808ff7ed-dcf4-4e9e-a599-996a7cc0bb6a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-2585-1035/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00619-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., jos atstovui advokatui Algiui Tursui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V. R. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : V. R., vykdydama veiklÄ pagal verslo liudijimÄ ir 2016 m. spalio 16 d. sudarytÄ nuomos sutartį Nr. VSP10/2016 iÅ¡nuomotoje prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 21 d., apie 15.00 val. ir 2020 m. sausio 30 d., apie 10.00 val., leido prekiauti jai priklausančiomis prekėmis (rÅ«kytais mėsos gaminiais) L. K., kuri aptarnaudavo klientus, jiems parduodavo mėsos gaminius, priimdavo už parduotÄ produkcijÄ pinigus, nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje V. R. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad ji turi (duomenys neskelbtini) problemų. Tuo metu ji negalėjo fiziÅ¡kai dirbti, todėl paprašė L., kad jai padėtų, o uždarbį pasidalins per pusę. Jai reikėjo nuomos mokestį mokėti. Protokole nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini). KioskÄ iÅ¡sinuomojo dar 2016 m. Ji turi verslo liudijimÄ . Ji prekiauja rÅ«kytais mėsos gaminiais. Tame kioske paprastai ji prekiauja.

Ji neilgai pažįsta L. K.. Ji apie L. K. sužinojo iÅ¡ pažįstamų. Ji L. K. paprašė padirbti kartu ir pasidalinti uždarbį. Uždarbį nustatė pasisvėrusios prekes. 2020 m. sausio 21 ir 30 d. ji prašė L. K. prekiauti visÄ dienÄ , t. y. pardavinėti mėsos gaminius. Ji negalėjo tomis dienomis prekiauti dėl (duomenys neskelbtini) problemų. L. K. tuo metu turėjo verslo liudijimÄ . Ji su L. K. dalinosi pelnÄ . Jos iÅ¡prekiautas prekes daugino iÅ¡ procentų ir gaudavosi pelnas. SÄ skaitos faktÅ«ros buvo jos vardu.

Prekių įsigijimo dokumentai buvo išrašyti jos vardu. Už prekes atsiskaitydavo ta, kuri tuo metu būdavo. Neatsimena, ar 2020 m. sausio 21 ir 30 d. buvo pristatytos prekės. Už pristatytas prekes ji atsiskaito pristatymo metu. Jeigu jos nebuvo, L. K. atsiskaitinėjo už pristatytas prekes. L. K. atsiskaitinėjo iš bendrų pinigų, kuriuos gavo už išprekiautas prekes. L. K. užsidirbo nuo išprekiavimo procento. Ji užsideda procentus, kiek išprekiauja, tiek procentų jai. Ji užsideda 20-30 proc. iš 100 proc.

Atėjus į darbo vietÄ priima prekes, susisveria naujas ir senas prekes. L. K. jÄ pakeitė 2-3 savaites. Ji negalėjo prekiauti pati kažkur 2-3 savaites. Ji supranta VMI protokolo reikÅ¡mę, tačiau ji negali mesti ir palikti, nes yra galiojimai, prekes tektų iÅ¡mesti. Ji negali samdyti žmogaus, nes neturi tiek pinigų. Negali pasakyti, kiek L. K. likdavo pinigų tomis dienomis, kai pastaroji jÄ pakeitė. L. K. gaudavo 25-30 Eur per dienÄ . Buvo apibrėžta, kad L. K. dirbs laikinai, kol ji pasveiks. Prekiaudavo savaitę, suvesdavo galus ir iÅ¡sidalindavo.

Ji matė L. K. verslo liudijimÄ . L. K. jÄ pavaduodavo, kai jai bÅ«davo geriau, ji pati prekiaudavo. Buvo, kad visÄ savaitę L. K. dirbo, o paskui ji. Per tÄ laikÄ , kai dirbo L. K., ji neturėjo uždarbio, jos dalinosi uždarbį. Teismo posėdyje liudytoja L. K. parodė, kad prieÅ¡ karantinÄ ji dirbo (duomenys neskelbtini), kioske Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jos VMI buvo vienÄ kartÄ atėjusi. VMI pareikalavo kasos čekio ir verslo liudijimo. Ji turėjo verslo liudijimÄ . Jos paprašė dokumentų, kurių ji neturėjo.

Jos paprašė sÄ skaitų faktÅ«rų. Nepateikė sÄ skaitų faktÅ«rų. Ji asmeniÅ¡kai negavo jokio protokolo. Su V. R. susipažino (duomenys neskelbtini) kioske, kur pamatė skelbimÄ , kad reikalinga pardavėja. Skelbime buvo nurodyta, kad reikalinga pardavėja ir V. telefono numeris. Ji paskambinus paklausė, ar dar reikalinga darbuotoja. Jai buvo įdomu atlyginimas. Atlyginimas buvo 250 Eur per savaitę. Buvo toks grafikas, kad savaitę dirbi, savaitę laisva. Atlyginimas buvo pastovus. Jų susitarimas buvo, kad gaus 250 Eur per savaitę.

Atlyginimas jai buvo sumokamas savaitės gale, kai atidirbdavo savaitę. Ji pati pasiimdavo pinigus iš kasos stalčiaus. Jokiais kitais būdais atlyginimas nebuvo mokamas. Ji darbo dienos pabaigoje pinigus palikdavo kasoje. V. R. rytais atvažiuodavo priimti prekes. V. už naujas prekes atiduodavo pinigų likutį. Ji pradirbo 3 savaites. Jos sutarė, kad dirbs tris savaites be išeiginių, o toliau keisis. Jai teko priimti naujas prekes ir už jas atsiskaityti. Į savaitę kelis kartus tekdavo priimti prekes. V. teko priimti ir atsiskaityti už prekes.

Neatsimena, kada prekės buvo pristatomos. Pradžioje dažniausiai V. naujas prekes priimdavo. IÅ¡ savo pinigų jai neteko investuoti į atvežtas prekes. Ji anksčiau turėjo patirties (duomenys neskelbtini). Ji iÅ¡siėmė verslo liudijimÄ savo mamos vardu, paskui ji V. pasakė, kad neketina dirbti kažkam ir atiduoti pinigus. Ji savo vardu prekių priimti nenorėjo. Gali bÅ«ti, kad dirbo 2020 m. sausio 21 d. Neatsimena, ar dirbo 2020 m. sausio 30 d. SusitikimÄ su VMI atsimena. Ji bendravo su VMI iki kol atvažiavo V..

Kai kitÄ kartÄ atvažiavo VMI, ji užsidarė kioskÄ ir išėjo. Ji išėjo ne dėl VMI. Kai ji grįžo į kioskÄ , jai pasakė, kad buvo atvykę iÅ¡ VMI. Ji pasakė, kad nebedirbs ir į kioskÄ nėjo tol, kol ponia (V. R.) atvažiavo pasiimti raktus. Ji turėjo raktus nuo kiosko. Ji dirbo 7 dienas per savaitę. FaktiÅ¡kai jos darbo valandos buvo nuo 7.00 val. iki 17.30 val. Ji V. nematė ir nebendravo su pastarÄ ja iki teismo posėdžio. PrieÅ¡ 2 savaites jai skambino V. ir pasakė, kad pastarosios advokatas turi jai pasiÅ«lymÄ , kÄ turi teisme sakyti.

Ji į V. pasiÅ«lymÄ sureagavo neigiamai. KÄ pasakoja teisme, yra tiesa. Ji su V. neturi finansinių įsipareigojimų, kurie bÅ«tų neiÅ¡spręsti. Ji neturi finansinių pretenzijų V.. Ji su V. R. nesusipyko. Ji yra pikta, nes V. R. žinojo, kad bus teismai, siÅ«lė susitikti su jos advokatu, bet ji pasakė, kad neatvyks. V. jÄ apgavo, nes kai ji atėjo dirbti, sulaukė problemų iÅ¡ VMI. Ji anksčiau dirbo lauko prekyboje, dirbo pagal darbo sutartį. Ji pagal darbo sutartį ilgai dirbo. Ji žinojo įdarbinimo tvarkÄ , bet apie patentÄ ji nežinojo.

Už jos mamos verslo liudijimÄ sumokėjo V.. Jos nesitarė, kiek laiko dirbs pas V., kokie bus terminai ir kaip atostogaus. Jos tarėsi, kad dirbs tiek, kiek dirbs turgus. Jei nebÅ«davo žmonių, iÅ¡važiuodavo anksčiau. Kai ji suprato, kad po jos nebus mokami mokesčiai, ten ilgiau nedirbo. Kai dirbo pagal darbo sutartį, iÅ¡ jos atlyginimo buvo mokama Sodrai. Darbo santykiai nutrÅ«ko, nes V. jos neįdarbino, o su verslo liudijimu „žaisti“ nenorėjo. Teismo posėdyje liudytoja I. D. parodė, kad yra Kauno VMI vyr. specialistė.

Ji du kartus pasirašė faktų fiksavimo pažymÄ . Tuo metu ji dalyvavo patikrinimuose. 2020 m. sausio 21 d. buvo atliekamas patikrinimas prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Ji atliko kontrolinį pirkimÄ ir iÅ¡sirinko prekių už 1,97 Eur iÅ¡ pardavėjos L. K.. L. K. pateikė asmens tapatybės kortelę ir verslo liudijimÄ , kuris iÅ¡duotas V. K. vardu. Pardavėja nurodė, kad tai yra jos motina. Buvo papraÅ¡yta pateikti V. K. priklausančių prekių įsigijimo dokumentus.

L. K. nurodė, kad dokumentų pateikti negali, kadangi visos prekės, kaip ir prekybos vieta, priklauso savininkei. L. nurodė, kad visos Å¡itos veiklos savininkė yra V. R. ir ji jÄ Å¡iandien pavaduoja. Ji su kolege V. C. pradėjo gilintis, kieno iÅ¡ tikrųjų yra veikla. L. nurodė, kad jos neraÅ¡ytų jokių dokumentų jos motinos vardu, kadangi ji nežino, kad L. K. yra išėmusi Å¡iÄ veiklÄ . Jos pasitarė su V., kadangi jos (L. K.) motina yra (duomenys neskelbtini), pastarosios vardu buvo pigiau įsigyti verslo liudijimÄ .

Kol jos bendravo su L. K., atvyko V. R., kuri nurodė, kad jai tÄ dienÄ reikėjo iÅ¡vykti ir ji paprašė L. už jÄ padirbti. Ji tai yra dariusi keletÄ kartų, kai jÄ reikia pavaduoti. Nors prieÅ¡ tai L. buvo nurodžiusi, kad ji dirba pirmÄ dienÄ . Kai atvyko V. R., jos paklausė, kodėl nėra įjungtas kasos aparatas. V. R. nurodė, kad kasos aparatÄ Ä¯jungia, kai ji pati dirba. Kasos aparato knygos įraÅ¡uose matė, kad įraÅ¡ai buvo tik sausio 6 ir 8 dienomis, tačiau prekės buvo vežtos 16, 15, 17 dienomis ir jomis buvo prekiaujama.

Kai ji prisistatė, paprašė L. K. pateikti savo asmens dokumentÄ ir vykdomos veiklos dokumentus. L. K. pateikė V. K. priklausantį verslo liudijimÄ . L. K. nurodė, kad ji dirba kaip Å¡eimos narys, įraÅ¡ytas į verslo liudijimÄ . Tačiau papraÅ¡ius pateikti V. K. prekių dokumentus, ji nurodė, kad jos prekių nėra, o visos prekės priklauso Å¡eimininkei V. R.. L. K. nebuvo suraÅ¡ytas protokolas dėl to, kad ji neiÅ¡davė kvito, todėl visas patikrinimas buvo forminimas V. R. vardu. Pakartotinio patikrinimo metu ji iÅ¡ karto pastebėjo, kad vėl dirba ta pati pardavėja L.

K.. L. K. jÄ taip pat pastebėjo. Kai ji su kolege atėjo prie kiosko Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjos nebebuvo. Antras patikrinimas buvo 2020 m. sausio 30 d., apie 10.00 val. Tuo metu, kai ji kioske pamatė pardavėjÄ L. K., nebuvo pirkėjų. Ji L. K. pastebėjo kiosko viduje, už prekystalio, su prijuoste. Ji norėjo pasikviesti kolegę, kad jos kartu prieitų prie kiosko. Kai priėjo su kolege, jau kioskas buvo tuščias, pardavėja buvo pasiÅ¡alinusi. L. K. stovėjo su pardavėjos apranga, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji prekiavo.

Nuo 10.00 val. iki 11.30 val. L. K. buvo pasiÅ¡alinusi ir negrįžo į prekybos vietÄ tol, kol jos (VMI) neiÅ¡vyko iÅ¡ prekyvietės. Ji pasirašė 2020 m. vasario 3 d. operatyvaus patikrinimo pažymÄ . Darbo santykius atitinka tai, kad 2020 m. sausio 21 d. L. K. V. R. papraÅ¡ius prekiavo jos prekėmis. Pagrindinis patikrinimas buvo 2020 m. sausio 21 d., o 2020 m. sausio 30 d. patikrinimas jiems patvirtino įtarimÄ , kad prekybos vietoje V. R. prekėmis sistemingai prekiauja L. K.. L. K. nurodė, kad ji dirba su motinos verslo liudijimu, pateikti dokumentų negalėjo, kadangi visos prekės ir vieta priklauso savininkei.

L. K. pasakė, kad savininkė yra ne V. K., o kitas asmuo ir pasakė „neraÅ¡ykit nieko ant mamos, nes ji nieko nežino, mes susitarėme, kad jos vardu yra pigiau iÅ¡imti verslo liudijimÄ â€œ. L. K. nurodė, kad pavaduoja, kai V. R. reikia eiti į valstybines arba į medicinos įstaigas. L. K. neįvardino, ar ji dirba atlygintinai, ar neatlygintinai. V. R. ir L. K. atsisakė teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. 2020 m. sausio 21 d. L. K. nurodė, kad Å¡ioje darbo vietoje dirba pirmÄ dienÄ , o atvykusi V. R. pasakė, kad L.

K. jÄ pavaduoja, kai jai reikia pas gydytojus. Verslo liudijimas V. K. vardu buvo iÅ¡raÅ¡ytas nuo 2020 m. sausio 11 d. iki vasario 9 d. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakintiems asmenims už nelegalų darbÄ . Remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Pagal DK 42 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (DK 34 str.). Apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str. 2 d.). Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir (duomenys neskelbtini) reikalavimais (DK 42 str. 4 d.).

Darbo sutartis sudaroma raÅ¡tu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.). Esminiai darbo sutarties požymiai, reikÅ¡mingi asmens veikÄ kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, yra Å¡ie: darbas turi bÅ«ti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbÄ fiziniam asmeniui, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių.

V. R. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina byloje esantys įrodymai. IÅ¡ V. R. suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga: operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad 2020 m. sausio 21 d., apie 15.00 val., prekybos vietoje (kioske) Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) prekyvietėje (duomenys neskelbtini), atliktas patikrinimas; pradėto patikrinimo metu atliktas kontrolinis pirkimas; pirkta prekių už 1,97 Eur, tačiau dirbusi pardavėja L.

K. gautų pinigų kasos aparatu neapskaitė, kasos aparato kvito neiÅ¡davė; taip pat nustatyta, kad kitam klientui pirkus prekių už 7,45 Eur, kasos aparato kvitas neiÅ¡duotas, o gauti pinigai kasos aparatu neapskaityti; dirbusi pardavėja L. K. buvo apsirengusi pardavėjos prijuoste bei specialiu galvos apdangalu; nustatyta, kad prekybos vietoje įrengtas kasos aparatas, tačiau minėtas kasos aparatas registruotas V. R. vardu 2020 m. sausio 6 d.; taip pat nustatyta, kad prekybos vieta Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 14 d. sudarytÄ sutartį Nr. VSP10/2016 iÅ¡nuomota V.

R.; nustatyta, kad V. R. veiklÄ vykdo įsigijusi verslo liudijimÄ , galiojantį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 31 d.; patikrinimo metu suskaičiuoti pinigai kasos operacijų atlikimo vietoje, rasta 115,65 Eur; pinigai gauti iÅ¡ 2020 m. sausio 21 d. atliktos prekybos rÅ«kytais mėsos gaminiais; gautos pajamos kasos aparatu neapskaitytos; peržiÅ«rėjus prekių įsigijimo dokumentus nustatyta, kad gautos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos V. R. vardu; 2020 m. sausio 30 d., apie 10.00 val., pakartotinai nuvykta į (duomenys neskelbtini) prekyvietę; prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) rÅ«kytais mėsos gaminiais prekiavo L.

K., kuri pastebėjusi atvykusius Kauno apskrities VMI specialistus uždarė prekybos vietÄ bei iÅ¡ jos pasiÅ¡alino; L. K. vilkėjo pardavėjos prijuostę bei specialų galvos apdangalÄ ; apžiÅ«rėjus uždarytÄ kioskÄ nustatyta, kad jame paliktos įjungtos svarstyklės bei įjungtos vitrinos Å¡viesos, tačiau kasos aparatas buvo neįjungtas ir laikomas užkeltas ant Å¡aldytuvo; prekybos vietoje bÅ«ta iki 11.30 val., tačiau L. K. per tÄ laikÄ Ä¯ prekybos vietÄ negrįžo (b. l. 2–3); faktų fiksavimo pažymos (4–5, 8–10); dokumentų poėmio aktas (b. l. 6–7); 2016 m. spalio 14 d. nuomos sutarties Nr. VSP10/2016 kopija (b. l. 11–12);

PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (b. l. 13–21). Byloje nėra ginčo, kad V. R. yra savarankiÅ¡kai dirbantis fizinis asmuo, vykdantis individualiÄ veiklÄ pagal verslo liudijimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. R. (duomenys neskelbtini) turgavietėje esančiame savo vardu iÅ¡sinuomotame paviljone (kioske Nr. (duomenys neskelbtini)) prekiauja mėsos gaminiais (b. l. 11–12, 13–21). Be to, byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 21 ir 30 d. Å¡iame kioske prekiavo L. K.. Å ios aplinkybės neneigia ir pati V. R., teigdama, kad su L.

K. buvo žodinis susitarimas pavaduoti jÄ (V. R.) tomis dienomis, kai jai reikėjo vykti į gydymo įstaigas. Pasak V. R., su L. K. buvo susitarimas dėl bendros prekybos ir uždarbio pasidalinimo, pastaroji gaudavo tam tikrÄ procentÄ nuo konkrečios dienos apyvartos. Taigi, Å¡iai bylai yra aktualÅ«s du klausimai. Tarp V. R. ir L. K. susiklosčiusių teisinių santykių klasifikavimas kaip darbo sutarties teisinius santykius arba sutartinius civilinius teisinius santykius. KitÄ klausimÄ iÅ¡kėlė V. R. atstovas, t. y. ar V.

R. yra tinkamas subjektas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Atstovo teigimu, darbdavys yra specialusis subjektas ir juo gali bÅ«ti tik juridinis asmuo, kaip numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, todėl jo atstovaujamoji negali bÅ«ti laikoma tinkamu subjektu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ji pati vykdė veiklÄ pagal verslo liudijimÄ . Dėl atstovo iÅ¡kelto klausimo pažymėtina, kad DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog darbdavys ? tai asmuo, kurio naudai ir kuriam bÅ«damas pavaldus darbo sutartimi darbo funkcijÄ atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo, darbdaviu taip pat gali bÅ«ti fizinis asmuo.

Taigi, pačiame įstatyme numatyta, kad darbdaviu gali bÅ«ti ir fizinis asmuo. Be to, pagal teismų praktikÄ , aplinkybė, kad asmuo (kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį) dirba pagal verslo liudijimÄ , neturi reikÅ¡mės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-359-574/2019). IÅ¡ tiesų, administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį.

Minėta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d.). Pagal DK 32 straipsnį, darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkcijÄ , kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, jog bÅ«tų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡ios veikos objektyvieji požymiai, t. y.:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). IÅ¡ V. R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji su L. K. susiklosčius teisinius santykius supranta kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie jÄ skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrÄ darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, reiÅ¡kia, jog jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrÄ darbo funkcijÄ .

Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių, kurių esmė – Å¡alių įsipareigojimas atlikti tam tikrÄ iÅ¡ anksto apibrėžtÄ užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrÄ tęstinio pobÅ«džio funkcijÄ , nesiejamÄ su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkcijÄ , darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse Å¡alių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp V. R. ir L. K. susiklostę teisiniai santykiai turi bÅ«tent darbo sutarties požymių. IÅ¡ L. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) pamatė skelbimÄ , jog reikalinga pardavėja. Skelbime buvo pateiktas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, V. R. telefono numeris. Ji paskambino nurodytu telefono numeriu ir pasiteiravo dėl atlyginimo, nes jai tai buvo labai svarbu. Su V. R. susitarė, kad jai už darbÄ mokės 250 Eur per savaitę. L. K. patvirtino, kad atlyginimas buvo pastovus ir mokamas savaitės pabaigoje, kai ji atidirbdavo savaitę.

Buvo susitarta ir dėl grafiko, pagal kurį ji turėjo dirbti kas savaitę, bei dėl darbo laiko – nuo 07.00 val. iki 17.00 val., nebent (duomenys neskelbtini) nebebuvo žmonių. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti, kaip to prašo V. R. atstovas, L. K. teisme pateiktais paaiškinimais. Teismas nenustatė, kad ši liudytoja būtų linkusi nurodyti teismui netikras faktines aplinkybes ir nepagrįstai apkalbėti V. R.. Priešingai nei teigia atstovas, L. K. joks administracinio nusižengimo protokolas dėl jos veiklos dirbant pardavėja minėtame kioske nėra surašytas.

Tai patvirtino ir teisme apklausta VMI specialistė I. D.. L. K. patvirtino, kad jokių finansinių pretenzijų V. R. neturi. L. K. apklausima teisme pripažino, kad yra pikta tik dėl to, jog prieÅ¡ teismo posėdį V. R. susiekė su ja ir siÅ«lė susitikti su jos advokatu apsitarti kÄ turės sakyti teisme, tačiau ji atsisakė. V. R. iÅ¡keltÄ versijÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) su L. K. paneigia ir byloje nustatytos aplinkybės. L. K. dirbdama nesinaudojo kasos aparatu, nedarė įrašų kasos aparato knygoje, nepasiraÅ¡inėjo sÄ skaitų faktÅ«rų už pristatytas prekes.

L. K. teigimu, už jos (jos motinos) verslo liudijimÄ , kuris buvo reikalingas prekiaujant, sumokėjo ne ji, o V. R.. Ji nieko nepasiraÅ¡inėjo ir nenorėjo savo vardu priimti prekes, nes tokiu atveju galėtų pati dirbti savarankiÅ¡kai, o ne dirbti kažkam. IÅ¡ Å¡ių L. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji šį darbÄ suprato kaip samdomo darbuotojo, o ne partnerės, kaip teigė V. R.. Taigi, byloje nustatyti visi nagrinėjamos veikos objektyvieji požymiai, t. y.:

1) L. K. realiai dirbo;

2) tarp jos ir V. R. susiklostę santykiai turi darbo sutarties požymių, nes V. R. su L. K. susitarė, kad pastaroji V. R. naudai atlygintinai dirbs padavėja nurodytoje darbo vietoje (kioske) ir sutartu laiku);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Aplinkybė, kad V. R. iÅ¡ tiesų 2020 m. sausio 21 ir 30 d. pati negalėjo prekiauti, nes buvo gydymo įstaigoje, neÅ¡alina V. R. atsakomybės. Minėti įrodymai ir pateiktas jų vertinimas patvirtina, kad V. R., vykdydama veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , leido dirbti darbuotojai L. K., nesudarius darbo sutarties raÅ¡tu ir nepraneÅ¡us VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas.

Å i veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), V. R. asmenybę (turinti (duomenys neskelbtini) problemų, kurios iÅ¡ dalies ir paskatino ieÅ¡koti darbuotojo, kuris galėtų prekiauti jos prekėmis, kai pati negalėjo to daryti, dirbanti, bausta administracine tvarka už buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ ar neteisingÄ finansinės atskaitomybės pateikimÄ , b. l. 22–23), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. R. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 000 (vieno tÅ«kstančio) Eur baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodÄ (ROIK) – 20120872682.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstinai. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