808dcee9-952f-498d-bce7-8aa8fbf31cb0 · Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3205-653/10   VILNIAUS MIESTO TREČIASIS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant                           Ligitai Norkūnienei,                           dalyvaujant ieškovo atstovui adv. pad. M. Usevičiūtei, atsakovo atstovui D.

Vilimui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB IF P&C Insurance AS ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-5), kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 11 513,79 Lt nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis, kaip draudikas, 2009-03-26 draudimo sutarties pagrindu su UAB „Britich Amerikan Tobacco“, apdraudė transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė) transporto priemonių draudimu (draudimo liudijimas serija TP Nr(duomenys neskelbtini)). 2009-06-05 apie 23:50 val. Druskininkų sav. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, ties 121 kilometru, įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sugadinta transporto priemonė. Eismo įvykis atsitiko dėl to, jog transporto priemonės vairuotojas S. M. nesuspėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kai staiga į keliÄ iÅ¡bėgo stirna. 2009-06-11 Druskininkų policijos komisariate buvo priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. 2009-06-05 eismo įvykį draudikas pripažino draudiminiu ir draudimo sutarties pagrindu bei remdamasis pateiktais faktines remonto iÅ¡laidas pagrindžiančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 11513,79 Lt.

Remdamasis LR CK 6.1015 str. 1 d. bei teismų praktika (LAT 2004-06-28 nutartis c.b. Nr. 3K-7-394/2004, 2005-12-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-636/2005), ieÅ¡kovas mano, kad iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingÄ dėl žalos (nuostolių) padarymo asmenį – atsakovÄ . Pagal LR CK 6.267 str. 2 d., valstybė atlygina laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Tai, kad nėra tvarkos, detalizuojančios žalos atlyginimo tvarkÄ , reiÅ¡kia, kad egzistuoja teisės spraga; tai reiÅ¡kia, kad žala tokiu atveju turi bÅ«ti atlyginama, todėl žalos atlyginimo tvarkÄ teismas nustato, remdamasis teisės analogija, sisteminiu, lingvistiniu ir kitais teisės aiÅ¡kinimo metodais bei bendraisiais teisės principais ad hoc.

Remdamasis LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 str. įtvirtinta norma, ieÅ¡kovas mano, kad atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo yra valstybė, nes ji yra gyvÅ«nijos savininkė ir turi pareigÄ rÅ«pintis, kad laukiniai gyvÅ«nai nedarytų žalos, o pagal LR CK 6.273 str., valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. IeÅ¡kovas mano, kad laukinio gyvÅ«no iÅ¡bėgimas į keliÄ negali bÅ«ti laikomas nenugalima jėga. IeÅ¡kovas pažymi, kad iÅ¡vengti Å¡ios aplinkybės ar jÄ kontroliuoti buvo galima įvairiausiais bÅ«dais: statant užtvaras, specialius ženklus ir pan., kontroliuojant populiacijÄ ir kt., o tai, kad Å¡ios priemonės gali valstybei kainuoti, neturi reikÅ¡mės aplinkybių pripažinimui nenugalima jėga, nes nenugalima jėga nelaikoma tai, kad nėra reikiamų finansinių iÅ¡teklių (LR CK 6.212 str.).

Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad byloje nėra nustatyta jokių tyčinių ar didelio neatsargumo transporto priemonės vairuotojo veiksmų, todėl nėra aplinkybių, kurios Å¡iuo atveju atleistų atsakovÄ nuo atsakomybės. Todėl ieÅ¡kovas mano, kad valstybė, kaip laukinės gyvÅ«nijos, tarp jos ir stirnos, kuri sukėlė 2009-06-05 eismo įvykį, savininkė, privalo atsakyti už Å¡ių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , net ir nenustačius atsakovo kaltės. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos pateiktÄ informacijÄ , kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas nuo 2004-01-01 metų iki 2009-12-31 įvyko 8 eismo įvykiai, kuriuos sÄ lygojo susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais, staiga iÅ¡bėgusiais ant kelio; be to, eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu;

Å¡ioje kelio atkarpoje taip pat nėra įrengta techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų keliÄ gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, todėl ieÅ¡kovas konstatuoja, kad jog atsakovas nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų iÅ¡vengta žalos, kuomet laukiniam gyvÅ«nui iÅ¡bėgus į magistralinį keliÄ Nr. A4, jis susiduria su transporto priemonėmis ir padaro žalos, o priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia tuo, jog dėl to, kad valstybė nesiėmė visų įmanomų priemonių ir neužkirto kelio gyvÅ«nui iÅ¡bėgti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, ieÅ¡kovas patyrė nuostolių.

Taigi egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti bei pareigai atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Vyriausybės, su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l. 116-122). Atsiliepime nurodė, kad LR CPK 6.263 str. 2 d. įtvirtina bendro pobÅ«džio normÄ dėl deliktinės atsakomybės, o speciali norma yra įtvirtinta to paties straipsnio 3 dalyje ir ji nustato, kad asmuo savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti įstatymų nustatytais atvejais, todėl atsakovo manymu, LR CK aiÅ¡kiai nustato, kad valstybė, kaip laukinių gyvÅ«nų valdytojas, privalo atlyginti žalÄ Ä¯statymų nustatytais atvejais.

Atsakovas nurodo, kad LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo                24 str., LR Medžioklės 18 str. 1 ir 3 d. nustato atvejus ir tvarkÄ , kada ir kas turi atlyginti laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , Å¡iuose straipsniuose nėra numatyta, kad žalÄ privalėtų atlyginti valstybė, jei jÄ patiria autotransporto priemonės savininkas dėl transporto priemonės susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais. Atsakovas teigia, jog tai, kad įstatymų leidėjas specialiomis teisės normomis nenustatė atsakomybės už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ pastariesiems susidÅ«rus su transporto priemonėmis, reiÅ¡kia ne tai, kad įstatymų leidėjas nesureguliavo civilinių teisinių santykių, o tai, kad atsižvelgdamas į laukinės gyvÅ«nijos specifikÄ ir galimybes jÄ kontroliuoti bei vadovaudamasis LR CK 6.267 str. 2 d., nustatė konkrečius atvejus, kuomet laukinių gyvÅ«nų padaryta žala yra atlyginama, numatydamas, kad kitais atvejais valstybė tokios žalos atlyginti neturėtų; kiti įstatymai taip pat nenumato valstybės, kaip laukinės gyvÅ«nų savininko pareigos, atlyginti laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , patirtÄ autotransporto priemonės savininko, autoįvykio metu.

Todėl, atsakovo manymu, valstybė neprivalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtų nuostolių, atlyginus                UAB „British American Tobacco“ žalÄ , atsiradusiÄ dėl jai priklausančio automobilio VW Passat,                valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rimo su stirna. Taip pat atsakovas nurodo, kad LR CK 6.270 str. preziumuoja didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kaltę, jei jis neįrodo, kad žala padaryta dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo; ieÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų dėl nenugalimos jėgos, atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, todėl atsakovas mano, kad dėl žalos atsiradimo kaltas yra minėto automobilio vairuotojas.

Atsakovas pažymi, kad valstybės institucijos vykdė ir vykdo savo funkcijas saugaus eismo srityje - LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. nustato konkrečias Vyriausybės funkcijas, formuojant saugaus eismo politikÄ , Å¡iuo pagrindu Vyriausybė 2005-07-08 nutarimu Nr. 759 yra patvirtinusi Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programÄ , LR Vyriausybė 2008-06-25 nutarimu Nr. 652 yra patvirtinusi automobilių ir motociklų vairuotojų kvalifikacinius reikalavimus (patvirtinta Susisiekimo ministerijos 2003-06-24 įsakymu                  Nr. 3-387);

LR Vyriausybė 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 yra patvirtinusi Kelių eismo taisykles, Vyriausybės įgaliotos institucijos renka ir analizuoja duomenis apie eismo įvykius, atitinkamos įstaigos ir įmonės ženklina kelius. Atsakovo manymu, ieškovui nenurodžius, kuri valstybės institucija pažeidė teisės aktus, ir nenustačius, kad kuris nors viešasis juridinis asmuo būtų netinkamai vykdęs jam įstatymais nustatytas pareigas, nėra aišku, kokiu pagrindu valstybei vis dėlto gali kilti atsakomybė, nes viešieji juridiniai asmenys gali atlikti tik tas funkcijas, kurios tiesiogiai yra jiems priskirtos įstatymų.

Atsakovas mano, kad nenustačius visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, pvz., pareigos, įtvirtintos teisės aktuose, pažeidimo, atsakomybė kilti negali. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad valstybė ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , minėtÄ metodikÄ ar kitų teisės aktų reikalavimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 str. 1 p., 4 str. 1 p. numatyta valstybės pareiga rÅ«pintis eismo saugumu keliuose, bet tai yra bendro pobÅ«džio pareiga.

Atsakovo manymu, siekiant įrodyti saugaus eismo užtikrinimo kelyje pareigos nevykdymÄ , bÅ«tina įrodyti konkrečių veiksmų neatlikimÄ ; valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveiktų taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėtų veikti, tokiu atveju valstybės atsakomybė turėtų bÅ«ti nustatyta pagal bendrÄ sias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, kuriai atsirasti bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei patirtos žalos ryšį, kaltę.

Atsakovas mano, kad valstybė privalėtų civiline tvarka atsakyti, jei bÅ«tų įrodyta, kad valstybės institucijos neatliko norminiais aktais nustatytų veiksmų, turinčių užtikrinti saugų eismÄ , o tiksliau kelio Vilnius-Varėna-Gardinas vietoje ties 121 kilometru eliminuoti transporto priemonių susidÅ«rimÄ su laukiniais gyvÅ«nais. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad autoįvykio vietoje yra gyvÅ«nų migracijos keliai, natÅ«raliai susiformavusios šėryklos, padidėjusi laukinių gyvÅ«nų atitinkamos rÅ«Å¡ies populiacija ir kt. aplinkybių, patvirtinančių specialių techninių priemonių įrengimo bÅ«tinumÄ .

Atsakovas teigia, jog aplinkybė, kad kelio vietoje, kurioje įvyko automobilio susidūrimas su laukiniu gyvūnu, nebuvo pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, rodo, jog kelio A4 Vilnius-Varėna-Gardinas vieta ties 121 kilometru laikytina saugi, neavaringa ir todėl eismo atžvilgiu nepavojinga. Atsakovas nurodė, kad VU Ekologijos institutas yra pažymėjęs, kad kanopinių gyvūnų vietinis judėjimas vyksta nuolatos, jam negalima pritaikyti kitoms, mažiau judrioms rūšims tinkamų migracijos tyrimų ir identifikavimo principų, nes dažnai toks judėjimas priklauso nuo sunkiai nustatomų veiksnių ir dirgiklių, todėl jį prognozuoti kiekvienai konkrečiai vietai yra sudėtinga.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad valstybė negalėjo kontroliuoti, numatyti tokių atsitiktinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimo į keliÄ , o automobilio vairuotojas negalėjo tokio susidÅ«rimo iÅ¡vengti, todėl galima konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybės buvimÄ . Atsakovas mano, jog vertinant, ar valstybė galėjo numatyti ir kontroliuoti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ , reikia atsižvelgti į konkrečiÄ gyvÅ«no rūšį, populiacijos mastÄ , populiacijos rÅ«Å¡ies skaičiaus nusistovėjimÄ , gyvÅ«nų įpročius keliauti, jų sėslumÄ , sezoninės migracijos laikÄ .

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priteisti 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas numato tik CK 6.210 str. 2 d., tas straipsnis yra XVII skyriuje, kuris reglamentuoja sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, t.y. sutartines prievoles, o Å¡iuo atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės taikymo, o ne sutartinių santykių. Atsakovas pažymi, kad CK 6.210 str. 2 d. taikymui turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, tarp Å¡alių turi bÅ«ti sudaryta sutartis, antra, Å¡alys turi bÅ«ti verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, trečia, palÅ«kanos taikomos už termino praleidimÄ , o Å¡iuo atveju tarp bylos Å¡alių nebuvo jokios sutarties, todėl nebuvo pažeistas joks sutarties įvykdymo terminas, be to CK 6.210 str. 2 d. iÅ¡skiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems Å¡i norma taikoma, t.y. verslininkus ir fizinius asmenis, tuo tarpu valstybė nėra nei verslininkas,                    nei privatus asmuo, todėl CK 6.210 str. 2 d. jai negali bÅ«ti taikoma.Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad valstybė turi užtikrinti susidÅ«rimų su laukiniais gyvenais prevencijÄ . IeÅ¡kovas remiasi statistika 40 km. ruože. Artimiausi įvykiai įvyko 120 ir 123 km. Po eismo įvykio policija apraÅ¡o tik vizualiai matomus sugadinimus, o vėliau transporto priemonė apžiÅ«rime autoservise, kur galutinai nustatomi sugadinimai. Ginčo automobilis buvo pagamintas 2007 m., todėl pagal draudimo sutartį jam netaikomas nusidėvėjimas. Tarp draudiko ir draudėjo nebuvo ginčo dėl nustatyto žalos dydžio, todėl nebuvo bÅ«tinybės kviesti nepriklausomo eksperto.

