2018-10-30 Nr. AB-19612-3-61-3-03203-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1534-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03203-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 62-408; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2S-2988; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 62-408 jam buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nuobauda skirta dėl kilusio konflikto su pareigūnais 2016 m. birželio 11 d. atliekant rytinį patikrinimą, kada buvo paimtos virvutės, skirtos džiauti rūbams. Konflikto metu pareiškėjui buvo sužalota sveikata kai kameros durimis buvo prispaustas rankos pirštas bei koja. Pareiškėjas nurodė, kad buvo išėjęs iš kameros su identifikavimo kortele, teisės aktai neapibrėžia, kur tiksliai reikia nešioti identifikavimo kortelę, todėl pažeidimo nepadarė. Dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos bei patirtų sužalojimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė orumo pažeminimu, dvasinėmis kančiomis, nepilnavertiškumo jausmu.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 44–47) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 62-408 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. 2016 m. birželio 11 d. pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 222, šios kameros techninės būklės patikrinimo metu į koridorių išėjo be prisegtos identifikavimo kortelės. Atliekant kameros techninės būklės apžiūrą, posto prižiūrėtoja pastebėjo prie lango grotų pririštas virves, nukreiptas į gretutinės kameras. Virvės buvo nuplėštos nuo grotų ir išneštos į koridorių. Pareiškėjas dėl to reiškė nepasitenkinimą, grasino negrįžti į kamerą, kol jam nebus atiduotos virvės bei nevykdė prižiūrėtojos reikalavimų nusiraminti. Prižiūrėtojai paaiškinus, kad paimtos virvės nėra įtrauktos į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, pareiškėjas ir toliau piktybiškai nevykdė teisėtų reikalavimų nusiraminti bei trukdė uždaryti kameros duris. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73.1 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 62-408 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikė savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, neįrodė skunde nurodytos sumos dydžio. Atsakovas prašė iš pareiškėjo priteisti patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (0,48 Eur).

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–19) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

6. Paaiškino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K pataisos pareigūno nurodymu, turėjo jį įvykdyti – nusiraminti, grįžti į kamerą ir netrukdyti pataisos pareigūnui uždaryti kameros duris, o po to apskųsti jį BVK nustatyta tvarka. Pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Teigė, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2016 m. birželio 22 d. skundą išnagrinėjo tinkamai. Skundžiamas Kalėjimų departamento 2016 m, liepos 20 d. sprendimas Nr. 2S-3988 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad šio ginčo atveju pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Priešingai, pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė bausmių vykdymo režimo reikalavimus, dėl ko pareiškėjui teisėtai bei pagrįstai buvo paskirta drausminio poveikio priemonė – BVK 142 straipsnyje numatyta nuobauda.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

8. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. birželio 20 d. Lukiškių TI-K direktorius priėmė nutarimą Nr. 62-408 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo paskyrė nuteistajam V. K. nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. 1. 7)

9. Pareiškėjas 2016 m. birželio 22 d. dėl minėto nutarimo pateikė skundą Kalėjimų departamentui, prašydamas panaikinti paskirtą nuobaudą (b. 1. 20–23).

10. Kalėjimų departamentas 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. 25-3988 nustatė, kad nuobauda jam paskirta pagrįstai (b. 1. 41–42).

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

12. Pareiškėjas nesutiko su nutarimu paskirti pareiškėjui nuobaudą, o taip pat su šią nuobaudą palikusiu galioti Kalėjimų departamento sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas buvo užsidėjęs identifikavimo kortelę, pareiškėjo išreikštas nepasitenkinimas pareigūnų veiksmais nesudaro pažeidimo, be to, neteisėto nurodymo nevykdymas nėra pažeidimas. Tuo tarpu siūlai, iš kurių sudarytos virvutės, buvo išduoti Lukiškių TI-K administracijos, juos galima įsigyti ir įstaigos parduotuvėje.

13. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punktu ir pažymėjo, kad tiek korpuso vyresniojo pareigūno F. J. (F. J.) 2016 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo V. K. pažeidimo (b. 1. 25), tiek prižiūrėtojos J. T. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo V. K. pažeidimo (b. 1. 26) nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 11 d. apie 8.20 val. buvo išėjęs iš kameros neprisisegęs identifikavimo kortelės. Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 4 d. tarnybinio tyrimo dėl V. K. sužalojimo išvadoje Nr. 26-163 taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iš kameros išėjo be identifikacinės kortelės (b. 1. 29). Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pareiškėjas V. K. iš kameros buvo išėjęs be identifikavimo kortelės. Pateikta įrodymų visuma paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis buvo prisisegęs identifikavimo kortelę, teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais įrodymais. Pastebėjo, kad identifikavimo kortelė turi būti nešiojama gerai matomoje vietoje, tokiu būdu, kad pareigūnams patikrinimo metu nekiltų abejonių, ar asmuo yra šią kortelę prisisegęs ar ne. Taigi šiuo atveju svarbu ne kortelės prisegimo vieta, o jos matomumas, kad nuteistasis galėtų būti identifikuotas. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kai jis nebuvo prisisegęs identifikavimo kortelės arba kortelė buvo prisegta toje kūno vietoje, kurioje šios kortelės objektyviai nebuvo galima pastebėti, pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus.

