2023-11-22 Nr. AB-20456-3-61-3-08066-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-625-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08066-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. L.-P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. L.-P. ir J. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriui dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. L.-P. ir J. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. birželio 29 d. raštą Nr. A121-17617/23(2.9.3.24E-INF) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą klausimą svarstyti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjų A. L.-P. ir J. P. skundą atsisakė priimti; nutarčiai įsiteisėjus, grąžino pareiškėjams 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį; išaiškino, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei pažymėjo, jog sisteminis ABTĮ nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas konstatavo, kad Administracijos 2023 m. birželio 29 d. raštas Nr. A121-17617/23(2.9.3.24E-INF) negali būti laikomas individualiu teisės aktu, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. Ginčijamu Raštu pareiškėjai informuojami, kad, nuvykus į vietą, buvo patikrintas artimiausio nurodomam adresui šviesoforų posto Pilaitės pr.–Pilkalnio g. garsinių signalų veikimas. Signalai veikia tinkamai. Rašte pareiškėjams pranešama, kad, norint tinkamai sutvarkyti infrastruktūrą, reikėtų kompleksiškai vertinti ir įrengti visą Geryčių gatvę su visais reikiamais elementais (važiuojamoji dalis, takai, apšvietimas, vandens nuvedimo sistema), nes vien tik šaligatvio įrengimas nėra racionalus. Rašte pažymėta, kad Vilniaus mieste inžinerinė infrastruktūra plėtojama pirmenybę teikiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-812 „Dėl Savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų patvirtinimo ir prioritetinių Savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijų nustatymo“ patvirtintoms prioritetinėms teritorijoms. Vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra Geryčių gatvė, priskirta neprioritetinės plėtros teritorijai, todėl artimiausiu metu gatvės statybos projekto inicijavimas neplanuojamas.

Teismas vertino, kad ginčijamame Rašte tik nurodyta ir aptarta susiklosčiusi situacija Geryčių gatvėje, atsakovas informavo dėl gatvės statybos projekto inicijavimo neplanavimo, tačiau rašte nėra numatyta jokių pareiškėjams privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Administracijos sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Administracijos raštas yra tik administracinė procedūra (atsakymas į pareiškėjų paklausimą), bet ne savarankišką juridinę galią turintis aktas (veiksmas), todėl minėtas raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Remdamasis šiais motyvais, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjai A. L.-P. ir J. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamą Raštą, kuriuo atsisakoma užtikrinti infrastruktūrą neįgaliesiems, materialine prasme jie vertina kaip Administracijos neteisėtą neveikimą, kadangi tokios infrastruktūros neužtikrinimas neįgaliesiems sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjams kasdieniniame gyvenime, nesant įrengtos tinkamos infrastruktūros, kuri leistų saugiai nuo gyvenamojo namo pasiekti viešojo transporto stotelę. Administracijos atsisakymas (neveikimas) imtis veiksmų dėl tinkamos infrastruktūros užtikrinimo pažeidžia Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, pagal kurią Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Toks Administracijos neveikimas pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti skundo objektu administraciniame teisme. Todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą. Be to, pareiškėjai skunde nurodė, kad Administracijos sprendimas atsisakyti užtikrinti infrastruktūrą neįgaliesiems neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų dėl sprendimo motyvų, jame nėra nei teisinių, nei faktinių motyvų, nėra nurodyta apskundimo tvarka. Tačiau teismas jau skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokio materialinio pagrindo tokią bylą apskritai nagrinėti teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad ginčijamas Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nėra numatyta jokių pareiškėjams privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Administracijos sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ginčijamas Raštas jiems sukelia teisines pasekmes, kadangi šiuo raštu Administracija atsisakė imtis veiksmų dėl tinkamos infrastruktūros neįgaliesiems užtikrinimo.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2023 m. birželio 29 d. raštą Nr. A121-17617/23(2.9.3.24E-INF) „Elektroninis pranešimas tarnybinės veiklos klausimais dėl informacijos pateikimo“, kuris yra adresuotas Socialinių paslaugų skyriui. Šiame Rašte nurodyta: „Atsakydami į Jūsų 2023-06-12 tarnybinį raštą Nr. A50-22422/23 informuojame, kad nuvykus į vietą buvo patikrintas artimiausio nurodomam adresui šviesoforų posto Pilaitės pr.–Pilkalnio g. garsinių signalų veikimas. Signalai veikia tinkamai. Taip pat pranešame, kad norint tinkamai sutvarkyti infrastruktūrą, reikėtų kompleksiškai vertinti ir įrengti visą Geryčių gatvę su visais reikiamais elementais (važiuojamoji dalis, takai, apšvietimas, vandens nuvedimo sistema), nes vien tik šaligatvio įrengimas nėra racionalus. Pažymime, kad Vilniaus mieste inžinerinė infrastruktūra plėtojama pirmenybę teikiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-812 „Dėl Savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų patvirtinimo ir prioritetinių Savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijų nustatymo“ patvirtintoms prioritetinėms teritorijoms. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra Geryčių gatvė, priskirta neprioritetinės plėtros teritorijai, todėl artimiausiu metu gatvės statybos projekto inicijavimas neplanuojamas.“

Nors pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad Raštas jiems sukelia teisines pasekmes, kadangi šiuo raštu Administracija atsisakė imtis veiksmų dėl tinkamos infrastruktūros neįgaliesiems užtikrinimo, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Raštas yra adresuotas ne pareiškėjams, o Socialinių paslaugų skyriui. Iš Rašto turinio nėra pagrindo spręsti, kad šiuo raštu buvo išnagrinėtas koks nors pareiškėjų prašymas dėl infrastruktūros neįgaliesiems užtikrinimo ar buvo pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų (Rašte pareiškėjai iš viso neminimi). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų ginčijamas Raštas šiuo atveju negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. L.-P. ir J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė