808efe66-2d78-4b8c-87f3-74db2513bfbf · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-431-440/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00482-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.7.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 20 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022, pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys – I. J., uždaroji akcinė bendrovė „B2KAPITAL“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Infleks“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Tavo pastogė“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“, nemokumo administratorė E. G., antstolis S. D., antstolė E. M. ir antstolė G.

Ž. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. J. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ .

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas su sutuoktine I. J. 2007 m. gegužės 15 d. su pirminiu kreditoriumi Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas AB DNB Nord bankas) pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ bankas suteikė 18535,68 Eur (64000 Lt) kreditÄ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ veiklai vykdyti, įkeičiant pareiÅ¡kėjui nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiÅ¡kėjas su sutuoktine I. J. 2008 m. vasario 27 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ kreditorius suteikė 52132,60 Eur paskolÄ nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti.

PareiÅ¡kėjas su sutuoktine tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus iki kol 2010 m. pradėjo vėluoti dengti įmokas dėl sumažėjusių pajamų. Pagal kreditavimo sutartį įkeistas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iÅ¡ varžytinių, tačiau pareiÅ¡kėjas liko skolingas kreditoriui 26729,50 Eur. Pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), skola buvo padengta. UAB „A.“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , pareiÅ¡kėjas liko skolingas kreditoriui kaip fizinis asmuo, kurio įsiskolinimas sudaro 20469,65 Eur. 2008 m. liepos 17 d. pareiÅ¡kėjas ir UAB „SB lizingas“ sudarė Å«kio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo skirta įmonės UAB „A.“ veiklai gerinti ir atkurti.

Susidariusios kitos skolos: už komunalinius patarnavimus – UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ – 8179,13 Eur, kuri sudarė laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2020 m., UAB „Mažeikių vandenys“ – 1260,22 Eur, UAB „Saurida“ – 88,10 Eur, UAB „Ignitis“ – 1866,21 Eur, UAB „Tavo pastogė“ –5271,23 Eur, UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ – 5271,23 Eur. Pagal pareiÅ¡kėjo 2008 m. vasario 11 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. 0700-2008-35391, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui buvo suteikta 4923,54 Eur kreditas, susidarė 8169,07 Eur skola.

PareiÅ¡kėjas dirba. Atskaičius mokesčius bei iÅ¡kaitas antstoliams pareiÅ¡kėjo gaunamas darbo užmokestis sudaro 366 Eur. IÅ¡ gaunamų pajamų pareiÅ¡kėjas tenkina savo bÅ«tinuosius poreikius bei prisideda prie vaiko iÅ¡laikymo po 150 Eur. PareiÅ¡kėjas gyvena tėvams priklausančiame name ir moka po 60 Eur mokesčius už komunalinius patarnavimus 3. Suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių vandenys“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo tenkinimui, teismui nustačius, kad į bylÄ pateikta pakankamai bankroto bylos iÅ¡kėlimui reikalingų įrodymų.

Pareiškėjo ir I. J. bendras įsiskolinimas UAB „Mažeikių vandenys“ be paskaičiuotų palūkanų – 1194,15 Eur.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „B2KAPITAL“ prašė netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad nuo 2011 iki 2019 m. iÅ¡ieÅ¡kojimo procese buvo realizuotas pirminiam kreditoriui DNB bankui hipoteka įkeistas pareiÅ¡kėjo turtas, kito jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nebuvo, pareiÅ¡kėjas geranoriÅ¡kai skolos nedengė, oficialiai nedirbo. Patikrinus registrus nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 iki 2017 metų dirbo (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas pradėjo skirti lėšas tik 2019 m. gruodį. PareiÅ¡kėjas dirba direktoriumi (kvalifikuotas darbas), todėl Å¡is darbas negali bÅ«ti apmokamas minimaliu atlyginimu. Abejoja pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu. PareiÅ¡kėjas tik vienam kreditoriui dengė įsiskolinimÄ , be to pareiÅ¡kėjas gilino skolas, loÅ¡damas loÅ¡imo namuose. PareiÅ¡kėjui mokumo atkurti nepavyks, nes visos jo gautos pajamos bus skirtos bÅ«tinų poreikių patenkinimui ir bankroto administratorei.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė praÅ¡ymÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo tenkinimui neprieÅ¡tarauja teismui nustačius, kad į bylÄ pateikta pakankamai bankroto bylos iÅ¡kėlimui reikalingų įrodymų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo A. J. praÅ¡ymÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

8. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas turi 79620,90 Eur kreditorinių įsiskolinimų, kurių terminas suėjęs ir turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, sprendė, kad pareiškėjas iš esmės laikytinas nemokiu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) prasme.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų ir kitų objektyvių kliūčių dirbti, bei turėdamas patirtį vadovavimo pozicijoje galėjo atlikti aktyvius veiksmus savo mokumui atkurti ar susirasti geriau apmokamÄ darbÄ . 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei ir bankrutavus pareiÅ¡kėjo įmonei UAB „A.“, pareiÅ¡kėjas niekur nedirbo, ir tik nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. įsidarbino, kur gavo 396,43 Eur atlyginimÄ . Per ilgiau nei deÅ¡imties metų laikotarpį pareiÅ¡kėjas jokių pastangų atkurti mokumÄ ar susirasti darbÄ nedėjo, nesistengė ir nebandė ieÅ¡kotis darbo, nebandė mažinti susidariusių skolų. Teismas atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjas dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡ių duomenų pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens bankroto bylos nepateikė.

10. Teismas nustatė, kad A. J. ir I. J. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėjo skolÄ tik kreditorei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, be to, pareiÅ¡kėjas 2019–2022 m. lošė azartinius žaidimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pats nelošė, o tik draugui keitė pinigus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei bÅ«klei pagerinti ir tiek darbo paieÅ¡kos, tiek pastangų atsiskaityti su kreditoriais klausimais buvo pasyvus.

11. PareiÅ¡kėjas nedėjo pastangų su kreditoriais susitarti taikiai dėl skolų mokėjimo iÅ¡dėstymo ar skolų atidėjimo, kad skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas nebÅ«tų perduotas vykdyti priverstine tvarka, dėl ko iÅ¡ieÅ¡kojimas pabrango, susidarė papildomos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos. PareiÅ¡kėjo skolos daliai kreditorių yra nedidelės, tačiau pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas darbingu asmeniu ir dirbdamas, Å¡ių skolų negrÄ Å¾ino, kas taip pat rodo pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ .

12. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas nemokus, nesiekė bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais, neatliko ir neatlieka veiksmų mokumui atkurti, prieÅ¡ingai, mažino savo pajamas, ir tokį pareiÅ¡kėjo veiksmÄ pripažino nesÄ Å¾iningu ir sprendė, kad pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti taikomas Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjas kreipdamasis pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo siekia ne atkurti savo mokumÄ , o nuraÅ¡yti skolas, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nebÅ«tų pasiektas FABÄ® tikslas, ir sprendė, kad tarp pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryÅ¡ys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 13. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. J. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022 ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo tenkinti; pirmos instancijos teismui nepasinaikinus skundžiamos nutarties, praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022 ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui klausimÄ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , dėl to nepagrįstai konstatavęs pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ neiÅ¡kėlė fiziniam asmeniui bankroto bylos. 13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei padėčiai pagerinti, nebuvo aktyvus ieÅ¡kodamas darbo, nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nėra suinteresuotas padengti skolinius įsipareigojimus ir yra nesÄ Å¾iningas.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas pagal savo galimybes stengėsi grÄ Å¾inti skolas, sÄ Å¾iningai galvojo, kad jam pavyks atsiskaityti su kreditoriais, pagal savo finansines galimybes dengė įsiskolinimus, bandė tartis su bankais – prašė laikinai atidėti/sumažinti įmokas, tačiau kreditoriai nesutiko atidėti/sumažinti įmokų, ko pasėkoje turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių, bankrutavo ir jo turėta įmonė dėl ekonominės krizės ir sumažėjusių klientų, skolos perėjo pačiam įmonės vadovui (pareiÅ¡kėjui).

Skolų sumos vis didėjo kartu su augančiomis palÅ«kanomis, delspinigiais, todėl pareiÅ¡kėjas įsivertinęs bendrÄ skolų sumÄ , kuri siekia virÅ¡ 79 000 Eur, savo amžių, finansinę padėtį, suprato, kad jis neturi galimybės grÄ Å¾inti skolos ir jis yra nemokus, todėl nusprendė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo. 13.3. PareiÅ¡kėjas yra įgijęs tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir padavėjo specialybę, tačiau neturi padavėjo darbo praktikos, be to yra vyresnio amžiaus nei pageidauja darbdaviai, todėl jo galimybės įsidarbinti pagal įgytÄ profesijÄ buvo ribotos.

Pareiškėjas ieškojo geriau apmokamo darbo, be to, atlyginimai buvo nedideli, todėl jis su sutuoktine 2012–2013 metais dirbo (duomenys neskelbtini) sezoninius darbus, o uždirbtus pinigus skyrė būsto paskolos draudimo įmokoms padengti, kad būtų išsaugotas paskutinis būstas. 13.4. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas neieškojo geriau apmokamo darbo. Pareiškėjas dirbdamas UAB „K.“ direktoriumi ir matydamas, kad gaunamų pajamų nepakanka, įsidarbino antroje darbovietėje.

Vyko pagal skelbimus į darbo pokalbius, tačiau jie buvo nesėkmingi, nes pareiÅ¡kėjas neturėjo reikiamos kvalifikacijos, be to, darbdaviai nenorėjo priimti dirbti asmens, turinčio skolų. PareiÅ¡kėjo turima specialybė ir vadovo pareigos nepatenka į prestiziÅ¡kiausių profesijų reitingÄ , todėl gauti didesnį nei vidutinį darbo užmokestį yra sudėtinga. 13.5. BylÄ nagrinėjantis teismas nevertino, ar pareiÅ¡kėjui suradus kitÄ darbÄ , o ne tÄ , kurį jis dirba, bÅ«tų pasikeitęs jo mokumas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Teismas formaliai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas galėjo mažinti įsipareigojimus ir tenkinti savo poreikius, tačiau kokia apimtimi bÅ«tų sumažėję skoliniai įsipareigojimai ir ar jie aplamai bÅ«tų sumažėję teismas nevertino, neatliko paskaičiavimų, kuriais remiantis pagrįstų savo iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Teismas nebuvo aktyvus, netinkamai analizavo ir vertino pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. 13.6. PareiÅ¡kėjas siekdamas atsiskaityti su kreditoriais dirba nepertraukiamai vienoje darbovietėje nuo 2019 m., kur atlyginimas po truputį didėja, pagal nustatytus MMA įkainius.

PareiÅ¡kėjas siekdamas gerinti savo finansinę padėtį įsidarbino antroje darbovietėje. Å i aplinkybė rodo, kad pareiÅ¡kėjas deda pastangas, o ne kaip nurodo teismas skundžiamojoje nutartyje, elgiasi pasyviai, bei tai tik patvirtina pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ . Todėl teismo formalÅ«s argumentai dėl pareiÅ¡kėjo pasyvumo yra nepagrįsti ir jie negali bÅ«ti pagrindas pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos kėlimo, netenkinimui. 13.7. PareiÅ¡kėjas paskolų sutartis sudarė 2007–2008 metų laikotarpiu, kai turėjo įmonę, dirbo ir turėjo pajamų.

Teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo yra bendro pobÅ«džio, kurios negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , nes teismas nesivadovavo įstatymu ir nuosekliai formuojama teismų praktika fizinių asmenų bankroto bylose, ir nepagrįstai vertino pareiÅ¡kėjo veiksmus per ilgesnį nei trijų metų laikotarpį iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo dienos. 13.8. PareiÅ¡kėjas turi ne vienÄ kreditorių, todėl sunku susitarti ir rasti kompromisÄ .

PareiÅ¡kėjas dirbdamas (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų neslėpė ir siekdamas mažinti turimus įsiskolinimus pagal galimybes kreditoriui dengė įmokas, o tai vertintini kaip sÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjo veiksmai. Jei pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų dengęs įmokų, tai skola bÅ«tų buvusi didesnė. 13.9. PareiÅ¡kėjas bijodamas prarasti paskutinįjį bÅ«stÄ , kadangi yra nepilnametis vaikas, stengėsi visomis iÅ¡galėmis dengti įsiskolinimÄ vienai kreditorei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“.

Kreditoriai nepateikė byloje jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai juos ignoravo, nepateikia duomenų, kokius kompromisinius variantus siÅ«lė pareiÅ¡kėjui dėl skolos grÄ Å¾inimo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio atliekami iÅ¡skaičiavimai skoloms padengti, jų nemažina, bet didina, todėl jis negali atkurti savo mokumÄ . 13.10. Teismas neteisingai vertina įrodymus, jog pareiÅ¡kėjas nėra grÄ Å¾inęs nedidelių skolų kreditoriams. Antstolis vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , skolų dengimui iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas paskirsto proporcingai visiems tos pačios reikalavimų eilės iÅ¡ieÅ¡kotojams tenkančiai sumai, todėl visos iÅ¡ieÅ¡kotos sumos negali priskirti tik vienai vykdomajai bylai, kurioje iÅ¡ieÅ¡kotina suma yra mažiausia. 13.11.

Teismas spręsdamas neiÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , nepagrįstai vertino, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai lankėsi azartinių loÅ¡imų namuose. PareiÅ¡kėjas nėra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę loÅ¡ti asmenų registrÄ . Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas lankėsi loÅ¡imų įstaigose ir savo vardu keitė monetas draugui, neįrodo fakto jog pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai. PareiÅ¡kėjas tapo nemokus ne dėl to, jog apsilankė loÅ¡imų salonuose, o dėl kitų gyvenimiÅ¡kų aplinkybių atsiradusių 2008–2009 metais. 13.12.

Teismas neįvertino ir nesiaiÅ¡kino visų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų vertinant pareiÅ¡kėjo nemokumÄ sukėlusias priežastis, aplinkybių, susijusias su kreditorinių įsipareigojimų vykdymu, nevertino ir neanalizavo, kokiu konkrečiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas tapo nemokus, bei kas remiantis objektyviais duomenimis galėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo nemokumÄ . Tam, kad teismas galėtų konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas tapo nemokus dėl žalingų įpročių loÅ¡ti, teismas turėjo nustatyti kokiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas tapo nemokus bei nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei bÅ«klei pagerinti ir /ar pareiÅ¡kėjas turi priklausomybę loÅ¡ti azartinius žaidimus ar kitų žalingų įpročių, kas leistų konstatuoti pareiÅ¡kėjo nemokumo atsiradimÄ dėl žalingų įpročių buvimo. 13.13.

PareiÅ¡kėjas tapo nemokiu ne dėl savo žalingų įpročių, be to, jo nemokumo priežastimi, taip pat, nebuvo nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai, ekonomikai ir/ar verslo tvarkai, taip pat byloje nėra nustatyta faktų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų tyčia bloginęs savo ir/ar kreditorių padėtį. Teismas nevertino, ar egzistavo teismo nustatytos pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys. Teismas spręsdamas klausimÄ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo tik formaliai sprendė dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo.

14. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022 palikti nepakeistÄ , o apelianto A. J. 2022 m. gegužės 20 d. atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 14.1. Teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes toks pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas (pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas, siekimas nuraÅ¡yti savo skolas) yra pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nes jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. tarp pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryÅ¡ys.

15. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „B2KAPITAL“ praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2FB-1564-721/2022 palikti nepakeistÄ , o apelianto A. J. 2022 m. gegužės 20 d. atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 15.1. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo nuomone, kad jis dengė turimus įsiskolinimus, nes skola buvo mokama tik vienam kreditoriui.

UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ iÅ¡duotame raÅ¡te nurodyta, kad mokėtojas buvo ne tik pareiÅ¡kėjas, bet ir I. J. UAB „B2KAPITAL“ bandė tartis su pareiÅ¡kėju dėl geranoriÅ¡ko skolos mokėjimo, siÅ«lė mokėjimo grafikÄ , bet pareiÅ¡kėjas tokio susitarimo nesudarė, lėšų skolai mokėti neskyrė. Ä® bylÄ nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų pagrindžiančių, jog kiti kreditoriai nesitarė ar atsisakė tartis, bei nesutiko mažinti įmokas. 15.2.

PareiÅ¡kėjas dengė skolÄ tik vienam kreditoriui, siekdamas iÅ¡saugoti hipoteka įkeistÄ turtÄ , o ne norėdamas atsiskaityti su kreditoriais. Jei pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai bÅ«tų suinteresuotas dengti įsipareigojimus, uždirbtas lėšas bÅ«tų pervedęs į savo asmeninę banko sÄ skaitÄ ir lėšos bÅ«tų tolygiai paskirstytos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančių antstolių nurodymu per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemÄ . PareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ liudytų sumažintas vartojimas ir skolų mažinimas pagal galimybes, tačiau nustatytas pareiÅ¡kėjo neveikimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas to daryti nesiekia, o toks jo elgesys (neveikimas) negali bÅ«ti vertintinas kaip sÄ Å¾iningas kreditorių atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad viena skola buvo dengiama, o kiti kreditoriai ignoruojami. 15.3.

PareiÅ¡kėjas nuslėpė nuo kreditorių ir teismo informacijÄ , jog dirbo (duomenys neskelbtini) ir ten gaudavo pajamas. Minėta informacija buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta tik UAB „B2KAPITAL“ pastangomis. Å i aplinkybė tai pat sÄ lygoja pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė teismui ir suinteresuotiems asmenimis papildomų praÅ¡omų dokumentų: asmeninių banko sÄ skaitų (duomenys neskelbtini) iÅ¡rašų, pažymų apie turimÄ /turėtÄ turtÄ , gautų pajamų deklaracijas ir kita.

Nuo 2011 iki 2019 metų gruodžio mėnesio vienintelis iÅ¡ieÅ¡kojimas byloje buvo pirminio kreditoriaus DNB banko naudai realizuotas hipoteka įkeistas turtas. 15.4. PareiÅ¡kėjui turimas vidurinis iÅ¡silavinimas ir įgyta padavėjo specialybė, netrukdė įkurti įmones bei dirbti direktoriaus pareigose. Tačiau pareiÅ¡kėjo deklaruojamos pajamos neatitinka įstatyme įtvirtintas normas – kvalifikuotas darbas negali bÅ«ti apmokestinamas minimaliu darbo užmokesčiu, t. y. pareiÅ¡kėjas sugebėdamas vadovauti įmonėms, neiÅ¡naudoja potencialo gauti didesnį darbo užmokestį ir taip padengti kaip galima daugiau kreditorinių reikalavimų, todėl vadovaujantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjams neiÅ¡naudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jie pagal savo įgÅ«džius yra pajėgÅ«s gauti, iÅ¡ esmės nėra galimybės spręsti dėl jų mokumo bÅ«klės, kuri galėtų tenkinti kreditorių interesus panaudojant savo darbo potencialÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). 15.5.

Teismas pagrįstai nemokumo aplinkybių atsiradimo priežastis per pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo prizmę vertino per ilgesnį nei nurodytÄ trijų metų terminÄ , kadangi Å¡ios aplinkybės apima ilgesnį terminÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

17. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl bankrutuojančio fizinio asmens sÄ Å¾iningumo 19. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo, todėl priėmė neteisėtÄ nutartį.

20. Sprendžiant ar keltina fizinio asmens bankroto byla paprastai vertinama (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis):

1) ar asmuo yra nemokus (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis);

2) ar asmuo tapo nemokus sÄ Å¾iningai (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis);

3) ar nėra kitų FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

21. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA (sudaro apie 79620,90 Eur) ir pareiÅ¡kėjas pagal turtinę padėtį (turimÄ turtÄ bei gaunamas pajamas) negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiÅ¡kėjo finansinė bÅ«klė atitiko FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Bylos duomenys Å¡ias aplinkybes patvirtina, dėl ko Å¡i aplinkybė pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai. Tačiau byloje ginčas kilo dėl apelianto sÄ Å¾iningumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , piktnaudžiavimÄ azartiniais žaidimais ir kitas FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sÄ lygas, atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ .

22. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ , teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

24. Kasacinis teismas pažymi, kad subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų paprastai atspindi pareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimas, patirtis, nemokumo bÅ«klės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiÅ¡kėjo (ne)atlikti ar galėję bÅ«ti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytÄ laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

25. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas). Tačiau vertinant asmens sÄ Å¾iningumÄ FABÄ® prasme privalu laikytis Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio.

BÅ«tent Å¡is terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sÄ Å¾iningumÄ . Jokie veiksmai, atlikti už Å¡io laikotarpio ribų, negali bÅ«ti vertinami sÄ Å¾iningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi veiksmai, nurodyti FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo Å¡ių veiksmų atlikimo, neturėtų bÅ«ti užkertamas kelias kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 28 punktas).

26. NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

NesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).

27. NesÄ Å¾iningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtÄ skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiÅ¡kime iÅ¡kelti bankroto bylÄ bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbÄ , Å«kinę veiklÄ , gaunamas iÅ¡mokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neturėjo jokio turto, nesudarė jokių sandorių. Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarytos su darbdave UAB „K.“ darbo sutarties Nr. 33, apeliantas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. dirba bendrovės direktoriumi, jam už darbÄ mokama 1 MMA ir taikomi priedai, priklausantys nuo darbo rezultatų. IÅ¡ 2022 m. vasario 21 d. UAB „K.“ pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas nustatyta, kad apeliantas už darbÄ Å¡ioje bendrovėje gauna 642 Eur atlyginimÄ , neatskaičius mokesčių.

Kaip matyti iÅ¡ 2021 m. liepos 22 d. sudarytos su darbdave UAB „A. t.“ darbo sutarties Nr. duomenys neskelbtini), apeliantas nuo 2021 m. liepos 23 d. dirba bendrovės direktoriumi, nustatytas darbo laikas – 10 val. per savaitę, jam už darbÄ mokama 10 Eur valandinis įkainis. IÅ¡ 2022 m. vasario 21 d. UAB „A. t.“ pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas nustatyta, kad apeliantas už darbÄ Å¡ioje bendrovėje gauna 120 Eur atlyginimÄ , neatskaičius mokesčių.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu iÅ¡ dalies, kad aplinkybė, jog jis nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. dirbdamas UAB „K.“, nuo 2021 m. liepos 23 d. pradėjo dirbti papildomai ir kitoje darbovietėje, įrodo, jog apeliantas deda pastangas gerinti savo finansinę padėtį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tai, jog apeliantui už darbÄ yra mokamas nedidelis atlyginimas, ir jis nesiieÅ¡ko darbo, už kurį bÅ«tų mokamas didesnis atlyginimas, įrodo apelianto pasyvumÄ ir yra vienas iÅ¡ apelianto nesÄ Å¾iningumo elementų.

Tačiau tokia iÅ¡vada nepaneigia apelianto, kaip asmens siekiančio bankrutuoti, pareigos dėti visas įmanomas pastangas savo mokumui pagerinti. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto sÄ Å¾iningumÄ nevertino aplinkybės, jog jis papildomai dirba kitoje darbovietėje, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei įrodinėjo apeliantas, kad apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų savo finansinei bÅ«klei pagerinti.

30. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens UAB „B2KAPITAL“ nurodytoje teismų praktikoje suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių faktinių aplinkybių. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas sprendė, dėl asmens siekiančio bankrutuoti galimybės dirbti geriau apmokamÄ darbÄ , kai siekiantis bankrutuoti fizinis asmuo anksčiau dirbo nekilnojamojo turto projektų vadovu bei turėjo didelę tokio darbo patirtį ir gaudavo dideles pajamas, o kreipimosi į teismÄ metu dirbdamas vadovo darbÄ gavo tik 63,43 Eur atlyginimÄ bei dalį pajamų gavo natÅ«ra (įmonė suteikė tarnybinį automobilį, moka už automobilio degalus, apmoka naudojimosi telefonu sÄ skaitas ir studijas – po 1506,02 Eur per metus).

Nagrinėjamoje byloje apelianto, kaip vadovo, darbo patirtis, jo įsteigtoje įmonėje truko vienerius metus, be to įmonės veikla nebuvo sėkminga, kokios tuo metu buvo apelianto pajamos, byloje nėra duomenų. Taip pat apelianto Å¡iuo metu gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei nurodytoje kasacinio teismo byloje gavo kreipimosi į teismÄ metu siekiantis bankrutuoti asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad bylose faktinės situacijos yra skirtingos, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto gaunamo darbo užmokesčio dydis, pats savaime nėra pagrindas jį pripažinti nesÄ Å¾iningu FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Sutiktina su apeliantu, kad pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjų elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priimtas teisme 2022 m. kovo 25 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas apelianto elgesys sÄ Å¾iningumo aspektu, yra nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2022 m. kovo 25 d.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto sÄ Å¾iningumÄ , vertino apelianto elgesį per ilgesnį nei paskutinį 3 metų laikotarpį iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjusį įtakos jo nemokumui. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas vengė bendrauti su kreditoriais, kadangi dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir gaudamas pajamų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktine I.

J. skolos padengimui UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sumokėjo 13299,86 Eur, tačiau nevykdė atsiskaitymų su kitais kreditoriais. Sutiktina, kad apeliantas dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir gaudamas pajamų bei atsiskaitydamas tik su vienu kreditoriumi, nebendradarbiavo su kitais kreditoriais, neatskleidė jiems duomenų apie gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto elgesį, sÄ Å¾iningumo aspektu, minėtu laikotarpiu, t. y atsižvelgdamas į ilgesnį 3 metų laikotarpį iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, neatsižvelgė į FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytÄ terminÄ , per kurį vertinamas asmens siekiančio bankrutuoti elgesys sÄ Å¾iningumo aspektu.

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebendradarbiavo su kreditoriais, nuslėpė nuo jų gaunamas pajamas ir pasirinktinai vykdė atsikaitymÄ tik su vienu kreditoriumi, neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl apelianto sÄ Å¾iningumo.

33. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atlikęs apelianto elgesio vertinimas sÄ Å¾iningumo aspektu per FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytÄ terminÄ , taip pat nustatė aplinkybes patvirtinančias apelianto nesÄ Å¾iningumÄ (pvz. apeliantas aktyviai lankėsi ir lošė azartinius žaidimus), todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto elgesį ilgesniu nei 3 metų laikotarpiu iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, nedaro skundžiamÄ nutartį nepagrįsta ir neteisėta.

34. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu, atsižvelgė į tai, kad apeliantas nėra sumokėjęs nedidelių skolų kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad antstolis vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimus, skolų dengimui iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas paskirsto proporcingai visiems tos pačios reikalavimų eilės kreditoriams, tačiau pažymėtina, kad tai nepaneigia apelianto pareigos dėti pastangas mokėti einamus mokėjimus, kad skolos nebedidėtų.

35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apelianto nemokumui turėjo įtakos žalingų įpročių buvimas, t. y. azartinių žaidimų lošimas. Iš byloje esančių Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantas lankėsi UAB „Tete-a-tete“ salonuose: 2019 m. laikotarpiu nuo vasario 16 d. iki gruodžio 29 d. lankėsi 10 kartų (neišsikeitė banknotus į monetas ir jam nebuvo išmokėta); 2020 laikotarpiu nuo vasario 5 d. iki spalio 31 d. lankėsi 10 kartų, išsikeitė 295 Eur ir jam buvo išmokėta 70 Eur; 2021 m. laikotarpiu nuo liepos 6 d. iki gruodžio 30 d. lankėsi 9 kartus, išsikeitė iš viso 1740 Eur ir jam buvo išmokėta 990 Eur; 2022 m. laikotarpiu nuo sausio 3 d. iki balandžio 10 d. lankėsi 4 kartus ir išsikeitė 830 Eur ir jam buvo išmokėta 350 Eur.

Akivaizdu, kad apeliantas per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, dalyvavo azartiniuose loÅ¡imuose. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nelošė loÅ¡imų namuose, o iÅ¡keitė draugui pinigus į monetas, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, o nurodyti LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys patvirtina, kad apeliantas ne tik lankėsi loÅ¡imų namuose, bet ir lošė ir jam buvo iÅ¡mokėtos laimėtos sumos, todėl atmestini apelianto skunde nurodyti argumentai, kad jis nelošė loÅ¡imų namuose.

36. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė informacijos apie dalyvavimÄ loÅ¡iant azartinius žaidimus, pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ informacijÄ surinko savo iniciatyva. Pareiga atskleisti visÄ informacijÄ teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iÅ¡ CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABÄ® 5 straipsnio 1 dalis). SÄ moningas vengimas atskleisti teismui tikrÄ jÄ reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrÄ jÄ faktinę situacijÄ , neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta keliÄ teisingam teisiniam kvalifikavimui (CPK 185 straipsnis).

37. Atsižvelgiant, kad apelianto įsiskolinimai kreditoriams susidarė anksčiau, ir apeliantas, žinodamas apie turimus neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, lošė azartinius žaidimus, taip sÄ moningai blogindamas savo finansinę padėtį, toks apelianto elgesys, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, laikytinas nerÅ«pestingu ir neatsakingu elgesiu, turinčiu įtakos vertinimui, kad apeliantas paskutinius trejus metus nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, be to svarbu yra tai, kad Å¡ios informacijos apeliantas gera valia neatskleidė pirmosios instancijos teismui (CPK 8 straipsnis). Tokie apelianto veiksmai negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais FABÄ® 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

38. Nors apeliantas teigia, kad jis nemokiu tapo dėl 2008 m. buvusios krizės metu žlugusio jo verslo ir dėl to negautų pajamų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina ir to neneigia, pats apeliantas, kad jis likvidavus dėl bankroto jo įsteigtÄ Ä¯monę, dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamų bei turėjo galimybę nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kartu su sutuoktine I. J. sumokėti UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ 13299,86 Eur įsiskolinimÄ (Å¡ių duomenų apeliantas gera valia pirmosios instancijos teismui neatskleidė, Å¡iuo duomenis pateikė kreditorė), įvertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas turėjo galimybę bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais, todėl atmestini apelianto argumentai, kad jis nemokiu tapo dėl aplinkybių įvykusių 2008–2009 m.

Taip pat, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas dirbdamas nepertraukiamai nuo 2019 m. ir gaudamas nedideles pajamas, dalį turimų lėšų skyrė azartiniams loÅ¡imams, nors savanoriÅ¡kai nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais, pavyzdžiui, kad ir ta dalimi lėšų, kuri buvo iÅ¡leista azartinių žaidimų loÅ¡imui. Byloje esant duomenų, kad per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, apeliantas lošė azartinius žaidimus, taip mažindamas savo pajamas ir tai turėjo įtakos jo nemokumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį apelianto elgesį pripažino nesÄ Å¾iningu.

39. Atsižvelgiant į FABÄ® 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Ä¯statymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naÅ¡tÄ , jis turi sÄ Å¾iningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali bÅ«ti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jis nevengia atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo iÅ¡dėstymo, atidėjimo ar modifikavimo.

40. Nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nustatytas apelianto nesÄ Å¾iningumas (azartinių žaidimų loÅ¡imas) buvo vienas iÅ¡ veiksnių, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavęs nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinį ryšį, pagrįstai atsisakė apeliantui iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . Be to, pagrindas taikyti FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto teisės normÄ yra bÅ«tent nesÄ Å¾iningas pasyvus pareiÅ¡kėjo elgesys (nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sÄ lygų jiems didėti sudarymas, kuris pasireiÅ¡kia turimų lėšų panaudojimų loÅ¡iant azartinius žaidimus), siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo.

41. Apeliantas dirbdamas bei turėdamas pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, privalo siekti bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, o neapsiriboti teigimu, jog jo gaunamų darbinių pajamų nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais, juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas turi lėšų, iÅ¡ kurių loÅ¡ia azartinius žaidimus. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiÅ¡kėjo elgesį sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti jo sÄ moningÄ neveikimÄ siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas sÄ moningai leido iÅ¡likti tokiai situacijai, tikėdamasis, kad kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nuraÅ¡yti, apeliantas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

42. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo padarytas iÅ¡vadas iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, teisingai kvalifikavo pareiÅ¡kėjo elgesį, pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningo pasyvaus elgesio ir jo nemokumo, todėl esant Å¡iai sÄ lygai bankroto byla negali bÅ«ti keliama.

43. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Å iuo atveju teismas įvertino apelianto atskirajame skunde nurodytus argumentus, o dėl kitų, kurie nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja, netikslinga plačiau pasisakyti.

Dėl bylos procesinės baigties 44. Atsižvelgdamas į konkrečias Å¡ios bylos aplinkybes, į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ , iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutarties patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Vilija Valantienė