Automobilio sugadinimai yra susiję su Å¡ios bylos eismo įvykiu. Vairuotojo atsakomybė buvo apdrausta visiÅ¡ku draudimu, todėl jo kaltės forma neturėjo įtakos draudimo iÅ¡mokos dydžiui, ieÅ¡kovo regresiniai reikalavimai draudėjui Å¡iuo atveju negalimi.  Teismo posėdyje atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pateikė statistikÄ dideliame kelio ruože, Å¡eÅ¡ių metų laikotarpyje. Kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, nėra avaringas, kelias nėra reikÅ¡mingas.

Yra avaringas tik kelio ruožas nuo 39,7 iki 43 km. 39 km. yra pastebėta stirnų populiacija, bet ji yra mažesnė nei vidutinė populiacija Lietuvoje. Stirnos yra sėslūs gyvūnai, jų elgesys iš esmės prognozuojamas. Stirnų populiacija reguliuojama tinkamai, stirnų sezoninės migracijos nevyksta, todėl birželio mėn. dėsningo jų pasirodymo keliuose numatyti neįmanoma. Dėl to ginčo eismo įvykis yra atsitiktinumas. Ieškovo pateikta statistika nėra oficiali. Ieškovo pateiktuose dokumentuose skirtingai užfiksuota eismo įvykio vieta.

Dalis sugadinimų (deÅ¡inys žibintas, kondicionieriaus radiatorius), nurodytų ieÅ¡kovo pateiktose dokumentuose, nėra susijusi su eismo įvykiu. Vairuotojas elgėsi neatsargiai, neapdairiai, nepasirinko saugaus greičio. Pagal draudimo taisykles ieÅ¡kovas turėjo taikyti nusidėvėjimo koeficientÄ detalėms, taip pat kviesti nepriklausomÄ ekspertÄ Å¾alos dydžiui nustatyti. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡tyrus byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad 2009-06-05 23 val. 50 min. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 121 km įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė VW PASSAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl eismo įvykio vietos, teismas vadovaujasi eismo įvykio vietos schema, braižoma ir pildoma betarpiÅ¡kai apžiÅ«rint eismo įvykio vietÄ , kurios paskirtis yra užfiksuoti tiksliÄ Ä¯vykio vietÄ , transporto priemonės iÅ¡dėstymÄ ir pan. (b.l. 78). Kituose raÅ¡ytiniuose įrodymuose (policijos patrulio tarnybinis praneÅ¡imas, vairuotojo raÅ¡ytinai paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio aplinkybių – b.l. 81,82) taip pat nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 121 km.

Taigi, 2009-06-11 nutarime „Dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nepradėjimo“ nurodyti duomenys, kad įvykis įvyko 124 km, laikytini netikslumu, nes Å¡is nutarimas buvo priimtas ankščiau minėtos eismo įvykio medžiagos pagrindu; be to, Å¡io teisės akto paskirtis nėra tikslios eismo įvykio vietos nustatymas. 2009-06-16 pažyma dėl eismo įvykio, 2009-06-11 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nepradėjimo ir kiti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 76-82) patvirtina, kad transporto priemonę vairavęs vairuotojas S. M. atsitrenkė ir partrenkė į keliÄ staiga iÅ¡ miÅ¡ko į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgusiÄ stirnÄ .

Transporto priemonių draudimo liudijimas (b.l. 150-152) patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2009-03-26 draudimo sutartimi su UAB „British American Tobacco“ apdraudė minėtÄ transporto priemonę transporto priemonių draudimu. 2009-06-05 eismo įvykį ieÅ¡kovas pripažino draudiminiu, todėl 2009-06-26 iÅ¡mokėjo draudėjui 11 513,79 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 110). Atsakovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatsargumo. Ä®rodymų, patvirtinančių Å¡iuos atsikirtimus, atsakovas nepateikė, taip pat byloje nėra įrodymų, kad tokio susidÅ«rimo vairuotojas realiai galėjo iÅ¡vengti.

Minėti oficialÅ«s raÅ¡ytinai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad staiga iÅ¡ miÅ¡ko į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgo stirnÄ , kad vairuotojo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taigi, atsakovas minėtus atsikirtimus grindžia tik prielaidomis, todėl jie laikomi neįrodytais; atsakovas nenurodė kokiu konkrečiu greičiu vairuotojas turėjo važiuoti, kad, įvertinus automobilio stabdymo kelio ilgį, galima bÅ«tų iÅ¡vengti susidÅ«rimo su staiga iÅ¡bėgusiu laukiniu gyvÅ«nu.

Pažymėtina ir tai, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, nebuvo pastatytas įspėjamasis ženklas „Laukiniai žvėrys“. Dėl minėtų motyvų teismas nenustatė transporto priemonę vairavusio asmens tyčios arba didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje                                 Nr. 3K-3-138/2009 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 2 d. nuostata prisiėmė pareigÄ nustatyti laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo tvarkÄ , tačiau Å¡ios pareigos neįgyvendino.

Tai laikytina įstatymo spraga, kuri negali paneigti asmens teisės gauti žalos atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymų leidėjo neiÅ¡spręstus teisės taikymo klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų taikymo. Å iuo atveju sprendžiant laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo klausimÄ , dėl teisinių santykių panaÅ¡umo taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str.             1 d., numatančios naminių gyvÅ«nų ir asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų savininko pareigÄ atlyginti Å¡ių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , analogija.

Pažymėtina, kad 2010-06-30 priimtas LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-920 (įsigaliojo nuo 2010-07-10) ginčo eismo įvykio metu negaliojo, todėl Å¡iuo atveju netaikytinas. Lietuvos Respublikos laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 str. numato, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvÅ«nai nuosavybės teise priklauso valstybei. Taigi valstybė, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkas, privalo užtikrinti, kad jai nuosavybės teise priklausantys gyvÅ«nai nedarytų žalos. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 1 d. analogijÄ , nagrinėjamu atveju valstybė privalo atlyginti laukinio žvėries padarytÄ Å¾alÄ net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo.

Laukinio gyvÅ«no staigus iÅ¡bėgimas į keliÄ nelaikytinas nenugalima jėga, nes valstybė, kaip apdairus ir rÅ«pestingas savininkas, gali bei privalo numatyti, taip pat ji turi galimybes ir priemones užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmėms, naudodama įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas saugaus eismo priemones. Aplinkybes, dėl kurių laukinio žvėries iÅ¡bėgimas į keliÄ turėtų bÅ«ti pripažįstamas nenugalima jėga, privalo įrodinėti atsakovas, kaip laukinio žvėries savininkas.                     Šioje byloje minėtų aplinkybių atsakovas neįrodė.

IeÅ¡kovo pateikta iÅ¡klotinė apie eismo įvykius kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas (b.l.85-92), sudaryta Lietuvos policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos pateiktos informacijos pagrindu, patvirtina, kad laukinio gyvÅ«no iÅ¡bėgimas į keliÄ nebuvo vienintelis ir galėjo bÅ«ti numatomas. Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31minėtame kelyje 20 km. spinduliu nuo eismo įvykio vietos įvyko 8 eismo įvykiai, kuriuos sÄ lygojo susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais, staiga iÅ¡bėgusiais ant kelio; iÅ¡ jų du eismo įvykiai buvo 120 ir 123 km, t.y. pakankamai arti ginčo eismo įvykio vietos.

