose O. T. nematÄ. Už darbÄ A. B. su juo atsiskaitÄ. Å ie paaiÅ¡kinimai, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad miÅ¡ko kirtimo darbus atliko A. B. pasamdyti darbuotojai savo nuožiÅ«ra, o vÄliau buvo kertami A.
B. pažymÄti medžiai. Byloje nÄra įrodymų, kad buvo susitarimas dÄl bendros nusikalstamos veikos, iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma - žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Nuteistasis dirbo miÅ¡ke kaip samdomas darbuotojas, kaip ir kiti A. B. pasamdyti darbininkai. Visi pasamdyti darbininkai apie tai, kad kertamas miÅ¡kas neva priklauso O. T., žinojo iÅ¡ nuteistojo A. B.. O. T. neužvaldÄ svetimo turto, nesinaudojo ir nedisponavo turtu pagal savo nuožiÅ«rÄ , jis tik iÅ¡traukdavo medžius iÅ¡ miÅ¡ko į A.
B. nurodytÄ vietÄ , neturÄdamas jokio tikslo jų realizuoti.
5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, vertindamas asmenų duotus parodymus teisme, pirmosios instancijos teismas turÄjo atkreipti dÄmesį į tai, kad visi liudytojai susijÄ su nuteistuoju A. B. giminystÄs (A. B.), draugystÄs (M. M. P.) arba darbiniais ryÅ¡iais. Be to, liudytojai keitÄ savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad pirmÄ kartÄ ten važiavo A. B. automobiliu âWW Caravelieâ, raudonosios spalvos, valstybinių numerių neprisimena.
Vairavo J. B.. Kur reikia važiuoti, žinojo vienas iÅ¡ kartu važiavusiu darbininkų vardu A. U.. Taip pat kartu su jais viename automobilyje važiavo V. P., V. iÅ¡ Å venÄionÄlių (duomenys neskelbtini), pavardÄs nežino, S. U. iÅ¡ Å ventos ir K. D.. Kai pirmÄ kartÄ atÄjo į miÅ¡kÄ , visur buvo medžiai - eglÄs, niekas nebuvo pjauta. Tos eglÄs nebuvo sužymÄtos. A. U. visiems žodžiu pasakÄ, kad reikia pjauti tik storus medžius. Patys savo nuožiÅ«ra rinkosi, kuriuos pjauti. Kas turÄjo iÅ¡traukti medienÄ , kas vÄliau turÄjo bÅ«ti su ja daroma, J.
B. nežinojo, niekas apie tai jam nesakÄ. Liudytojas J. B. teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad miÅ¡kÄ , kuri reikÄs kirsti, parodÄ O. T., automobilį vairavo jis, O. T. rodÄ, kur važiuoti. O. T. važiavo su jais vienu automobiliu. Atvažiavus prie miÅ¡ko, O. T. parodÄ, kurioje vietoje ir kokius medžius pjauti. Kas miÅ¡ko savininkas, jis nežino, bet jam buvo žinoma, kad pjauti praÅ¡Ä O. T.. MiÅ¡ko pjovimo darbus pradÄjo kitÄ dienÄ , į miÅ¡kÄ važiavo su O. T., A. U..
6. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. B. gynÄjas advokatas Julius Jasaitis praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatuojant, kad nÄra įrodyta, jog A. B. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo A. B. veiksmų, susijusių su miÅ¡ko kirtimo organizavimu ir medienos pardavimu, apraÅ¡ymu, įvertino praktinÄ jo patirtį ir žinias Å¡ioje srityje, vieninteliu sakiniu užsimindamas, jog A. B. neturÄjo leidimo kirsti miÅ¡kÄ ir neįsitikino tokio leidimo buvimu, taÄiau teismas neatliko jokios jo veiksmų motyvų analizÄs, neiÅ¡siaiÅ¡kino, koks buvo susitarimo dÄl miÅ¡ko kirtimo tarp A. B. ir O. T. turinys, neanalizavo ir nevertino liudytojų parodymų dÄl to, kieno iniciatyva buvo vykdomas miÅ¡ko kirtimas, nemotyvavo, kodÄl laiko A. B. nusikaltimo organizatoriumi, nepasisakÄ ir nevertino nukentÄjusiojo J. J. J. veiksmų, nustaÄius, kad O. T. neteisÄtai traukia iÅ¡ miÅ¡ko medienÄ . Tokiu bÅ«du, nuteistojo gynÄjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, A. B. kaltÄ nÄra įrodyta.
8. Apeliaciniame skunde cituojami nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, nurodoma, kad jo parodymus apie žodinio susitarimo su O. T. aplinkybes, t. y. kad ne A. B. buvo miÅ¡ko kirtimo iniciatorius, o bÅ«tent O. T. jį pasamdÄ kirsti miÅ¡kÄ ir ruoÅ¡ti medienÄ , pats parodÄ kirtimo vietÄ , aiÅ¡kino turįs tam leidimÄ , patvirtino praktiÅ¡kai visi miÅ¡ko ruoÅ¡os darbuose dalyvavÄ asmenys - A. U., V. G., J. B., V. P., P. P., V. B., D. M.. Kai kurias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, patvirtinanÄias A.
B. parodymus dÄl to, kad jis buvo tik O. T. pasamdytas darbuotojas atlikti miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus ir parduoti nupjautÄ medienÄ , taÄiau galÄjo nežinoti, ar O. T. iÅ¡ tikrųjų turÄjo leidimÄ miÅ¡ko kirtimui, nurodÄ ir kiti liudytojai â A. B. motina A. B., jo brolis D. B., sugyventinÄ M. M. P.. Pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimų, taip pat nepasisakÄ dÄl A. B. namuose kratos metu rastų popieriaus lapų, kuriuose jo ranka buvo užraÅ¡yta âO. miÅ¡kasâ ir apskaiÄiuota iÅ¡kirsto miÅ¡ko kubatÅ«ra.
Å ie popieriaus lapai patvirtina, kad A. B. buvo įsitikinÄs, kad teisÄtai pjauna O. T. priklausantį miÅ¡kÄ , kurio kirtimui pastarasis turi nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ . Byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad bÅ«tent O. T. pasamdÄ miÅ¡ko kirtimui A. B., kuris suorganizavo brigadÄ darbininkų, kurie, kaip ir pats A. B., neįtarÄ, jog miÅ¡kas kertamas neteisÄtai, neturint leidimo, dÄl ko nebuvo patraukti atsakomybÄn. O. T. su savo technika traukÄ nupjautÄ medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko, todÄl nepaneigta A.
B. versija, kad jeigu užsakymÄ iÅ¡ savininko iÅ¡pjauti miÅ¡kÄ bÅ«tų gavÄs A. B., jis bÅ«tų visus darbus, tarp jų ir medienos traukimÄ , atlikÄs savo turima technika. A. B. paaiÅ¡kinimas, kad jis dÄl ankstesnių tarpusavio santykių pasitikÄjo O. T., kuris sakÄ turįs leidimÄ miÅ¡ko kirtimui, taÄiau jo taip ir nepateikÄ, taip pat nebuvo paneigtas, jį patvirtino visi surinkti įrodymai, iÅ¡skyrus O. T. paaiÅ¡kinimÄ .
9. Apeliaciniame skunde aptariamas nukentÄjusiojo J. J. J. paaiÅ¡kinimas, iÅ¡ kurio matyti, jog pastarasis buvo suinteresuotas, kad neteisÄtu miÅ¡ko kirtimu ir medienos vagyste bÅ«tų apkaltintas bÅ«tent A. B., o ne O. T., kuris praktiÅ¡kai neturi jokio turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti jam padarytÄ Å¾alÄ . J. J. J. ir O. T. parodymai apie jų pirmÄ jį susitikimÄ skiriasi. NukentÄjusysis, užuot praneÅ¡Äs apie neteisÄtÄ kirtimÄ ir pristatÄs nusikaltimo vietoje užkluptÄ asmenį policijai, sugalvojo pastatyti kameras, kad pats sugautų ir kitus galimo nusikaltimo bendrininkus.
Taigi, esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, darytina iÅ¡vada, jog A. B., kaip ir jo pasamdyti brigados darbininkai, iÅ¡ tikrųjų galÄjo nežinoti, jog neteisÄtai kerta miÅ¡kÄ , o po to ir parduoda medienÄ V. M.. A. B. buvo įsitikinÄs, kad kertamas miÅ¡kas priklauso O. T., kuris turi leidimÄ jį kirsti, todÄl jam ir atidavÄ už medienÄ gautus pinigus, sau pasilikdamas tik atlygį už atliktÄ darbÄ . Pirmosios instancijos teismas neapklausÄ nuteistųjų, ar jie iÅ¡ tikrųjų suvokÄ daromos žalos mastÄ , todÄl jų padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 270 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei, pavyzdžiui, neteisÄtai iÅ¡kertamas miÅ¡kas, nuosavybÄs teise priklausantis ne kaltininkui, o kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam), tai kaltininko veika kvalifikuojama ne pagal BK 273 straipsnį, o paprastai pagal BK 187 straipsnį, numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ už turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ .
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistieji nepripažino susitarimo veikti bendrai, siekiant pasisavinti nupjautÄ medienÄ . Byloje nÄra jokių įrodymų, pagrindžianÄių tokio susitarimo buvimÄ . PrieÅ¡ingai, kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡sakÄ savo argumentus, paneigianÄius kito versijÄ apie siekimÄ organizuoti miÅ¡ko kirtimÄ ir pasisavinti medienÄ . IÅ¡ esmÄs tai reiÅ¡kia, kad tik vienas iÅ¡ jų veikÄ tiesiogine tyÄia, o kitas buvo suklaidintas ir neturÄjo siekio pasisavinti medienÄ . Taigi, nuteistojo gynÄjo nuomone, teismo iÅ¡vada apie bendrininkavimÄ yra nepagrįsta.
11. Apeliaciniu skundu nukentÄjusiojo J. J. J. atstovas advokatas Paulius Jablonskas praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. ir O. T. pripažinti kaltais, padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant prokuroro pasiÅ«lytas bausmes, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje buvo iÅ¡ dalies patenkintas nukentÄjusiojo J. J. J. civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs žalos atlyginimo ir pripažinti miÅ¡ko atkÅ«rimo kaÅ¡tus (1 240,66 Eur) turtine žala bei priteisti jÄ solidariai iÅ¡ kaltų asmenų.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dalis iÅ¡kirstos medienos buvo realizuota ir už tai buvo gautos atitinkamos piniginÄs lÄÅ¡os, kitos dalies realizuoti nespÄta, nes vagystÄ buvo pastebÄta ir kreiptasi į teisÄsaugos institucijas. Taigi, dÄl dalies iÅ¡kirstos medienos vagystÄ yra baigtas nusikaltimas, o kitos dalies kaltininkai nespÄjo užvaldyti dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nuo jų valios, t. y. jų daroma nusikalstama veika iÅ¡aiÅ¡kÄjo. Esant tokioms aplinkybÄms, teismas abiejų asmenų veikÄ turÄjo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.
Vis dÄlto, teisinga nusikalstamos veikos kvalifikacija yra nurodyta kaltinamajame akte. 10 919,36 Eur iÅ¡kirsto miÅ¡ko vertÄ nusikalstamos veikos padarymo metu virÅ¡ijo 250 MGL vertÄ, kas sudaro didelÄs vertÄs pažymį, todÄl nusikalstama veika turÄjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už realizuotÄ medienÄ A. B. iÅ¡ V. M. gavo 4 000 Eur. Å ios piniginÄs lÄÅ¡os teismo turÄjo bÅ«ti pripažintos nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuotos.
13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas priteisÄ atlyginti nukentÄjusiajam pagrobtos medienos vertÄ, taÄiau nepagrįstai iÅ¡kirsto miÅ¡ko atkÅ«rimo kaÅ¡tų nepripažino turtine žala. Å iuo atveju VÄ® Å venÄionÄlių miÅ¡kų urÄdija atliko iÅ¡kirsto miÅ¡ko atkÅ«rimo skaiÄiavimus, pagal kuriuos miÅ¡ko atkÅ«rimo kaÅ¡tai sudaro 1 240,66 Eur. Atsodinti iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ yra įpareigotas miÅ¡ko savininkas, įstatymai nenustato iÅ¡lygų, dÄl kurių tokie veiksmai neturi bÅ«ti atlikti, taigi, Å¡i suma laikytina bÅ«sima žala, kuri sudaro turtinÄs žalos turinį, ir turi bÅ«ti priteista iÅ¡ kaltų asmenų.
14. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
15. Teismo posÄdžio metu prokurorÄ praÅ¡Ä nukentÄjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. B. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä jų apeliacinį skundÄ tenkinti, kitų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis O. T. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä nuteistojo O. T. apeliacinį skundÄ tenkinti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 16. Nuteistojo O. T. ir nuteistojo A. B. gynÄjo advokato Juliaus JasaiÄio apeliaciniai skundai atmestini, nukentÄjusiojo J.
J. J. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. DÄl kaltÄs 17. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinÄs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, A. B. ir O. T. pagrįstai pripažino kaltais, pasikÄsinus pagrobti nukentÄjusiojo J. J. J. turtÄ - 10 919,366 Eur vertÄs 185,074 m³ iÅ¡kirstų žalių eglių, o taip pat pažeidus aplinkos apsaugos taisykles, dÄl ko buvo padaryta didelÄ Å¾ala miÅ¡kui kaip aplinkos objektui.
Sprendžiant dÄl pastarųjų kaltÄs, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma â kaltinamųjų, liudytojų ir nukentÄjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros ir parodymų patikrinimo vietoje duomenys, kita raÅ¡ytinÄ baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodÄl vieni įrodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų pasirinktÄ taktikÄ nusikalstamų veikų padarymu kaltinti vienam kitÄ pagrįstai vertino kritiÅ¡kai ir laikÄ tai jų gynybinÄmis pozicijomis, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs.
18. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tais atvejais, kai asmuo, svetimame miÅ¡ke neteisÄtai iÅ¡kirtÄs medžius, kurių vertÄ rinkos kainomis virÅ¡ija 3 MGL, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos â vagystÄs požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamÄ dalį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014, 2K-585-677/2015). NagrinÄjamu atveju, neginÄijamai nustatyta, kad miÅ¡ko sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklauso J. J. J.. Leidimas kirsti miÅ¡kÄ Å¡iame sklype, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d. iÅ¡duotas nebuvo.
19. Baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti S. U., P. D., V. G., P. P., V. P., V. B. nurodÄ, kad jie A. B. nurodymu 2016 m. gegužÄs mÄn. pabaigoje â birželio mÄn. pradžioje dirbo eglyne netoli (duomenys neskelbtini), reikÄjo pjauti A. B. sužymÄtas egles ir krauti jų Å¡akas į krÅ«vas, į miÅ¡kÄ važiuodavo A. B. priklausanÄiu automobiliu Volkswagen Caravelle, darbo įrankiais (trimis pjÅ«klais) taip pat aprÅ«pino A. B.. Liudytojas S. U. teigÄ, kad paskutinÄ darbo dienÄ jam už pagalbÄ miÅ¡ko darbuose A.
B. sumokÄjo 50 Eur. Liudytojo P. D. teigimu, A. B. kiekvienÄ dienÄ už darbÄ jam duodavo po 10 Eur, o mÄnesio pabaigoje atsiskaitydavo už iÅ¡pjautÄ medžių kiekį. Liudytojai P. P., V. P. ir V. B. taip pat nurodÄ, kad už darbÄ , jį baigus, su jais ir kitais darbininkais atsiskaitÄ A. B.. Liudytojai nurodÄ, kad miÅ¡ke dirbo ir O. T., jis mÄlynos spalvos traktoriumi (âpatukuâ) traukÄ iÅ¡ miÅ¡ko nupjautÄ medienÄ ir sandÄliavo prie kelio, taip pat darbininkams rodÄ, kurių medžių nereikia pjauti, sakÄ nepjauti medžių miÅ¡ko pakraÅ¡tyje, vertino padarytÄ darbÄ (sakÄ, kad gerai iÅ¡pjauta).
Å ios aplinkybÄs patvirtina, kad tiek A. B., tiek O. T. organizavo J. J. J. priklausanÄio miÅ¡ko kirtimo darbus â A. B. sužymÄjo pjautinus medžius, nusamdÄ darbininkus, aprÅ«pino juos darbo įrankiais ir priemonÄmis, su jais atsiskaitÄ už padarytÄ darbÄ , O. T. taip pat davÄ nurodymus dÄl reikiamų iÅ¡pjauti medžių, prižiÅ«rÄjo darbų eigÄ , taip pat pats traukÄ ir sandÄliavo medienÄ .
20. Nors darbininkai ir nurodÄ manÄ, kad pjauna O. T. priklausantį miÅ¡kÄ , taÄiau nei vienas nepatvirtino matÄs kokius nors tai patvirtinanÄius dokumentus ar girdÄjÄs šį faktÄ iÅ¡ paties O. T., liudytojų teigimu, jie tai girdÄjo arba iÅ¡ A. B., arba vieni iÅ¡ kitų. Svarbu atkreipti dÄmesį ir į tai, kad Å¡ie asmenys nuolat dirbo miÅ¡ko darbus A. B., pastarasis jiems apmokÄdavo už darbÄ , jie buvo tarpusavyje pažįstami, todÄl galÄjo bÅ«ti suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, siekiant suÅ¡velninti jo atsakomybÄ.
Kad tai O. T. pasamdÄ A. B. pjauti miÅ¡kÄ , taip pat nurodÄ ir liudytojai M. M. P., D. B. ir A. B., taÄiau Å¡ie liudytojai su A. B. yra susijÄ artimais ryÅ¡iais (sugyventinÄ, brolis ir motina), todÄl jų parodymai Å¡ioje dalyje vertinami kritiÅ¡kai. Nors nuteistojo A. B. gynÄjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad kratos A. B. namuose metu buvo rasti popieriaus lapai su užraÅ¡u âO. miÅ¡kasâ ir apskaiÄiuota iÅ¡kirsto miÅ¡ko kubatÅ«ra, apklausų metu A. B. nurodÄ, kad Å¡ie lapai nÄra susijÄ su nagrinÄjamu įvykiu, tai jo užraÅ¡ai iÅ¡ ankstesnių jo ir O.
T. bendrų miÅ¡ko kirtimo darbų. Taigi, Å¡ie įraÅ¡ai, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti, kad A. B. buvo įsitikinÄs teisÄtai pjaunantis O. T. priklausantį miÅ¡kÄ , nes paties nuteistojo parodymai dÄl to yra dviprasmiÅ¡ki. Be to, apklausų metu A. B. nurodÄ manÄs, kad miÅ¡kas priklauso ne O. T., o kažkokiai bankrutuojanÄiai įmonei âJungtiniai miÅ¡kaiâ.
21. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinÄjimo metu, A. B. yra įgijÄs miÅ¡kininko specialybÄ, verÄiasi individualia veikla medienos ruoÅ¡os srityje. Esant tokioms aplinkybÄms, A. B. profesionaliai verÄiantis miÅ¡kų pjovimo darbais, turint savo pastoviÄ darbininkų brigadÄ , tam skirtÄ specialiÄ autotechnikÄ , laikytina, kad jis žinojo, jog prieÅ¡ organizuojant konkretaus miÅ¡ko kirtimÄ privalu įsitikinti tokių veiksmų teisÄtumu, t. y. įsitikinti, kad yra iÅ¡duotas leidimas kirsti tokį miÅ¡kÄ .
Nors O. T. teigia, kad jis buvo tik vienas iÅ¡ A. B. pasamdytų darbininkų, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad jis taip pat verÄiasi miÅ¡kų kirtimo darbais, su A. B. bendradarbiauja ne pirmÄ kartÄ , todÄl, prieÅ¡ duodamas medkirÄiams nurodymus, kuriuos medžius reikia pjauti, o kuriuos palikti, jis turÄjo įsitikinti, kad miÅ¡kas kertamas teisÄtai, t. y. kad yra iÅ¡duotas leidimas jį kirsti. Be to, nelogiÅ¡ki nuteistojo O. T. argumentai, kad jis A. B. nurodymu tik turÄjo savo traktoriumi iÅ¡traukti medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko, kadangi A.
B. turi savo technikÄ tokiems miÅ¡ko darbams atlikti.
22. Tai, kad nuteistieji bendradarbiavo, kertant J. J. J. priklausantį miÅ¡kÄ ir parduodant iÅ¡kirstÄ medienÄ , patvirtino ir liudytojas D. M., kuris nurodÄ, kad A. B. po pokalbio su O. T. papraÅ¡Ä liudytojo nuvykti sumatuoti medienÄ . Jie su A. B. nuvyko prie Å ventos k. ir matavo susandÄliuotų eglÄs rÄ stų diametrus, buvo matuojami tik 6,10 m ilgio rÄ stai, nes tokių praÅ¡Ä O. T.. D. M. taip pat nurodÄ, kad trÅ«ko reikiamo kiekio medienos, todÄl O. T. traukÄ jÄ iÅ¡ miÅ¡ko, o A. B. matavo.
Pats D. M. tuo metu važiavo pasitikti miÅ¡kovežių, kuriuos lydÄjo V. M.. Visi 6,10 m ilgio rÄ stai buvo pakrauti į miÅ¡kovežius. Apklausos metu liudytojas V. M. nurodÄ, kad 2016 m. birželio 9 d. jam A. B. pasiÅ«lÄ pirkti medienÄ , ji buvo susandÄliuota pamiÅ¡kÄje netoli (duomenys neskelbtini). Jis iÅ¡ A. B. įsigijo 44,2 kubinius metrus žalios medienos, 6,00 m eglÄs, už kuriÄ atsiskaitÄ grynaisiais pinigais, A. B. žadÄjo, kad vÄliau galÄs pasiÅ«lyti dar tokio paties ploÄio rÄ stų.
Nors V. M. praÅ¡Ä A. B. parodyti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , taÄiau pastarasis jo nepateikÄ, nors žadÄjo, todÄl 2016 m. birželio 9 d. stataus miÅ¡ko sutartis Nr. 16/06 liko nepasiraÅ¡yta. Kad A. B. siÅ«lÄ pirkti medienÄ , patvirtino ir liudytojas M. Z.. Kad tarp A. B. ir V. M. įvyko medienos pirkimo-pardavimo sandoris patvirtino ir D. B. bei M. M. P., to neneigÄ ir pats A. B., taÄiau, jų teigimu, medienÄ A. B. pardavÄ O. T. praÅ¡ymu, nes pastarasis su V. M. buvo susipykÄs. Vis dÄlto, tokių aplinkybių V.
M. nepatvirtino, jis nurodÄ, kad anksÄiau pažinojo O. T., taÄiau su juo nepalaiko jokių santykių, nebendrauja. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs nuteistųjų ir liudytojų parodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad neteisÄtai iÅ¡kirsta mediena V. M. buvo parduota O. T. ir A. B. bendru sutarimu â A. B. susitarÄ su V. M. dÄl medienos pardavimo, O. T. traukÄ jÄ iÅ¡ miÅ¡ko, A. B. matavo ir organizavo pardavimo procesÄ . BendrÄ asmenų susitarimÄ patvirtina ir faktas, kad nuteistieji pasidalino iÅ¡ sandorio gautus grynuosius pinigus.
23. Liudytojas V. B., dirbÄs kertamame miÅ¡ke, taip pat patvirtino nuteistųjų bendradarbiavimo faktÄ ir nurodÄ, kad, jo nuomone, miÅ¡kas buvo jų abiejų, nes jie nuolat bendravo, kalbÄjosi dÄl miÅ¡ko kirtimo, abu duodavo nurodymus, kokius medžius pjauti, O. T. praÅ¡Ä iÅ¡matuoti medienÄ , kÄ jie su A. B. ir darÄ, O. T. turÄjo atvažiuoti pas A. B. į garaÅ¾Ä ir pagal suraÅ¡ytus duomenis skaiÄiuoti medienos tÅ«rį. Nors liudytojų M. M. P., D. B. ir A. B. kaip suinteresuotų asmenų parodymai vertinami kritiÅ¡kai, vis dÄlto ir Å¡ie liudytojai patvirtino, kad O. T. ne kartÄ atvykdavo pas A. B., jie kalbÄdavosi apie aptariamo miÅ¡ko kirtimo darbus. Kad O. T. su A. B. bendravo daugiau nei kiti darbininkai, jis atvažiuodavo pas A. B. į garaÅ¾Ä , patvirtino ir kiti miÅ¡ko kirtime dalyvavÄ liudytojai.
24. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyÄinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyÄia ir susitarimas. TyÄia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Pagal BK 24 straipsnio 1â3 dalių nuostatas, apibÅ«dinanÄias bendrininkavimÄ ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavÄs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia savo veika įgyvendinÄs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).
Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma (žodžiu, raÅ¡tu ar pritarianÄiais veiksmais), todÄl įrodinÄjant susitarimo buvimÄ nÄra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarÄ nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.
25. Nepaisant to, kad nagrinÄjamu atveju nuteistieji nepripažįsta veikÄ bendrai, iÅ¡ aptartų įrodymų visumos matyti, kad jų veiksmai buvo nukreipti į bendrÄ tikslÄ â neteisÄtai iÅ¡kirsti J. J. J. priklausantį miÅ¡kÄ ir pasisavinti medienÄ . PažymÄtina, kad dalis Å¡io tikslo buvo pasiekta - iÅ¡kirsta 10 919,366 Eur vertÄs 185,074 m³ žalių eglių, iÅ¡ kurių 6 804,71 Eur vertÄs 115,334 m³ eglių pagrobta. Å io tikslo nuteistieji siekÄ bendrais veiksmais, pasiskirstÄ vaidmenimis â A.
B. sužymÄjo medžius, organizavo darbininkų brigadÄ miÅ¡ko kirtimo darbams atlikti, juos aprÅ«pino darbo įrankiais, apmokÄjo už atliktÄ darbÄ , O. T. traukÄ iÅ¡ miÅ¡ko ir sandÄliavo iÅ¡kirstÄ medienÄ , duodavo nurodymus miÅ¡ke dirbantiems asmenims, A. B. atliko iÅ¡kirstos medienos matavimo ir tam tikro jos kiekio realizavimo darbus, nuteistieji tarpusavyje pasidalino iÅ¡ to gautus pinigus, reguliariai susitikdavo, bendraudavo apie miÅ¡ko kirtimo darbus, jų eigÄ ir norimus pasiekti rezultatus. Kaip jau minÄta, abu nuteistieji verÄiasi medienos kirtimo ir jos traukimo bei realizavimo darbais, turi savo darbininkus, technikÄ , kartu dirba ne pirmÄ kartÄ , todÄl apeliacinÄs instancijos teismas laiko neįtikÄtinais nuteistųjų argumentus, kad jie aptartus veiksmus atliko nesuvokdami situacijos esmÄs. Nuteistieji žinojo, kad miÅ¡ko kirtimo darbams reikalingas leidimas, juo labiau, kad tokį leidimÄ pateikti reikalavo tiek darbininkai, tiek medienÄ pirkÄs V.
M., taÄiau, nepaisant to, kad leidimo nebuvo, jie tÄsÄ savo neteisÄtus veiksmus. PažymÄtina, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, A. B. organizatoriaus vaidmuo nÄra inkriminuotas, todÄl pirmosios instancijos teismas to ir neturÄjo motyvuoti. Abu asmenys laikomi nusikaltimo bendravykdytojais.
26. Nors nuteistųjų O. T. ir A. B. kaltÄ, pasikÄsinus pagrobti svetimÄ turtÄ , yra nustatyta, apeliacinÄs instancijos teismas pritaria nukentÄjusiojo apeliacinio skundo argumentams dÄl neteisingo nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.
27. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ už didelÄs vertÄs svetimo turto pagrobimÄ . BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iame skyriuje numatytas turtas yra didelÄs vertÄs, kai jo vertÄ virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .
28. Baudžiamojoje byloje neginÄijamai nustatyta, kad miÅ¡ko sklype, nuosavybÄs teise priklausanÄiame J. J. J., neteisÄtai, be leidimo kirsti miÅ¡kÄ , buvo plynai iÅ¡kirsta 10 919,366 Eur vertÄs 185,074 m³ žalių eglių, iÅ¡ kurių 6 804,71 Eur vertÄs 115,334 m³ eglių pagrobta.
29. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmÄ Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmÄ bei turintiems teistumÄ asmenims.
30. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas, ar iÅ¡kirsto miÅ¡ko vertÄ atitinka didelÄs vertÄs požymį (250 MGL), nepagrįstai taikÄ 2018 m. sausio 1 d. patvirtintÄ 50 Eur bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas tokiose situacijose nuosekliai laikosi pozicijos, jog BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keiÄiasi MGL dydis arba nacionalinÄs ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada Å¡ie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, Teismų praktika, 2008, Nr. 30).
Pasak Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo, MGL â tai ekonominis rodiklis, vienas iÅ¡ valstybÄs nustatytų minimalių dydžių; minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sriÄiai. TodÄl BK 3 straipsnio, reglamentuojanÄio baudžiamojo įstatymo galiojimo laikÄ , nuostatos MGL dydį nustatanÄioms normoms negali bÅ«ti taikomos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-495/2007, 2K-64/2011 ir kt.).
Toks BK nuostatų aiÅ¡kinimas pagrįstas ir įstatymų leidÄjo ketinimais baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sudÄtis sieti ne su paÄiu MGL dydžiu, o su MGL kiekiu, t. y. MGL skaiÄiumi. Atsižvelgiant į tai, baudžiamasis įstatymas grįžtamÄ jÄ galiÄ gali turÄti tik tuo atveju, kai įstatymų leidÄjas paÄiame baudžiamajame įstatyme pakeiÄia nusikalstamos veikos pavojingumÄ lemiantį MGL skaiÄių, o ne MGL dydį.
31. Taigi, Å¡iuo atveju, nusikalstama veika buvo padaryta 2016 m. birželio 1 d. â birželio 12 d., o tuo metu pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs (toliau â LRV) nutarimÄ âDÄl LRV 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 âDÄl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimoâ pakeitimo, Lietuvos Respublikoje galiojÄs MGL dydis buvo 37,66 Eur. Ä®vertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 250 MGL buvo lygÅ«s 9 415 Eur, akivaizdu, jog iÅ¡kirsto pasikÄsinto pagrobti miÅ¡ko vertei esant lygiai 10 919,366 Eur, tokio turto vertÄ virÅ¡ija 250 MGL dydį ir tokie veiksmai užtraukia atsakomybÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį.
Reziumuojant tai, kas iÅ¡dÄstyta, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo netinkamas BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų pritaikymas lÄmÄ neteisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , todÄl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas ir nuteistųjų O. T. ir A. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį.
32. Vadovaujantis suformuota Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, pagal BK 270 straipsnio 2 dalį aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu dÄl to buvo padaryta didelÄs žalos gyvÅ«nijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant, ar padaryta žala gyvÅ«nijai, augmenijai yra didelÄ ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumÄ aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobÅ«dį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobÅ«dį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumÄ , žalos mÄ stÄ , galimybÄ atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-159/2010, 2K-54/2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad nuteistieji bendromis pastangomis neteisÄtai nukentÄjusiajam privaÄios nuosavybÄs teise priklausanÄiame miÅ¡ko sklype plynai iÅ¡kirto didelį kiekį žalių eglių brÄstanÄiame medelyne, kuriame nustatytos specialios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, miÅ¡kas yra suniokotas, nors Å¡eimininkas neplanavo jo kirsti. Å iam miÅ¡kui atkurti reikÄs ne vieno deÅ¡imtmeÄio. Kaip teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, neteisÄtu miÅ¡ko kirtimu buvo sutrikdyti natÅ«ralÅ«s biologiniai procesai, todÄl buvo padaryta didelÄ Å¾ala augmenijai.
Nors materialinÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka nÄra âdidelÄs žalos aplinkaiâ požymis, taÄiau Å¡iuo atveju miÅ¡kui kaip aplinkos objektui padaryta 42 567,02 Eur žala. PažymÄtina, kad bÅ«tent paruoÅ¡iamieji nusikalstamai veikai, numatytai BK 178 straipsnio 3 dalyje, daryti nuteistųjų veiksmai, t. y. miÅ¡ko ploto kirtimas, neturint teisÄto leidimo, atitinka BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄtį. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , kolegijos vertinimu, nuteistieji yra pagrįstai nuteisti ir pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, nes jų neteisÄti veiksmai vertintini kaip nusikalstamų veikų sutaptis.
DÄl bausmÄs 33. PažymÄtina, kad bausmÄs paskirtis â galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybÄ. BK 41 straipsnyje įstatymo leidÄjo įtvirtinti bausmÄs skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmÄs paskirtį. MinÄtas straipsnis numato, jog bausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmÄ bÅ«tų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias, aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tas, kas pagrobÄ didelÄs vertÄs svetimÄ turtÄ , baudžiamas laisvÄs atÄmimu iki aÅ¡tuonerių metų.
34. A. B. padarÄ dvi tyÄines nusikalstamas veikas, viena nusikalstama veika (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 3 dalis) įstatymo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas dÄl nuo nuteistojo valios nepriklausanÄių aplinkybių nutrauktas pasikÄsinimo stadijoje, kita (BK 270 straipsnio 2 dalis) â apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Nuteistasis A. B. veikÄ bendrininkų grupÄje, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų, nusikaltimais padaryta didelÄ Å¾ala nukentÄjusiajam ir aplinkai, kuri nÄra atlyginta, apelianto vaidmuo nusikaltimų daryme buvo aktyvus, jis intensyviai atliko neteisÄtus veiksmus.
Nuteistasis nevedÄs, dirba â verÄiasi individualia veikla. Nusikaltimų padarymo metu jis buvo teistas, teistumas nebuvo iÅ¡nykÄs, baustas administracine tvarka. Lietuvos teismų informacinÄs sistemos (LITEKO) duomenimis, Å¡iuo metu A. B. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsÄjo 28 d. nuosprendžiu, yra pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį â taip pat už medienos vagystÄ. Å ios aplinkybÄs rodo, kad nuteistasis, besiversdamas individualia veikla miÅ¡kininkystÄs srityje, finansinÄs naudos siekia pasirinkdamas tÄ patį veikimo modelį â kirsdamas svetimÄ miÅ¡kÄ , neturint tam leidimo, ir pasisavindamas medienÄ .
Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe laikyta tai, kad nusikaltimus padarÄ bendrininkų grupÄje. Å ių A. B. asmenybÄ ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojanÄių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmÄs paskirtis bus pasiekta jam skiriant BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jos trukmÄ nustatant arÄiau minimalios ribos ir vykdymÄ atidedant. Kadangi padaryti nusikaltimai, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį paskirtÄ bausmÄ ir pirmosios instancijos teismo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmÄ subendrina apÄmimo bÅ«du.
35. O. T. padarÄ dvi tyÄines nusikalstamas veikas, viena nusikalstama veika (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 3 dalis) įstatymo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas dÄl nuo nuteistojo valios nepriklausanÄių aplinkybių nutrauktas pasikÄsinimo stadijoje, kita (BK 270 straipsnio 2 dalis) â apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Nuteistasis O. T. veikÄ bendrininkų grupÄje, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų, nusikaltimais padaryta didelÄ Å¾ala nukentÄjusiajam ir aplinkai, kuri nÄra atlyginta.
Nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedÄs, dirba, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe laikyta tai, kad nusikaltimus padarÄ bendrininkų grupÄje. Å ių O. T. asmenybÄ ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojanÄių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmÄs paskirtis bus pasiekta jam skiriant BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jos trukmÄ nustatant arÄiau minimalios ribos ir vykdymÄ atidedant.
Kadangi padaryti nusikaltimai, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį paskirtÄ bausmÄ ir pirmosios instancijos teismo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmÄ subendrina apÄmimo bÅ«du. DÄl kitų klausimų 36. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad miÅ¡kas atkuriamas ir įveisiamas miÅ¡kÄ Å¾eldinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.
KirtavietÄse ir želdintinose miÅ¡ko aikÅ¡tÄse miÅ¡kas turi bÅ«ti atkurtas ne vÄliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. ŽuvÄ Å¾eldiniai ir žÄliniai turi bÅ«ti atkurti ne vÄliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvÄ medynai â ne vÄliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. NeteisÄtai iÅ¡kirstas miÅ¡kas turi bÅ«ti atkurtas ne vÄliau kaip per vienus metus nuo neteisÄtų kirtimų fakto nustatymo. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarÄ Å¾alos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisÄtiems interesams ar miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybÄ, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klÄ.
37. Baudžiamojoje byloje yra pateikti VÄ® âÅ venÄionÄlių miÅ¡kų urÄdijaâ atlikti neteisÄtai iÅ¡kirsto 1,2 ha ploto miÅ¡ko Å venÄionių girininkijoje (miÅ¡ko valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) atkÅ«rimo iÅ¡laidų paskaiÄiavimai (dirvos ruoÅ¡imas miÅ¡ko želdiniams, sodmenų įsigijimas, sodinimas). Viso atkÅ«rimo iÅ¡laidos sudaro 1 240,66 Eur. Kadangi J. J. J. kaip neteisÄtai iÅ¡kirsto miÅ¡ko savininkui kyla pareiga jį atkurti, VÄ® âÅ venÄionÄlių miÅ¡kų urÄdijosâ paskaiÄiuotos miÅ¡ko atkÅ«rimo iÅ¡laidos laikytinos realia nuteistųjų O.
T. ir A. B. neteisÄtais veiksmais šį miÅ¡kÄ iÅ¡kertant nukentÄjusiajam padaryta turtinÄ Å¾ala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. Kadangi Å¡ie paskaiÄiavimai atlikti vadovaujantis MiÅ¡ko priežiÅ«ros ir atskirtų Å«kinių paslaugų teikimo įkainiais VÄ® âÅ venÄionÄlių miÅ¡kų urÄdijojeâ, MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatais, VÄ® âÅ venÄionÄlių miÅ¡kų urÄdijosâ sodmenų kainomis, laikytini pagrįstais. Nuteistieji minÄtos iÅ¡laidų sumos neginÄija ir savo paskaiÄiavimų nepateikia.
38. BK 72 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esanÄio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paÄmimas valstybÄs nuosavybÄn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonÄ ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
39. NagrinÄjamu atveju, V. M. 2016 m. birželio 9 d. įsigijo iÅ¡ A. B. 44,2 kubinius metrus žalios medienos (6,10 m ilgio eglÄs rÄ stų), už kuriÄ su A. B. tÄ paÄiÄ dienÄ atsiskaitÄ grynaisiais pinigais. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinÄjimo metu, Å¡i mediena buvo neteisÄtai iÅ¡kirsta miÅ¡ko sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausanÄiame J. J. J.. Pirkimo â pardavimo sandorio buvimo faktÄ patvirtina 2016 m. birželio 9 d.
Stataus miÅ¡ko sutartis Nr. 16/06, kurios objektas â (duomenys neskelbtini), Å venÄionÄlių miÅ¡kų urÄdijoje iÅ¡pjauta mediena (44,2 kub. m. 6 m ilgio eglÄs rÄ stų), kurios kaina 2 254,20 Eur, pirkÄju sutartyje nurodytas V. M. (sutartis jo pasiraÅ¡yta), pardavÄju â A. B. (paraÅ¡o nÄra). V. M., apklausiamas liudytoju, nurodÄ, kad bÅ«tent tokiÄ sumÄ ir sumokÄjo A. B. grynaisiais pinigais, o sutartis pastarojo nepasiraÅ¡yta, nes jis V. M. nepateikÄ leidimo kirsti miÅ¡kÄ . Kaip matyti, sutartyje nÄra įraÅ¡ytas leidimo numeris.
A. B. neginÄija pardavÄs Å¡iÄ medienÄ , taip pat neneigia gavÄs už tai atlygį grynaisiais pinigais, taÄiau nurodo, kad V. M. jam sumokÄjo 4 000 Eur, kuriuos jie pasidalino su O. T.. Kaip jau nustatyta anksÄiau, Å¡iÄ medienÄ V. M. nuteistieji pardavÄ bendru sutarimu, nors jos pardavimo procesÄ ir organizavo A. B.. Vis dÄlto, 4 000 Eur gavimÄ patvirtinanÄių objektyvių duomenų baudžiamojoje byloje nÄra, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas laiko, kad neteisÄtai iÅ¡kirstÄ medienÄ nuteistieji pardavÄ už sutartyje nurodytÄ kainÄ â 2 254,20 Eur.
Å ie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todÄl iÅ¡ nuteistųjų turi bÅ«ti konfiskuoti.
40. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. B. ir O. T. pagrįstai pripažino kaltais dÄl svetimo turto pagrobimo, taÄiau neteisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 3 straipsnio 2 dalį) ir netinkamai kvalifikavo nuteistųjų padarytÄ nusikaltimÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, todÄl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas. Taip pat nuosprendis keistinas, esant neteisingai iÅ¡sprÄstiems kitiems klausimams â miÅ¡ko atkÅ«rimo iÅ¡laidos pripažintinos nukentÄjusiajam padaryta turtine žala, kuri priteistina iÅ¡ nuteistųjų, taip pat konfiskuotinas nuteistųjų nusikalstamu bÅ«du gautas turtas â 2 254,20 Eur.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo O. T. ir nuteistojo A. B. gynÄjo advokato Juliaus JasaiÄio apeliacinius skundus atmesti. NukentÄjusiojo J. J. J. atstovo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å venÄionių rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti. A. B. padarytÄ nusikaltimÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmÄ apÄmimo bÅ«du subendrinti su pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta bausme â 100 MGL (3 700 (trijų tÅ«kstanÄių septynių Å¡imtų) Eur) dydžio bauda ir A. B. paskirti galutinÄ subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmÄs vykdymÄ A. B. atidÄti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo ir atlyginti nukentÄjusiajam 8 141, 37 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstanÄių vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt vieno euro ir trisdeÅ¡imt septynių eurocentų) dydžio turtinÄ Å¾alÄ .
LaisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo atveju, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti A. B. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2016 m. rugpjÅ«Äio 18 d. iki 2016 m. rugpjÅ«Äio 19 d. (dvi paras). O. T. padarytÄ nusikaltimÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmÄ apÄmimo bÅ«du subendrinti su pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta bausme â 100 MGL (3 700 (trijų tÅ«kstanÄių septynių Å¡imtų) Eur) dydžio bauda ir O.
T. paskirti galutinÄ subendrintÄ 4 (keturių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmÄs vykdymÄ O. T. atidÄti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo ir atlyginti nukentÄjusiajam 8 141, 37 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstanÄių vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt vieno euro ir trisdeÅ¡imt septynių eurocentų) dydžio turtinÄ Å¾alÄ .
Tenkinti nukentÄjusiojo J. J. J. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dÄl miÅ¡ko atkÅ«rimo iÅ¡laidų atlyginimo ir iÅ¡ A. B. ir O. T. solidariai priteisti J. J. J. 1 240,66 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurocentus) turtinei žalai atlyginti. Pripažinti 2 254,20 Eur (du tÅ«kstanÄius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir dvideÅ¡imt eurocentų) nusikalstamos veikos rezultatu ir juos iÅ¡ A. B. ir O. T. konfiskuoti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .
Nuosprendis įsiteisÄja nuo jos paskelbimo dienos. TeisÄjai Daiva KazlauskienÄ Virginija PakalnytÄ â TamoÅ¡iÅ«naitÄ Aiva SurvilienÄ