8091becb-eb9b-4cf6-982a-e310c87519ee · Å irvintų rajono apylinkės teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. 2-34-880/2012(Proceso Nr. 2-44-3-00926-2011-4)                                                            Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.5.; 116.1.; 117.1.; 128.2. ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 16 d.Vilnius Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant pareiškėjui J.

Č. Č., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Å irvintų žemėtvarkos skyriaus atstovei M. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Č. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. Č. Č. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po E. A. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimÄ , o tuo pačiu ir J.

A. turėtas turtines teises, pagal 1984 m. gegužės 28 d. testamentÄ .Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu patenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Â ir atnaujino terminÄ iki 2011 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į J. A. 4,74 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini), paduoti. E. A. 1930 m. kovo 2 d. susituokė su J. A.. BÅ«dami santuokoje jie įsigijo 4,74 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

J. A. mirė 1936 m. Po jo mirties liko E. A. ir jo sÅ«nus J. A., kuris mirė 1958 m. Iki 1940 m. E. A. valdė minėtÄ Å¾emės sklypÄ , o vėliau jis buvo nusavintas. PareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi E. A. iki jos mirties 1987 m. gegužės 12 d. Po mirties jÄ palaidojo ir prižiÅ«ri jos kapus. 1984 m. gegužės 28 d. E. A. pareiÅ¡kėjui testamentu paliko visÄ savo turtÄ ir turėtas teises. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, jog teismas patenkintų J. Č. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, nes jiems pateikti visi duomenys patvirtinantys E. A. teisę atkurti nuosavybės teises į 4,74 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o terminas pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises nėra praleistas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ palaikė ir nurodė, kad po E. A. mirties liko jos senas gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai ir kitas turtas.

J. Č. Č. po mirties palaidojo savo lėšomis E. A. ir perėmė valdyti jos turtÄ . Jis nurodė, kad trijų mėnesių laikotarpiu buvo nuvykęs į E. A. priklausiusius pastatus, nes prieÅ¡ mirtį ji gyveno pas pareiÅ¡kėjÄ , ir paėmė name buvusius gerus daiktus, nuardė name buvusias geras lentas ir parsivežė namo, o visa kita sukÅ«reno, nes namas buvo ilgai negyvenamas, Å«kiniai pastatai sugriuvę. Suinteresuoto asmens atstovė pareiÅ¡kimo patenkinimui neprieÅ¡taravo. PareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ santuokos sudarymo iÅ¡raÅ¡o Nr. 7 (b.l.

8) matyti, kad E. A. ir J. A. 1930 m. kovo 2 d. sudarė santuokÄ . (duomenys neskelbtini). J. A. mirė (b.l. 10). Mirties akto iÅ¡raÅ¡as paliudija, kad J. A. ir E. A. sÅ«nus Jonas mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). 1984 m. gegužės 28 d. E. A. testamentu visÄ savo turtÄ testamentu paliko pareiÅ¡kėjui J. Č. Č.. E. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y.

Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008). CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).PareiÅ¡kėjo ir liudytojų M. A., B. Č. parodymais matyta, kad J. Č. Č. aktyviais veiksmais po E. A. mirties nepraėjus trims mėnesiams pradėjo valdyti jos turtÄ , t.y. namÄ ir Å«kinius pastatus, kurie jam atiteko pagal testamentÄ . J. Č. Č. paimdamas E. A. daiktus, iÅ¡ jos namo nulupdamas geras lentas ir parsiveždamas sau, o namÄ ir Å«kinius pastatus, kurie buvo apgriuvę sudegindamas, teismo vertinimu, atliko aktyvius veiksmus ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ pagal testamentÄ pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J.

A., kaip savininkas valdė 4,74 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, E. A. su J. A. buvo sudariusi santuokÄ ir kartu su juo valdė minėtÄ Å¾emės sklypÄ iki nacionalizavimo. 1936 m. spalio 21 d. J. A. mirė, todėl E. A. paveldėjo ir valdė minėtÄ Å¾emės sklypÄ viena. 1984 m. gegužės 28 d. E. A. testamentu visÄ savo turtÄ paliko pareiÅ¡kėjui J. Č. Č.. E. A. mirė 1987 m. gegužės 12 d. (b.l. 11). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu patenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Â ir atnaujino terminÄ iki 2011 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į J.

A. 4,74 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini), paduoti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ teisę į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ turi asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Å ioje normoje vartojamÄ sÄ vokÄ â€žnuosavybės teisių perėmėjai“ bÅ«tina aiÅ¡kinti atsižvelgiant į Å¡io specialiojo įstatymo tikslus ir prasmę.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme įtvirtintas nuosavybės teisės perėmėjo institutas skiriasi nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto įpėdinių instituto. Nuosavybės teisių perėmėjai specialiojo įstatymo prasme suprantami tik kaip asmenys, nurodyti Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose. Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Å is asmuo galėjo bÅ«ti ne tik pretendentas, bet ir nuosavybės teisių perėmėjas pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ . Jeigu nacionalizuoto turto mirusio savininko sutuoktinis pagal įstatymÄ perėmė nuosavybės teises, tai jam taikomas Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas nuosavybės teisių perėmėjo statusas. Pilietis, kuriam nacionalizuoto turto mirusio savininko sutuoktinis – nuosavybės teisių perėmėjas pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , – testamentu paliko turtÄ , yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ (Žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-178/2007). Todėl jeigu nacionalizuoto turto mirusio savininko sutuoktinis pagal įstatymÄ perėmė nuosavybės teises, o nagrinėjamos bylos atveju, kaip minėta, E. A. perėmė J. A. nuosavybės teises paveldėjimo pagal įstatymÄ bÅ«du, tai jai taikomas Ä®statymo 2 str. 1 d. 5 p. nustatytas nuosavybės teisių perėmėjo statusas, nepriklausomai nuo to, kad mirusio savininko sutuoktinė, mirė dar iki Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo priėmimo (Å¡iuo atveju – E. A..), pati asmeniÅ¡kai pretendente ir netapo.

PrieÅ¡ingas traktavimas neatitiktų Ä®statymo 2 str. 1 d. 5 p. nuostatų, nes Å¡iuo punktu nebuvo siekiama reglamentuoti mirusių pretendentų teisių perėmimÄ . Mirusių pretendentų teisių perėmimas reglamentuojamas Ä®statymo 2 str. 2 d. Tačiau tos bylos, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes pretendento reikalavimus atitinkanti E. A. iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo pradžios jau buvo mirusi ir negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, t.y. paduoti praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Tačiau ji testamentu paliko turtÄ pareiÅ¡kėjui, kuris pagal savarankiÅ¡kai įgyvendina teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Å¡ios normos pagrindu.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, J.Č. Č. pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po E. A. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos turtÄ ir priėmė palikimÄ , o tuo pačiu ir J. A. turėtas turtines teises atkurti nuosavybę (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Juridinis faktas nustatomas tikslu atkurti nuosavybės teisės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a:

Patenkinti pareiÅ¡kimÄ .Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po E. A., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), J. Č. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimÄ , o tuo pačiu ir teisę atkurti nuosavybės teises į J. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ turtÄ , pagal E. A. 1984 m. gegužės 28 d. testamentÄ .Juridinis faktas nustatomas tikslu atkurti nuosavybės teisės.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å irvintų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                              Linas Zinkevičius