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių Å¡ių ieÅ¡kovo pateiktų duomenų teisingumÄ . IÅ¡ to seka, kad eismo įvykis galėjo bÅ«ti numatomas. Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia atsakovo pateiktas Vilniaus Universiteto Ekologinio instituto mokslo tiriamasis darbas, atliktas iki ginčo įvykio, kuriame nurodyti duomenys, jog kelio 121 km. atkarpos pradžioje vyrauja pusamžis puÅ¡ynas, kad neproduktyvÅ«s dideli puÅ¡ynai nėra tinkamiausia buveinė stirnoms ir bÅ«tent todėl avaringumas dėl stirnų ir yra pats reikÅ¡mingiausias A4 kelyje (b.l. 157-158).

Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad stirnų elgesys yra prognozuojamas, kas papildomai patvirtina, jog stirnos iÅ¡bėgimas į keliÄ , atsakovui turint iÅ¡samius duomenis apie kelio aplinkos gamtinius ypatumus, apie netoli esančiÄ gyvenvietę ir apie pasikartojančius analogiÅ¡kus eismo įvykius, negali bÅ«ti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe, t.y. aplinkybe, kuri yra neiÅ¡vengiama, kurios negalima numatyti, kontroliuoti, paÅ¡alinti (CK 6.212 str. 1 d.). Aukščiau buvo nustatyta, kad eismo įvykio vietoje nebuvo kelio ženklų, įspėjančių apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu, taip pat VÄ® „Alytaus regiono keliai“ pažyma (b.l.

93) patvirtina, kad eismo įvykio metu nebuvo ir jokių techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų keliÄ gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Tai, kad atsakovas pagal 2004-07-22 LR Susisiekimo ministro patvirtintÄ metodikÄ (b.l. 121-126) nelaiko kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, avaringu, nepaneigia iÅ¡vados, kad atsakovė, bÅ«dama laukinės gyvÅ«nijos ir kelio savininke, nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ar apdairi ir ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių (jų tarpe taip pat rekomenduojamų Ekologinio instituto mokslo tiriamojo darbo baigiamojoje ataskaitoje), t.y. atitvarų įrengimas, aktyvių perspėjamųjų ženklų įrengimas, leistino greičio reguliavimas ir pan., kad bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimų su laukiniais gyvÅ«nais valstybės reikÅ¡mės kelyje, kuriame vyksta intensyvus transporto priemonių eismas.

Dėl tų pačių motyvų atsakovo nurodyta aplinkybė, jog stirnų populiacija reguliuojama tinkamai (b.l. 153-154), neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ . Valstybė, kaip rÅ«pestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvenų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ , reaguoti į visame kelyje įvykusius eismo įvykius ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti. Kadangi valstybė Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė, ji, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkė, privalo atlyginti laukinio žvėries padarytÄ Å¾alÄ asmens turtui.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl minėto eismo įvykio atsirado nuostoliai dėl automobilio sugadinimo, kuriuos atlygino ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas draudėjui draudiminę iÅ¡mokÄ .                Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. draudikui perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo, kaip atsakingo už žalÄ asmens, eismo įvykio sÄ lygotų nuostolių atlyginimo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos ribose.

Teismo posėdyje liudytojas A. V. (dirba ieškovo įmonėje transporto žalų ekspertu, kuris betarpiškai dalyvavo apžiūrint automobilį po eismo įvykio) paaiškino, kad automobilio dešiniojo žibinto lęšis buvo sugadintas dėl susidūrimo smūgio, nes visi tvirtinimai yra plastmasiniai; smūgis buvo iš priekio. Kondicionierius randasi iš karto už radiatoriaus, todėl eismo įvykio metu sugadinus radiatorių, buvo sugadintas ir kondicionierius. Automobilio apžiūros aktas (b.l. 147) ir serviso, kuriame po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis, laiškas ieškovui (b.l. 183) patvirtina, kad žibinto sugadinimai buvo pastebėti tik remonto metu.

IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, liudytojo parodymų, sÄ matos ir sÄ skaitos matyti, kad serviso nurodytos ir draudėjui apmokėtos sumos nesutampa, t.y. jos buvo ne automatiÅ¡kai perkeltos, kaip nurodė atsakovas, bet derinamos ir analizuojamos. Įvertinus liudytojų parodymus, byloje esančias nuotraukas (b.l. 83-84, 184-188), PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , žalos skaičiavimo iÅ¡vadÄ (b.l. 107-109), sÄ matÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (b.l. 178-182), nesant duomenų, kad automobilis prieÅ¡ tai buvo patekęs į kitus eismo įvykius, dėl kurių galėtų bÅ«ti sugadintas, teismas konstatuoja, kad minėti įrodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams, todėl jie įrodo, kad automobilio sugadinimai, nurodyti sÄ skaitoje-faktÅ«roje, yra tiesiogiai susiję su minėtu 2009-06-05 eismo įvykiu.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Å¡ias iÅ¡vadas bei sÄ skaitoje nurodytÄ nuostolių sumÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovo – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės - ieÅ¡kovo AB „If P&C Insurance AS“ naudai priteisti 11 513,79 Lt nuostolių sumÄ .              IeÅ¡kovo pateiktos draudimo taisyklės (2t. b.l.

22) patvirtina, kad automobiliams iki 3 metų nusidėvėjimo procentas netaikomas, o draudimo sutartyje, kurioje Å¡alys susitarė (kÄ leidžia draudimo taisyklių 98 p.), kad nusidėvėjimo procentas neskaičiuojamas transporto priemonėms, pagamintoms      2005 m. ir vėliau). Draudimo taisyklių 44.3 p. numatyta, jog apie draudžiamÄ jį įvykį draudėjas privalo praneÅ¡ti vėliausiai per 2 darbo dienas po sužinojimo apie įvykį. Kadangi pagal automobilio indentifikavimo numerį automobilis pagamintas 2007 m. (b.l. 23-24, 28-30), todėl draudimo polise nurodyti 2006 m. laikytini raÅ¡ymo apsirikimu ir Å¡iuo atveju nusidėvėjimo procentas neskaičiuojamas.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai ir liudytojo parodymai patvirtina, kad apie draudėjas apie eismo įvykį pranešė draudikui 2009-06-08 (pirmadienį), t.y. per dvi darbo dienas. Taigi, atsakovo argumentai dėl privalomo nusidėvėjimo paskaičiavimo ir netinkamo draudėjo praneÅ¡imo apie eismo įvykį yra nepagrįsti. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas privalėjo kviesti nepriklausomÄ ekspertÄ Å¾alos dydžiui nustatyti: draudimo taisyklių 69 p. privalomÄ eksperto dalyvavimÄ nustato tik tuo atveju, jei tarp draudimo sutarties Å¡alių yra ginčas.

Kadangi Å¡iuo atveju ginčo nebuvo, laikytina, kad ieÅ¡kovas tinkamai nustatė žalos dydį. Patenkinus pagrindinį reikalavimÄ , iÅ¡ atsakovo CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. pagrindu priteistinos 6 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos                                            (2010-03-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteistų procesinių palÅ«kanų tikslas – skatinti Å¡alį kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ , todėl prievolės atsiradimo pagrindas (deliktas ar sutartis) Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės. Ä®statyme nėra numatyta iÅ¡imčių valstybei mokėti minėto dydžio palÅ«kanas; atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo veikla, susijusi su tuo, kad laukiniai gyvÅ«nai nepadarytų žalos žmonių sveikatai, gyvybei turtui, yra vieÅ¡as administravimas.

Nustatyto dydžio palūkanos (6 proc.) buvo priteistos iš valstybės ir kitose analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-509/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartis c.b. Nr. 2A-1080-520/10).                 Taigi, atsakovo atsikirtimai, kad iš valstybės negali būti priteisiamos 6 proc. dydžio palūkanos pagal                       CK 6.37 str., 6.210 str., yra nepagrįsti.  Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 345 Lt žyminis mokestis (b.l.

6) bei 2239 Lt atstovavimo iÅ¡laidos (b.l.135-138). Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , atsižvelgus į tai, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius, į advokato darbo laiko sÄ naudas bei parengtų procesinių dokumentų skaičių bei vadovaujantis LR CK 1.5 str., ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas.

Iš viso iš atsakovo ieškovo naudai pagal      CPK 93 str. priteistina 2584 Lt bylinėjimosi išlaidų Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovas yra valstybė, o ieškinys atsakovui patenkintas, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos. Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas n u s p r e n d ė ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovo akcinės bendrovės „If P&C Insurance AS“ naudai 11 513,79 Lt nuostoliams atlyginti bei 2584 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „If P&C Insurance AS“ naudai 6 (Å¡eÅ¡is) proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 11 513,79 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-03-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Jelena Šiškina