2025-07-30 Nr. CB-4504-2-52-3-03963-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2685

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03963-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 17 d. paduotu ieškovės V. Ž. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių, patirtų įrengiant naują gręžinį dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, atlyginimo. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatytą neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sampratą, nes atleido atsakovę nuo jungtinės veiklos sutartimi prisiimtos pareigos užtikrinti nenutrūkstamą vandens tiekimą. Tokiu būdu nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, atsisakydama jungtinės veiklos sutarties ir nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso 6.980 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos atlyginti nuostolius. Ieškovė įrodinėjo, kad pareiga atsakovei atlyginti gręžinio įrengimo išlaidas kyla ne tik sutarties pagrindu, bet ir pažeidus bendrojo rūpestingumo, teisingumo ir sąžiningumo pareigą.

2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalies nuostatą ir nuoseklią kasacinio teismo praktiką, nurodančią, kad kasacinio teismo išaiškinimai yra privalomi bylą nagrinėjant iš naujo, ignoravo anksčiau šiame ginče kasacinio teismo nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas jau buvo nustatęs, kad atsakovės atsisakymas vykdyti jungtinės veiklos sutartį buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti T. J. (duomenys neskelbtini) už ieškovę V. Ž. sumokėtą 278 (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. liepos 17 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1751, kodas ZO52118.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė