2017-12-19 Nr. AB-24001-3-61-3-03452-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1339-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03452-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–8) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, apeliantas) Mokėjimo prašymų skyriaus 2015 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. SKP-41 „Dėl V. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Ministerija) 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 31N-S-756-757 „Dėl skundo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Agentūra priėmė 2015 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. SKP-41 ir 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BRK-2578(3.144.). Nesutikdama su šiais sprendimais, pateikė skundą Ministerijai, kuri 2015 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 31N-S-756-757 nepatenkino skundo. Pareiškėjos manymu, šiame sprendime nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakyta vadovautis arba bent įvertinti jos pateiktą vertinimo aktą, kuriame užfiksuoti duomenys apie pastate, adresu: (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajonas, atliktus statybos rangos darbus.

Ministerija visiškai nevertino ir neatsižvelgė į šį aktą. Jį parengė teismo ekspertas dr. D. K., kurio kompetencija atlikti tokio pobūdžio vertinimą neabejotina. Ministerija išsamiai, tinkamai ir nešališkai neišnagrinėjo jos skundo ir pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad statybos rangos darbų neatitikimai Agentūros 2015 m. vasario 26 d. sprendime nustatyti neteisingai, netinkamai ir nepagrįstai. Pastarajame sprendime nurodyti neatlikti darbai – nesumontuoti langai (3,1 kv. m, 2 446 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)).

Pareiškėjos teigimu, langų sumontuota daugiau negu numatyta sąmatoje. Taip pat nurodyta, kad neįrengti lauko laiptai terasoje (1 vnt., 135,54 Eur be PVM). Pareiškėja pažymėjo, kad įrengta 3 vnt. lauko laiptų. Statybos darbų metu pasikeitė reljefo aukštis ir, atsižvelgiant į statybos techninio reglamento reikalavimus, 4 laipto nebuvo kur įrengti. Įrengus 4 laiptą, laiptų ne tik nebūtų įmanoma eksploatuoti, bet jie neatitiktų statybos techninio reglamento reikalavimų. Pareiškėja teigė, jog pažeminti gruntą apie namą vien dėl to, kad būtų galima įrengti papildomą laiptelį, visiškai netikslinga ir neprotinga, nes būtų reikalingi papildomi darbai (papildomos išlaidos).

Pažeminus grunto lygį aplink namą, kauptųsi vanduo. Pareiškėja nurodė, jog su 2013 m. spalio 29 d. prašymu Nr. 1 Agentūrai derinti pateikė pakeistus pastato brėžinius su patikslintu laiptų skaičiumi ir paprašė pritarimo. Agentūra dėl to neprieštaravo ir jokių pastabų nereiškė, 2013 m. gruodžio 19 d. raštu sutiko su šiais pakeitimais. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog nesumontuotas grindinio pagrindas, skirtas montuoti grindines lentas antrame aukšte ir paruošti dažyti grindines lentas, įskaitant lagių sudėjimą, izoliacinės medžiagos sudėjimą, grindinių lentų sudėjimą, dažymą (28,01 kv. m, 1 486,39 Eur be PVM).

Pareiškėja tvirtino, kad ne kartą Agentūrai yra nurodžiusi, jog pastato grindinis pagrindas buvo įrengtas pagal pradinį projektą, tačiau, prasidėjus šildymo sezonui ir išdžiūvus grindų medienai, paaiškėjo, kad grindys buvo nekokybiškos. Dėl šios priežasties buvo būtina demontuoti grindis, taisyti lagių įrengimą ir perdaryti grindinio pagrindą. Pareiškėja pateikė pakeistą techninį projektą, kuriame numatyti paminėti pakeitimai, bei 2013 m. spalio 29 d. prašyme Nr. 1 prašė pakeisti projekto darbų sąmatas ir dėl šio pakeitimo atliksiančią paramos sumą leisti panaudoti pastato įrangos įsigijimui.

Agentūra 2013 m. gruodžio 19 d. raštu pritarė šiam prašymui (t. y. pritarė papildomos įrangos už atlikusius pinigus įsigijimui), išskyrus pozicijoms dėl langų ir grindinio pagrindo, skirto grindinio lentų antrame aukšte montavimui ir grindinių lentų montavimui, kiekiui. Nors Agentūra pritarė likusiai prašymo daliai, tačiau nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl nepritarė dėl grindinio pagrindo kiekio. Pareiškėjos nuomone, sprendime nurodyti pažeidimai – neatlikti darbai – yra formalaus pobūdžio, neturintys įtakos paramai įsisavinti ir paramos tikslams pasiekti.

Agentūra tinkamai nemotyvavo sprendimo, nepagrindė, kad parama buvo panaudota neteisėtai ar paramos gavėja piktnaudžiavo ja. Tiek Agentūra, tiek Ministerija nepateikė adekvačių, aiškių ir pakankamų priimtų nepalankių sprendimų motyvų, neeliminavo dviprasmybių ir prieštaravimų tarp medžiagoje esančių duomenų, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 2 punktą, 8 straipsnio 1 dalį.

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (I t., b. l. 46–50) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pagal 2012 m. sausio 13 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) pateikė Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui galutinį mokėjimo prašymą. Po 2014 m. balandžio 23 d. pakartotinės patikros vietoje, atliktos vertinant galutinį mokėjimo prašymą, pripažinta netinkama finansuoti 2 644,15 Eur paramos suma. Pakartotinės patikros vietoje metu nustatyta, kad ne visi rangos darbai, deklaruoti 2013 m. liepos 1 d. pateiktame tarpiniame mokėjimo prašyme Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP003 ir 2014 m. sausio 29 d. išmokėta 10 479,10 Eur paramos suma, buvo faktiškai atlikti. Patikrinimo metu nustatyta, jog nesumontuota 3,1 kv. m langų, neįrengti lauko laiptai terasoje (1 vnt.), nesumontuotas grindinio pagrindas, skirtas montuoti grindines lentas antrame aukšte ir paruošti dažyti grindines lentas, įskaitant langų, izoliacinės medžiagos, grindų lentų sudėjimą (28,01 kv. m). Apie nustatytus neatitikimus pareiškėja informuota 2014 m. balandžio 25 d. pranešimu. Deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma tarpiniame mokėjimo prašyme sumažinta. Nuspręsta nekompensuoti paramos dalies už neatliktus darbus – 2 644,15 Eur. Agentūra priėmė sprendimą susigrąžinti šią paramos sumą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai laiku negrąžinus nurodytos paramos lėšų dalies, skaičiuojamos palūkanos. Agentūros nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka visus reikalavimus, jame išdėstyti nustatyti pažeidimai, faktinės aplinkybės, todėl panaikinti jį nėra pagrindo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą (II t., b. l. 176–178; III t., b. l. 14–16) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja nepasinaudojo teise apskųsti patikros vietoje rezultatus Agentūros direktoriui per nustatytą terminą. Ekspertizė atlikta 2015 m. balandžio 10–21 d., o Agentūra vertino visas per laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas. Agentūra pagrįstai vadovavosi patikros vietoje ataskaitoje, kurios rezultatai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, nurodytais duomenimis.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu (III t., b. l. 26–31) iš dalies patenkino pareiškėjos V. S. skundą. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 31N-S-756-757 dalį, kurioje konstatuota, kad nesumontuoti langai (3,1 kv. m) ir nesumontuotas grindinio pagrindas (28,01 kv. m); panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. SKP-41 dalį, kurioje konstatuota, kad nesumontuoti langai (3,1 kv. m) ir nesumontuotas grindinio pagrindas (28,01 kv. m); prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtą; atmetė likusią skundo dalį.

8. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. SKP-41 ir Ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 31N-S-756-757 teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas pažymėjo, jog, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Agentūros sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas apibrėžtas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindė skundo reikalavimus, taip pat nurodė kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-163/2013 ir kt.).

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 3D-50 redakcija, t. y. įsipareigojimų metu galiojusi redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 3, 128, 189.1.1 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 3D-863 redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 32 punktu.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir Agentūra sudarė Paramos sutartį ir jos pakeitimus, įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) kaime“ Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 (toliau – ir Projektas). Pažymėjo, jog byloje nebuvo ginčo, kad pagal Projektą pareiškėja įsipareigojo: įrengti 2 laiptelius ir aikštelę; antrame aukšte įrengti 86,21 kv. m grindų (lagių sudėjimas, izoliacinės medžiagos sudėjimas, grindinių lentų sudėjimas, paruošimas dažymui, dažymas); įrengti 26,3 kv. m langų (langų profilis IV – 68, stiklo paketas – 20, stiklo skirstymas, dažymas pagal užsakovo pasirinktą dažų paletę, apvadai, medis – pušis, klijuota, dygiuota, D4 kategorija, atsparūs oro veiksniams).

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja įsipareigojo įrengti 2 laiptelius ir aikštelę. Agentūra 2014 m. balandžio 23 d.–2014 m. balandžio 24 d. atliko patikrą vietoje ir surašė Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitą pagal KPP priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ Nr. _V-VV-0641634_ (toliau – ir Patikros vietoje ataskaita). Agentūra skundžiamu sprendimu nustatė, kad neįrengtas vienas lauko laiptas terasoje (vertė 135,54 Eur be PVM). Remdamasis byloje esančiu statinio pirmojo aukšto projektu, teismas nurodė, kad Agentūra skundžiamame sprendime nustatė, jog neįrengtas ne terasos vienas laiptelis, o prieangio.

Pareiškėja pateikė eksperto D. K. vertinimo aktą, kuriame konstatuota, kad pagal sutartį keturių laiptų įrengimas kainavo 1 872 Lt. Kadangi pasikeitus esamai situacijai nėra galimybės įrengti vieno laiptelio, esamų darbų kaina sumažėjo 135,54 Eur + PVM. Taigi tiek Agentūra, tiek ir pareiškėjos samdytas ekspertas konstatavo, kad vienas laiptelis, kuris turėjo būti įrengtas, nėra įrengtas. Remdamasis pareiškėjos 2013 m. spalio 29 d. prašymu, teismas nustatė, kad ji prašė pritarti patikslintiems brėžiniams. Agentūra 2013 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. BRK-10631(10.3.8) nurodė, kad pritaria prašymui, išskyrus šias pozicijas:

„Langai namui su langų sumontavimu ir medžiagomis, kiekis – 26,3 kv. m“, pateiktas Agentūrai kaip atliktas darbas 2012 m. gruodžio 12 d. kartu su antru mokėjimo prašymu (2012 m. gruodžio 11 d. statybos perdavimo–priėmimo aktas Nr. PPA-4), „Grindinio pagrindo, skirto grindinių lentų antrame aukšte montavimui, ir grindinių lentų montavimas, kiekis – 86,21 m2“, pateiktas Agentūrai kaip atliktas darbas 2013 m. liepos 1 d. kartu su trečiu mokėjimo prašymu (2013 m. birželio 28 d. statybos perdavimo–priėmimo aktas Nr. PPA-6).

Teismo vertinimu, Agentūra sutiko su laiptelių sumažėjimu. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 31 punktu, paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje. Nagrinėjamu atveju vienas laiptelis nebuvo įrengtas, todėl pareiškėja paminėtų išlaidų net ir nepatyrė, todėl jos negali būti pripažįstamos išlaidomis, kurios kompensuojamos. Byloje nebuvo ginčo, kad paminėta suma buvo išmokėta, todėl Agentūra pagrįstai, vadovaudamasi Paramos sutarties 17.21 punktu, nusprendė susigrąžinti išmokėtą sumą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja įsipareigojo antrame aukšte įrengti 86,21 kv. m grindų (lagių sudėjimas, izoliacinės medžiagos sudėjimas, grindinių lentų sudėjimas, paruošimas dažymui, dažymas). Agentūra skundžiamu sprendimu konstatavo, kad pareiškėja neįrengė 28,01 kv. m grindų, kurių vertė 1 486,39 Eur be PVM. Nei skundžiamame sprendime, nei patikros vietoje ataskaitoje nedetalizuota, kurioje vietoje neįrengtos grindys, koks jų plotas ir pan. Taigi teismas neturėjo galimybės įvertinti šių duomenų objektyvumo ir patikimumo. Pareiškėjos pateiktame vertinimo akte nustatyta, kad antrame aukšte įrengta 69,08 kv. m. Minėtas plotas apskaičiuotas vadovaujantis kadastro duomenimis. Papildomai paaiškinta, kad neįrengta 17,13 kv. m. Ekspertizę atliko doc. dr. D. K., kuriam 2009 m. suteiktas statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnis, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo ir ypatingojo statinio dalinės ekspertizės vadovo kvalifikacija, statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros kvalifikacija ir t. t. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis ir asmenų, atlikusių matavimus, kvalifikaciją, neturėjo pagrindo abejoti vertinimo akte konstatuota informacija, kad antrame aukšte neįrengta 17,13 kv. m (vertė 909,02 Eur + PVM). Pažymėjo, kad teisiškai nėra reikšminga tai, jog pareiškėja atliko papildomus darbus, t. y. grindų dažymą ir plytelių įrengimą. Minėtų darbų pareiškėja nebuvo įsipareigojusi atlikti, o Agentūra nebuvo įsipareigojusi suteikti paramą. Agentūra nepagrįstai teigė, kad pareiškėja neįrengė 28,01 kv. m, kadangi nustatyta, jog neįrengta 17,13 kv. m grindų pagrindo.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja įsipareigojo įrengti 26,3 kv. m langų (langų profilis IV – 68, stiklo paketas – 20, stiklo skirstymas, dažymas pagal užsakovo pasirinktą dažų paletę, apvadai, medis – pušis, klijuota, dygiuota, D4 kategorija, atsparūs oro veiksniams). Agentūra skundžiamu sprendimu nustatė, kad nesumontuota 3,1 kv. m langų. Vertinimo akte nustatyta, jog sumontuota 24,21 kv. m lango plotas ir 4,84 kv. m angokraščio plotas, iš viso – 29,05 kv. m. Teismas, įvertinęs paminėtus duomenis, neturėjo pagrindo abejoti eksperto pateiktais skaičiavimais, todėl padarė išvadą, kad langų buvo įrengta daugiau, nei pareiškėja buvo įsipareigojusi. Agentūra nepagrįstai nustatė, jog nesumontuota 3,1 kv. m langų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad Agentūros 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. SKP-41 dalis, kurioje konstatuota, jog nesumontuota grindinio pagrindas (28,01 kv. m) ir langai (3,1 kv. m), neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, kad Ministerija skundžiamu sprendimu tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos skundo, teismas padarė išvadą, jog iš dalies naikintinas Ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 3IN-S-756-757.

15. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo ji siekia, nepateikė dėl jų įrodymų, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgęs į tai, šį pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas paliko nenagrinėtą.

III. 16. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (III t., b. l. 34–37) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros sprendimo dalis dėl taikomų sankcijų už nesumontuotus langus bei nesumontuotą grindinio pagrindą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas nemotyvuotai nesivadovavo Agentūros patikros duomenimis. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 7.7 punktu, privalo tikrinti paramos paraiškose bei mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti; reikia užtikrinti, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti. Tai, kad nustatytas grindų trūkumas, patvirtino ir ekspertas, todėl neaišku, kodėl yra naikinama Agentūros sprendimo dalis, kurioje nustatytas grindų trūkumas. Nors yra ginčas dėl grindų ploto trūkumo dydžio, bet pats trūkumo faktas konstatuotas ir eksperto. Pareiškėja neneigė, kad antro aukšto dalyje neįrengė planuotų medinių grindų, jas pakeisdama plytelėmis, todėl atmestini argumentai, jog neįrengtos grindys tik tame plote, kuriame jos nėra visiškai sumontuotos. Tai, jog yra sudėtos plytelės, o ne medinės grindys, taip pat pagrindžia nustatytą neatitikimą, nes toje vietoje, kurioje sudėtos plytelės, turėjo būti grindlentės, todėl Agentūra ir nustatė neįrengtų grindų plotą 28,01 kv. m.

16.2. Agentūros specialistas patikros metu nustatė, kad yra nesumontuota 3,1 kv. m langų. Nors ekspertas teigė, kad sumontuotas yra didesnis langų plotas, tačiau ekspertas į ginčijamų langų plotą įskaičiavo ne tik lango angos dydį, bet ir angokraščio apdailos detalių plotą, kuris, kaip ekspertas ir tvirtino posėdžio metu, uždengia ne tik lango angos dalį, tačiau ir statinio dalį. Todėl turėtų būti kritiškai vertintini eksperto pasisakymai, kad į lango plotą skaičiuojamas ne tik lango angos dydis, bet ir apdailos elementai, kurie uždengia dalį statinio ploto.

17. Pareiškėja V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 47–52) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

17.1. Nei Agentūros sprendime, nei patikros vietoje ataskaitoje nedetalizuota, kurioje vietoje neįrengtos grindys, koks jų plotas ir pan. Nėra galimybės įvertinti šių duomenų objektyvumo ir patikimumo. Ekspertas D. K. nustatė 17,13 kv. m antrame aukšte neįrengtą plotą, todėl nėra jokio pagrindo Agentūros deklaratyviems teiginiams dėl 28,01 kv. m ploto grindų neįrengimo. Įvertinus pradinį numatytą grindų plotą su faktiškai esančiu, neatliktų grindinio darbų vertė sudaro tik 608 Eur + PVM, o atsakovo sprendime nepagrįstai nurodyta net 1 486,39 Eur be PVM neatliktų grindinio pagrindo montavimo darbų vertė. Paramos pinigai pareiškėjos nebuvo pasisavinti, o buvo panaudoti paramos tikslams pasiekti.

17.2. Langų ploto sumontuota ne per mažai, o netgi daugiau negu numatyta sąmatoje. Projekto medžiagoje esančiose sutartyse su rangovu, sąmatose, priėmimo–perdavimo aktuose bei kituose dokumentuose langų apvadai atskirai neišskiriami, o nurodyti prie langų. Tai taip pat patvirtina, jog lango apvadas yra sudėtinė lango dalis.

17.3. Parama buvo panaudota tinkamai ir atitiko paramos skyrimo tikslus, todėl Agentūrai nebuvo jokio pagrindo, remiantis vien formaliomis aplinkybėmis, susigrąžinti dalį išmokėtos paramos, kai iš esmės parama buvo įsisavinta tinkamai, nepažeidžiant paramos skyrimo tikslų, paramos gavėjai nepiktnaudžiaujant paramos pinigais. Agentūra nevykdė pareigos surinkti tinkamus įrodymus, kurie aiškiai patvirtintų pažeidimų egzistavimą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 42–45) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negali išeiti iš skundo ribų ir pasisakyti dėl reikalavimų, kurių pareiškėja skunde nesuformulavo. Pareiškėja teismui neskundė patikros vietoje ataskaitos ir skundo nemotyvavo patikrą atlikusių Agentūros darbuotojų kvalifikacijos stoka. Tačiau teismas rėmėsi ne Agentūros patikros rezultatų duomenimis, o pareiškėjos pateikto eksperto D. K. vertinimo akto duomenimis. Teismas, pasisakydamas dėl nesumontuoto grindinio pagrindo, nurodė, kad „įvertinus nurodytus duomenis ir įvertinus asmenų, atlikusių matavimus, kvalifikaciją, teismas neturi pagrindo abejoti vertinimo akte konstatuota informacija, kad antrame aukšte neįrengta 17,13 m2“. Dėl langų sumontavimo teismas pažymėjo, jog „neturi pagrindo abejoti eksperto pateiktais skaičiavimais, todėl daro išvadą, kad langų buvo įrengta daugiau, nei pareiškėja buvo įsipareigojusi“. Taigi akivaizdu, kad teismas, pasisakydamas, jog „įvertino asmenų, atlikusių matavimus, kvalifikaciją“, išėjo iš skundo ribų, kadangi pareiškėja neskundė Agentūros patikros rezultatų. Teismas nepaaiškino, kuo remdamasis padarė išvadą, kad pareiškėjos eksperto kvalifikacija yra aukštesnė už Agentūros darbuotojų, atlikusių patikrą, nemotyvavo, kodėl nesivadovavo nenuginčytais, vadinasi, šios dienos duomenimis, galiojančiais, Agentūros patikros duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Agentūros patikros metu nustatytų duomenų įrodomoji vertė nagrinėjant ginčą teisme administracinėje byloje.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja pagal 2012 m. sausio 13 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001), 2013 m. gruodžio 31 d. pateikė Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui galutinį mokėjimo prašymą. Agentūra 2014 m. balandžio 23 d. atliko pakartotinę patikrą vietoje ir pripažino netinkama finansuoti 2 644,15 Eur paramos suma. Pakartotinės patikros vietoje metu nustatyta, kad ne visi rangos darbai, deklaruoti 2013 m. liepos 1 d. pateiktame tarpiniame mokėjimo prašyme Nr. 3KT-KV-11-1-007113-MP003 buvo faktiškai atlikti: nesumontuota 3,1 kv. m langų, neįrengti lauko laiptai terasoje (1 vnt.), nesumontuotas grindinio pagrindas, skirtas montuoti grindines lentas antrame aukšte ir paruošti dažyti grindines lentas, įskaitant lagių, izoliacinės medžiagos, grindų lentų sudėjimą (28,01 kv. m).

22. Agentūra, remdamasi patikros rezultatais, 2015 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-41 susigrąžinti permokėtą 2 644,15 Eur paramos sumą. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2015 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 31N-S-756-757, Agentūros sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

23. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamus sprendimus dalyje dėl nesumontuotų 3,1 kv. m langų ir 28,01 kv. m grindų kaip nepagrįstus objektyviais duomenimis ir dėl to neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

24. Agentūra, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad teismas nemotyvuotai nesirėmė Agentūros patikros duomenimis, nepagrįstai rėmėsi eksperto D. K. duomenimis. Ministerija, atsiliepime pritardama apeliaciniam skundui, nurodė, kad pareiškėja neskundė patikros vietoje ataskaitos, neaišku, kodėl eksperto kvalifikacija buvo įvertinta kaip aukštesnė negu Agentūros darbuotojų.

25. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 3D-50 redakcija, t. y. įsipareigojimų metu galiojusi redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 3, 128, 189.1.1 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 3D-863 redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių 32 punktu.

26. Administravimo taisyklių 5.9. punkte įtvirtinta, kad Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti EB ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti; 5.91. punkte nustatyta, kad atliekant paraiškų administravimą, išlaidoms, kurios susijusios su naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbais, kilus įtarimui dėl taikytų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis resursų kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o esant akivaizdžiam kainų padidinimui – atlieka užsakomąją statinio projekto skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir, vadovaujantis jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą.

27. Ta aplinkybė, kad Administravimo taisyklių 206 punktas numatė pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui, nesutinkančiam su Agentūros ir (arba) Ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, teisę juos apskųsti, neturi būti suprantama kaip privaloma procedūra dėl tų Agentūros ar Ministerijos veiksmų, kurie neturi tiesioginės įtakos asmenų materialiosioms teisėms. Skundo nepadavimas dėl šių viešojo administravimo subjekto veiksmų negali būti aiškinamas kaip užkertantis kelią kvestionuoti tokius veiksmus teisme, kai yra skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjui nustatomos tam tikros materialiosios teisės ir pareigos, o kvestionuojami veiksmai buvo tik tam tikros objektyvios prielaidos ginčijamiems sprendimams priimti.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apskundė teismui atitinkamus Agentūros 2015 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. SKP-41 ir Ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 31N-S-756-757, kurie jai sukėlė materialiąsias pasekmes, t. y. pareigą grąžinti permokėtą 2 644,15 Eur paramos sumą. Tokiu atveju patikros metu užfiksuoti duomenys gali būti paneigiami byloje kitais objektyviais įrodymais, kuriuos įvertina teismas. Pažymėtina, kad pareiškėja, kai nėra įstatyme nustatyta privaloma skundo padavimo tvarka, pastarąja teise disponuoja savo pasirinkimu, ir dėl to, kad ji nepasinaudojo Administravimo taisyklėse numatyta patikros metus nustatytų duomenų apskundimo galimybe, negali būti užkertamas kelias administracinėje byloje juos paneigti kitais leistinais įrodymais.

29. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (ABTĮ 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Iš šio straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Minėtame kontekste bei atsižvelgiant į ABTĮ 58 straipsnio nuostatas Agentūros patikros duomenų administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo laikyti papildomai neįrodinėtinomis aplinkybėmis ar aukštesnę teisinę galią turinčiais įrodymais, jie turi būti tiriami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtintų ar paneigtų ginčijamų sprendimų objektyvų pagrindimą.

30. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime atliktam įrodymų vertinimui, kuris grindžiamas pareiškėjos pateikto eksperto doc. dr. D. K., įtraukto į teismo ekspertų sąrašą, vertinimo aktu. Pirmosios instancijos atsižvelgė į eksperto kompetenciją, nustatė, kad jam 2009 m. suteiktas statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnis, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo ir ypatingojo statinio dalines ekspertizės vadovo kvalifikacija, statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros kvalifikacija ir t. t.

31. Pažymėtina, kad Agentūra apeliaciniame skunde iš esmės neginčija eksperto atliktų skaičiavimų, nesutikimas reiškiamas dėl paties skaičiavimo būdo (dėl langų) ir nustatytų aplinkybių vertinimo (dėl neįrengto grindų ploto).

32. Agentūros specialistas, nurodydamas, kad trūksta 3,1 kv. m langų ploto, į ginčijamų langų plotą neįskaičiavo angokraščių apdailos detalių ploto, kuris uždengia ne tik lango angos dalį, tačiau ir statinio dalį, bei nepateikė argumentų, kad pareiškėjos įrengti langai neatitinka numatytų projekte, ar kad eksperto atlikti faktiniai skaičiavimai neatitinka projekte (jo brėžiniuose) numatytų konkrečių darbų, už kuriuos buvo numatyta skirti paramą, todėl tokie argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu vertinimu bei išvada dėl ginčijamų sprendimų nepagrįstumo aptariamoje dalyje. Ginčo objekto vertinimo akto originalas buvo pateiktas Ministerijai kartu su pareiškėjos 2015 m. balandžio 24 d. skundu, tačiau nei atsakyme pareiškėjai, nei atsiliepime į jos skundą teismui nebuvo pateikti argumentai dėl to, kad vertinimo aktas parengtas neobjektyviai ar nekompetentingai.

33. Sprendžiant dėl skundžiamo Agentūros sprendimo pagrįstumo dalyje, kurioje konstatuota, kad pareiškėja neįrengė 28,01 kv. m grindų, kurių vertė 1 486,39 Eur be PVM, pažymėtina, kad patikros vietoje ataskaitoje nėra detalizuota, kurioje vietoje neįrengtos grindys, taip pat nėra įvardyti konkretūs nukrypimai nuo projekto, koks jų plotas, todėl duomenys laikytini nepakankamai patikimais ir objektyviais. Pareiškėja buvo įsipareigojusi antrame aukšte įrengti 86,21 kv. m grindų (lagių sudėjimas, izoliacinės medžiagos sudėjimas, grindinių lentų sudėjimas, paruošimas dažymui, dažymas). Pareiškėjos pateiktame vertinimo akte nurodyta, kad antrame aukšte įrengta 69,08 kv. m grindų, minėtas plotas apskaičiuotas vadovaujantis kadastro duomenimis, paaiškinta, kad neįrengta 17,13 kv. m. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis ir asmenų, atlikusių matavimus, kvalifikaciją, pagrįstai konstatavo, kad antrame aukšte neįrengta 17,13 kv. m (vertė 909,02 Eur + PVM), o ne 28,01 kv. m, kaip buvo nurodžiusi Agentūra.

34. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįsta pagrįsta teismo padarytą išvadą, kad skundžiamų administracinių sprendimų dalyse dėl neįrengto 28,01 kv. m grindų ploto nėra tinkamo pagrindimo objektyvais duomenimis, todėl jos naikintinos kaip neatitinkančios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apelianto argumentas, kad visgi buvo nustatytas 17,13 kv. m neįrengtų grindų plotas, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti, nes teismas ginčą sprendė tose ribose, kokios buvo nustatytos atsižvelgiant į skundo reikalavimus bei atsakovo atsikirtimus.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų, todėl jis atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Virginija Volskienė