14. Teismas vadovavosi BVK 143 straipsniu ir pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti nurodyti nuobaudos skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi BVK 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų, t. y. nuobaudą skirti tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, nuobaudą skirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nuobauda paskirta Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu, kaip tai nustatyta BVK 143 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise rašyti pasiaiškinimą bei skųsti Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimą Kalėjimų departamentui. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, todėl naikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 62-408 nėra teisinio pagrindo.

15. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 8.31 punktu, Darbo reglamento, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 4/07-31 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-308 redakcija), 130 ir 131 punktais, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalimis ir pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 62-408, padavė skundą Kalėjimų departamentui, prašydamas panaikinti jam paskirtą nuobaudą (b. l. 20–23). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-3988, kuriuo pareiškėjui paskirtą nuobaudą paliko galioti (b. l. 8–9). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui skirtos nuobaudos pagrįstumu, teismas vertino, kad Kalėjimų departamento sprendimas palikti galioti pareiškėjui skirtą nuobaudą yra teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime taip pat nurodė pareiškėjui šios nuobaudos paskyrimo teisinį pagrindą. Ginčijamas sprendimas pasirašytas Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Kadangi nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktorius pareiškėjui paskyrė nuobaudą pagrįstai, teismas laikė, kad Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 2S-2988 atitinka tiek formos, tiek turinio reikalavimus, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

16. Kadangi Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 62-408 yra teisėtas ir pagrįstas ir nuobauda pareiškėjui pritaikyta pagrįstai, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2S-2988, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus teismas atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas teigė, kad konflikto metu su pareigūnais jis buvo sužalotas, dėl ko patyrė 2 000 Eur neturtinę žalą.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu ir pažymėjo, kad, pareiškėjo teigimu, 2016 m. birželio 11 d. vykusio konflikto su pareigūnais metu, Lukiškių TI-K pareigūnas su kameros durimis prispaudė ranką bei koją, dėl ko pareiškėjas patyrė fizinių sužalojimų. Pareiškėjo teigimu, pamainą pridavinėjęs pareigūnas pastūmė pareiškėją link kameros durų, pasakė, kad dėl kameroje buvusių virvučių bus galima išsiaiškinti vėliau. Pareigūnas staigiai pradėjo daryti kameros duris, kadangi pareigūnas durimis trenkė tiesiai pareiškėjui į pirštą, iš jo pradėjo bėgti kraujas. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K prižiūrėtojai paaiškinus, kad iš kameros paimtos virvės nėra įtrauktos į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, pareiškėjas piktybiškai nevykdė teisėtų reikalavimų nusiraminti bei trukdė uždaryti kameros duris.

19. Teismas vadovavosi BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais ir 110 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs, turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatyme nustatyta tvarka.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Minėtame sąraše nėra nurodyta virvučių, kabinamų kameros viduje. Aplinkybę, kad pareiškėjo kameroje rasta virvučių, kurių pagalba iš vienos kameros į kitą galimai buvo perduodami draudžiami daiktai, patvirtina tarnybiniai pranešimai (b. l. 25, 26), kratos protokolas (b. l. 27), byloje esančios foto nuotraukos (b. l. 28), šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pats pareiškėjas, todėl ginčo dėl to nėra. Todėl teismas toliau analizavo aplinkybę, ar kameros techninės būklės patikrinimo metu pareiškėjo patirti sužalojimai galėjo būti nulemti neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų.

21. Teismas pažymėjo, kad sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registre nurodyta, jog nuteistasis V. K. patyrė kairės rankos ir piršto hematomas, nubrozdinimus, dešinės pėdos ir piršto nubrozdinimus. Nurodyta, kad rankos ir kojų pirštų nubrozdinimų priežastis – konfliktas su pareigūnais (b. 1. 35–37). Į bylą pateikta sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 95-160 (b. 1. 38, 83). Tarnybinio tyrimo dėl V. K. kūno sužalojimo išvadoje 2016 m. liepos 4 d. Nr. 26-163 nustatyta, kad nuteistasis V. K., kuris kameroje buvo vienas, patyrė kūno sužalojimą galimai dėl savo paties neatsargumo, kadangi pats savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog pargriuvo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad nuteistasis V. K. ginčijosi su pareigūnais, nevykdė jų nurodymų ir apie 3 minutes neleido uždaryti kameros durų, tačiau jo atžvilgiu specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. Taip pat galima daryti prielaidą, kad nuteistasis V. K. galėjo susižaloti tyčia, tikslu apkaltinti pareigūnus, kadangi buvo nepatenkintas jų veiksmais (b. 1. 29–30).

22. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga nepatvirtina, jog pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudoję smurtinius veiksmus specialiai siekdami jį sužaloti. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad neteisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas nėra BVK pažeidimas, teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Net ir esant abejonei dėl Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimų ar įsakymų neteisėtumo, kalinamam asmeniui tenka pareiga vykdyti visus pareigūnų nurodymus, o įvykdžius, tačiau su jais nesutikus, apskųsti šiuos nurodymus įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos medžiaga bei liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 11 d. vykusio konflikto metu neleido pareigūnams uždaryti kameros durų, kaip kliūtį durims uždaryti įstatydamas savo koją bei ranką, dėl ko patyrė sužalojimų. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad iš 2016 m. birželio 30 d. charakteristikos apie V. K. Nr. 52-203 matyti, kad pareiškėjas vertinamas neigiamai, jis nuolat sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, režimo ir dienotvarkės reikalavimus. Asmeniui ne kartą taikytos drausminio poveikio priemonės. Šiuo metu V. K. turi 26 galiojančias nuobaudas, neskatintas (b. 1. 39–40). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančią medžiagą, teismas nurodė, kad nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad pareigūnai siekė uždaryti kameros duris, o pareiškėjas jiems kliudė tai daryti, lemia, kad pareiškėjo patirti sužalojimai yra nulemti ne Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, o paties pareiškėjo veiksmų.

23. Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsakovui nekyla. Todėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos neanalizuotinos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

24. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, todėl bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

25. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ginčo sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytų BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkintas.

III. 26. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 109–113), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ar panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma išreikalauti iš Lukiškių TI-K filmuotą medžiagą, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai ir 23 straipsniui, spręsti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto teisėtumo klausimą.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nurodyta, kur reikia nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą identifikavimo kortelę. Sutinka, kad kortelė galėjo būti įsegta nelabai matomoje vietoje. Pažymi, kad pareigūnai nuolat atlieka kamerų patikrinimus, žino kuris asmuo laikomas kurioje kameroje. Lukiškių TI-K nėra asmenų, kurie nepažintų pareiškėjo, todėl teismo teiginys, kad kortelė buvo reikalinga identifikuoti pareiškėją, vertintinas kritiškai. Pareiškėjas iš kameros buvo išėjęs tik kelis žingsnius. Nurodo, kad rytiniame patikrinime F. J. nedalyvavo, nors tarnybinį pranešimą surašė ir teismui teikė melagingus įrodymus. Pažymi, kad pareigūnas jį pastūmė ir staiga pradėjo daryti duris, tarp kurių įstrigo koja, tačiau pareigūnas toliau darė duris ir pareiškėją sužalojo. Nelogiška būtų manyti, jog pareiškėjas pats siekė susižaloti. Mano, jog argumentai dėl sužalojimo turi būti vertinami pareiškėjo naudai, nes atsakovas nepateikė duomenų. Pažymi, kad dėl pareigūnų veiksmų patyrė sužalojimus ir jam buvo neteisėtai skirtos nuobaudos, negalėjo įsigyti reikalingų produktų parduotuvėje. Abejoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto teisėtumu, nes, pareiškėjo manymu, šis punktas gali būti taikomas tik minėtų taisyklių 73.11 punkto ir 732 punkto užtikrinimui.

28. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 119–122) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsiliepime pažymi, kad apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Apelianto nurodytos neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuojama, kuo pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino byloje surinktus įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 124–126) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsniu. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 62-408 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo nuteistajam V. K. paskirta nuobauda – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

33. Minėtame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73.1 punkto reikalavimus dėl to, kad, būdamas kameroje Nr. 222, šios kameros techninės būklės patikrinimo metu į koridorių išėjo be prisegtos identifikavimo kortelės, reiškė nepasitenkinimą, grasino negrįžti į kamerą, kol jam nebus atiduotos virvės bei nevykdė prižiūrėtojos reikalavimų nusiraminti, prižiūrėtojai paaiškinus, kad paimtos virvės nėra įtrauktos į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, ir toliau piktybiškai nevykdė teisėtų reikalavimų nusiraminti bei trukdė uždaryti kameros duris.

34. BVK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pagal BVK 12 straipsnio 2 dalį nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkte (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) numatytas reikalavimas matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta nuobauda ir savo nesutikimą grindžia teiginiais, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nurodyta, kur reikia nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą identifikavimo kortelę. Pareigūnai nuolat atlieka kamerų patikrinimus ir žino kuris asmuo laikomas kurioje kameroje. Pareiškėjas pažymi, kad rytiniame patikrinime F. J. nedalyvavo, nors tarnybinį pranešimą surašė ir teismui teikė melagingus įrodymus. Be to, akcentuoja, kad dėl pareigūnų veiksmų patyrė sužalojimus.

36. Pažymėtina, kad aptartus pareiškėjo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Bylai aktualios aplinkybės nustatytos vadovaujantis korpuso vyresniojo F. J. 2016 m. birželio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl nuteistojo V. K. pažeidimo (b. 1. 25) ir prižiūrėtojos J. T. tarnybiniu pranešimu dėl nuteistojo V. K. pažeidimo (b. 1. 26), kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 11 d. apie 8.20 val. buvo išėjęs iš kameros neprisisegęs identifikavimo kortelės. Minėtą aplinkybę patvirtina ir Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 4 d. tarnybinio tyrimo dėl V. K. sužalojimo išvada Nr. 26-163 (b. 1. 29), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas iš kameros išėjo be identifikacinės kortelės. Be to, liudytoja J. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pareiškėjas V. K. iš kameros buvo išėjęs be identifikavimo kortelės. Teisėjų kolegijai dėl aptartų aplinkybių abejonių nekyla.

37. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nurodyta, kur reikia nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą identifikavimo kortelę ir kad Lukiškių TI-K pareigūnai žino, kur laikomas kuris nuteistasis, pažymėtina, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkte (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) numatytas reikalavimas matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Taigi, nors nėra nurodyta, kur tiksliai turi būti prisegta kortelė, tačiau nurodyta, kad ji turi būti nešiojama matomoje vietoje. Šiuo atveju pats pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad kortelė galėjo būti prisegta nelabai matomoje vietoje. Tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai žino, kur laikomas pareiškėjas ar kiti asmenys, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, nes Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimas yra labai aiškus ir nesiejamas su pareigūnams kilusiomis abejonėmis dėl asmens tapatybės. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma (be kita ko, pareiškėjo teiginys, jog kortelė galėjo būti įsegta nelabai matomoje vietoje) patvirtina, jog pareiškėjas už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto pažeidimą buvo nubaustas pagrįstai, nes išėjo iš kameros matomoje vietoje neprisisegęs identifikavimo kortelės.

38. Pareiškėjo teiginys, kad rytiniame patikrinime korpuso vyresnysis F. J. nedalyvavo, tačiau tarnybinį pranešimą surašė ir teismui teikė melagingus įrodymus, nepagrįstas. Šiuo atveju F. J. tarnybiniame pranešime pateikė jam, kaip korpuso vyresniajam, žinomą informaciją, jame nėra nurodyta, jog minėtas asmuo dalyvavo patikrinime, minima tik posto prižiūrėtoja, pateikta informacija sutampa su prižiūrėtojos J. T. tarnybiniame pranešime pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad korpuso vyresnysis F. J. pateikė melagingą informaciją.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad buvo Lukiškių TI-K pareigūnų sužalotas.

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 11 d. vykusio konflikto metu neleido pareigūnams uždaryti kameros durų, kaip kliūtį durims uždaryti įstatydamas savo koją bei ranką, dėl ko patyrė sužalojimų. Minėta situacija susiklostė dėl to, kad pareiškėjas nevykdė Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimų nusiraminti bei trukdė uždaryti kameros duris, nes nesutiko, kad iš jo kameros būtų paimtos virvutės. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktai), abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs, turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju Lukiškių TI-K pareigūnai siekė uždaryti kameros duris, o pareiškėjas jiems kliudė tai daryti, todėl pareiškėjo patirti sužalojimai yra nulemti ne Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, o paties pareiškėjo neatsargių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtus veiksmus.

41. Nors apeliaciniame skunde prašoma išreikalauti iš Lukiškių TI-K filmuotą medžiagą, susijusią su pareiškėjo ir Lukiškių TI-K pareigūnų konfliktu, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus duomenis (filmuotą medžiagą) netenkinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1691-525/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018).

42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris aptartus pareiškėjo paaiškinimus dėl nuobaudos skyrimo vertino kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija vertina, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 62-408 ir Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 2S-2988 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančia medžiaga, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų deliktinės atsakomybės sąlygų.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai ir 23 straipsniui, spręsti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto teisėtumo klausimą.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso dalyvio keliamos abejonės dėl įstatyme įtvirtintos normos konstitucingumo yra vada įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Proceso dalyvio pateikti argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina, ar yra teisinis pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją spręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagrindu bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-282-261/2018; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-356-415/2018).

45. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-605-492/2018).

46. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl sprendžiant ginčą šioje byloje taikytinų BVK nuostatų atitikties Konstitucijai. Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, anot pareiškėjo, turėtų būti ištirtas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto nuostatų teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto nuostatų teisėtumu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą.

47. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė